Išlįs ne vieną, tai kitą dieną

Bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorės Rasos Rimaitės skaičiavimu, vien pietinėje miesto dalyje įmonė administruoja apie 60 kapitalinio atnaujinimo reikalaujančių daugiabučių, kurie buvo pastatyti daugiau kaip prieš 25 metus.

„Būtent praėjus 25 metams po statybos fiksuojamas natūralus namo susidėvėjimas, net jei visą tą laikotarpį pastatas buvo gerai prižiūrimas, tinkamai eksploatuojamas, – aiškino specialistė. – Ir dėsninga, jog būtent senuose nerenovuotuose namuose tenka imtis pačių sudėtingiausių bei brangiausių darbų. Nes jei žmonės nepasiryžta modernizacijai, kurios metu kompleksiškai išsprendžiamos įsisenėjusios pastato bėdos, tai jos tikrai išlįs viena po kitos ne tą, tai kitą dieną – teks periodiškai lopyti arba vamzdyną, arba stogą, hermetizuoti fasadinių sienų siūles ir panašiai. Ir, žinoma, nuolat brangiai mokėti už tuos nesibaigiančius darbus. Natūralu, kad šiluminio mazgo remontas ar panašūs darbai negali kainuoti 100 eurų.“

Dėsninga, jog būtent senuose nerenovuotuose namuose tenka imtis pačių sudėtingiausių bei brangiausių darbų.

Kaip prisiminė pašnekovė, neseniai dviejų laiptinių senos statybos devynaukščiame name atlikti vandens ir nuotekų tinklų atnaujinimo darbai kainavo netoli 90 tūkst. eurų.

Tačiau, R. Rimaitės pastebėjimu, neretai žmonėms sunku įsivaizduoti tokio pobūdžio darbų mastą bei sudėtingumą, nes tai, kas regima, prilygsta tik ledkalnio viršūnei.

Darbuojasi per greitai?

„Tikrai dažnai tenka iš gyventojų išgirsti – neva matėme, kad vienas žmogus nežinia ką dirbo dvi valandas, o po to namui išrašė tūkstantinę sąskaitą. Tačiau tuo metu kiti penki žmonės darbavosi kitur – galbūt namo rūsyje, palėpėje“, – aiškino bendrovės „Paslaugos būstui“ vadovė.

Tad užuot iš kažkokio vieno momento, fragmento darius išvadas, namų priežiūra besirūpinantys specialistai gyventojus visada ragina gilintis į tai, kas konkrečiai buvo padaryta.

„Būtina suprasti ir tai, kad atsakingų darbų negali atlikti bet kas, tam būtina sertifikuotų specialistų komanda. Be to, kartais sudėtingesni atvejai reikalauja ir tam tikrų projektinių sprendinių“, – tęsė pašnekovė.

R. Rimaitei antrino ir bendrovės „Sobo sistemos“ direktorius Zigmas Šlepetis.

„Miesto daugiabučiuose namuose įmonės darbuotojams dažnai tenka dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tad įvykus avarijai, visada stengiamės, kad ji būtų kuo greičiau likviduota. Neretai gyventojai net nepajaučia, kad buvo atjungtas vanduo ir per labai trumpą laiką atlikti sudėtingi darbai, pavyzdžiui, tarp aukštų per perdengimus pakeista 3–4 m vamzdžių. O kai pateikiama sąskaita, gyventojai klausia: ir ką jie ten darė? Kartais net liūdnai pajuokaujame – tai gal reikėtų specialiai „patempti gumą“, kad žmonės pagyventų ilgiau be vandens ir išties pajustų problemą?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pašnekovas.

Aukšta kokybės kartelė

Bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas vardija ir kitas įprastas situacijas.

„Pavyzdžiui, išsiardęs lietaus nuotekų vamzdyną negali jo laikyti kelias dienas, nes nežinai, kada užklups lietus. Todėl brigadoje dirba po 6–8 žmones, kad tik tuos darbus kuo greičiau užbaigtų ir kad viršutiniai namo butai nebūtų užlieti. Panaši situacija ir su vamzdynu, ypač jei kalbėsime apie fekalines nuotekas – juk negali jų palikti atvirų, – sako Z. Šlepetis. – Galiausiai reikėtų neužmiršti, kad tai yra ne vien techninis darbas, visam procesui reikia atsakingai pasiruošti, o jau po to siųsti specialistus, kad jie tą darbą padarytų kuo sparčiau. Tad atsakomybė išties didžiulė: reikia dirbti ne tik greitai, sunkiai – neretai ir ne po 8, o 10, 15 valandų nepertraukiamai, kartais net naktį, bet ir kokybiškai.“

Daugiabučiuose namuose įgyvendinami avarijų likvidavimo, remonto darbai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali atsieiti nuo kelių iki net keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Didelių investicijų reikalauja šildymo, vandentiekio, lietaus nuotekų sistemų, vidaus inžinerijos darbai. Žinoma, kainos varijuoja, priklausomai nuo darbų apimčių, naudojamų medžiagų. Štai dabar pagal Statybos techninį reglamentą lietaus nuotekų vamzdynui gali būti montuojami tik slėginiai vamzdžiai, kurie yra brangūs, ir mes laikomės šių reikalavimų“, – pabrėžė bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas.

Gyventojų pritarimo nesulaukia

Tuo metu daugiabučių namų administratoriaus pareiga – vadovautis privalomomis procedūromis ir sykiu pasiūlyti gyventojams palankiausią įmanomą sprendimą, teigė bendrovės „Paslaugos būstui“ vadovė R. Rimaitė.

„Vertiname, kokias sąlygas, kokias medžiagas siūlo rangovas, ir visada parenkamas optimaliausias vienokių ar kitokių darbų kainos variantas. Be abejo, lanksčiai sprendžiame ir mokėjimo klausimus, žmonėms suteikiamas išsimokėjimo terminas“, – sakė pašnekovė.

Įvykus avarijai galima reaguoti itin operatyviai, nes tokioms situacijoms apklausos būdu nusisamdyta konkreti įmonė.

„Jos darbuotojai atvyksta iškart, kai tik pranešame dėl kokio nors ekstremalaus įvykio. O kitais atvejais viskas prasideda nuo defektavimo: jei yra kažkokia problema, situacija tikrinama, surašomi defektiniai aktai ir jau tada pagal juos sprendžiama, kokius remonto darbus reikės įgyvendinti, taip pat atliekama orientacinė kainų apklausa. Tačiau tokiems neavariniams darbams būtinas patalpų savininkų pritarimas, ir dažniausiai sulaukiame gyventojų nepritarimo. Tada lieka belaukti avarijos“, – apgailestavo pašnekovė.

Mieliau imasi estetinių trūkumų

Nors bet kokiame senos statybos pastate nestinga būtinų einamųjų darbų, kurie padėtų veiksmingiau dorotis su galimomis ekstremaliomis grėsmėmis, R. Rimaitės pastebėjimu, gyventojai neretai linksta į kitokius prioritetus.

„Tenka pripažinti, jog žmonės daugiau dėmesio skiria tam, kas ryškiausiai matoma, pavyzdžiui, nori padažyti sieną, pakeisti duris ir panašiai. Žinoma, tai taip pat svarbu, vis dėlto pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į pagrindines pastato konstrukcijas, į inžinerinę įrangą, nes tai gyventojų gyvenimo kokybei, saugumui yra gerokai svarbiau nei kokie nors kosmetiniai, estetiniai patvarkymai“, – sakė pašnekovė.

Bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas teigė tik galįs priminti tai, kas akivaizdu – po ketvirtį amžiaus ir daugiau skaičiuojantys daugiabučiai neišvengiamai prašosi kapitalinio atnaujinimo.

„Su didžiausiais vargais vienareikšmiškai susiduria senų nerenovuotų namų gyventojai – avarijos čia gresia bet kurią akimirką. Norime mes to ar ne, kito kelio, kaip kapitalinis atnaujinimas, nėra.

„Skylių lopymas“ ar vandentiekio vamzdžių galiukų keitimas avarijų problemų nesprendžia. Užliejami butai, gadinamas asmeninis turtas, o tai – didžiuliai nuostoliai gyventojams. Todėl namo inžinerinių sistemų (šildymo, vandentiekio, nuotekų) visiškas atnaujinimas, o geriausia – kompleksinė namo modernizacija, kai vienu metu išsprendžiamos visos opiausios pastato problemos, ilgiems metams leis patogiai ir jaukiai gyventi be didelių rūpesčių“, – sako Z. Šlepetis. 

V.Berbomo gatvės 2-ojo namo gyventojai buvo priversti išgyventi ne vienerius metus užtrukusią renovaciją. Pirmieji rangovai iš Ukrainos paliko namą nebaigtą tvarkyti. Teko ieškoti naujų. Dėl šių peripetijų gyventojams kilo nemažai klausimų.

Kai kurie buvo įsitikinę – iš jų reikalaujama didesnių delspinigių, nes bendrovė dėl netikusių rangovų kaltės turėjo daug nuostolių. Žmonės įtarė, kad bendrovė šiuos nuostolius siekia išlupti nepagrįstai didindama delspinigius.

Bandydami ieškoti tiesos žmonės norėjo pamatyti renovacijos dokumentus, tačiau "Paslaugos būstui" darbuotojai leisdavo su jais susipažinti tik administracijos patalpose, bet kopijų nepateikdavo.

Todėl trys gyventojai kreipėsi į teismą.

Teisme klaipėdiečiai prašė atsakyti į jiems rūpimus klausimus apie sąskaitose nurodytus delspinigius, o svarbiausia – įpareigoti bendrovę "Paslaugos būstui" pateikti prašomų dokumentų kopijas. Gyventojai tvirtino, kad yra pasiryžę už jas sumokėti.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad namo gyventojai turi teisę gauti prašomų dokumentų kopijas, bet už tai turės iš anksto sumokėti. Šį sprendimą paliko galioti ir aukštesnės instancijos teismas. Sprendimas daugiau nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo.

Panašu, kad sutarimo tarp kai kurių namo gyventojų ir administratorių kaip nebuvo, taip ir nėra.

Gyventojų interesams atstovaujantis teisininkas Arvydas Ektis tikino, kad pavyko ir laimėti bylą, ir įrodyti, jog renovacijos dokumentai turi būti prieinami kiekvienam namo gyventojui, nes tai nėra administratoriaus nuosavybė.

Įsiteisėjusioje teismo nutartyje teigiama, kad namo administratorius privalo gyventojams pateikti reikalaujamų dokumentų kopijas, nepaisant to, kad kai kuriose jų yra kitų žmonių asmens duomenų. Juos įmanoma nuasmeninti.

O bendrovės "Paslaugos būstui" direktorė Rasa Rimaitė tvirtino, kad bylą laimėjo namo administratoriai.

"Gyventojai pralošė bylą, jie turi mums sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Aš savo prievolę pateikti dokumentus įvykdžiau. Gyventojai to nepadarė. Kai jie sumokės už kopijų parengimą, mes jiems dokumentų kopijas pateiksime. Pateikėme sąskaitą, bet nesulaukėme nei apmokėjimo, nei prašymo tas kopijas pateikti, – aiškino R.Rimaitė. – Elektroniniu variantu pateikti šių kopijų neturime galimybės, projektas – senas, nuskenuoti kiekvieną lapą kainuotų ne mažiau laiko ir pinigų. Mes ir tokio skenerio neturime. Susidaro įspūdis, kad tai buvo ne gyventojų noras, o kito asmens. Tai yra pono A.Ekčio noras."

Prašė apginti teises

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje trys kaimynai pateikė ieškinį bendrovei „Paslaugos būstui“, prašydami apginti jų teises.

Klaipėdiečiai per teismą prašė namo administratorių atsakyti į jiems rūpimus klausimus apie sąskaitose nurodytus delspinigius.

Kai kurie gyventojai įsitikinę – iš jų reikalaujama didesnių delspinigių, nes bendrovė dėl netikusių rangovų kaltės turėjo daug nuostolių. Žmonės įtaria, kad šiuos nuostolius siekiama išlupti iš jų nepagrįstai didinant delspinigius.

Svarbiausias dalykas, kurio prašė ieškovai, – įpareigoti bendrovę „Paslaugos būstui“ pateikti jiems prašomų dokumentų kopijas.

Gyventojai tvirtino, kad ne vienerius metus trunkančios namo renovacijos metu jiems nuolat kyla klausimų dėl atliktų darbų kokybės ir kainos. Norėdami susivokti, ar sąskaitos yra pagrįstos ir teisingos, jie esą niekaip negali išsireikalauti su renovacija susijusių dokumentų.

Gyventojai pasiryžę net mokėti už dokumentų kopijas, tačiau vis sulaukia to paties atsako – susipažinti su jiems rūpimais popieriais jie gali, bet kopijų administratoriai nepateiks.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad namo gyventojai turi teisę gauti prašomų dokumentų kopijas. Tiesa, jie už tai turės iš anksto sumokėti.

Bendravo ir laiškais

Gyventojų interesus teisme gynęs teisininkas Arvydas Ektis tikino, kad delspinigiai žmonėms skaičiuotini perpus mažesni, nei pateikiama sąskaitose. Pasak A.Ekčio, tokie delspinigiai susidarė esą dėl namo administratorių kaltės.

Namą renovuoti buvo parinktas rangovas, kuris neįvykdė sutarčių, o galiausiai apskritai dingo.

Pasak teisininko, žmonės negavo renovacijos dokumentų kopijų: projekto, sutarčių su rangovais, kreditavimo sutarčių, darbų priėmimo–perdavimo aktų, statybos žurnalo.

Jiems nesuteikta informacija dėl broko ištaisymo, o svarbiausia – kaip buvo apskaičiuota mokėtina suma kiekvienam gyventojui. Todėl neįmanoma sužinoti, ar buvo įtraukta papildomų mokesčių.

Žmonės tikino bandę gauti rūpimus dokumentus kalbėdami su įmonės „Paslaugos būstui“ darbuotojais gyvai, o vėliau susirašinėdami elektroniniais laiškais.

Pamiršo, kam tarnauja?

Kaskart atsakas buvo tas pats – galima susipažinti su popierių turiniu bendrovės administracijoje, bet kopijų pasidaryti nevalia. Galiausiai į paklausimus imta atsakinėti, kad gyventojams teks bendrauti su įmonės advokatais.

A.Ektis patikino, kad tokią bendravimo formą pasirinko įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Rasa Rimaitė.

Nuostata: įmonės „Paslaugos būstui“ vadovė R.Rimaitė įsitikinusi, kad gyventojai be reikalo bylinėjasi ir yra tyčia klaidinami. (Vytauto Petriko nuotr.)

„Administratorius kažkodėl nusprendė, kad tai yra ne gyventojų, o administratorių informacija, kurią jie gali tik parodyti, bet ne pateikti kopijas. Ieškinyje kėlėme klausimą, kas yra informacijos savininkas. Teismas nedviprasmiškai pasisakė, kad informacijos savininkai yra butus tame name turintys žmonės, o administratorius yra viso labo atstovas, dirbantis jų labui. Daugelis dalykų priklauso nuo požiūrio į gyventojus ir geranoriškumo“, – paaiškino A.Ektis.

Reikalaujamos kopijos sudarytų didelį pluoštą ir padaryti popierines jų kopijas nemažai kainuotų, bet gyventojai pageidavo dokumentus pateikti skaitmenine forma, o tai būtų nepalyginamai pigiau, nei kiekvieną spausdinti ant popieriaus.

Įtaria nešvarų ketinimą

Praėjusių metų lapkričio 23 d. paskelbtas teismo sprendimas – pirmas šioje civilinėje byloje, bet ne paskutinis, nes „Paslaugos būstui“ jį apskundė.

Bylos turės imtis aukštesnės instancijos teismas.

Teisininkas mano, kad čia yra principo klausimas. Jis įsitikinęs – byla aiškiai laimima.

„Dažniausiai taip elgiamasi, kai norima kažką paslėpti. Kai paklausi, kas buvo atlikta ir kaip paskaičiuota, prasideda problemos. Pripažinkime, didelės įmonės renovacijas vykdo įdomiai, jos turi tam tikrą tendencingą schemą ir bijo, kad gyventojai apie tai paklaus. Dažniausiai tai yra karteliniai susitarimai, kurių niekaip nepatikrinsi. Tiesiog žmonės gauna apmokėti sumą, iš kurios pagyvena visi, kas susiję su renovacija. Jeigu padarytas brokas, o rangovas bankrutavo, kas prisiims atsakomybę už papildomas išlaidas? Tada daroma paprastai – ta suma įmaišoma į bendrą, išdalijama visiems ir taip paslepiama. Tada geriau neduoti jokių dokumentų, kad gyventojams nekiltų klausimų. Šis procesas dėl dokumentų kopijų buvo pirminis, kad galėtume judėti į priekį. Dokumentai yra įrodymai, o juos turi namą administruojanti įmonė“, – atviravo A.Ektis.

Papiktino kaimynus

Namo gyventoja Ala Zamiatina, pati būdama buhalterė, tikino, kad vienas pagrindinių dokumentų, kurį gyventojai norėjo pamatyti ir turėti jo kopijas, – statybų žurnalas.

Jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus.

Moteris pasakojo ilgą, dar 2016 m. spalį prasidėjusios renovacijos istoriją, kurioje laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi ukrainiečių įmonė. Moteris, pati kalbėjusi su darbininkais, įsitikino, esą vyrai mokėjo tik vidaus apdailos darbus, su namų fasadais jie niekada nedirbo, todėl padarė broko, o galiausiai dingo.

Moteris lenkė pirštus – balkonus teko perdaryti iš naujo, audra nuplėšė stogo dangą, buvo ir kitų dalykų, kuriuos naujai pasamdyta įmonė turėjo taisyti. Ji tikino turinti vienintelį dokumentą – lentelę, kurioje nurodyta, kiek ji turės sumokėti iki bene 2035 m.

„Dabar gaunu sąskaitą už renovaciją mokėti 126 eurus, kai pačią šalčiausią žiemą už šildymą mokėdavau daugių daugiausia 200 eurų, bet tiek mokėjau tik porą mėnesių. O šią sumą esu priversta mokėti kiekvieną mėnesį. Apie kokį taupymą čia kalbama? Pasirenkant tą ukrainiečių įmonę nebuvo patikrintas jos patikimumas. Pati ieškojau žinių apie ją internete, nurodytais telefonais niekas neatsiliepė, atsiliepimų apie jų darbus nebuvo. Vyrai patys man sakė, kad nėra specialistai. Esame tiesiog priblokšti įmonės elgesio. Kai mes neberadome kito būdo, kaip su jais susikalbėti, jie pasisamdė advokatus, žinoma, ne už kieno kito, o už mūsų pinigus“, – pasakojo A.Zamiatina.

Saugojo duomenis?

R.Rimaitė bendrovės vadove tapo 2018 m., o minimo namo renovacijos pradžia ir pirkimai vykdyti anksčiau dirbusios direktorės, todėl moteris apgailestavo dabar turinti srėbti ne savo klaidų viralą.

Ji tikino, kad gyventojai bet kada gali susipažinti su renovacijos dokumentais, bet kopijų duoti negalinti. Esą žmonės prašo techninio darbo projekto. Tai yra storą segtuvą sudarantis dokumentų pluoštas.

Be to, tai yra autorinis projektuotojų darbas, kurio gyventojams negalima duoti, nes už jį sumokėjo valstybė.

„Aš nesuprantu, ką jie veiks su tuo projektu. Jį norėjo gauti ne gyventojai, o ponas A.Ektis. Galbūt jis nori administruoti šį namą, juk jis yra negražiai perėmęs ne vieną. Ne kartą sakiau gyventojams: „Negalvokite mane duoti į teismą, nieko nelaimėsite. Galime kartu bylinėtis su rangovu, su technine priežiūra.“ Bet manęs žmonės neišgirdo“, – tikino R.Rimaitė.

Įmonei „Paslaugos būstui“ atstovavusi teisininkė tikino, kad tam tikruose dokumentuose gali būti konfidencialios informacijos, o jų prašantys asmenys turėtų nurodyti, kur ją naudos. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia viešinti dokumentų, kuriuose minimi tokie duomenys.

Prisiima nuostolius

Didžiausia blogybė, pasak R.Rimaitės, kad minimo namo renovacijos pradžioje dar galiojo reikalavimas rinktis mažiausią kainą pasiūliusią bendrovę. Todėl ir nukentėjo kokybė.

Įmonės direktorė pasakojo, kad darbus pradėjusios įmonės nebėra Lietuvoje, o „Paslaugos būstui“ dabar ruošiasi su ja bylinėtis. Bet tam reikia išversti į ukrainiečių kalbą 325 lapus dokumentų ir siųsti juos į Ukrainą.

Už tai reikės brangiai sumokėti, bet šios sumos gyventojams, R.Rimaitės tikinimu, mokėti nereikės. Tai bus įmonės nuostoliai.

Pasak R.Rimaitės, kiti labai geri rangovai ištaisė defektus, baigė renovaciją ir jau ruošiasi pabaigos formalumams.

Įmonė ketina bylinėtis ir su renovacijos techniniais prižiūrėtojais. Pasirodo, per kelerius metus pasikeitė trys prižiūrėtojai.

„Gyventojams renovacijos kaina neviršijo investicinio plano užfiksuotos sumos. Tai gali patvirtinti tiek bankas, tiek Būsto energijos taupymo agentūra. Namo patalpų savininkų balsavimo biuleteniai įrodo, kad gyventojai pritarė imti kreditą ne didesnei nei nurodyta sumai. Apie tai ne kartą kalbėjome susirinkimų metu. Palūkanos, apie kurias kalba gyventojai, yra nustatytos banko, kuris duoda kreditą. Tai parašyta kiekviename atsiskaitymo lapelyje ir užfiksuota sutartyje su Šiaulių banku. Mes šių pinigų neskaičiuojame“, – aiškino R.Rimaitė.

Norėjo taikos

Bendrovės „Paslaugos būstui“ interesams atstovaujantys teisininkai teigė, kad buvo galima taikiai išspręsti susidariusią situaciją, ir administratorius kaip įmanydamas bandė tai padaryti, tačiau gyventojai kreipėsi į teisininkus.

Įmonės atstovai pabrėžė, kad gyventojai neteikė aiškių reikalavimų, buvo prašoma juos patikslinti.

„Gyventojams buvo leista ir pasiūlyta susipažinti su informacija ir ji niekada nebuvo slepiama. Pažymime, kad dėl informacijos gavimo į namo administratorių kreipėsi tik trys gyventojai iš viso namo, todėl administratorius turėjo užtikrinti kitų gyventojų duomenų saugumą ir konfidencialumą. Gyventojams buvo leista susipažinti su dokumentais, kaip tai numatyta administravimo nuostatuose, – rašoma teisininkų komentare. – Kaip matyti iš teismo sprendimo, dalyje dėl delspinigių patys gyventojai savo reikalavimus patikslino teismo proceso metu, tuo patvirtindami, kad iki teismo administratoriui buvo pateikę netinkamus, netikslius reikalavimus. Kitoje teismo sprendimo dalyje dėl dokumentų kopijų pateikimo administratorius yra apskundęs teismo sprendimą. Kol teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, bendrovė „Paslaugos būstui“ negali daugiau jo pakomentuoti. Administratorius neturi tikslo bylinėtis su gyventojais, tačiau dar kartą pabrėžia, kad maža dalis gyventojų buvo teisminio proceso iniciatoriai, nors šią situaciją galima buvo išspręsti bendradarbiaujant. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę savo interesus ginti teisme.“

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir kiekviena proceso šalis turi teisę jį apskųsti.

Įrengė individualius katiliukus

Klaipėda yra viena lyderių pagal renovuotų daugiabučių namų skaičių Lietuvoje. Pagal šį kriterijų ji užima trečią vietą. Iš viso Klaipėdoje yra atnaujintas 101 daugiabutis namas. 32 iš jų administruoja įmonė "Paslaugos būstui", tris – "Laukininkų valda".

Bendrovių direktorė Rasa Rimaitė teigė, kad visai neseniai renovacija baigta trijuose daugiabučiuose namuose: Kadagių g. 13, Pilies g. 1, Taikos pr. 7.

Pasak vadovės, šių namų gyventojai prieš renovaciją ne tik skundėsi didelėmis sąskaitomis už šildymą, kentė šaltį savo butuose, tačiau susidūrė ir su specifinėmis problemomis.

Kadagių g. 13 daugiabutis namas yra nedidelis, trijų aukštų. R.Rimaitė pasakojo, kad prieš renovaciją šio namo gyventojams didžiausią rūpestį kėlė šildymo sistema.

"Šiluma pastatui buvo tiekiama centralizuotai. Gyventojai už šildymą mokėjo labai daug, bet vis tiek kentė šaltį. Su šia problema susiduria visi nedideli, senos statybos namai, esantys Tauralaukyje", – prisiminė direktorė.

Modernizuojant Kadagių g. 13 daugiabutį namą, buvo visiškai pakeista šildymo sistema. Kiekviename bute įrengti individualūs dujiniai katiliukai. Tokiu pat principu buvo atnaujinta ir Kadagių g. 5 daugiabučių namo šildymo sistema.

"Individualūs katiliukai butuose – tai pagrindinė priežastis, kodėl šių pastatų gyventojai ryžosi renovacijai. Jie labai patenkinti pokyčiais. Ne tik dėl to, kad sumažėjo išlaidos patalpų šildymui, namas tapo energiškai efektyviu ir gražiu. Šių namų gyventojai dabar gali patys apsispręsti, kada įsijungti šildymą, reguliuoti šilumą namuose, pasikeitė gyvenimo kokybė", – kalbėjo direktorė.

Išsiskyrė nuomonės dėl balkonų

Renovuojant miesto centre esantį Pilies g. 1 daugiabutį namą, daugiausia klausimų kilo dėl balkonų stiklinimo. Išsiskyrė gyventojų nuomonės, kaip jie turi atrodyti.

Vieni būstų savininkai norėjo, kad stiklas driektųsi per visą balkono aukštį, kiti pageidavo daugiau privatumo, jog dalis nebūtų permatoma.

"Projektuotojams teko daug dirbti su gyventojais, derinti projektus su miesto architektais, kol buvo rastas visus tenkinantis variantas. Rezultatas tikrai gražus, o namą komisija tinkamu naudoti pripažino be jokių uždelsimų ar pastabų", – komentavo direktorė.

Neseniai baigtas atnaujinti Taikos pr. 7 daugiabutis namas buvo vienas tų, kuris suvartoja daugiausia šilumos mieste. Modernizuojant šį pastatą gyventojams ir administratoriui teko susidurti su iššūkiu – reikėjo nutraukti sutartį su pirmuoju rangovu, nes netenkino darbų kokybė, ir ieškoti kito.

"Nuo statybos darbų rangovo priklauso renovacijos projekto sėkmė. Apmaudu, bet pasitaiko situacijų, kai tenka nutraukti sutartis su konkurso būdu išrinkta įmone, bet tai ne nuo mūsų priklauso. Tokiais atvejais stengiamės kuo operatyviau viską išspręsti, tačiau procesas užtrunka. Reikia organizuoti naują konkursą. Rūpesčių kyla ir dėl dokumentų, nes dažniausiai buvęs rangovas atsisako atiduoti. Pažymas tenka užsakyti iš naujo. Darbo ir atsakomybės, kad procesas būtų baigtas laiku, administratoriui tikrai daug", – patirtimi dalijosi vadovė.

Nesklandumus atperka rezultatas

Anot R.Rimaitės, renovacijos darbams Taikos pr. 7 daugiabučiame name baigti pavyko rasti atsakingą ir patikimą rangovą – įmonę "Vlastona". Ši modernizavo ir Kadagių g. 13 namą.

"Nepaisant visų nesklandumą, dabar Taikos pr. 7 namo gyventojai džiaugiasi rezultatu. Šį šildymo sezoną jis tikrai nebebus daugiausiai šilumos suvartojančių namų sąraše, sąskaitos už patalpų šildymą gerokai sumažės, be to, ir gyvenamoji aplinka visiškai kita", – komentavo vadovė.

Direktorė tikino, kad iki metų pabaigos renovuoti bus baigti dar septyni įmonių "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda" administruojami daugiabučiai namai.

Dar daugiau nei 30 šių bendrovių prižiūrimų namų išreiškė norą modernizacijai. Tad administratoriai rengiasi dalyvauti naujame renovacijos šaukime.

"Gyventojus tikrai norėčiau paraginti nebijoti pasiryžti namo atnaujinimui. Nepatogumų, nesklandumų būna, tačiau viskas praeina, pasimiršta, o rezultatas džiugina: mažesnės sąskaitos už šildymą, gražesnė gyvenamoji aplinka, apie 30 proc. išaugusi būsto vertė. Namas tampa energiškai taupus, patrauklus, šiuolaikiškas, į kurį malonu grįžti namo", – pabrėžė direktorė.

Užkrečia vieni kitus

R.Rimaitė pastebėjo, kad daugiabučių namų gyventojus imtis renovacijos ypač paskatina teigiamas kaimynų pavyzdys. Tai akivaizdu, pasidairius po kai kuriuos gyvenamuosius rajonus.

Renovacijos virusu vieni kitus užkrėtė Miško kvartalo gyventojai. Pastarajame senų, renovuotų namų yra likę visai nedaug. Pavyzdžiui, Panevėžio gatvėje tokių – vos keli ir jų gyventojai yra išreiškę norą pradėti modernizaciją. Vienas po kito atnaujinami ir Taikos pr. daugiabučiai namai.

"Eisime, dalyvausime naujame renovacijos šaukime ir kartu su gyventojais toliau prisidėsime prie miesto gražinimo", – tvirtino vadovė.

R.Rimaitė pabrėžė, kad, norint pasiekti geriausią efektą, būtina įgyvendinti visas renovacijos priemones: apšiltinti namo sienas, modernizuoti šildymo ir karšto vandens sistemas, pakeisti langus, įstiklinti balkonus. Dėl pastarųjų paprastai kyla nemažai diskusijų su gyventojais.

"Įstatymas neįpareigoja keisti plastikinių langų ar perstiklinti balkonų, jei žmonės buvo tai padarę anksčiau, nors šie ir neatitinka kokybės reikalavimų. Daug su gyventojais apie tai kalbama. Siekiame rasti visus tenkinantį variantą kaip Pilies g. 1-ame name", – pasakojo vadovė.

Vos spėja remontuoti laiptines

Anot R.Rimaitės, kiekvienas namas yra individualus, turi tam tikrų specifinių problemų. Vienam daugiausia rūpesčių kelia šildymo sistema, kitam – balkonai ar lodžijos, trečiam – nesandarios sienos ar perdangos. Dėl to būtina kiekvienam pastatui rengti atskirą projektą.

"Jei būtų vadovaujamasi kažkokiu tipiniu, parengtu visiems, nebūtų galima įvertinti visų konkretaus namo problemų ir jų išspręsti", – palygino vadovė.

Direktorė džiaugėsi, kad pavyksta rasti profesionalius projektuotojus, tokius kaip įmonė "Progresyvūs projektai". Jie ne tik parengia projektą, bet ir atlieka priežiūrą, stebi, ar nėra kažkokių nukrypimų, dėl kurių kiltų rūpesčių, pripažįstant namą tinkamu naudoti po renovacijos.

R.Rimaitės teigimu, norint, kad namo renovacija vyktų sėkmingai ir sklandžiai, namas, užbaigus darbus, būtų pripažintas tinkamu naudoti laiku, būtinas bendradarbiavimas tarp gyventojų, kurie turi įsileisti statybininkus į savo būstus, projektuotojų, rangovų ir administratoriaus.

"Svarbiausia visiems suvienyti jėgas ir rezultatas tikrai bus geras", – pabrėžė vadovė.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad renovacija gyventojus skatina imtis ir kitų darbų. Atnaujinus namą, būstų savininkai nori susitvarkyti ir vidų – bendro naudojimo patalpas.

"Dabar turime tiek prašymų laiptinių remontui, kad vos spėjame suktis. Mūsų prižiūrimi renovuoti namai gražiai atrodo ne tik iš išorės, bet ir viduje. Anksčiau tokie atvejai nebuvo dažni. Namas būdavo renovuojamas, o laiptinių tvarkytis niekas neskubėjo. Dabar situacija visiškai pasikeitė", – tvirtino vadovė.

R.Rimaitė džiaugėsi ir miesto skatinimu imtis renovacijos. Modernizuotų namų kiemams skiriamas prioritetas planuojant remontą, papildomų vietų automobiliams ir apšvietimo įrengimą.

"Smagu, kad miesto valdžia nelieka abejinga. Gyventojai tai įvertina", – atkreipė dėmesį vadovė.

Gyventojams kyla klausimų

Dažnėjantys panašaus pobūdžio gyventojų klausimai pastaruoju metu verčia susirūpinti bendrovės "Paslaugos būstui" vadovę Rasą Rimaitę.

Informacija apie, veikiausiai, nusikaltėlių bandymą apgaule brautis į žmonių butus pasiekė bendrovės darbuotojus ir kitais būdais.

Susitikimuose su namus administruojančios įmonės atstovais žmonės tiesiai šviesiai klausinėja, nuo kada administratorių siųsti darbuotojai lankosi butuose ir renka pinigus laiptinių šviestuvams. Kitus gyventojus bandoma mulkinti tikinant, kad būtina patikrinti langų sandarumą.

Būta atvejų, kai atvykėliai prisistato įmonėje nedirbančių asmenų vardais bei pavardėmis, prašosi įleidžiami vidun, esą jų pareiga – patikrinti vamzdynų būklę.

Kartą į vieno šiaurinės miesto dalies gyventojo buto duris paskambino moteris. Kai tarpduryje ji pamatė šeimininką – jauną, tvirto sudėjimo vyrą, atėjūnė kiek sutriko, bet vis dėlto pareiškė atvykusi patikrinti buto langų. Vyras suabejojo, ar ji tikrai gali būti šios srities specialistė. Atsakydama į tai, moteris bandė tikinti, kad išmano apie langų sandarumą, bet dar po vienos frazės suprato, kad šį kartą apgauti nusižiūrėtos aukos jai nepavyks, ir išėjo.

Vienu atveju tokia moteris prisistatė Simonos, kitu atveju – Gerdos vardu, tačiau jokio dokumento, įrodančio, kad dirba su langų montavimu susijusioje įstaigoje, nepateikė.

Grynųjų nerenka

Bendrovės "Paslaugos būstui" vadovės pareigas einanti R.Rimaitė patikino, kad renovuotų namų langų sandarumą tikrina įmonių, montavusių langus darbuotojai. Paprastai jie atvyksta, kai patys gyventojai pakviečia. Dėl tokio vizito susitariama iš anksto.

Namo gyventojų susirinkimų metu namus administruojančios įmonės atstovai iš anksto informuoja apie ketinimą tikrinti vamzdynus. Tikėtina, kad tokią informaciją išgirsta ir nusikaltėliai.

Ypač vagys suaktyvėja ten, kur vyksta daugiabučių namų renovacija.

"Pati stengiuosi dalyvauti susirinkimuose ir vis bandau įspėti žmones saugotis vagių. Pristatome namus renovuojančių bendrovių darbuotojus, taip siekiame, kad gyventojai įsimintų jų veidus. Raginame įsitikinti, kad įsileidžia ne nusikaltėlius. Nieko blogo, jeigu žmogus durų neatidarys įtarimų sukėlusiam asmeniui. Gyventojai gali skambinti į mūsų bendrovę bet kuriuo metu ir įsitikinti, kad atėję darbininkai tikrai yra tie, kuo prisistato esantys, – pabrėžė R.Rimaitė. – Teko girdėti, kad nepažįstami žmonės tvirtina, kad "valdų" įpareigoti renka pinigus laiptinių šviestuvams pakeisti. Patikinu, niekada taip nesielgiame, jokios grynųjų pinigų rinkliavos nevykdomos. Jeigu atliekame kokius nors darbus, pvz., keičiame šviestuvus, vėliau prie mokesčių pridedame mokėtiną sumą, tad gyventojai apie tai sužino iš gaunamų sąskaitų."

Pataria paprašyti pažymėjimo

Gyventojai turi galimybę įsitikinti, ar į jų būstus beldžiasi tikri meistrai.

Jeigu nepažįstami žmonės prašosi įleidžiami į klaipėdiečių būstus, tikindami, kad juos pasiuntė "Paslaugos būstui" darbuotojai, patikrinti, ar tai tiesa, galima paskambinus tel. (8 46) 497 298. "Laukininkų valdų" administruojamų namų gyventojams patariama paskambinti tel. (8 46) 323 414. Po darbo valandų nurodytais telefonais atsilieps avarinės tarnybos darbuotojai.

Patartina prašyti menamų darbininkų ar administratorių pasiųstų žmonių pateikti darbo pažymėjimą, užsirašyti jų pavardes ir įsileisti vidun tik tada, kai telefonu pavyks įsitikinti, jog jie veikia teisėtai.

Kaupia minimalias sumas

Uostamiesčio daugiabučių namų gyventojai jau pusantrų metų kaupia lėšas remonto darbams. Tokia tvarką praėjusiais metais patvirtino šalies Vyriausybė.

Siekta, kad daug kainuojantys remonto darbai netaptų našta gyventojams – prireikus remontuoti stogą ar vamzdyną nereikėtų ieškoti didelių sumų iš karto, jos būtų sutaupytos po truputį.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką lėšos renkamos, atsižvelgiant į namo būklę, dydį.

Nustatyta minimali suma mažesniuose pastatuose, kurių naudingas plotas siekia iki 3 tūkst. kv. metrų, yra 0,05 euro už kv. metrą per mėnesį, didesniuose, kurių plotas yra 3 tūkst. kv. metrų ir daugiau, – 0,03 euro. Maksimali patvirtinta suma – 0,36 euro už kv. metrą.

"Iš pradžių dėl patvirtintų mokesčių kilo didelis gyventojų pasipiktinimas. Vėliau jie suprato, kad reikia taupyti remonto darbams. Nežinia, kokia bėda gali ištikti", – pasakojo daugiabučius namus prižiūrinčių įmonių "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda" direktorė Regina Uznienė.

Pasak vadovės, beveik visų prižiūrimų namų gyventojai į kaupiamąjį fondą apsisprendė mokėti minimalias sumas. Tik dviejų sutiko taupyti atseikėdami daugiau.

"Kiekvieną kartą pristatydami ataskaitas, susirinkimų metu skatiname didinti sumas. Pradėjus kaupti bent kiek daugiau, žmonėms išlaidos per mėnesį stipriai neišaugtų, labai nepasijustų, bet bendra suma padidėtų, o, prireikus rimtesnių remonto darbų, būtų lengviau. Tačiau viskas priklauso nuo pačių gyventojų sprendimo", – pabrėžė direktorė.

Nori naujų pašto dėžučių

Pasak R.Uznienės, taupyti namo remonto darbams – būtina. Gyventojai turi suprasti, jog atnaujinti stogą ar vamzdynus reikia tikrai ne administratoriui, o jiems patiems, kad gyventi būti patogiau, ekonomiškiau, šilčiau. Juolab kad renovacijos procesas vyksta lėtesniu tempu.

Vadovė taip atkreipė dėmesį, kad, sumokėjus pinigus už darbus ar paslaugas iš karto, pastarieji atsieina pigiau nei atsiskaitant per tam tikrą laikotarpį – mėnesį, pusmetį ar metus.

"Visi esame protingi ir suprantame, kad išsimokėjimas padidina išlaidas. Rangovai įvertina laikotarpį, per kurį bus atsiskaityta už paslaugą, paskaičiuoja, kokius nuostolius patiria laukdami. Kai yra sukaupta pinigų suma, viskas paprasčiau ir pigiau", – aiškino direktorė.

Pagal patvirtintą tvarką namo kaupiamajame fonde sutaupytas lėšas galima panaudoti tik avariniams darbams. Šių lėšų negalima išleisti be būsto savininkų daugumos sutikimo.

"Visada gyventojus informuojame, kiek pinigėlių jau yra sukaupta, pasitariame, ką jie norėtų daryti. Žmonės šias lėšas nori panaudoti ne tik ilgalaikiams, dideliems darbams, tokiems kaip vamzdynų keitimas, ką mes rekomenduojame, bet ir smulkesniems", – pasakojo direktorė.

Anot R.Uznienės, kalbant apie paprastesnius darbus, dabar daugiabučiuose namuose populiariausia keisti pašto dėžutes ar duris.

"Atsižvelgiame į gyventojų lūkesčius. Suprantame, kad žmonėms reikia pašto dėžučių, kurios daug metų nebuvo keistos, jos išlaužytos, susidėvėjusios, neužsirakina. Juolab kad paštas grasina nenešti korespondencijos, jei dėžutės bus netvarkingos. Galima sakyti, kad tai taip pat avariniai darbai", – komentavo direktorė.

Iš 30 atrinko keturis

Tačiau, R.Uznienės teigimu, leidžiant sukauptas lėšas greitiems ir paprastiems darbams, ateityje gyventojų laukia didelės problemos, žinant, kad renovacijos tempas sulėtėjo ir pasikeitė tvarka.

Pasak vadovės, Laukininkų rajone esančiuose blokiniuose namuose problemų kyla dėl sienų. Jas reikia ne šiaip remontuoti, o šiltinti, nes pastarosios peršąla. Dėl to sudėtinga sureguliuoti ir šildymo sistemą. O kada namai sulauks renovacijos, nėra aišku.

Dabar visi nauji daugiabučių modernizacijos projektai, kuriuos remia valstybė, įgyvendinami dalyvaujant savivaldybei. Tiesiai kreiptis į Būsto energijos taupymo agentūrą nebegalima.

Klaipėdai Aplinkos ministerija finansavimą skyrė 19 daugiabučių namų renovacijai, nors iš viso projektų buvo pateikta 73. R.Uznienė teigė, kad savivaldybei buvo pateikusi 30 pastatų, kurių gyventojai nori renovacijos, sąrašą.

Savivaldybė namus atrinko pagal kriterijus. Tarp daugiabučių yra trys, kuriuos administruoja įmonė "Paslaugos būstui". Tai Panevėžio gatvės 15, 19 namai bei seniausias uostamiesčio daugiaaukštis, stūksantis adresu Taikos prospektas 3, kurio balkonai ypač traukia akį.

R.Uznienė atkreipė dėmesį, kad, atnaujinus minėtus Panevėžio gatvės namus, šioje arterijoje nebeliks nerenovuotų namų. Vadovė spėjo, kad tai buvo viena priežasčių, kodėl šie pastatai atrinkti atnaujinti.

Renovuojamas bus ir vienas bendrovės "Laukininkų valda" namas. Jis įsikūręs adresu Vingio gatvė 35.

Gyventojų prašo vienybės

Pasak R.Uznienės, atrinktų namų gyventojai turėtų būti vieningi. Aktyviai dalyvauti balsuodami, kai reikės patvirtinti pakoreguotus investicinius planus, priimti kitus svarbius sprendimus.

"Investiciniai projektai buvo parengti pagal tuometinius reikalavimus. Tada renovacija sustojo. Dabar procesas vėl atsinaujino, bet pasikeitė investicinių projektų rengimo tvarka. Koreguojame juos. Svarbu, kad procedūros neužsitęstų ir finansavimą renovacijai gautume vieni pirmųjų. Tada greičiau išsirinktume ir rangovus", – pasakojo direktorė.

Vadovės teigimu, svarbu, kad pakoreguotiems investiciniams projektams pritartų ne 50 proc.+1 būsto savininkų, kaip reikalauja Civilinis kodeksas priimant sprendimus, o daugiau nei 60 proc.

"Nežinome, kuris bankas suteiks kreditus darbams. Šiuo metu finansavimą skiria "Šiaulių bankas", o jis reikalauja, kad renovacijai pritartų ne mažiau nei 60 proc. būstų savininkų. Jei yra du buto bendraturčiai, už renovaciją turi pasisakyti abu. Tada bus vienas balsas. Pritarus tik vienam, balsas nebus skaičiuojamas", – pabrėžė direktorė.

Teko perbalsuoti dėl banko

Vadovė pasakojo, kad į priekį judama ir su 12 namų, kurie buvo išsirinkę rangovus, trūko tik finansavimo. Gyventojai apie metus laukė lėšų, nes jos nebuvo suteikiamos. Galiausiai paaiškėjo, kad bankas, kurį buvo pasirinkę būstų savininkai, kreditų nebeišduos.

Gyventojai turėjo perbalsuoti dėl banko pasirinkimo, o šios procedūros užtrunka.

"Dar neperbalsavome keturiose namuose. Trūko laiko. Procesas yra labai ilgas. Su visais kitais judame į priekį. Tvarkomės dokumentus dėl finansavimo gavimo. Užbaigus pastarąsias procedūras, prasidės darbai. Laimė, kad žmonės yra kantrūs ir supratingi", – pasakojo direktorė.

R.Uznienė pasakojo, kad prie pabaigos taip pat artėja Kretingos gatvės 11 ir 15 namų renovacija. Šių pastatų gyventojams nesisekė su rangovais. Pirmasis pradėjo bankroto procedūrą, kai buvo atlikta apie pusę visų darbų.

Namai buvo likę be balkonų, šildymo sistemos, nors artėjo šildymo sezonas. Vienoje laiptinėje buvo net išimti langai. Antras rangovas taip pat nepajėgė baigti darbų.

"Dabar dirba trečias. Bijau kažką ir sakyti apie šiuos namus. Tačiau jau beveik sutvarkyti darbų užbaigimo dokumentai. Dalis jų buvo dingę, tad reikėjo gauti naujus. Šie rangovai gelbsti esant bėdai. Paskutinio pasitarimo metu sakė, kad jau beveik visi dokumentai surinkti", – tvirtino direktorė.

R.Uznienė pabrėžė, kad išsirinkti patikimus rangovus – sudėtinga. Sunku įvertinti, kaip jie dirbs, ar nekils jokių rūpesčių: "Taip ir išeina, kad vieni rangovai bankrutuoja, kai kurių paslaugų tenka atsisakyti, nes nepajėgia dirbti. Tikimės, kad pavyks išvengti tokių situacijų."

Rūsiuose – sąvartynas

Prasidėjus renovacijai, tiek namų administratoriai, tiek darbus atliekančios įmonės susiduria su problemomis, kurias sukelia nedrausmingi gyventojai. Viena pagrindinių – užgriozdinti rūsiai ir juose esantys techniniai koridoriai.

Kai kuriuose jų sudėtinga net praeiti. Gyventojai į rūsius suneša ir palieka nereikalingus baldus, padangas, kitus rakandus, net statybinį laužą.

Per daiktus neįmanoma pasiekti vamzdynų, kuriuos reikia pakeisti. Taip pat gaisro pavojų kelia užgriozdinti koridoriai.

Tokiais atvejais administratorius priverstas samdyti darbuotojus, kurie išvalytų rūsius, transportą sukauptoms atliekoms išvežti. Išvežti ir priduoti rakandus į sąvartyną atsieina brangiai. Už paslaugą turi mokėti visi būstų savininkai.

"Padaryti nesąmonių gali vienas, o kentės visi. Gyventojai turėtų stebėti situaciją, kas teršia rūsius. Pamatę, pranešti mums. Informaciją perduotume kontrolieriams, kurie gali surašyti protokolą. Pažeidėjas turėtų iškuopti priterštą rūsį. Tada bus nubaustas pažeidėjas, o ne kentės visi gyventojai", – pabrėžė R.Uznienė.

Vamzdžius slepia plytelės

Kita problema – kapitaliniai remontai butuose. Jų metu neretai taip paslepiami vamzdynai, kad jų neįmanoma pasiekti. Jie uždengiami plytelėmis, apdailos medžiagomis, integruotais baldais.

Pasak direktorės, jei įvyksta avarija, per pykčius su būsto savininkais tenka prieiti prie vamzdžių ir juos lopyti.

"Vienų butų savininkai pyksta, kad mes niokojame jų turtą, kiti – jog neskubame užbaigti darbų, nors jiems varva ant galvos. O ant ko mums pykti? Tada prasideda gyventojų grasinimai, kad atsisakys mūsų paslaugų ir įkurs bendriją, bet ar tai ką nors pakeis? Darbai išliks tie patys. Vis tiek reikės prieiti prie vamzdžių avarijos ar renovacijos metu", – pabrėžė direktorė.

Prieš atliekant kapitalinį buto remontą ar sugalvojus paslėpti vamzdžius, R.Uznienė rekomendavo pasitarti su namo administratoriaus atstovais. Sužinoti, kokių problemų atlikus tokius darbus gali kilti ateityje.

"Žmonės yra apsiskaitę, viską supranta. Jie taip pat turėtų suvokti, ko nereikėtų daryti savo bute, pagalvoti, kas bus, jei įvyks avarija", – tvirtino direktorė.

Dėl piktybiškai nusiteikusių kaimynų daugiabučių namų gyventojai priversti ne tik gyventi be vandens, bet ir kęsti pro lubas trykštančias fekalijas. Nesupratingų asmenų įkaitais tampa ir pastatus prižiūrintys administratoriai.

Trūko kanalizacijos vamzdis

Įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad dėl nesupratingų gyventojų problemos neišsprendžiamos trijuose bendrovės administruojamuose namuose.

Labiausiai kenčia Kretingos gatvės 14 namo gyventojai. Penktame šio pastato aukšte yra trūkęs kanalizacijos vamzdis. Fekalijos teka ant žemiau įsikūrusių gyventojų galvų.

Anot R.Uznienės, blogiausia, kad su buto, kuriame įvykusi avarija, savininkais neįmanoma susitarti jau daugiau nei savaitę. Jie nesutinka įsileisti administratoriaus į būstą, jog problema būtų išspręsta. Tad namo gyventojai turi verstis be vandens.

„Gyventojai pyksta ant mūsų, bet administratorius yra toks pats įkaitas,  kaip ir jie. Užsukome visam namui vandenį ir ieškome būdų, kaip toliau spręsti problemą. Bandysime tik penktam aukštui atjungti vandenį“, – komentavo vadovė.

Dėl piktybiško kaimyno kenčia ir Rūtų gatvės 13 namo gyventojai. Trečiame pastato aukšte esančiame bute praleidžia karšto vandens vamzdis. Nuolat užpilami žemiau gyvenantys klaipėdiečiai.

R.Uznienė pasakojo, kad bute yra visiškai susidėvėjęs vamzdynas. Būsto savininkas nesutinka jo pakeisti. Dėl avarijos administratoriui teko užsukti karštą vandenį visame name.

„Jei gyventojas sutiktų, patys už tam tikrą mokestį pakeistume vamzdyną, bet jis nieko nedaro. Nesirūpina savo turtu. Dėl to kenčia visas namas“, – tvirtino vadovė.

Nenori gadinti remonto

Užpilami ir renovuoto Kretingos gatvės 61 namo pirmo aukšto gyventojai. Antrame aukšte praleidžia nesandarus lietaus vandens nutekėjimo vamzdis, o buto savininkai neleidžia prie jo prieiti ir suremontuoti, nes yra atlikę euro remontą. Vamzdis yra paslėptas po plytelėmis ir nenorima, kad jos būtų nuardytos.

Dėl šios priežasties vamzdis nebuvo pakeistas renovacijos metu. Patys savininkai šiame bute negyvena.
R.Uznienę stebina toks daugiabučių namų gyventojų abejingumas ir nesupratingumas. Namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ vadovė pabrėžė, kad tokios situacijos yra labai komplikuotos.

„Gyventojai pyksta ant mūsų, kad neišsprendžiame problemos, o mes be butų, kuriuose įvyko avarijos, savininkų nieko negalime padaryti“, – aiškino vadovė.

R.Uznienė pasakojo, kad dėl tokių situacijų buvo kreiptasis į įvairias institucijas. Tačiau iš visų atsakymas buvo vienas – patekti į butą be savininko sutikimo negalima.

Vadovė prisiminė, kad, esant šiai problemai, buvo kreiptasi ir į teismą. Prašyta leidimo patekti į butą ir pašalinti avariją.

„Parengėme dokumentus, gyventojai vertėsi be vandens apie mėnesį, o teismas atmetė skundą, nes nėra nusikaltimo sudėties. Esame užburtame rate. Žmonės šaukia, savivaldybė šaukia, o mes nieko negalime padaryti, nes neturime teisės patekti į butą“, – dėstė vadovė.

Prašo įsileisti prižiūrėtojus

Uostamiestyje startavo šildymo sezonas. Prižiūrėtojai, kad viskas vyktų sklandžiai, privalo nuorinti šildymo sistemas viršutiniuose aukštuose esančiuose butuose. Gyventojų prašoma darbininkus įsileisti.

„Prižiūrėtojai specialiai dirba vakarais, kad rastų gyventojus namie ir nuorintų sistemas. Jei jie nebus įleisti į butus, šildymo paleidimas gali užtrukti. Jis bus nekokybiškas“, – pasakojo vadovė.

Pasak R.Uznienės, gyventojai apie nešylančius radiatorius turėtų pranešti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui arba administratoriui. Tada problema bus išspręsta.

„Patys negalime sužinoti, kokiame name nešyla radiatorius. Tokią informaciją gauname iš gyventojų. Apie viską reikėtų pranešti ramiai, o ne iš karto pykstant. Stengiamės kuo operatyviau išspręsti kiekvieną problemą“, – pabrėžė vadovė.

Pyktį iššaukia ir renovacija

Daug nesusipratimų tarp gyventojų ir administratorių kyla dėl namų renovacijos. Tokios situacijos dažniausiai susidaro, kai kaimynai šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės.

„Modernizacijos priešininkai pradeda aiškinti, kad renovacija reikalinga administratoriui, kad iš to neva uždirbame pinigus. Noriu pabrėžti, kad šiame procese administratorius neturi jokių interesų. Tik norime, kad žmonės gyventų tvarkingai, šiltai ir patogiai. Tai vienintelis dalykas“, – akcentavo vadovė.

Nesutarimų įplieskia ir renovacijos administravimo mokestis – 0,35 cento už kv. metrą. R.Uznienė tvirtino, kad rengiant namą atnaujinimui reikia paruošti daug dokumentų Būsto energijos taupymo agentūrai.

Be to, vadovė atkreipė dėmesį, kad renovacijos administravimo išlaidas 100 proc. kompensuos valstybė.

„Jei žmonės neatnaujintų namų, administratoriams dirbti būtų kur kas paprasčiausiai. Tačiau stengiamės dėl gyventojų. Vienu žingsniu – imdamiesi renovacijos jie išsprendžia visas namo problemas. Gaila, kad žmonės to nenori girdėti“, – komentavo vadovė.

Prieš kažkuo piktinantis R.Uznienė gyventojams patarė pirmiausia įsigilinti į renovacijos procesą.

„Tikrai nėra taip, kad administratorius nori apgauti gyventojų, kaip kai kurie tuo įsitikinę. Siekiame, kad žmonės turėtų naudos. Suprantame, kad jiems sunku gyventi, reikia daug mokėti už šildymą. Norime, kad tos išlaidos sumažėtų. Administratoriui namo renovacijos tikrai nereikia“, – pabrėžė vadovė.

Net nuo namų byrančios plytos kai kurių klaipėdiečių neskatina imtis daugiabučių pastatų remonto. Į administratoriaus įspėjimus apie gresiantį pavojų bei rekomendacijas pradėti renovaciją tiesiog nekreipiama dėmesio.

Kelia pavojų

Nepavydėtina situacija susidarė Rūtų gatvės 13, Birutės gatvės 15 ir 17 namuose. Jau kurį laiką yra pastatų sienos – krenta raudonos plytos, jų sutrupėjusios dalys.

Namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ darbuotojai šiuos pastatus buvo priversti aptverti „Stop“ juosta. Taip praeiviai įspėjami apie krentančias plytas, o gyventojams primenama apie iškilusią problemą.

Įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad su minėtuose namuose gyvenančiais klaipėdiečiais apie yrančius fasadus kalbama jau trejus metus.

Būstų savininkams siūloma renovuoti pastatus. Taip būtų ne tik atnaujintas fasadas, bet ir šildymo sistema, vamzdynai. Namas ne tik nebekeltų grėsmės gyventojams ir praeiviams, bet ir būtų taupus.

Tačiau, anot R.Uznienės, kol kas būstų savininkai nenori pradėti renovacijos, o administratorius negali įpareigoti jų imtis tokių darbų.

Geriausiu atveju šioje situacijoje prižiūrėtojas gali pasirūpinti, kad trupančios namo fasado plytos būtų pakeistos naujomis. Tačiau vadovė aiškino, kad pastarieji darbai yra labai brangūs.

Nuolatinis pavienių plytų keitimas gyventojams kainuos kur kas daugiau nei viso fasado remontas ir apšiltinimas.

„Problema labai rimta. Kalbame su gyventojais, aiškiname, kad reikia remontuoti visą fasadą, pradėti renovaciją, kad pavienių plytų keitimas problemos neišspręs. Tokie darbai sudėtingi ir daug kainuoja. Pakeisi dalį ištrupėjusių plytų, o po kiek laiko darbus teks kartoti kitoje vietoje“, – aiškino vadovė.

Nugriuvo namo siena

R.Uznienės teigimu, jei gyventojai nieko nedarys, problema tik aštrės. Per ištrupėjusias vietas į sienas pateks vanduo ir jas ardys. Problemų kils ir butuose. Dėl susikaupusios drėgmės pradės pelyti sienos.

Dėl nesandarių konstrukcijų reikės daugiau šilumos pastatui šildyti. Už tai turės mokėti gyventojai.

Galiausiai pastato sienos gali griūti, kaip tai pernai spalį nutiko viename Debreceno gatvės name. Jo gyventojai taip pat laiku neapsisprendė remontuoti fasado, nepripažino, kad sienos yra visų nuosavybė.

Analogiška situacija buvo ir Birutės gatvės viename name.

„Žmonės niekaip nesupranta, kad namo konstrukcijos, mūrai, stogas, kanalizacija, stovai, balkonai yra visų būstų savininkų nuosavybė. Anksčiau ar vėliau jas reikės suremontuoti. Geriau problemą spręsti iš karto. Tada ir darbai kainuos pigiau“, – pabrėžė vadovė.

Renovacijai – palankus metas

R.Uznienė pasakojo, kad problemų dėl krentančių plytų kilo ir keliuose kituose įmonės „Paslaugos būstui“ prižiūrimuose pastatuose. Tarp jų – Rūtų gatvės 15, Manto gatvės 92 ir 94 namuose.

Vadovė džiaugėsi, kad jų gyventojai pradėjo spręsti problemą – apsisprendė renovuoti namus.

Anot R.Uznienės, dabar tam labai palankus metas. Iki 2015-ųjų modernizacijos darbams galima iš valstybės gauti iki 40 proc. paramą. Gyventojams nekainuoja ir projektų parengimas, techninė priežiūra, administravimas po renovacijos. Šiuos darbus taip pat kompensuoja valstybė.

„Buvo pasakyta, kad po 2015 metų tokios didelės paramos nebus. Tad dabar labai palanki proga pradėti renovuoti daugiabučius namus“, – akcentavo vadovė.

Abejonės – nepagrįstos

Pasak R.Uznienės, gyventojai turi įvairių nuogąstavimų dėl renovacijos. Kai kuriems nepagrįstų abejonių pradėti darbus kelia planuojamas euro įvedimas.

Kitas dažnas gyventojų argumentas, kodėl nereikia pradėti renovacijos, – pinigų trūkumas.

„Euras neturi įtakos modernizacijai. Įvedus naują valiutą, mokesčius vis tiek reikės mokėti. Renovacijai reikia investicijų, tačiau jos atsiperka. Žmonės gauna mažesnes sąskaitas už šildymą.

Jei gyventojai nesiims renovacijos, tai daugiau pinigų išleis orui šildyti, o geresnės gyvenimo kokybės nebus“, – komentavo vadovė.

R.Uznienė pabrėžė, kad gyventojai patys turi apsispręsti dėl renovacijos. Tik jų sprendimas lemia, ar tenka gyventi griūvančiame name, nuolat leisti pinigus pavienių plytų pakeitimui, gauti dideles sąskaitas, ar investuoti, atsinaujinti, tapti taupiu namu ir išspręsti visas pastato problemas.

Miesto politikų noras priversti savininkus sutvarkyti vertybėmis pripažintus pastatus sukėlė nerimą jų administratoriams. Pabrėžiama, kad gyventojai nėra finansiškai pajėgūs vien tik savo lėšomis suremontuoti tokius namus.

Paramos negavo

Galimybės, kaip priversti saugomų pastatų savininkus imtis remonto, prieš porą savaičių buvo aptarinėjamos Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete.

Tarp namų, kuriuos reikia tvarkyti, paminėtas ir Minijos gatvės 1 pastatas. Anot jį administruojančios įmonės "Paslaugos būstui" direktorės Reginos Uznienės, politikų diskusija privertė sunerimti.

"Šis pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jis tikrai baisus, reikia remontuoti. Bandėme net paramą darbams gauti, tačiau nesėkmingai", – pasakojo vadovė.
Minijos gatvės 1 numeriu pažymėto pastato yra saugoma priekinė, prie gatvės esanti fasado dalis. Pasak R.Uznienės, apie jo remontą jau galvojama seniai, bet gyventojai nėra patys pajėgūs sumokėti už darbus.

Pastate yra septyni butai. Jų plotai nėra dideli – 30, 50, 60 kv. metrų. Vienas iš butų priklauso savivaldybei. Taip pat yra 100 kv. metrų ploto komercinės patalpos. Jose anksčiau veikė vaistinė. Dėl prastos pastato būklės dabar šios patalpos tuščios.

Reikėtų apie 1 mln. litų

Skaičiuojama, kad vien pastato fasado remontui reikėtų maždaug 200 tūkst. litų. Namo kapitalinis remontas, kurio metu būtų atnaujinta šildymo sistema, vamzdynai, atsieitų apie milijoną litų.

"Kadangi pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, jo remontui keliami didesni reikalavimai. Reikia išsaugoti fasadą, o tai kainuoja. Namo gyventojai nėra turtingi. Jie neturi tokių pinigų", – tvirtino vadovė.

R.Uznienė pasakojo, kad prieš ketverius metus buvo kreiptasi dėl paramos pastato fasado remontui į savivaldybės Paveldosaugos skyrių, tačiau nesėkmingai.

"Negavome nei pinigų, nei jokio atsakymo, ar šie bus skirti. Jei gautume bent 50 proc. paramą fasado remontui, galėtume gyventojus griežčiau raginti imtis darbų", – pasakojo R.Uznienė.
Negavus paramos, administratorius ieškojo ir kitų išeičių. Bandė sutelkti gyventojus namo renovacijai.

"Organizavome susirinkimą. Į jį atėjo tik vienas žmogus. Kol nėra gyventojų sutikimo, pradėti procedūrų dėl pastato atnaujinimo negalime", – pabrėžė vadovė.

Problemų kelia ir gatvė

R.Uznienės teigimu, minėto pastato fasadui kenkia ir per arti esanti Minijos gatvė. Kai palyja, pro šalį važiuojantys automobiliai namo fasadą visada aptaško – jis būna šlapias iki 1–1,5 metro aukščio.

"Fasadas būna ne tik purvinas, bet ir drėgmė kenkia tinkui. Atnaujinimas nieko nepadės. Palijus, važiuojant automobiliams, jis vėl bus aptaškomas. Drėgmė ardys tinką. Kaip atnaujinti, plėsti gatves, sprendžia miesto valdžia. Tad savivaldybė turėtų padėti Minijos gatvės 1-u numeriu pažymėtam pastatui – prisidėti prie jo remonto, pastatyti sienutę, kuri apsaugotų nuo iš gatvės tykštančio vandens", – akcentavo direktorė.

R.Uznienė pridūrė, kad šiuo atveju administratorius stovi ant lieptelio ir nežino, ką daryti.

"Skirti baudas administratoriams yra lengviausia, bet problemos tai neišspręs. Savivaldybei vertėtų pagalvoti, kaip padėti tokių namų gyventojams. Savo jėgomis, kad ir kartu su administratoriaus pagalba, jie negali išsikapstyti – atnaujinti namo", – tvirtino vadovė.

Turi rūpintis gyventojai

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pasakojo, kad saugomų pastatų fasadams tvarkyti lėšų iš paveldosaugos programos nėra skirta jau ketverius metus.

Tačiau Minijos gatvės 1 namui gauti paramą būtų problemiška. Šis pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių sąrašą, bet nėra saugomas nei valstybės, nei savivaldybės.

"Tokiam pastatui taikoma tik pradinė apsauga. Gauti didesnę paramą iš Kultūros paveldo departamento jam beveik neįmanoma", – teigė vedėjas.

Tačiau, V.Juškos teigimu, šio pastato fasado priekinė dalis yra saugoma ir ją remontuojant reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kad šis nepakistų. Vedėjas pabrėžė, kad rūpintis pastatu turi patys gyventojai. Tai yra jų turtas, o tik paskui yra valstybės ar savivaldybės interesai.

"Žmogui turi rūpėti, kad pastatas būtų tvarkingas, o finansiniai dalykai skaudūs visiems", – padarė išvadą V.Juška.

Anot vedėjo, šiuolaikiškų priemonių suremontuoti fasadą, kad jam nekenktų pravažiuojančių automobilių užteškiamas lietaus vanduo, tikrai yra.

Į vis labiau įsisiūbuojantį senųjų daugiabučių modernizavimą uostamiestyje aktyviau įsijungia ir tų namų gyventojai, kurie nėra susibūrę į bendrijas. Techniškai ir juridiškai sudėtingo proceso labirintuose žmonės gali jaustis drąsiau ir tvirčiau – pagalbos ranką jiems ištiesia pastatų administratoriai.

Naudą pajus šimtai šeimų

Uostamiesčio bendrovės "Paslaugos būstui" vadovė Regina Uznienė pasakojo, jog šiuo metu daugiabučių modernizavimo programoje dalyvauja 35 šios įmonės administruojami gyvenamieji namai. Šešiuose jų pluša statybininkai, ir kai kuriuose jau įgyvendinta daugiau nei 50 proc. numatytų rangos darbų.

Šiuo metu "Paslaugos būstui" administruoja pusketvirto šimto Klaipėdos gyvenamųjų namų. Tačiau, anot pašnekovės, 10 proc. renovuojamų ar planuojamų atnaujinti namų neatspindi realios statistinės situacijos.

"Tarp administruojamų gyvenamųjų pastatų mūsų įmonė turi nemažai 3–5 butų namų. Tuo tarpu modernizavimo procese dalyvauja daugiabučiai, kuriuose yra po keliasdešimt butų. Tad šiuo atveju reikėtų vertinti gyventojų, kurie pajus renovacijos naudą, skaičių", – įvertino R.Uznienė.

Įmonės vadovės akimis, vis daugiau klaipėdiečių nori gyventi gražiau ir taupiau. Kaip pastebėjo pašnekovė, bene aktyviausi – šiaurinės bei centrinės miesto dalies gyventojai.
Nesunkiai galima pastebėti, kaip sparčiai keičiasi Miško kvartalo daugiabučių veidas, modernizuojami ar planuojami atnaujinti bendrovės "Paslaugos būstui" administruojami namai Panevėžio, Kretingos, Geležinkelio, Kadagių, Herkaus Manto, Tilžės, Pilies gatvėse, Taikos prospekto pradžioje.

Lyg grandininė reakcija

"Džiugu, kad gyventojai priima protingus, ilgam jų gyvenimą pagerinsiančius sprendimus. Žinoma, žmonės darosi aktyvesni, kai mato, kaip tvarkosi jų kaimynai, kai sužino, kokia yra reali renovacijos nauda. Geri pavyzdžiai užkrečia – tai kaip grandininė reakcija", – pripažino pašnekovė.

Įmonės vadovė svarstė, jog galbūt dėl tokių užkrečiamų pavyzdžių stokos renovacijos reikalai stringa pietinėje miesto dalyje.

"Štai nors "Laukininkų valdose" daugiabučiai sąlygiškai naujesni, susiduriame su gausybe problemų: tai ir kiauros sienos, per kurias skverbiasi vanduo, šaltuoju metu laiku jos peršąla, lopyk nelopęs, susidėvėję vamzdynai, kitos konstrukcijos. Deja, žmonės gana pasyvūs. Neseniai Vyturio gatvės 5 namo gyventojai pritarė renovacijai, pirksime investicinį planą, žiūrėsime, kaip žmonės jį įvertins. Tad jei galiausiai bus įgyvendintas vienas kitas renovacijos projektas, galbūt reikalai pajudės ir šiame Klaipėdos rajone", – vylėsi pašnekovė.

Kiek vangiai į renovacijos procesą įsijungia ir namų, kuriuose nėra centrinio šildymo, savininkai. Tokių įmonė nemažai administruoja Tauralaukyje, Melnragėje, Giruliuose, centre – Tulpių, Gėlių ir kitose gatvėse.

"Šiems gyventojams taip pat siūlome susipažinti su gyvenamųjų namų modernizavimo programa, juo labiau kad Aplinkos ministerija yra numačiusi į renovacijos darbus įtraukti ir vadinamuosius "kvadinius" namus", – apie galimybes kalbėjo R.Uznienė.

Svarbiausia gyventojų valia

Pašnekovės teigimu, "Paslaugos būstui" atlieka didžiulį darbą, ne tik gyventojams suteikdama visą įmanomą informaciją, bet ir tarpininkaudama sudėtinguose procesuose.
Daugiabučių administratorius rengia susirinkimus, organizuoja energinio naudingumo sertifikatų, investicinio plano, statinio techninio projekto, techninės priežiūros, rangos darbų konkursus.
"Bet kokiu atveju svarbiausia – pačių gyventojų valia, pirmiausia jie patys turi norėti renovacijos, sutartinai priimti šį sprendimą. Mes savo ruožtu darome viską, kas mums, kaip administratoriams, priklauso, ir net daugiau. Gal net kartais į tuos procesus kišamės per daug, bet tiesiog norisi, kad viskas vyktų sklandžiai, operatyviai, teisingai, – šypsojosi pašnekovė. –

Ir pačius žmones raginčiau būti labiau sąmoningesnius, pakantesnius, nes statybų metu neišvengiamai tenka susidurti su tam tikrais nepatogumais."

Atnaujinti – kompleksiškai

Anot R.Uznienės, nors nemažoje dalyje administruojamų daugiabučių įvairūs darbai atliekami etapais, visada naudingiau rinktis kompleksinę renovaciją.
"Renovacijos programa nesuteikia galimybės atnaujinti namą etapais. Tokiu atveju, atsiskaitant už darbus išsimokėtinai, rangovai nustato dideles kainas. Tuo tarpu modernizuojant daugiabučius kompleksiškai, paskolą palankiomis sąlygomis galima išsimokėti per 20 metų. Gyventojai iš karto pajaučia renovacijos naudą, gyvena patogiau, taupiau, be to, padidėja ir paties būsto vertė", – privalumus įvardijo pašnekovė.

Statistika byloja, jog kompleksiškai renovuotuose namuose šilumos suvartojama 60–70 proc. mažiau, ir tai neretai yra geresni rodikliai nei naujos statybos daugiabučiuose.
R.Uznienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog asmenims, kurie gauna kompensacijas už šildymą, valstybė kompensuoja 100 proc. išlaidų.

Statistika

Klaipėdoje yra per 1600 gyvenamųjų namų, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas. Dauguma (97 proc.) šių namų yra daugiabučiai, pastatyti ar statybos leidimus gavę iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą. Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas. Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžyje. Šios savivaldybės investicijų dydis pastatų atnaujinimui sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių. Aktyvios buvo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Tauragės miestų savivaldybės – atitinkamai 10 ir 8 proc. investicijų. Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po daugiabučio namo atnaujinimo jų turto vertė padidėjo 15–20 proc. Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje.

Šaltinis: atnaujinkbusta.lt.