Bylojo apie 100-metį
Praėjusių metų kovo pradžioje Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priminė klaipėdiečiams, kad Lietuvos laivynui – jau 100 metų.
Ta proga ant raudonų plytų sienos pakeliui į keleivių perkėlą dėmesio laukia senųjų laivyno nuotraukų paroda.
Tą puošmeną per visus lietuviškus televizijos kanalus pamatė ir visos Lietuvos žmonės.
Rodyti vaizdai džiugino – ant raudonų plytų sienos, juosusios buvusios įmonės "Laivitė" teritoriją, sukabintos didelio formato nuotraukos traukė akį.
Ši galerija turėjo tapti maloniu palydovu einantiesiems į perkėlą.
Arčiausiai Naujosios Uosto gatvės eksponuojamos nuotraukos, ko gero, sulaukė daugiausia dėmesio. Tikėtina, kad parodos rengėjai taip pat dėl jų labiausiai stengėsi.
Kiek arčiau perkėlos nuotraukų fone – nenuvalytos keverzonės. Vienur plyti tiesiog tagai – chuliganų parašai, kitur – kažkokie neapibrėžtos formos ir turinio piešiniai, o viena nuotrauka pakabinta taip, kad iš po jos kyšo didesnis už pačią fotografiją falas.
Akivaizdu, kad nuotraukos buvo sukabintos ant nenuvalytos sienos.
Kažkas kažkada ją aprašinėjo, apdergė, o parodos nuotraukas pakabinti pasamdyti darbininkai atliko tik tai, kas jiems buvo liepta, – pritvirtino skydus su fotografijomis.
Nesubrendusių asmenų noras ant sienų piešti lytinius organus turėtų būti paauglių psichiatrų tyrimo objektu.
Bet kalba ne apie juos.
Centrinėje Klaipėdos dalyje yra ir daugiau vietų, kur akį rėžia panašios keverzonės. Šaulių gatvė, kurioje vienas pagrindinių traukos centrų – Klaipėdos koncertų salė, taip pat yra išmarginta klaikiais grafičiais ir nesuprantamais užrašais.
Falo nepastebėjo
Dieve mano! Gėda žiūrėti!
"Tai tapo absoliučia Klaipėdos norma. Nuotraukos yra laikinas dalykas, bet mes net paminklą Kriminalinės policijos pareigūnų profesijai įamžinti statome prie aptrupėjusios, apirusios, apgriuvusios tvoros. Klaipėda tikrai nėra skurdus miestas, kad negalėtume susitvarkyti bent jau centro. Čia klesti tokia skurdo estetika, kurioje galėjome gyventi nebent pereinamuoju laikotarpiu iš Sovietų Sąjungos į Nepriklausomybę. Manau, čia yra kita bėda – miestas nepadeda įgyvendinti Memelio miesto projekto. Jei jis būtų įgyvendintas, tų tvorų nebūtų buvę, o istorinės nuotraukos, bylojančios apie Lietuvos laivyno 100-metį, būtų kitoje, kur kas labiau derančioje erdvėje. Yra kontrastas tarp nuotraukų turinio ir sienų, ant kurių jos kabo. Fotografijos rodo, kad prieš 100 metų Klaipėda buvo visiškai kitokia, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
Muziejaus atstovė teigė, kad nuotraukos ten pakabintos todėl, kad mieste trūksta erdvių panašaus formato nuotraukoms eksponuoti.
"Prisipažinsiu, nemačiau, kas yra ant tos sienos, gal žiūrėjau į gražiąją praeities nuotrauką ir nepastebėjau terlionės greta jos. Be abejo, ir tas, kas kabina, turi adekvačiai įvertinti, ką daro", – kalbėjo N.Puteikienė.
Pamačiusi muziejaus parodos fragmentą, užfiksuotą nuotraukoje su falu, moteris sutriko: "Dieve mano! Gėda žiūrėti! Turime prisiimti ir dalį savo kaltės."
Nina Puteikienė. Vytauto Petriko nuotr.
Kas yra įvaizdis?
Uostamiestyje yra Klaipėdos įvaizdžio komisija, kuri sudaryta prie miesto savivaldybės administracijos.
Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiama, kad jos uždaviniai – padėti Klaipėdos savivaldybės administracijai spręsti miesto įvaizdžio formavimo klausimus.
Komisijos pirmininkas – miesto savivaldybės vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas.
Telefonu paklaustas, kaip vertina grafičius ir nepadorius piešinius miesto centre, jis buvo lakoniškas.
"Neigiamai. Komisija šioje situacijoje nieko negali. Komisija jų nereglamentuoja. Čia yra etikos ir policijos klausimai. Tai ne įvaizdžio klausimas. Įvaizdžio komisija čia niekuo dėta. Tai yra policijos klausimas", – paskubomis atsakė valdininkas.
Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis buvo kategoriškesnis.
"Kad tokie dalykai kenkia miesto įvaizdžiui – akivaizdu ir nediskutuotina. Tikrai per mažai vieno žmogaus, kuris fiksuoja nepadorius ir politiškai nekorektiškus užrašus viešose erdvėse", – tvirtino vicemeras.
Jis priminė, kad atsakomybė už statinių švarą tenka jų savininkams.
Adrenalinas: palikti parašą po vaizdo stebėjimo kamera – tikras iššūkis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Skundų nesulaukė
Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Dovilė Ramanauskaitė mieste vienintelė pluša grafičių klausimu.
Ji pasakojo, kad žiemą, kai kokybiškai uždažyti grafičius sudėtinga, reaguojama tik į skundus. Pagrindinė kontrolė prasideda pavasarį.
Šią žiemą sulaukta vienintelio skundo, kad pietinėje uostamiesčio pusėje savadarbėmis petardomis apgadinti keturių namų fasadai. Namų administratoriams surašyti reikalavimai pašalinti pėdsakus.
"Vienais metais pagrindinį dėmesį telkiame į senamiestį, kitais – į pietinę pusę. Man ir po darbo krinta į akis grafičiai. Paprastai darbą planuojame taip – tam tikrą dieną apžiūrime numatytos gatvės pastatus. Tada tikslingai apžiūrime ir fiksuojame. Aišku, viso miesto apeiti neįmanoma, juo labiau kad aš tai darau viena", – pasakojo D.Ramanauskaitė.
Specialistė prisiminė, kad prieš kelerius metus plytų siena, atitverianti buvusios "Laivitės" teritoriją, buvo uždažyta, bet švari išliko vos porą savaičių. Paskui grafitininkai vėl čia įsisuko.
Valdininkai suprato, kad siena yra nemenkas galvos skausmas jos savininkams, nes masyvaus statinio dažymas yra pinigų metimas į balą.
Kad ir kaip būtų, nuo praėjusių metų kovo Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams niekas nesiskundė dėl nepadorių piešinių ir grafičių.
Išlaikyti miestą švarų – sunkiai valdomas procesas.
Fotografuoja kontrastus
Veikiausiai N.Puteikienė yra teisi – mes jau taip pripratome prie vizualinės taršos, kad ji mums nebebado akių.
Vis dėlto būdami savo miesto patriotai, jaučiamės nesmagiai, kai svečiai mūsų mieste fotografuoja ne gražiausius pastatus, įdomiausias skulptūras, o nepadorių piešinių ir miestą turinčių puošti dalykų kontrastą.
"Pirmiausia turėtume pripažinti, kad miestas tvarkosi. Labai viliuosi, kad vietų, dėl kurių klaipėdiečiams gėda, mažės. Bet visame pasaulyje yra grafičių. Gatvės menas dabar – ant bangos, visokie piešiniai ant sienų – labai populiarūs. Miestas yra gyvas organizmas. Jei šiandien siena švari, tai nereiškia, kad rytoj ant jos nerasime kokio grafičio. Ko gero, kasdien užauga po naują "menininką", norintį viešai pasireikšti. Išlaikyti miestą švarų – sunkiai valdomas procesas. Daug kas priklauso nuo mūsų pačių", – įsitikinusi Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Pasirodo, gidai arba net turistai kartais praneša Turizmo informacijos centro darbuotojams apie Klaipėdos vardo nepuošiančius dalykus. Apie tai nedelsiant informuojama savivaldybė.
Būna, kartais turistai net užsuka į centrą su maišeliu plastmasinių šiukšlių klausdami, kur rasti plastiko konteinerį.
Įstatymas: kiekviena keverzonė turėtų būti pastato savininkų galvos skausmas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Paskubėjo nutrinti
Nors dažną dieną eina ar važiuoja dviračiu į perkėlą, N.Puteikienė tikino nepastebėjusi parodą bjaurojančių piešinių.
Pokalbio su dienraščio "Klaipėda" korespondente dieną muziejaus atstovė pasistengė, kad šalia istorinės fotografijos nupieštas falas būtų panaikintas. Tačiau kiti piešiniai liko.
Humoro nestokojanti moteris priminė, kad pagal sutartį turtą (sieną) teks grąžinti tokią pat, kokia ji buvo iki parodos nuotraukų eksponavimo.
"Jeigu slepiame gėdą, tai gal verta ją slėpti iki galo. Tai rodytų atsakingą požiūrį į miestą ir savo darbą. Veikiausiai, užsakovas užsakė, atvažiavo rangovas ir pakabino. Kiekvienas atliko savo darbą, bet iki galo nepasistengė, kad rezultatas būtų tinkamas", – dėl kuriozinės padėties Danės gatvėje pakeliui į perkėlą išvadą padarė R.Savickienė.
