„Devyniasdešimt dienų šie 1 500 karių užpildys kritines pajėgumų spragas, pavyzdžiui, antžeminio aptikimo ir stebėjimo, duomenų įvedimo ir sandėlio palaikymo srityse“, – pareiškime teigė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis (Patas Raideris).

Pasak Pentagono, į paketą įtraukta daugiau šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemoms HIMARS, kurios Ukrainos pajėgoms leido smogti taikiniams už Rusijos fronto linijos, daugiau oro gynybos sistemų ir šarvuotų transporto priemonių.

Be to, numatoma perduoti nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurios galėtų beveik dukart – iki 150 km – padidinti Kyjivo smūgių Rusijos kariniams taikiniams nuotolį.

„Jie gaus ilgesnio nuotolio pajėgumų ... kurie jiems leis vykdyti operacijas ginant savo šalį ir atkovoti savo suverenią teritoriją“, – pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis (Petas Raideris).

Ukrainos vadovai pastaruoju metu prašė skubiai atsiųsti ilgesnio nuotolio amunicijos, o ketvirtadienį buvo pranešta, kad amerikiečiai suteiks neskelbiamą skaičių nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų, kurių veikimo nuotolis yra apie 150 kilometrų. Iki šiol ilgiausias JAV suteiktų raketų nuotolis buvo maždaug 80 kilometrų.

Gavusios GLSDB, Ukrainos pajėgos įgytų galimybę smogti taikiniams, tokiems kaip pagrindinės Rusijos pajėgų tiekimo linijos, ginklų sandėliai ir aviacijos bazės, Rusijos okupuotose Donbaso, Zaporižios ir Chersono srityse bei šiaurinėje okupuoto Krymo dalyje.

P. Ryderis sakė nežinąs, kaip Ukraina planuoja panaudoti šias bombas, kurias gamina „Boeing“ ir „Saab“.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) pareiškė, kad į šį karinės pagalbos paketą turėtų būti įtraukta pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, ratinių šarvuotų mašinų ir kitų šarvuotųjų transporterių bei savaeigių haubicų.

Išsamesnę informaciją apie paramą, anot jos, vėliau pateiks Pentagonas.

Vašingtonas ir Berlynas dieną anksčiau paskelbė, kad perduos Ukrainai šarvuotų transporto priemonių – „Bradley“ šarvuočių iš Jungtinių Valstijų ir „Marder“ mašinų iš Vokietijos. Tačiau kiek bus perduota šarvuočių, tuomet nebuvo nurodyta.

Šarvuočiai „Bradley“, kurie paprastai būna ginkluoti 25 mm automatine patranka, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis, dar labiau sustiprins Ukrainos kariuomenės pajėgumus.

Nors siunčiamos šarvuotosios transporto priemonės nėra tankai, „Bradley“ suteikia „tokią ugnies galią ir apsišarvavimą, kurie suteiks pranašumų mūšio lauke“, ketvirtadienį sakė Pentagono atstovas brigados generolas Patas Ryderis (Petas Raideris).

„Tai ne tankas, bet tai tankų žudikas, – pareiškė jis žurnalistams. – Esame įsitikinę, kad tai padės jiems mūšio lauke.“

Vašingtonas įvardijo Pekiną kaip didžiausią iššūkį Jungtinėms Valstijoms, o metinėje ataskaitoje apie Kinijos kariuomenę pabrėžiamas branduolinių ir įprastinių pajėgų tobulėjimas.

„Gynybos departamento skaičiavimais, (Kinijos) operatyvinių branduolinių kovinių galvučių atsargos viršijo 400, – sakoma ataskaitoje. – Jei Kinija ir toliau taip plės branduolinę ginkluotę, iki 2035 metų ji greičiausiai turės apie 1 500 kovinių galvučių atsargų“.

Tačiau šis skaičius vis tiek smarkiai atsiliktų nuo JAV ir Rusijos arsenalų, kuriuose yra po kelis tūkstančius galvučių.

Ataskaitoje teigiama, kad Kinija „tikriausiai ketina kurti naujas branduolines kovines galvutes ir jų nešimo platformas, kurios savo efektyvumu, patikimumu ir (arba) išlikimo galimybėmis“ bent jau prilygtų kuriamoms Rusijos ir JAV.

Pentagono spaudos sekretorius brigados generolas Patas Ryderis (Patas Raideris) antradienį sakė, kad padidėjęs Kinijos branduolinis arsenalas būtų nestabilumo šaltinis.

„Kuo daugiau branduolinių ginklų platinimo, tuo didesnį susirūpinimą tai kelia ir tuo labiau destabilizuoja regioną“, – žurnalistams sakė P. Ryderis.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Pekinas stengiasi modernizuoti savo balistinių raketų arsenalą ir 2021 metais bandymų metu paleido apie 135 jų – „daugiau nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus“, neskaitant per konfliktus paleistų raketų.

Kinija „kuria naujas tarpžemynines balistines raketas (ICBM), kurios gerokai padidins jos branduolinių raketų pajėgumus“, nurodoma ataskaitoje.

O Pekino karinės oro pajėgos – trečios pagal dydį pasaulyje, turinčios daugiau kaip 2800 orlaivių – daro pažangą.

„Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis (Petas Raideris).

„Šiuo metu neturime jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad buvo suduotas raketų smūgis“, – žurnalistams sakė P. Ryderis, pridūręs, kad Pentagonas „toliau tai tiria“.

Vienas JAV pareigūnas, dėl padėties jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kiek anksčiau pranešė, kad antradienį Lenkijos teritorijoje nukrito raketų.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) nepatvirtino šios informacijos, bet sakė, kad šalies lyderiai susirinko į skubų susitikimą dėl „krizinės situacijos“.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad antradienio popietę, kai sviedinys pataikė į vietovę, kurioje buvo džiovinami grūdai, netoli sienos su Ukraina esančiame Pževodo kaime, žuvo du žmonės.

Kaip pažymi Lenkijos radijas, ministras pirmininkas, pasitaręs su prezidentu, sušaukė skubų Nacionalinio saugumo biuro posėdį. Anksčiau buvo sušauktas skubus Ministrų tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos reikalų komiteto posėdis.

P. Muelleris pabrėžė, kad „visa informacija, kuri šiandien bus pateikta Komitetui, vėliau, jei įmanoma, bus perduota... kuo plačiau informuoti visuomenei“.

Taip pat įvyks vyriausybės posėdis, pranešė naujienų agentūra PAP, remdamasi ministrų kabinetu.

Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų ataka nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Šie smūgiai septynis milijonus namų panardino į tamsą, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos atsitraukimo iš strategiškai svarbaus Chersono.

Nuo smūgių taip pat nukentėjo Lvivas Vakarų Ukrainoje; meras pranešė, kad 80 proc. miesto nėra elektros energijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi teigė, kad Rusija paleido 85 raketas į energetikos objektus visoje šalyje.

Neaišku, ar raketos, kurios galėjo pataikyti į Lenkiją, buvo iš tos pačios bangos.

Pasak oficialių vyriausybės šaltinių, Lenkijoje, kuri nuolat prisideda prie NATO misijų, rotaciniu principu dirba apie 10 000 JAV karių.

P. Ryderis sakė, kad šių karių apsauga bus vertinama „labai rimtai“.

„Esame labai tikri dėl bet kokių pajėgų apsaugos priemonių, kurių imamės, nesvarbu, ar tai būtų Lenkijoje, ar kur nors kitur“, – sakė jis.

„Bet vėlgi, mes neketiname čia užbėgti įvykiams už akių. Mes ketiname sužinoti faktus. Ir tada, kai turėsime daugiau informacijos, ją pateiksime“, – pridūrė Pentagono atstovas.