„Gyventojai moka mokesčius tam, kad gerais laikais prisidėtų prie gausesnio biudžeto ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų, o sunkesniais periodais sulauktų savalaikės valstybės pagalbos. Praėjo beveik keturi mėnesiai nuo to laiko, kai pasiūliau Seimui ir Vyriausybei didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, padėti šalies senjorams ir mažiau pasiturintiems gyventojams. Patiriame didžiausią kainų šoką nuo 1996 metų, dėl to priemonių priėmimo tempą vertinu kritiškai, bet pozityvu, jog šiandien pagaliau turime pirmą šiais metais solidų infliacijos pasekmių švelninimo paketą“, – šeštadienį išplatintame Prezidentūros pranešime sakė šalies vadovas.

Patikslintu biudžetu buvo padidintos pensijos, neapmokestinamasis pajamų dydis, numatytos kompensacijos gyventojams dėl augančių elektros ir dujų kainų.

Iš viso infliacijos pasekmių švelninimui skirti 973 mln. eurų, taip pat numatyti pinigai ukrainiečių pabėgėlių priėmimui, geležinkelių infrastruktūrai.

„Būtų klaida užsnūsti po tarpinių patikslinto biudžeto sprendimų. Turime nedelsdami svarstyti ir diskutuoti, kaip padėsime gyventojams tvariais, ilgalaikiais sprendimais, kurie sumažintų jų išlaidas energetikos produktams, atsvertų  išaugusias maisto kainas po 2022 metų. Nebėra laiko vilkinti pradėtų ir sustabdytų reforminių pakeitimų“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, atsinaujinančios energetikos projektų plėtra turi būti toliau skatinama, o atsirasianti nauda turėtų kuo greičiau pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams.

Prezidentas akcentavo, kad maisto produktų kainų augimo tendencijų stebėsena ir savalaikis reagavimas turi būti nepertraukiamas valdžios institucijų procesas šiais ir kitais metais.

Seimas patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą priėmė antradienį.

Tuo metu 2023 m. infliacijos rodiklis dėl šių veiksmų iš esmės nepasikeis, nes kompensacinių priemonių mažinantį poveikį infliacijai (-0,5 proc. punkto) nustelbs dėl gyventojų pajamas didinančių sprendimų sustiprėjusi ir infliaciją skatinanti vidaus paklausa (0,5 proc. punkto), rašoma šalies centrinio banko paskelbtame dokumente.

Nors pažymima, kad Vyriausybės inicijuotuose projektuose suplanuoti rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, tačiau siūlomos naujos valdžios sektoriaus išlaidas didinančios ir pajamas mažinančios priemonės lemia, kad valdžios sektoriaus balansas 2022 m. bus gerokai blogesnis. Planuojama, kad deficitas sudarys 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai praėjusių metų gruodžio mėnesį patvirtintame 2022 m. biudžeto įstatyme planuotas valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,3 proc. BVP.

„Toks valdžios sektoriaus deficito padidėjimas, kai ekonomikos aktyvumas atitinka potencialųjį lygį, reiškia, kad deficitas daugiausia didėja ne dėl ekonomikos augimo tempo sulėtėjimo, bet dėl struktūrinį deficitą didinančių sprendimų, o ekonomikos skatinimas yra didesnis, nei reikėtų atsižvelgiant į ekonomikos ciklinę padėtį, todėl turi procikliškumo požymių“, – teigia Lietuvos bankas.

Tačiau, ekspertų vertinimu, kai kurias infliacijos pasekmių sušvelninimo priemones ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo susidariusius pajamų netekimus reikėtų kompensuoti papildomomis pajamomis iš naujų šaltinių.

„Projektuose numatytas NPD didinimas yra žingsnis tinkama linkme, vis dėlto jis iki galo neišnaudoja NPD kaip fiskalinės priemonės potencialo, o su šiuo sprendimu susiję pajamų netekimai nėra dengiami pastoviomis pajamomis iš kitų šaltinių. NPD yra taikli priemonė, nes ji padidina mažiausiai gaunančiųjų pajamas ir didina paskatas dalyvauti darbo rinkoje. 

Tačiau atkreipiame dėmesį, kad projektuose numatyto NPD didinimo nuo 460 iki 540 Eur nepakaks iki galo išnaudoti NPD priemonės potencialą. Lietuvos bankas jau anksčiau yra siūlęs NPD konstantos dydį susieti su MMA dydžiu, taip įvedant labiau automatinį NPD didinimo mechanizmą“, – tikina LB.

Tuo metu projektuose numatyta priemonė, skirta kompensuoti gyventojams dalį dujų ir elektros kainų padidėjimo, yra labai plati ir visiškai horizontali, todėl fiskališkai brangi ir socialiai mažai teisinga, įsitikinę LB ekspertai.

„Šios kompensacijos yra numatytos taikyti visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas. Projektuose numatyta šiai priemonei skirti 365 mln. Eur (0,6 proc. BVP), tačiau nėra numatyta papildomų pajamų gavimo šaltinių šioms papildomoms biudžeto išlaidoms finansuoti, be to, šios išlaidos nemažintų infliacijos rodiklio 2022 m., bet eliminuotų energijos kainų augimo išdėstymą per 2023–2025 m.“, – rašoma dokumente.

Šios kompensacijos yra numatytos taikyti visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas.

Vis tik, Lietuvos banko duomenimis, 2021–2022 m. žiemos laikotarpiu vidutinė sąskaita už elektros energiją daugiabučių gyventojams sudarė apie 18 Eur, vidutinė sąskaita už gamtines dujas – apie 3 Eur, todėl galimas energijos kainų padidėjimas 50 proc., jeigu augimas nebūtų kompensuojamas, vartotojų sąskaitas už elektros energiją ir dujas padidintų vidutiniškai 11 Eur.

„Galima manyti, kad dėl siūlomų sprendimų mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų padidėjimas būtų didesnis už galimą energijos sąskaitų padidėjimą“, – rašoma dokumente.

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgus į šalies pragyvenimo lygį, per mažos Lietuvos surenkamos mokestinės pajamos – sena Lietuvos mokestinės sistemos struktūrinė problema, kuri dar labiau pabrėžia būtinybę ieškoti naujų papildomų pajamų šaltinių, kaip kad mokestinių lengvatų peržiūra, mažinant PVM atotrūkį, panaikinant darbo pajamų apmokestinimo formų įvairovę.

Lietuvos mokestinių pajamų ir BVP santykis tebėra vienas mažiausių visoje ES, pažymi šalies centrinis bankas. 2021 m. mažesnės mokestinės pajamos 2021 m. buvo tik Airijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Maltoje ir Latvijoje.

ELTA primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį plenariniame posėdyje pirmajame svarstyme aptarė patikslintą šių metų valstybės biudžeto projektą ir grąžino jį tobulinti Vyriausybei. Ministrų Kabinetas vertins parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.

Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir kritinės infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų.

Antrasis patikslinto biudžeto svarstymas numatomas gegužės 10 d.

„Tiktai skola ir infliaciniais pinigais formuojant biudžetą, ateityje turėsime didelių rūpesčių“, – penktadienį Žinių radijui pareiškė buvęs premjeras. 

„Šiandien biudžeto patvirtinimas yra paremtas vienu vieninteliu dalyku – iš esmės infliaciniais pinigais, pajamomis, kurios iššauktos milžinišku kainų augimu ir dar tokia iki šiol nematyta infliacija, Tai didžiausias nerimas yra labai paprastas – nėra tvarių pajamų“, – kalbėjo parlamentaras. 

Pasak S. Skvernelio, jeigu tokių pajamų neatsiras ir nebus galvojama, kaip gauti realių biudžeto pajamų, anksčiau ar vėliau iškils fiskalinės drausmės problema.

„Įsijungs fiskalinės drausmės reikalavimai  – baigsis pandemijos, baigsis karai, tada ar ši, ar kita valdžia turės milžinišką galvos skausmą, kaip reikės suvaldyti viešuosius finansus ir tos sumos bus įspūdingos, kurias reikės mažinti, veržtis diržus kalbant apie tvarią finansų sistemą ateityje“, – pridūrė S. Skvernelis.

Anot jo, ateityje viešąsias išlaidas gali tekti mažinti: „Pirmas etapas gali būti toks, kad gali paliesti apie milijardo mažinimą“.

S. Skvernelis taip pat mano, kad valstybės skolinimas netrukus baigsis dėl didelių palūkanų.

„Palūkanų norma jau yra kitokia nei buvo skolinamasi prieš porą metų ar pusantrų“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Svarstant patikslintą šių metų biudžetą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas teigė, kad sudarant 2023 metų biudžetą laukia tie patys iššūkiai ir sparčiau augančios kainos darys spaudimą toliau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus siekiant išlaikyti jų perkamąją galią bei socialines išmokas kitiems gyventojams.

Pasak jo, kitais metais valstybė turės rasti dar apie 1 mlrd. eurų, kad infliacijos padariniai būtų švelninami. 

Balsuojant už pataisas susilaikė tik Lietuvos regionų frakcijos atstovas Andrius Palionis.

Komiteto vadovas Mykolas Majauskas BNS sakė, kad biudžete siūlomos antiinfliacinės priemonės turės teigiamą poveikį šalies finansų stabilumui – stabdys energetikos kainų augimą ir didins labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių pajamas.

Pasak jo, Vyriausybei siūloma atkreipti dėmesį į Lietuvos banko pastabas didinti valdžios sektoriaus pajamas bei įvertinti dvi centrinio banko rekomendacijas: susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia mėnesio alga bei kompensuoti gyventojams už dujas ir elektrą nustatant minimalų suvartojimą ir vertinant namų ūkio pajamas.

Taip pat Vyriausybei siūloma atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabą, jog reikšminga dalis valdžios sektoriaus pajamų augimo yra laikinos ir susijusios su netvariai augančiomis jo išlaidomis.

„Grįžus prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo, išlaidų augimas privalės būti reikšmingai apribotas, todėl atitinkamai mažės ir ciklinės valdžios sektoriaus pajamos“, – BNS teigė M. Majauskas.

Anot jo, Valstybės kontrolė taip pat teigia, jog vienkartinės su pandemijos valdymu susijusios išlaidos didžiąja dalimi keičiamos ilgalaikėmis išlaidomis, todėl planuojant 2023 metų biudžetą svarbu numatyti struktūrinį deficitą mažinančias priemones. 

BFK pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) skirti 143 tūkst. eurų Ukrainos pabėgėlių augintinių gydymui, ženklinimui, vakcinacijai ir kitoms reikmėms. Lėšos būtų numatytos  perskirstant iki gegužės 1-osios nepanaudotus Žemės ūkio ministerijos asignavimus augintinių ženklinimui. 

Be to, BFK siūlo atskira specialia eilute biudžete numatyti 352 tūkst. eurų dotaciją Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. 

Tačiau komitetas Vyriausybei paliko apsispręsti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo – iki 1,467 mln. eurų didinti asignavimus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) numatant 80 tūkst. eurų įsteigti penkis naujus  etatus.

BFK Vyriausybei taip pat siūlo įvertinti Savivaldybių asociacijos įspėjimą, kad didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį sumažės savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Asociacija sako, kad netekimai turi būti kompensuojami.

Vyriausybei paliekamas įvertinti ir Nacionalinė šeimos tarybos prašymas biudžete jai numatyti 10 tūkst. eurų patalpų išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms.

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.

Pirmas biudžeto svarstymas numatytas balandžio 28-ąją, antrasis – gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną. 

2022-ųjų valstybės biudžetas metų eigoje keičiamas jau antrą kartą – pirmuoju atveju papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė Ekonomikos komitete pabrėžė, kad vienas esminių dalykų yra tai, kad numatytos subsidijos gyventojams mažinant elektros ir dujų kainas, o liberalas Andrius Bagdonas akcentavo, kad didesnės pensijos leis mažiausias pajamas gaunantiems pensininkams „šiek tiek oriau gyventi“.  

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė Kaimo reikalų komitete apgailestavo, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neskirta 143 tūkst. eurų ženklinti ir skiepyti pabėgėlių iš Ukrainos atsivežtus augintinius.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas sakė, jog gyvūnai nėra prioritetas.

„Visas akcentas yra žmonėms. Suprantame, kad jie atsiveža savo augintinius, bet kaip jie įleidžiami, nepaisant visų procedūrų, taip jie galės būti pasibaigus karui ir išvežami iš Lietuvos. Augintiniai, mūsų nuomone, nėra prioritetai“,  – komitete teigė jis.

2022-ųjų metų biudžeto projektas numato 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų. Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų. 

Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.

Toliau projektą svarstys pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, jis teiks išvadą Seimui.

Pirmas biudžeto svarstymas numatytas balandžio 28-ąją, antrasis – gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną.

„Šis biudžeto pakeitimas yra pakankamai solidus – daug pinigų numatyta ir tam, kad sparčiau didėtų žmonių pajamos: ir neapmokestinamasis pajamų dydis, ir pensijos, taip pat didelė dalis šių lėšų skiriama tiesiogiai suminkštinti energetinių išteklių kainų augimą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė parlamento vadovė.

„Tikrai pajus tiesiogiai žmonės šiuos pakeitimus ir jie yra labai svarbūs – priemonės įsigalios, jeigu Seimas joms pritars, skirtingai – vienos nuo birželio, kitos nuo liepos. Antrajam pusmečiui tikrai kiekvienas žmogus pajus tą sušvelninimą, kuris yra būtinas vertinant pasaulinį kontekstą ir tai, kokia yra infliacija“, – pridūrė ji.

Šis biudžeto pakeitimas yra pakankamai solidus – daug pinigų numatyta ir tam, kad sparčiau didėtų žmonių pajamos.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šis, jau antrasis 2022 metų biudžeto tikslinimas gali būti ne paskutinis. 

„Visko gali būti. Situacija yra tokia neapibrėžta, vyksta karas, tai neatmesčiau tokios (dar vieno tikslinimo – BNS) būtinybės. Juolab, kad jau ir pavasario sesijoje, kuri tik prasidėjo, jau antrą kartą svarstome – dėl gynybos visų pirma turėjome koreguoti. Aplinkybės ir situacija parodys, jeigu bus toks poreikis, tai tą padarysime dar kartą“, – teigė Seimo pirmininkė.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad nenumatyta mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) smarkiai brangstantiems maisto produktams.

„Turbūt viena iš pagrindinių šio paketo (įstatymų pataisų, susijusių su biudžeto pataisomis – BNS) bėdų, kad nėra jokių priemonių maisto produktų kainų reguliavimui“, – teigė V. Ąžuolas.

Pasak jo, virš 90 proc. Europos Sąjungos valstybių taiko mažesnį PVM ar kitas priemones maisto kainoms reguliuoti.

„Mes esame tarp tų trijų valstybių, kurios to netaiko. Tikiuosi, kad atsiras tam tikri pasiūlymai ir Seimas tam pritars – dėl maisto kainų mažinimo“, – kalbėjo parlamentaras. 

Vyriausybei išvakarėse pritarus šių metų valstybės biudžeto pataisoms, jos ketvirtadienį teikiamos svarstyti Seimui. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų. 

Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.

Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų –  kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

„Šiais metais pajamos, kurios priklauso nuo biudžeto, buvo nemaža dalimi indeksuotos, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikis  kainoms bus gerokai didesnis negu buvo tikimasi rengiant biudžetą ir indeksuojant pensijas, minimalų darbo užmokestį ar neapmokestinamųjų pajamų dydį, dėl to reikės papildomų priemonių, jas su biudžeto patikslinimais Vyriausybė pateiks“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė. 

„Vyriausybė pristatys savo pasiūlymus dėl poveikio mažinimo ateinančią savaitę. Gal net ir šios savaitės pabaigoje, gal penktadienį, čia finansų ministrė kai bus pasiruošusi. Kitą savaitę tikrai pateiks pasiūlymus dėl biudžeto patikslinimo“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės teigimu, itin didelė infliacija pirmiausia kilo dėl to, kad rudenį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas manipuliavo dujų rinka ir kainomis, o dabar dėl karo Ukrainoje atsirado papildomų logistikos ir tiekimo grandinių iššūkių, kurie veikia kainas.

„Vyriausybė tą mato, pasiūlymus teikia ir juos pateiks vėliausiai prieš Velykas“, – kalbėjo premjerė.

Ji yra sakiusi, jog tik atnaujinus makroekonomines prognozes Vyriausybė priims kompleksinius sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių.

„Valstietis“ Linas Kukuraitis teigiamai įvertino tai, kad dalis kovidinių lėšų „Sodrai“ kompensuojama iš valstybės biudžeto. Pasak jo, tai sudaro galimybę ir toliau „Sodrai“ kaupti rezervą, būtiną žvelgiant tiek į demografines, tiek ir ekonomines perspektyvas.

„Tą principą būtina išlaikyti, jeigu mes norime turėti tvarią sodrinę sistemą“, – teigė jis.   

Iš valstybės biudžeto „Sodrai“ planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų kompensuoti ligos išmokas, padidėjusias dėl pandemijos. Iš viso „Sodros“ pajamos didėtų 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidos – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.).

„Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti beveik 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln. eurų (1,2 proc.) mažiau nei patvirtintame biudžete (136,235 mln. eurų).