Ministerijos teigimu, ženklų dizaino keitimas pagal kitų valstybių pavyzdžius „stokotų teisinio pagrindo“.

„Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė WP.1, remiantis prie Kelio ženklų ir signalų konvencijos prisijungusių valstybių gerąja patirtimi, 2024 m. užbaigė rengti Kelio ženklų ir signalų konvencijoje naudojamų kelio ženklų atvaizdų atnaujinimus. Galutinis dokumentas bus pateiktas valstybių svarstymui 2024 m. rugsėjo mėnesį“, – Eltai perduotame komentare aiškino Susisiekimo ministerija.

„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – pridedama komentare.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų.

„Po to, kai JT EEK Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė WP.1 pritars siūlomiems Konvencijos pakeitimams, Susisiekimo ministerija pradės rengti atitinkamus KET bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pakeitimus, o kelio ženklų dizaino pakeitimas turės teisinį pagrindimą ir atitiks naujausius Konvencijos pakeitimus“, – teigiama komentare.

„Vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 Eur. Į šią kainą įeina kelio ženklo skydas, laikančioji konstrukcija, kelio ženklo įrengimas. Savaime aišku, priklausomai nuo kelio ženklo matmenų, laikančiosios konstrukcijos sudėtingumo, įrengimo kaštų, kaina gali būti didesnė“, – tvirtina Susisiekimo ministerija.

ELTA primena, kad Seimo konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas kreipėsi į susisiekimo ministrą Marių Skuodį, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus.

Pasak parlamentarų, šiuo metu didžioji dauguma Lietuvoje galiojančių ir naudojamų kelio ženklų, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus.

Parlamentarų Susisiekimo ministerijai inicijuotame rašte nurodoma, kad reikia sukurti artimus ar panašius į Europos Sąjungos (ES) valstybėse naudojamus kelio ženklus. Pasak Seimo narių, šiuos pokyčius būtų galima įgyvendinti per ateinančius 10 metų.

Seimo nariai pastebi, kad šie siūlymai nėra nauji, tačiau iki šiol, jų teigimu, Susisiekimo ministerija iniciatyvos nesiėmė.

Už siūlymą balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.

J. Šiugždinienė šiose pareigose pakeitė Seimo konservatorių frakcijos narę Paulę Kuzmickienę, kurią Seimas paskyrė Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininke.

Komisija rūpinasi pasipriešinimo okupacijoms dalyvių – karių savanorių bei laisvės kovų dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų (politinių kalinių, tremtinių bei kitaip persekiotų ir nukentėjusių asmenų) teisėmis bei jų įgyvendinimu, taip pat koordinuoja valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo politikos strategiją ir kryptis ir kt.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke patvirtinta P. Kuzmickienė

Seimas SRDK pirmininke patvirtino konservatorių frakcijos narę P. Kuzmickienę.

Už naująją komiteto pirmininkę balsavo 92 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

ELTA primena, kad anksčiau SRDK vadovavo iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis. Visgi politikas pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

„Vertinu, kad komitete dirba patyrę socialinės politikos – tiek pozicijos, tiek opozicijos nariai. Galėsime esamus klausimus išspręsti“, – po balsavimo komitete teigė P. Kuzmickienė.

Ją į komiteto vadoves delegavo valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, kuriai  priklauso šio komiteto vadovo postas.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, teikusiu J. Džiugeliui viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Naujasis SRDK pirmininkas dar turės būti patvirtintas ir Seimo.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui.

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tokį sprendimą sekmadienį priėmė valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija.

„Frakcija deleguoja P. Kuzmickienę, kuri praėjusią kadenciją yra dirbusi šiame komitete ir turi patirties bei išmanymo“, – BNS sakė TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Susiklosčius tokiai situacijai ji pereis iš Sveikatos reikalų komiteto, kur irgi dažnu atveju socialiai jautrūs klausimai yra susiję“, – pridūrė seniūnė.

Ji teigė, kad Socialinių reikalų komitetui bus pasiūlyta persirinkti pirmininką, nes dabartinis jo vadovas J. Džiugelis paliko konservatorių frakciją, o būtent jai priklauso šio komiteto vadovo postas.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš šios partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Prieš tai jis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

J. Džiugelio ryšius su M. Ardišausku šiuo metu aiškinasi net kelios komisijos – Seimo Etikos ir procedūrų, Antikorupcijos, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Antikorupcijos komisija dėl J. Džiugelio planuoja kreiptis Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar parlamentaras nepadarė nusikaltimo apmokėdamas už M. Ardišausko paslaugas. 

Susiklosčius tokiai situacijai ji pereis iš Sveikatos reikalų komiteto, kur irgi dažnu atveju socialiai jautrūs klausimai yra susiję.

Komisijos nariai mano, kad J. Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas M. Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.  

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri. 

Kitomis pataisomis už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti J. Džiugelis siūlo nuo 2024 metų liepos taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. 

Už balsavo 55 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo.

Įstatymo pataisas pateikusi Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė viliasi, kad šie pokyčiai sustiprins instituciją ir padės jai labiau atliepti šių dienų lūkesčius.

„Mes manome, kad šį kartą verta peržiūrėti ir pakeisti įstatymo projektą iš esmės, suprantant, kad per ilgą laiką, ne per vieno vadovo kadenciją, o per keletą dešimtmečių susiklostė sudėtingi santykiai pačiame centre, galbūt sudėtinga buvo centro struktūra, kuri neatliepė vis didėjančių visuomenės lūkesčių“, – posėdžio metu akcentavo P. Kuzmickienė.

Parlamentarė pabrėžė, kad būtina didelį dėmesį skirti centro plėtojamiems moksliniams tyrimams.

„Projektą rengiant norėjome akcentuoti ir akcentuojame, kad centras turi stovėti labai stipriai ant dviejų kojų – ant mokslinių tyrimų ir atminties. Ir tai turi būti lygiavertės ir svarbios atramos, suprantant, kad moksliniai tyrimai, tame tarpe ir taikomieji tyrimai, turi būti kokybiški ir savalaikiai“, – sakė Seimo narė.

„Centro tikslas ir uždaviniai išlieka svarbūs ir tie patys – centras tikrai yra labai svarbi mūsų valstybei institucija. Tik pakartosiu, kad centro pagrindinis tikslas yra totalitarinių režimų Lietuvos okupacijos laikotarpiu rezistencijos pažinimas, vertinimas taikant mokslinius tyrimus“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.

Įstaigą siūlo pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru

Šiuo įstatymo projektu yra siūloma pervadinti LGGRTC Totalitarinių režimų tyrimų centru. P. Kuzmickienė tikisi, kad naujasis įstaigos pavadinimas labiau atlieps centro tyrimų lauko platumą.

„Naujasis pavadinimas turėtų geriau atskleisti tyrimų, jų laikotarpio ir veiklų lauką, kartu ir didinti centro žinomumą tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Siekiama, kad tas pavadinimas tiksliau išreikštų centro tyrimų veiklos platumo pobūdį“, – posėdžio metu pabrėžė P. Kuzmickienė, akcentuodama, kad labai svarbu, jog centras labiau įsitrauktų į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę.

Siūloma steigti naują valdymo organą – tarybą

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma įsteigti naują centro valdymo organą – tarybą.

„Numatyta, kad centrą valdys centro direktorius ir steigiamas naujas kolegialus valdymo organas – Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba, kuri būtų sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų“, – paaiškino parlamentarė.

Numatoma, kad šią tarybą sudarytų 11 atstovų, deleguotų iš skirtingų institucijų: Universitetų rektorių konferencijos, Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Istorijos universiteto, Muziejų asociacijos.

Projekte numatoma, kad taryba tvirtins centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, įstaigos ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.

LGGRTC dėmesio sulaukė 2021 metų pradžioje, kai įstaigos viduje kilo įtampos. Įtampas centre pakurstė tai, kad tuometinis įstaigos generalinis direktorius A. Jakubauskas atleido istorikę Mingailę Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos.

Po kelis mėnesius užsitęsusios krizės centro viduje, Seimas po slapto balsavimo atleido A. Jakubauską iš pareigų. Tai, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.

Naujuoju centro direktoriumi 2021 metų balandžio mėnesį buvo paskirtas A. Bubnys.

Pagal įstatymą LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.

Atlyginimų klausimas buvo aptartas penktadienį vykusiame desovietizacijos komisijos posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo LGGRTC direktorius ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas po posėdžio akcentavo, kad nors dauguma komisijos narių dirba ne dėl atlygio, visgi, pasak jo, šis klausimas turi būti išspręstas.

„Ligi šiolei komisijos nariai dar negauna jokio atlygio, nors įstatymas numato, kad atlygis privalo būti mokamas. Nors mes, komisijos nariai, per daug ir nekėlėme tos problemos, bet ją reikia išspręsti – arba dirbame nemokamai, arba pagaliau tegu pradedama mokėti, tegu ir simbolinį mokestį“, – pabrėžė V. Karčiauskas.

„Be abejo, komisijos nariai tokie žmonės, kurie, matyt, sutiktų dirbti ir nemokamai, jeigu taip valstybė nuspręstų. Bet jeigu įstatyme juodu ant balto yra įrašyta, kad privalo būti mokamas atlyginimas ir nurodyta, kokiais principais, tai gal laikas ir spręsti šią problemą“, – pridūrė jis.

Nors mes, komisijos nariai, per daug ir nekėlėme tos problemos, bet ją reikia išspręsti – arba dirbame nemokamai, arba pagaliau tegu pradedama mokėti, tegu ir simbolinį mokestį.

V. Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad įstatyme yra numatyta, jog komisijos nariams atlyginimas turi būti išmokamas Vyriausybės patvirtinta tvarka.

Savo ruožtu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė patikino, kad šią situaciją bus siekiama kuo skubiau išspręsti.

„Įstatyme aiškiai įrašyta, kad šis darbas turi būti apmokamas, bet visą dokumentaciją turėtų tvarkyti centras. Ne visai lengvai tai sekėsi, bet galiausiai, kiek žinau, lapkričio mėnesį Vyriausybė vis dėlto pagal teisės aktus numatė kaip ir kiek turi būti apmokama, tai tarytum tas klausimas turėtų būti išspręstas“, – sakė parlamentarė.

Anot jos, dėl atlyginimų klausimo artimiausiu metu yra planuojamas ir pasitarimas su LGGRTC generaliniu direktoriumi.

„Mano nuomone, už visus posėdžius, kurie įvyko, turi būti sumokėta. Bet mes sutarėme vis dėlto turėti pasitarimą, kuriame mes iš esmės aptartume, pažiūrėtume, kiek dar yra tų problemų, kalbant apie techninį komisijos aptarnavimą, kiek tų lėšų trūksta ir kokių dar nesusipratimų esama“, – sakė ji.

ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.

Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.

Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.

Tokį siūlymą pateikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė konservatorė Paulė Kuzmickienė. Ji argumentavo tuo, kad A. Smetonos indėlis į valstybės kūrimą paminėtas prieš penkerius metus ir netikslinga tai daryti vėl.

„2019 me­tais mes mi­nė­jo­me Lie­tu­vos Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko, vals­ty­bės pre­zi­den­to A. Sme­to­nos me­tus. Bu­vo iš­sa­mi pro­gra­ma, tam ­skir­tas fi­nan­sa­vi­mas, dis­ku­si­jos, renginiai, kuriuose atsiskleidė A. Smetonos atminimas. Ne­tiks­lin­ga kas pen­ke­rius me­tus tą mi­nė­ji­mą or­ga­ni­zuo­ti“, – sakė P. Kuzmickienė.

 Ne­tiks­lin­ga kas pen­ke­rius me­tus tą mi­nė­ji­mą or­ga­ni­zuo­ti.

Taip pat ji teigė, kad atskiro dėmesio nusipelno trijų Lozoraičių šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktys.

Šiemet minimos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo S. Lozoraičio vyresniojo 125-osios gimimo metinės, o 2024 metais – S. Lozoraičio jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone, 100-osios gimimo metinės. Kitąmet minimos ir Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto K. Lozoraičio 95-osios gimimo metinės.

Apie A. Smetonos pagerbimą kalbėjęs kitas konservatorius Valdas Rakutis savo ruožtu teigė, kad negalima nuvertinti šio tarpukario prezidento nuopelnų, pasak parlamentaro, jo vadovavimo šaliai laikotarpis yra lietuvių tapatybės dalis.

„Už ką mes tą žmo­gų ger­bia­me? Už tai, kad ši­tas žmo­gus la­bai sun­kio­mis są­ly­go­mis 1917–1920 me­tais iš­ve­dė mū­sų vals­ty­bę į ne­pri­klau­so­my­bę. Taip, jis ne­bu­vo vienas, bu­vo Lie­tu­vos Ta­ry­ba, bu­vo Jonas Ba­sa­na­vi­čius, ku­ris va­do­va­vo va­sa­rio 16-osios po­sė­džiui, bet vi­si ži­no­jo, kas bu­vo tas vai­ri­nin­kas, ku­ris iš­vai­ra­vo per la­bai su­dė­tin­gą lai­ko­tar­pį nuo vi­siš­kai vo­kie­čių kur­tos Lie­tu­vos iki ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės“, – kalbėjo V. Rakutis.

„Mes kar­tais no­ri­me bū­ti la­bai šven­ti ir no­ri­me, kad tie mū­sų is­to­ri­niai žmo­nės bū­tų to­kie kriš­to­li­niai. No­ri­me, kad ge­ne­ro­lai bū­tų nie­ko ne­nu­šo­vę ir dar tu­ri­me vi­so­kių tarpusavyje prieš­ta­rau­jan­čių da­ly­kų. Taip ne­bū­na“, – sakė parlamentaras.

Seimas dar pernai gruodį svarstė nutarimo projektą dėl atmintinų 2024 metų paskelbimo, tačiau parlamentarai susikirto dėl prezidento A. Smetonos, kurio 150-osios gimimo metinės bus minimos, asmenybės. Dalis parlamentarų jį tuomet išvadino diktatoriumi, tuo metu už A. Smetoną kalbėję politikai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys interviu BNS yra pasisakęs, kad A. Smetonos įamžinimas kelia klausimų Seime priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Juo nustatytas draudimas propaguoti ne tik totalitarinius, bet ir autoritarinius režimus.

2024-uosius taip pat siūloma paskelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos dainų šventės metais, pažymint euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.

Parlamentarė įregistravo tokį pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam nutarimo projektui dėl 2024 metų. Juos iki šiol siūloma skelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Smetonų metais.

Pastarąjį punktą dėl Smetonų metų P. Kuzmickienė siūlo keisti į diplomatų Lozoraičių metus, pažymint trijų Lozoraičių šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktis.

Šiemet yra minimos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo S. Lozoraičio vyresniojo 125-osios gimimo metinės, o 2024 metais – S. Lozoraičio jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone, 100-osios gimimo metinės. Kitąmet minimos ir Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto K. Lozoraičio 95-osios gimimo metinės.

„Pirmiausia yra noras atkreipti dėmesį į Lozoraičių, valstybininkų, atminimą, tai yra trys Lozoraičiai, kelios kartos, savo gyvenimą ir veiklą susiejusių su Lietuvos valstybingumo išlaikymu“, – BNS sakė P. Kuzmickienė.

Ji pažymėjo, kad pažymėti Lozoraičių metus siūlė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Komisijos pirmininkė taip pat tvirtino, jog A. Smetonos metų atsisakoma ne dėl prieštaringų vertinimų, o apsižiūrėjus, kad jo vardo metais jau buvo paskelbti 2019-ieji, minint 100 metų nuo išrinkimo pirmuoju Lietuvos prezidentu.

„Pamatėme šiek tiek per vėlai, tenka dėl to apgailestauti, jo asmenybė dėl nuopelnų valstybei nekelia dvejonių, bet tą jubiliejų turėjome prieš penketą metų, tačiau kas penkeri metai skelbti atmintinus metus nėra gerai ir koreguojame tą nesusipratimą“, – teigė P. Kuzmickienė.

Seimas dar pernai gruodį svarstė nutarimo projektą dėl atmintinų 2024 metų paskelbimo, tačiau parlamentarai susikirto dėl prezidento A. Smetonos, kurio 150-osios gimimo metinės bus minimos, asmenybės. Dalis parlamentarų jį tuomet išvadino diktatoriumi, tuo tarpu už A. Smetoną kalbėję politikai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys interviu BNS sausį yra pasisakęs, kad A. Smetonos įamžinimas kelia klausimų Seime priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Juo nustatytas draudimas propaguoti ne tik totalitarinius, bet ir autoritarinius režimus.

2024-uosius paskelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos Dainų šventės metais siūloma pažymint euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.

„Už tokius klystkelius mes šiandien turime atsiprašyti ukrainiečių, todėl viena pirmųjų noriu tarti – atleiskite“, – per Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Seime penktadienį sakė P. Kuzmickienė.

2022 metų Laisvės premiją jos steigėjas Seimas skyrė už laisvę ir nepriklausomybę kovojančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Seime penktadienį minint Laisvės gynėjų dieną vyksta Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Numatytas V. Zelenskio vaizdo kreipimasis.

Savo kalboje premijos komisijos vadovė P. Kuzmickienė pažymėjo, kad Ukrainos atsiradimas žemėlapyje yra ne 20-ojo amžiaus geopolitikos pasekmė, o ilgą laiką engtos ukrainiečių tautos istorinė neišvengiamybė.

Už tokius klystkelius mes šiandien turime atsiprašyti ukrainiečių, todėl viena pirmųjų noriu tarti – atleiskite.

Ji kartu priminė, kad Vakarai į Ukrainą kaip valstybę tam tikrą laiką žiūrėjo skeptiškai, sakydami, kad ji buvo suformuota iš esmės ne ukrainiečių, o Rusijos, todėl ir Rusijai priklauso.

„Ukraina – ne Rusija, aiškino ukrainiečiai. Vakarai linksėdami galva dalino finansinę paramą Kijevui ir pažadus narystei ES ir NATO, bet be politinių įsipareigojimų ir su reveransais Rusijai“, – kalbėjo konservatorė.

Pasisakydama apie premijos laureatą V. Zelenskį ji pabrėžė, kad prezidento įnašas Ukrainai yra valstybingumas, pasitikėjimas savimi „kaip tauta, pajėgiančia iš Rytų persikelti į Vakarus, save valdyti ir apginti, parodyti pasauliui, kad galima ir reikia nenuolaidžiauti Rusijai, kovoti prieš ją – nugalėti ir sutriuškinti“.

„V. Zelenskis ir Ukraina parodė, kaip galima išsivaduoti iš baimės. V. Zelenskio įvesta tarptautinių santykių praktika, leistina tik jam ir ukrainiečiams – drąsiai, viešai kritikuoti kitų šalių lyderius, taip padedant jiems greičiau apsispręsti. Taip Ukrainos prezidentas ir ukrainiečiai esmingai keičia Vakarus ir pasaulį“, – sakė komisijos vadovė.

Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Tuomet įteikiama statulėlė ir 5 tūkst. eurų.