Dabar bijūnai šeimos ūkyje puikuojasi 1 ha plote, o įvairių gėlių jūra užima 3,5 ha. Sukurtu grožiu Ciplijauskai mielai dalijasi su kitais. „Atvažiuoja žmonių iš įvairių vietovių, vaikšto, fotografuojasi, filmuoja mobiliaisiais telefonais“, – džiaugėsi pašnekovas.

Žinoma, babtiškis negali pasigirti tokia – 600 – kolekcinių vienetų gausa kaip Botanikos sodas, bet turi išties nemažai – apie 200 – veislių ir atkakliai dirba, kad išvestų naują. „Kitos bijūnų veislės mūsų paprasčiausiai nedomina, turimas kruopščiai atsirinkome iš katalogų, kad galėtume kryžminti“, – paaiškino privataus bijūnyno savininkas.

Ilgametė draugystė

Agronomo selekcininko draugystė su gėlėmis prasidėjo beveik prieš penkis dešimtmečius. Dirbdamas Rumokų bandymų stotyje (Vilkaviškio rajonas) prie cukrinių runkelių, P.Ciplijauskas pradėjo rinkti kardelių kolekciją. Šį pomėgį puoselėjo ir vėliau.

Kai 1993 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas nutraukė dekoratyvinių augalų selekcijos darbus, Ciplijauskai nusprendė įsigyti sukauptą kardelių kolekciją ir privačiame ūkyje tęsė selekcinį darbą. Kruopštų darbą lydėjo sėkmė – 1993–2006 m. į tarptautinį registrą įtraukta aštuoniolika P.Ciplijausko sukurtų kardelių veislių.

Formos: neretai tik lapai išduoda, kad tai bijūnai, o žiedai primena kitas gėles. / Pauliaus Ciplijausko asmeninio albumo nuotr.

Babtiškio gėlės įvairiose pasaulinėse parodose pelnė prizinių vietų, puošė ne vieno specializuoto žurnalo viršelį, o veislę ‘Paparčio žiedas’ (‘Floret of Fern’) JAV gėlininkams P.Ciplijausko sukurtas veisles tiekusi Gary Adamso bendrovė „Pleasant Valey Glads and Dahlias“ įvertino kaip vieną iš geriausių Europoje sukurtų kardelių veislių.

Selekcininkai mėgėjai, pasak pašnekovo, savo išvestoms veislėms turi teisę parinkti bet kokius pavadinimus. Šalia romantiškų P.Ciplijausko kardelių veislių pavadinimų – ‘Juvelyro radinys‘, ‘Violetinis debesis’, ‘Pavasario deimantas’ – yra dedikuotų ir artimiems žmonėms: mamai, žmonai Lionei, jos sesei, sūnui, dėdei dailininkui Vytautui Ciplijauskui, Laimutei Petkevičienei, kuri buvo labai gerbiama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Talentingas selekcininkas kuklus – savo vardo veislės neturi. „Gal ją išves anūkai“, – šypsojosi pašnekovas.

Pakeitė profilį

Ciplijauskai yra sukaupę vertingų krokų, narcizų, sniegžydrių, žydrių, tulpių, vilkdalgių, kardelių, jurginų, dekoratyvinių saulėgrąžų ir bijūnų veislių kolekcijų ir pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiria pastariesiems.

Mėgstamiausios gėlės agronomas selekcininkas tikina neturįs. Jam, sakė, patinka tos veislės, kurios turi daug gerų savybių ir kurias dabar visi nori auginti. Pirmiausia gėlės turi būti nesunkiai auginamos, o antra – dekoratyvios, kad žavėtų ir trauktų akį.

„Dabar šiek tiek pakeitėme profilį. Bijūnas – ne šiaip daugiametis augalas, o tikras ilgaamžis. Lietuvoje jie vienoje vietoje auga 50 ir daugiau metų, o Kinijoje galima rasti ir sumedėjusių 1 000 metų bijūnų Aišku, auginant bijūnus irgi yra keblumų, bet jų bent jau nereikia iškasti ir persodinti“, – pasakojo agronomas selekcininkas.

Jei neiškasi kardelių, jie nueis perniek, net ir iškastus reikia rūpestingai saugoti, kad nesušaltų. „Kai dirbau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, turėjome specialią saugyklą. Kadangi ten vis dingdavo elektra, įrengiau pakurą avariniam atvejui. Už tai gavau velnių – nieko nepadarysi, kartais pasitaiko už gerus darbus nukentėti. Tačiau būtų be galo apmaudu, jei tavo daugelio metų darbas paprasčiausiai sušaltų saugykloje. Kadangi dabar nelabai kur turime laikyti kardelių, jų selekciją pristabdėme“, – pokyčius argumentavo P.Ciplijauskas.

Plotas: dabar bijūnai šeimos ūkyje puikuojasi 1 ha plote, o įvairių gėlių jūra užima 3,5 ha. / Pauliaus Ciplijausko asmeninio albumo nuotr.

Dabar agronomas selekcininkas didžiausią dėmesį skiria  dekoratyvinėms saulėgrąžoms, bijūnams. „Sėjinukai jau auga, pirmieji pradeda rodyti savo žiedus. Ar pavyko, šiemet dar nepaaiškės. Gražus žiedas dar nereiškia, kad nauja veislė bus gera. Labai geras turi būti pats augalas: nesunkiai auginamas, atsparus ligoms. Jei, tarkime, bijūnai skirti skinti, jie privalo ilgai laikytis vazoje; jei puošti aplinką lauke – turėti tvirtą stiebą, kad nevirstų ir nereikėtų raišioti. Vedant naują veislę, į viena reikia surinkti labai daug savybių. Puikus žiedas – toli gražu ne viskas, sakyčiau, daug svarbiau yra pats augalas“, – aiškino babtiškis.

Rekomendacijos kelia juoką

75 metų P.Ciplijauskas stebina ne tik puikiu savo srities, bet ir socialinių tinklų galimybių išmanymu, gebėjimu puikiai komunikuoti, darbštumu ir sveikata.

„Esame išsitreniravę. Specialistai rekomenduoja per dieną padaryti penkiolika pritūpimų. Mums tokios rekomendacijos kelia juoką – pritūpimų padarome tūkstančius“, – šypsojosi pašnekovas.

Ir žingsnių jam skaičiuoti nereikia, gėlių laukuose jų nužingsniuoja 6 ar 10 tūkst. Treniruojamos ir kitos raumenų grupės, nes nemažai tenka padirbėti su kastuvu. Vis dėlto daugiausia įtakos turi tai, kad Ciplijauskai dirba darbą, kuris jiems teikia didžiulį džiaugsmą. „Pagrindinis variklis – rezultatas selekcionuojant, antraip vargu ar užsiimtume tokiu sunkiu darbu“, – prisipažino P.Ciplijauskas.