Akcijoje savo gerumu pasidalijo net aštuoniolika Kauno rajono savivaldybės darbuotojų. Pirmasis neatlygintinai kraujo aukojo vicemeras Paulius Visockas, kuris tokioje akcijoje dalyvauja jau ne pirmą kartą.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) darbuotojai atkreipė dėmesį, kad vasaros metu su kraujo donoryste dirbančios organizacijos patiria didžiausių iššūkių.

„Vasarą neretai išauga kraujo atsargų poreikis Lietuvos gydymo įstaigose, o donorų, priešingai, paprastai būna mažiau“, – teigė NKC organizatorė Gabrielė Šturmaitė.

Centro duomenimis, kasdien mūsų šalyje kraujo reikia bent 200 žmonių. Todėl, siekiant užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį, būtina, kad donorai jo dovanotų nuolat.

„Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą mūsų broliai lietuviai nuoširdžiai rėmė mūsų valstybę tarptautiniu lygiu, o mūsų partneriai – Kauno rajono savivaldybė – su humanitarine misija atvyksta pas mus nebe pirmą kartą. Esame jiems dėkingi ne tik už paramą, bet ir palaikymą“, – sakė Užkarpatės apskrities tarybos pirmininkas Volodymyras Chubirko.

Nuo karo pradžios savivaldybė partneriams siuntė vaistų, medicininės įrangos, maisto produktų, dovanojo visureigį, greitosios pagalbos automobilį.

Šią vasarą Užkarpatės kariuomenės 128-osios brigados karių vaikams savivaldybė suorganizavo dešimties dienų stovyklą Pypliuose. Dvylika 13–17 metų tos tos pačios brigados karių vaikų ir juos lydinti pedagogė Svetlana nuo rugsėjo 12 iki 26 d. ilsėjosi reabilitacinėje ligoninėje „Žibutė“.

Besiilsinčius vaikus aplankė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir nuvežė jiems dovanų. Vaikai pasakojo merui, kad ilsėtis Kačerginėje jiems labai patinka. Iš ryto jie mokėsi nuotoliniu būdu, o po pietų būdavo reabilitacija, įvairios išvykos. Vaikai aplankė Kauną, Zapyškį, Raudondvarį, Trakus.

„Kauno rajono savivaldybė su Užkarpatės apskritimi bendradarbiauja jau aštuonerius metus. Mes solidarizuojamės su jūsų tauta ir tikime, kad karas greitai baigsis“, – sakė meras. Į mero atsisveikinimo žodžius „Slava Ukraini“ vaikai vienbalsiai atsakė: „Herojam slava.“

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijos miestelyje įkurtas 1990-ais metais. Jį prižiūri Arūnas Sniečkus su žmona Vida. Pora, gyvenanti muziejuje, dirba neskaičiuodama darbo valandų, Arūno ir Vidos dėka muziejus žinomas visoje Lietuvoje kaip etnokultūros židinys. Tad visuomenėje plataus atgarsio sulaukė Kauno rajono savivaldybės ketinimas iškeldinti Sniečkus iš jų rankomis kurto muziejaus.

Valdininkai motyvuoja, kad seniausiam Vilkijos pastatui, skaičiuojančiam per 300-us gyvavimo metų, verkiant reikia remonto. Kritikai teigia, kad taip siekiama išmesti muziejaus įkūrėjus į gatvę. Rytoj Seimo Kultūros komitetas svarstys Muziejų įstatymo pataisas, apibrėžiančias gyvojo muziejaus statusą.

Ši pataisa leistų gyvuosiuose muziejuose gyventi jų įkūrėjams ar prižiūrėtojams. Apie susidariusią situaciją pokalbis „Kauno dienos“ studijoje P. Visocku.

Dar viena paskata labiau atsigręžti į šį muziejų, anot vicemero, yra šiemet minima žymaus lietuvių tautosakininko ir etnografo A. Juškos 200 metų gimimo sukaktis.

Muziejus buvusioje Vilkijos parapijos klebonijoje visuomenininkų pastangomis buvo pradėtas kurti dar sovietmečiu, o 1990 metais jo steigėju tapo Kauno rajono savivaldybė. Kraštotyrininkų tvirtinimu, šis pastatas Mažojoje gatvėje yra seniausias Vilkijoje ir skaičiuoja jau daugiau kaip 300 metų. 

Arūno Sniečkaus ir jo žmonos Vidos pastangomis muziejuje sukaupta šimtai eksponatų. Bene vertingiausi – A. Juškos rankraščiai, šio tautosakininko užrašytos liaudies dainos, padavimai. Sodyba garsi dar ir todėl, kad čia atvažiuodavo daug garsių veikėjų: Juozas Naujalis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras Kalpokas, Kazys Binkis, Vydūnas, Borisas Dauguvietis, Nikolajus Rerichas ir kiti.

Dabar „Juškynėje“ kas dvejus metus vyksta tarptautiniai dūdmaišininkų festivaliai, švenčiamos kalendorinės šventės, rengiamos etnografinės vakaronės, tautodailininkų plenerai.

Sovietmečiu pastatas buvo avarinės būklės. Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas tvirtino, kad savivaldybė į A. ir J. Juškų muziejų jau yra investavusi maždaug 90 tūkst. eurų. Prieš aštuonerius metus buvo pakeistas pastato stogas. „2017 m. pakeitėme supuvusius sienojus, sienų apkalus, kai kurias durų staktas, impregnavome drėgmei jautrias detales, įrengėme lietaus vandens nuotekyną, nes ant sienų tyškantis lietaus vanduo pūdė pastatą. Visa tai kainavo 10,6 tūkst. eurų. Šiemet už beveik 60 tūkst. eurų pakeitėme visą elektros instaliaciją ir apšvietimą, įrengėme gaisrinės saugos sistemą, atlikome kitų darbų“, - pasakojo direktorius.

Lomoje stovintis šmtametis medinis namas jautrus drėgmei, todėl muziejininkams jį tenka pašildyti net vasarą. „Patalpose svarbu išlaikyti kuo pastovesnę temperatūrą, todėl planuojame įrengti ekonomiškesnį, modernesnį šildymo katilą, taip pat reikėtų patogesnių sanitarinių mazgų, būtina sutvarkyti verandos pagrindą ir pamatą“, - svarbiausius ateities darbus vardijo Z. Kalesinskas.

Pirmiausia bus atlikta pastato energetinė ir techninė ekspertizė, po to bus rengiamas projektas, ieškoma finansavimo.

Diskutuojant dėl muziejaus ateities, iškilo ir kai kurių teisinių klausimų. Vienas jų – galimybė gyventi muziejaus patalpose.

Kauno rajono savivaldybė yra įsteigusi rinkinių saugotojo ir muziejininkės etatus, kuriuos užima Arūnas Sniečkus ir jo žmona Vida. Dar pusė etato skiriama pagalbiniam darbininkui, kuriuo dirba muziejininkų sūnus Vykintas. Šeima muziejuje ne tik dirba, bet ir gyvena.

Labai vertiname Arūno ir Vidos ilgametes pastangas kurti gyvą muziejų, kuris yra unikalus.

Rengiantis pastato remontui, savivaldybė Sniečkų šeimai pasiūlė persikelti į atnaujintą municipalinį butą Vilkijoje, Čekiškės gatvėje. Netrukus viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkanti informacija, neva  A. ir J. Juškų muziejus bus naikinamas, o jo kūrėjai „metami į gatvę“. Kai kurie politikai ėmė raginti gyventojus pasirašyti elektroninę peticiją, rengti protesto akcijas.

„Tai absurdiška, klaidinanti informacija. Labai vertiname Arūno ir Vidos ilgametes pastangas kurti gyvą muziejų, kuris yra unikalus. Sieksime, kad jis būtų išsaugotas toks, koks yra, tik patogesnis, saugesnis ir atviras visuomenei, kaip iki šiol“, - pabrėžė Z. Kalesinskas.

Kartu direktorius pastebėjo, kad pastato remontas yra proga išsiaiškinti visus teisinės atsakomybės aspektus. Muziejus turi oficialų darbo grafiką, tačiau lankytojai priimami ir kitu laiku. Kokia tvarka galioja tada? Kas atsakingas už materialinę žalą įvykus gaisrui ar kitai nelaimei po darbo valandų? „Visus šiuos klausimus aptarsime ir priimsime šio muziejaus kūrėjams priimtiniausius sprendimus“, - tikino Z. Kalesinskas.

Daugkartinis Lietuvos čempionas P. Visockas 2015, 2016 m. taip pat buvo tapęs Europos svarsčių kilnojimo čempionu 40-45 metų amžiaus grupėje, 2016 m. – Pasaulio svarsčių kilnojimo „Grand Prix 3“ etapo nugalėtoju. Pernai sportininkas tenkinosi antrąja vieta Europoje, o šiemet vėl kopė ant aukščiausio pakylos laiptelio. Aukso medalį Vengrijoje komandinėje sprinto estafetėje 43-ejų P. Visockas iškovojo kartu su buvusiais savo mokiniais Matu Čepuliu, Aurimu Stulgiu, Rolandu Bykovu bei kolega sporto meistru Tomu Miežlaiškiu. Penki sportininkai aukso medaliais pasipuošė, kai estafetės rungtyje 24 kg svarstį kilnojo po tris minutes, o bendrai jį iškėlė net 254 kartus. „Įprastai viena rungtis kilnojant svarsčius trunka 10 min, tačiau komandinėje sprinto estafetėje svarsčiai keliami 3 min. Per tą laiką reikia atlikti kuo daugiau kėlimų. Tai yra labai intensyvi rungtis, jos specifika ta, kad labai greitai atsiranda nuovargis“, – pasakojo intensyviai sportuojantis vicemeras.

Aštuonis metus svarsčių kilnojimo sportu užsiimantis pašnekovas tvirtina, kad sportas jam padėjo formuoti charakterį, ugdyti valią ir atsakomybę. Šios savybės jį skatina eiti į priekį ir sporte, ir darbe. P. Visockas užsiminė, kad, einant vicemero pareigas, kartais darbo diena užsitęsia, tačiau bent tris kartus per savaitę po darbo vyras namuose arba treniruočių salėje užsidaro poros valandų treniruotėms. „Mano šeima nors sunkiai, bet tai vis dar toleruoja. Svarsčių kilnojimas dėkingas tuo, kad juos gali kilnoti visur – tereikia tik pasiimti svarsčius. Esu vežęsis svarsčius ir vykdamas atostogų, tačiau daugiau stengiuosi to nedaryti, – apie būtinybę pailsėti ir nuo sporto užsiminė P. Visockas. – Viskam savas laikas: yra darbo metas, sporto metas ir atostogų metas.“

Vicemeras kvietė žiūrovus atvykti į Garliavos sporto centrą, kur birželio 30 – liepos 1 dienomis vyks Europos jaunių (U16 ir U18) svarsčių kilnojimo čempionatas, taip pat suaugusiųjų Pasaulio taurės ir Pasaulio „Grand Prix 4“ etapas.

Renginyje dalyvavo ne tik Kauno rajono ugdymo įstaigų auklėtiniai nuo darželinukų iki abiturientų, bet ir suaugusieji mėgėjai bei profesionalai.

Visus susirinkusius sveikino Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas, Garliavos seniūnės pavaduotojai Jūratė Seiliuvienė ir Skirmantas Nominaitis. Gero starto susirinkusiems palinkėjo Garliavos sporto ir kultūros centro direktorius Marius Norvaiša bei Kauno r. moterų krepšinio „Hoptrans - Sirenos“ vadovė Rasa Žemantauskaitė - Matlašaitienė.

Įvairiose estafetėse varžėsi 8 darželių komandos. 1 - 2 klasių grupėje rungtyniavo 3 komandos. 3 -4 klasių grupėje dalyvavo 5 komandos. Krepšinio 3 x 3 rungtyse, 5 - 7 klasių mergaičių grupėje, rungėsi 3 komandos. 5 - 7 klasių berniukų grupėje varžėsi 14 komandų. 8 - 9 klasių vaikinų grupėje dalyvavo 12 komandų. 10 - 12 klasių vaikinų grupėje rungtyniavo 12 komandų. 20 - 40 m. suaugusiųjų grupėje rungėsi 6  komandos.

Sporto rungtims teisėjavo vyr. teisėjas Alfonsas Kazlauskas ir mokytoja - teisėja Lina Palianskienė. Mažuosius dalyvius sveikino ir kartu su jais iškilmingame parade žygiavo Kauno r. moterų krepšinio „Hoptrans - Sirenos“ žaidėjos, kurios vėliau tapo vaikų komandų „ambasadorėmis“. Dalyviai apdovanoti atminimo dovanomis ir rėmėjų „UAB Naujasis Nevėžis“ įsteigtais prizais.

Pertraukėlių metu visus savo pasirodymais džiugino Kauno r. sporto mokyklos sportinių šokių auklėtiniai (vad. I. Navickienė), šokių studija „Edance“ (vad. E. Rutkauskienė), Garliavos gimnastikos ir laisvalaikio studija „Siksta“ (vad. L. Kimantienė) bei Kauno miesto gatvės šokių studija „Gamers“.

Nacionalinis kraujo centras, radijo stotis „Tau“ ir Kauno regiono plėtros agentūra į akciją pakvietė visas aštuonias Kauno regiono savivaldybes. Į kvietimą atsiliepė 12 įmonių ir nemažai pavienių asmenų.

Vienas pirmųjų kraujo davė Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas. Vėliau akcijos organizatoriai keliavo per visas aštuonias savivaldybes. Iš viso akcijos metu buvo surinktos 452 kraujo donacijos.

Organizatoriai dėkojo visiems donorams, o aktyviausiems kolektyvams įteikė prizus. Juos gavo Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, Kaune įsikūrusi įmonė „Intermedix Lietuva“, Birštono sanatorija „Versmė“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius.

Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus vedėjas Paulius Norkus sakė, kad kraują aukojančių žmonių nebus per daug. Jis pastebėjo, kad daugelį potencialių donorų stabdo baimė ir įvairūs mitai, tokie kaip galimybė užsikrėsti kraują, kiti žmonės donorystei neranda laiko. „Deja, ligoniai dažniausiai negali laukti, jiems kraujo reikia dabar, todėl kviečiu jus ir toliau dalintis gerumu“, - kalbėjo P. Norkus.

Skaičiuojama, kad iš viso per metus Lietuvoje reikia bent 100 tūkst. kraujo donacijų. Vienas donoras gali išgelbėti trijų žmonių gyvybes. Nacionalinis kraujo centras kviečia nelaukti specialių akcijų – kraują galima aukoti bet kuriuo metu.

Kauno rajono Metų mokytojo titulas šiemet atiteko Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos fizinės kultūros mokytojui Pauliui Visockui.

Garliavos sporto centre įvykusiame Tarptautinės mokytojų dienos minėjime Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kauno rajono mero Valerijaus Makūno padėkos buvo įteiktos labiausiai pasižymėjusiems pedagogams. Renginio kulminacija tapo Metų mokytojo paskelbimas.

"Prieš aštuoniolika metų, tik pradėjęs pedagoginį darbą, vienam kolegai pasiguodžiau, kad mokykloje nieko nepažįstu. O kam to reikia? Dirbk taip, kad tave kiti pažintų, atsakė jis. Šiandien pagaliau atėjo ta diena", – šypsojosi P.Visockas, atsiimdamas iš mero prizą.

Iniciatyvomis ir darbštumu pasižymintis P.Visockas Kauno rajone atgaivino svarsčių kilnojimo tradicijas. Per keletą metų su savo auklėtiniais jis pasiekė puikių laimėjimų Lietuvoje ir už jos ribų.

Šiemet Garliavos sporto centre buvo surengtas Europos U-16, U-18 ir senjorų svarsčių kilnojimo čempionatas. Vienas šio renginio organizatorių buvo P.Visockas.

Kauno rajono atstovai čempionate susižėrė nemažai apdovanojimų. Savo jėgas išmėgino ir treneris: 40–44 metų amžiaus grupėje P.Visockas pagerino Lietuvos rekordą ir tapo Europos čempionu.