Sunkiau, kai į naujosios tapatybės paieškas leidžiasi įstaigos. Visuomenę jau kurį laiką kaitina garsios Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos bandymai keisti pavadinimą – ne tiek sprendimas atsisakyti „Stalino saulės“ vežėjos vardo, kiek pastangos surasti naująjį. Kauno S. Nėries mokyklai buvo paprasčiau: atėjo vadovauti garsus sporto komentatorius ir „perkrikštijo“ į Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinę mokyklą, vėliau – gimnaziją.

Ne tokia jau ir teisinga liaudies išmintis, bylojanti: „Kaip pavadinsi – taip nepagadinsi“. Pagadinti galima.

Iki sostinės gimnazijos vardynų dar toloka, nes ieškoma pavadinimo, kuris atskleistų gimnazijos tapatybę, o siūlomi skamba gražiai, bet maža bendro su jos istorija teturi. Šv. Kotrynos, Vandos Daugirdaitės-Sruogienės, Medijų, Senamiesčio ir t. t., netgi Jono Meko – „meniu“ įvairus. Alumnų draugija siūlo sugrąžinti istorinį gimnazijos vardą – Kunigaikštienės Birutės.

Kad vardo parinkimas – itin atsakingas ir ilgalaikis sprendimas, įrodo dabartinis blaškymasis. Nors sostinės savivaldybės taryba jau turėjo svarstyti, ar S. Nėries gimnaziją pervadinti Šv. Kotrynos vardu, dar iki posėdžio mokykla pakeitė nuomonę dėl siūlomo pavadinimo.

Taigi ne tokia jau ir teisinga liaudies išmintis, bylojanti: „Kaip pavadinsi – taip nepagadinsi“. Pagadinti galima. Pavymui bėga ir paskutinioji S. Nėries vardu Lietuvoje vadinta mokykla Vilkaviškyje: įstaigos apsisprendimas keisti pavadinimą jau suderintas su mokyklos bendruomene, vietos savivaldybe, tačiau naujo pavadinimo variantų kol kas neatskleidžiama. Paskubėjus, žiūrėk, po kurio laiko vėl gali tekti keisti...

„Aš čia jau svajoju, bet gal Vilniaus oro uostas taptų Čiurlionio oro uostu, kaip lenkai turi Šopeno, o italai – Leonardo da Vinčio“, – BNS sakė premjerės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad dėl galimų idėjų ir jų įgyvendinimo dar turi apsispręsti vyriausybinė komisija. Ji į pirmąjį posėdį planuoja rinktis gruodį.

„Komisija šiuo metu sudarinėjama“, – sakė patarėja.

Numatyta, kad M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisiją sudarys įvairių sričių ekspertai, o jai vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė.

Idėja Vilniaus oro uostą pavadinti M. K. Čiurlionio vardu buvo kilusi prieš kelerius metus, tačiau tuomet sprendimas nepriimtas.

G. Žaidytės teigimu, renginių programą planuojama parengti iki pavasario. Ji turėtų apimti koncertus, parodas, įvairių leidinių leidybą.

„Mes turime planą, kad vėliausiai iki kovo mėnesio turėtume programą“, – sakė ministrės pirmininkės patarėja.

Ji vylėsi, kad komisijai pavyks sutarti dėl ilgalaikių projektų, kurie bus įgyvendinti ne tik 2025 metais, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir vėlesniais metais.

Pasak G. Žaidytės, jau dabar svarstomos galimybės surengti menininko darbų parodas užsienyje.

„Su Japonija kalbamės, kad M. K. Čiurlionio kūryba išvažiuotų 2026 metais į Japoniją“, – kaip vieną iš pavyzdžių nurodė patarėja.

Ji taip pat vylėsi, kad pavyks suorganizuoti, jog visi Lietuvos vaikai „apsilankytų kokioje nors vietoje, susijusioje su M. K. Čiurlionio kūryba“: Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Senojoje Varėnoje.

„Man tas labai patinka su M. K. Čiurlioniu, nes jis kūrė ne tik Vilniuje“, – teigė G. Žaidytė.

Norėtųsi, kad Čiurlionį švęstų visi.

„Norėtųsi, kad Čiurlionį švęstų visi“, – pridūrė ji.

Parengiamiesiems M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo darbams kitų metų biudžete planuojama skirti 300 tūkst. eurų. Seimo Kultūros komitetas šią sumą siūlo padidinti iki 466 tūkst. eurų.

Jau suplanuotas lėšas numatoma skirti Lietuvos kultūros tarybai, paskelbusiai M. K. Čiurlionio 150-ioms gimimo metinėms atminti skirtą iniciatyvų konkursą.

„Ekspertams vertinti šiuo metu perduota 61 paraiška“, – BNS sakė Kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Finansavimas bus skirtas renginiams, kurie aktualizuos M. K. Čiurlionio kūrybą bei paminės kompozitoriaus, dailininko, literato, visuomenės veikėjo gimimo metines.

Pinigus atrinktiems konkursams planuojama paskirstyti per 2024 ir 2025 metus.

Kaip teigė G. Žaidytė, vyriausybinės komisijos suplanuoti renginiai ir projektai nesidubliuos su Kultūros tarybos patvirtintaisiais, o vienas kitą papildys.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininkas, sukūręs eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.

„Žmonės su negalia – lygiateisiai visuomenės nariai. Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimas – palikimas iš praeities, nebederantis su šiandien keliamais tikslais“, – pranešė savivaldybė.

Anot jos, šiuolaikiniame pasaulyje siekiama mažinti socialinę atskirtį, sudaryti sąlygas žmonėms su negalia patogiai naudotis viešąja infrastruktūra, užtikrinti integraciją į bendruomenę. Žmonėms su negalia pritaikoma visų paplūdimių infrastruktūra, tad pajūryje nebėra vienos išskirtos zonos, kur renkasi tik negalią turintys žmonės. Dėl šių priežasčių siūloma pakeisti Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimą.

Feisbuke miestiečiai jau pasiūlė įvairių pavadinimų variantų – Saulėlydžio, Gintarinis, Vakarų, Ramusis, Džiazo, Stipriųjų paplūdimys. Tarp variantų – pavadinti paplūdimį ilgamečio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko vardu, taip pat skirti pavadinimą „Visada stipriems“, „Draugiškas visiems“ ir kita.

Klaipėdos savivaldybė laukia pasiūlymų iki liepos 21 dienos.

Neįgaliųjų pliažo pavadinimas esą prigijo, kai ten buvo įrengta infrastruktūra neįgaliesiems patekti prie pat vandens.

Šiuo metu tokia infrastruktūra įrengta visur, tad Neįgaliųjų pliažo pavadinimas neteko savo prasmės, juolab jis yra diskriminacinio pobūdžio ir jį keisti esą reikėjo jau seniai.

„Gerai dar kad negavome raginimo iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, nes būtume dar greičiau įpareigoti pakeisti tą pavadinimą“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narys Saulius Liekis mano, kad dėl pavadinimo keitimo reikėtų atsiklausti ir Neįgaliųjų reikalų tarybos, nes ir patys neįgalieji turėtų išsakyti savo nuomonę.

Mes norime proveržio ir novatoriškos vizijos, kad būtų vieninga, tvaru, gražu ir naujoviška.

Buvo siūloma rasti žodžiui „neįgalieji“ alternatyvą arba šį paplūdimį pervadinti Trečiąja Melnrage, tačiau komiteto narys Vidmantas Dambrauskas pasiūlė neskubėti.

„Mes dedame visas pastangas, kad neįgalieji integruotųsi į visų mūsų gyvenimą. Jie yra mes. Todėl ir kalbėti nereikėtų apie neįgaliuosius, tarsi juos diskriminuojant, o tiesiog užmiršti šitą žodį. Vis dėlto neskubėkime keisti to pavadinimo, palikime kitam sezonui, surenkime miesto gyventojų apklausą, gal jie turės kokių kitų pasiūlymų dėl pavadinimo“, – kalbėjo V. Dambrauskas.

Vakar posėdžiavęs Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas ryžosi šį klausimą atidėti iki rudens, rugsėjį–spalį nuspręsta organizuoti apklausą dėl Neįgaliųjų pliažo pavadinimo pakeitimo.

Kitam sezonui atidėtas klausimas ir dėl mažosios architektūros atnaujinimo pajūrio zonoje, nes vien Smiltynėje suolai nekeisti jau 40 metų.

„Mes norime proveržio ir novatoriškos vizijos, kad būtų vieninga, tvaru, gražu ir naujoviška. Norime šiemet skelbti pirkimą“, – kalbėjo I. Kubilienė.

„Siūlyčiau nebėgti į dilgėles, neskubėti, nedaryti jokių skubių pirkimų. Ponia I. Kubilienė sako, yra 28 tūkst. eurų, juos reikia išleisti. Mes juos išleisime kitur. Šitą klausimą reikia išspręsti kompetentingai ir užmiršti ilgam laikui“, – tvirtino V. Dambrauskas, pasiūlęs permainas atidėti kitai vasarai.

Parengtą sprendimo projektą artimiausiame tarybos posėdyje svarstys miesto politikai.

Mogiliovo gatvės pavadinimo keitimui į Žardės gatvę kovo mėnesį pritarė posėdžiavusi Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Toks sprendimas priimtas Klaipėdos savivaldybei nutraukus ryšius su Baltarusijos miestu-partneriu Mogiliovu, esančiu rytinėje Baltarusijos dalyje.

Žardės gatvės pavadinimą komisijai pasiūlė jos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas.

Anot jo, Klaipėdoje yra Žardininkų gatvė, tačiau Žardė ir Žardininkai kadaise Klaipėdoje buvo dvi visiškai nesusijusios tarpusavyje gyvenvietės. Žardės pavadinimas žinomas nuo 1253 metų, tai yra, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paliudytas gerokai anksčiau nei miesto pavadinimas Klaipėda.

Dėl keičiamo gatvės pavadinimo teks pakeisti ir dviejų autobusų stotelių pavadinimus. Iki šiol buvusi Žardės stotelė bus pervadinta Žardininkų. Taip bus tiksliau atspindėtas greta esančios gatvės ir mikrorajono pavadinimas, o Žardės stotelės pavadinimas atiteks Mogiliovo stotelei.

Atsižvelgdama į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, anksčiau Klaipėdos savivaldybė pritarė sutarčių su Čerepovecu ir Kaliningradu (Rusija) bei Mogiliovu (Baltarusija) nutraukimui.

Išreikšdama palaikymą Ukrainai miesto taryba pritarė siūlymui Melnragėje esantį taką pavadinti Odesos vardu.

Ministras BNS teigė ketvirtadienį aptaręs šį klausimą su Profesionaliojo scenos meno patariamąja taryba, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovais, kitais teatro žmonėmis, tarp jų – ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.

„Pagrindinis tikslas – pasitikrinti su ekspertais, su scenos menų atstovais, ar mes vienoda kryptimi mąstome, suteikiant galimybę pasisakyti, pristatyti savo viziją“, – sakė S. Kairys.

„Sutarėme kad suformuosime mažesnę darbinę grupę, kuri turės per tam tikrą laiko tarpą vėl atnešti pasiūlymą į tą patį formatą, kuriame buvome susirinkę (...). Manau, kad bus koks mėnuo ir per jį turėtų gimti jau aiškus planas“, – tvirtino ministras.

Anot jo, buvo aptarti keli galimo pavadinimo variantai, kaip jie derėtų su teatro veikla, įstatais, kuriuose įtvirtinti principai, anot S. Kairio, apima ne tik rusų, bet ir kitų tautinių bendrijų, tautų dramaturgiją.

Jo teigimu, reikės įvertinti, kaip tarpusavyje derės keli elementai: teatro trupė, repertuaras, įstatai ir pats teatro pavadinimas. Ministras tvirtino, kad ir paties teatro atstovai seniai puoselėja panašias mintis ir tikisi, kad didelės priešpriešos pavadinimo keitimui nebus.

„Buvo diskusija, ar tai galėtų būti kažkoks tautų teatras, ar senasis miesto teatras, ar buvo mintis ir Adomo Mickevičiaus vardu pavadinti. Tai be kažkokių griežtų nutarimų buvo aptarti pliusai, minusai, buvo apgalvota, kaip tai atrodytų, tarkime, išvertus į anglų kalbą, kaip tai skambėtų festivaliuose“, – kalbėjo politikas.

S. Kairys sako, kad jo asmenine nuomone, tautų, tautinių bendrijų ar tautinių mažumų teatro pavadinimai nebūtinai būtų tinkamiausi, turint omenyje galimus vertimus į užsienio kalbas.

„Žiūrėčiau rezervuotai, manyčiau, yra kur kas geresnių idėjų“, – tvirtino jis.

Raginimus uždaryti dabartinį Lietuvos rusų dramos teatrą, o vietoje jo steigti naują, visas Lietuvos tautines mažumas kviečiančią įstaigą, išsakė režisierius Gintaras Varnas.

G. Varnas sako šią idėją siūlęs dar prieš kelerius metus, o ji tampa vėl aktuali stebint Rusijos karo Ukrainoje žiaurumus. Režisierius pabrėžė, kad siūlymas nėra susijęs su dabartinio Rusų dramos teatro veikla ir čia kuriančiais ar dirbančiais žmonėmis. 

„Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje ir su šia agresija viešumoje siejamas dabartinis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas iškėlė visiškai suprantamų klausimų dėl Kaune esančios aikštės pavadinimo. Iki šiol šis pavadinimas simbolizavo už laisvę kovojusius čečėnus, tačiau dėl vykdomo teroro mūsų broliškoje šalyje nusprendėme visas dviprasmybes išsklaidyti.

Kauniečiai taip pat aktyviai pasisakė šiuo klausimu, skambino mums, siūlė galimus naujus pavadinimus. Visas iniciatyvas išgirdome ir įvertinome“, – sako Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Remiantis darbo grupės siūlymu, erdvę šalia Kalniečių parko numatyta pervadinti į Čečėnijos Nepriklausomybės aikštę. Joje taip pat ketinama pastatyti atminimo ženklą (paminklą) Džocharui Dudajevui ir įrengti lentelę su informacija apie šio čečėnų didvyrio bei visos tautos kovą už nepriklausomybę.

Anksčiau Kalniečiuose esančiai aikštei Čečėnijos pavadinimas suteiktas norint pagerbti už laisvę kovojusius čečėnus.

Išreikšdamas solidarumą karą išgyvenančiai Ukrainos tautai, Kaunas vienas pirmųjų tarp didžiųjų šalies miestų oficialiai nutraukė partnerystės sutartis su Sankt Peterburgu ir Kaliningradu. Realaus bendradarbiavimo su šiais Rusijos miestais jau ilgą laiką nevyko ir iki anksčiau. Baltarusijoje miestų-partnerių Kaunas išvis neturėjo.

Griežtas asmeninis verdiktas priimtas ir šalies agresorės piliečio Sergejaus Roldugino atžvilgiu. Šis asmuo sulaukė Europos Sąjungos sankcijų dėl glaudžių sąsajų su Vladimiru Putinu ir dalyvavimu finansiniame tinkle bei pinigų plovimo schemose. Violončelininkas išbrauktas iš Santakos garbės ženklu apdovanotų asmenų sąrašo.