Pasak trečius metus nemokamas ekskursijas po sostinę organizuojančio Alberto Kazlausko, kiekviena gatvė – unikali.

Gidas pasakoja, kad Vilnius buvo Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje, ir tai atsispindi gatvių pavadinimuose. Vartydamas archyvus, besiklausydamas gyventojų istorijų A. Kazlauskas pastebėjo, kad nors Vilniaus gatvių pavadinimų kilmė dažniausiai nuspėjama, kai kurių iš jų kaita – šiek tiek chaotiška, pasitaiko kuriozų.

„Atrodytų keista, kaip čia Vilniuje yra Vilniaus gatvė, nes ji tarsi į Vilnių ir neveda, bet iš tikrųjų paslaptis yra tame, kad šita gatvė kadaise vedė ne link Vilniaus, o link Vilijos upės. Taigi, tai buvo Vilijos gatvė, bet kai pradedame linksniuoti, nesvarbu kokia kalba – ar lietuvių, ar lenkų, ar rusų – pasidaro sąmyšis ir dėl to Vilniuje atsirado ne Vilijos, o Vilniaus gatvė“, – pasakoja A. Kazlauskas.

Gatvių pavadinimus gali siūlyti ir gyventojai. Tačiau juos tvirtinanti Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija nenusižengia vienai taisyklei – nenagrinėja prašymų keisti visiems žinomų ir senų gatvių pavadinimų.