Vilniaus dailės akademijos dėstytojas rugsėjo mėnesį prasidėjusiai šviečiamajai iniciatyvai „Čia tik lėlė“, skatinančiai sužinoti daugiau apie pavojingą meningokoką B, sukūrė lėlę – iniciatyvos simbolį.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai. Vienintelė efektyvi meningokokinės B tipo infekcijos apsaugos priemonė – skiepai.
Tris mėnesius lėlę kūręs menininkas prisipažįsta, kad buvo sunku tiek iš profesinės, tiek iš žmogiškosios pusės.
„Nuo pat pradžių buvome nusprendę, kad lėlė bus lipdoma ne pagal konkrečią sirgusio vaiko nuotrauką. Tai daugelio ligą patyrusių mažųjų veidas. Todėl buvo atlikta kruopšti ligos analizė, atrinkta daugiau nei pusšimtis vaikų nuotraukų ir pagal jas pradėta lipdyti“, – pasakoja A. Kensminas.
Skulptorius prisimena, kad pirmosios nuotraukos buvo labai paveikios emociškai. „Iki šiol nebuvau matęs ir susidūręs su meningokoko B ligos išliekamaisiais padariniais. Pirmosiose nuotraukose, kurias radau internete, vaikai buvo su daugybiniais randais. Kitose nuotraukos vaizdas buvo dar sunkesnis. Kiekvienas iš mūsų turi pamatyti, kokie yra meningokoko B liekamieji reiškiniai, o tada priimti sprendimą, kaip apsaugoti savo atžalas“, – pažymi A. Kensminas.
D. Butėnaitės nuotr.
Jo teigimu, dvejų ar penkerių metų vaikas negali priimti sprendimo, todėl už jį turi nuspręsti tėvai. „Suaugusieji gali eksperimentuoti, kaip tik nori, bet vaikus turime saugoti ir rūpintis, kad jie gautų visą pažangiausią apsaugą“, – sako skulptorius.
Nebenorėčiau matyti mirštančių kūdikių ar vaikų, arba girdėti apie amputacijos atvejus, kai to galima išvengti.
Sudėtingas lėlės kūrybos procesas truko daugiau nei kelis šimtus valandų. Visuose gamybos etapuose, nuo pat eskizų piešimo, skulptorius nenaudojo jokios kompiuterinės programos, visus darbus atliko rankomis, preciziškai gludindamas kiekvieną detalę.
Prie šviečiamosios inciatyvos prisijungusio A. Kensmino teigimu, įvairios meno formos leidžia kalbėti apie tai, kas nepatogu, sunku, pavyzdžiui, apie mirtinas ir pavojingas ligas.
„Meno kūriniai paskatina žmones susimąstyti apie savo ir vaikų gyvenimą, apsvarstyti priimamus sprendimus ir poelgius. Manau, kad iniciatyva, skatinanti sužinoti daugiau apie meningokoką B, yra prasminga“, – sako skulptorius.
Beveik du trečdaliai (62 proc.) tėvų teigia žiną nepakankamai, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę. Taip rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, kurioje dalyvavo 510 tėvų, auginančių iki 10 m. amžiaus vaikus.
Profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo, teigimu, tėvai neturėtų būti abejingi ir privalo pasidomėti daugiau apie meningokoką B. „Nebenorėčiau matyti mirštančių kūdikių ar vaikų, arba girdėti apie amputacijos atvejus, kai to galima išvengti“, – sako R. Kėvalas.
Medikų teigimu, didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais žaibinė meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglemžė 4, o užpernai – 5 vaikų iki 5 metų amžiaus gyvybes. Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais nuo pavojingos infekcijos mirė 2 vaikai.
Nors kasmet daugiau nei pusė visų atvejų registruojama iki 5 metų amžiaus grupėje, meningokokine infekcija rizikuoja užsikrėsti ir paaugliai bei jauni suaugę ar vyresnio amžiaus asmenys. Šiemet iki liepos mėnesio Lietuvoje registruoti 5 atvejai 15-29 m. amžiaus grupėje ir 8 atvejai vyresnėje nei 30 m. amžiaus grupėje.
Meningokokinė B tipo infekcija progresuoja labai sparčiai. Karščiavimu prasidėjusi liga per 24 valandas gali pasibaigti mirtimi. Kiekviena nepasiskiepijusi šeima yra rizikos zonoje. 2017 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje užregistruojama daugiausiai užsikrėtusiųjų klastinga meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje kasmet suserga apie 80 žmonių, o kas 10-as iš jų miršta.
