Š. Stepukonio sąskaitos „Payseroje“ analizę atlikusio LB atstovas Vaidas Cibas pirmadienį teigė, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmus. 

„Absoliučiai visi dokumentai, kurių mes prašėme (iš Š. Stepukonio – BNS), nes mes stabdėme labai daug pervedimų ir pastoviai juos tikrinome, jie buvo tvarkingi, absoliučiai legalūs ir viskas su jais buvo gerai. Ir tik dėl to, kad visuma veiklos, jau retrospektyviai analizuojant po keleto metų pradėjo kelti įtarimų, mes tai perdavėme FNTT“, – pirmadienį BNS sakė M. Plančiūnas.

„Jie (FNTT – BNS) įvertinę visą veiklą pasakė, kad viskas tvarkoje. Dabar sakyti, kad „Paysera“ turi kažkokius netobulus procesus, kai prie tos pačios tyrimo išvados priėjo FNTT, iš esmės reiškia sakyti, kad ir FNTT turi tas pačias problemas“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas. 

M. Plančiūnas teigė, kad po FNTT išaiškinimo apie esą pagrįstą Š. Stepukonio lėšų kilmę jo „Paysera“ sąskaitoje „nebuvo pokyčių, viskas buvo tas pats“, o dalis lėšų ir toliau keliavo į lošimų bendroves.

„Finansų įstaiga turi ribotus išteklius, kiek jie gali paranojiškai sėdėti ir tyrinėti kiekvieną. (...) Jeigu tu gavai atsakymą, kad žmogus yra turtingas, jis yra sumokėjęs mokesčius, pateikęs deklaracijas ir čia jam iš viso yra ne pinigai, ir yra tvarkoje, kad jis, tai matosi pervedimuose, siunčia pinigus į kazino, tu dar kartą dėl to paties nesikreipsi“, – teigė „Payseros“ vadovas.

„Visi pervedimai (po FNTT išaiškinimo – BNS) buvo maždaug į tas pačias vietas, dokumentiškai pagrįsti, jie buvo stabdomi, vėl mums atsiųsdavo visus dokumentus su parašais, nieko nebuvo tokio“, – pridūrė jis.  

M. Plančiūnas kartojo, kad „Paysera“ 2022 metais FNTT pateikė informaciją apie visas Š. Stepukonio operacijas naudojantis sąskaita įstaigoje. Jo teigimu, tai padaryta kartu teisėsaugai perduodant informaciją apie konkrečią įtartiną finansinę operaciją iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„2022 metais FNTT buvo gavusi ne konkretų pervedimą, ne kažkokią konkrečią transakciją. Jiems buvo persiųsta absoliučiai visa kliento veikla – tai yra visi pervedimai, visos sumos, visi dokumentai, kurie buvo prašyti. Tiek „Paysera“, tiek pati FNTT vertino kliento veiklos daug metų visą visumą“, – BNS pirmadienį sakė M. Plančiūnas.

„Jeigu 2022 metais jie (FNTT – BNS) pasakė, kad viskas yra tvarkoje, dabar kapstytis ir sakyti, kad „Paysera“ iki 2022 metų kažko nepadarė, yra ne tik kvaila, bet ir šiek tiek neetiška“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas.

Jo teigimu, Š. Stepukonio veikla naudojantis „Payseros“ sąskaita, apie kurią 2022 metais buvo pranešta FNTT, galėjo apimti kelerius metus.  

M. Plančiūnas anksčiau teigė, kad įstaiga į FNTT dėl įtarimų sukėlusių Š. Stepukonio pinigų kilmės kreipėsi ne kartą, tačiau institucija nurodė, kad jų kilmė pagrįsta.

LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados buvo pateiktos FNTT ir „Payserai“.

Sistemos suveikė taip, kad FNTT informaciją gavo, patikrino, visi atlikome savo darbą ir pamatėme, kad dokumentai yra pagrįsti.

M. Plančiūnas LB analizę pavadino patariamąja ir teigė, kad centriniam bankui buvo pateikta tokia pat informacija, kaip ir FNTT. Anot jo, LB išvadose nurodė, kad įstaigos sistemos dėl Š. Stepukonio galėjo suveikti anksčiau ir būti efektyvesnės.

„Sistemos suveikė taip, kad FNTT informaciją gavo, patikrino, visi atlikome savo darbą ir pamatėme, kad dokumentai yra pagrįsti“, – kalbėjo „Payseros“ vadovas.

Jis mano, kad pagrindinė tokios situacijos priežastis yra pačioje bendrovėje „BaltCap“: „Buvo elementarus lėšų grobstymas ir vidinė įmonės vagystė su visais tai pagrindžiančiais dokumentais, (atliekamas – BNS) labai protingo žmogaus“.

Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.

Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.

V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. 

„Mūsų atliktos Stepukonio sąskaitos analizė dar kartą patvirtino, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Anot jo, analizė atskleidžia pinigų srautus tarp Š. Stepukonio ir įvairių asmenų.

„Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų“, – sakė V. Cibas.

LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir „Payserai“.

Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.

Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų.

 

Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.

V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.

„Pats pinigų srautas eina per finansų įstaigas (...) ir būtent jos mato visus gyventojų ir įmonių pinigų srautus ir būtent jos yra įpareigotos įstatymu nagrinėti operacijas ir jeigu nustato įtartinas operacijas, jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip veikia sistema“, – sakė V. Cibas.

Anot jo, Lietuvos bankas neprižiūri ir Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers“, kuriai kartu su Š. Stepukoniu „BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ pateikė 5,48 mln. eurų ieškinį.

„Mes šitos įstaigos (...) neprižiūrime, už jos priežiūrą atsakinga ta šalis, kurioje ji yra steigta. Mano žiniomis, tai yra Vengrija“, – sakė V. Cibas.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„BaltCap“ užsakymu buvo atliktas visų portfelio įmonių išorinis auditas. Ir pagal audito duomenis, ta žala – truputį virš 40 mln. eurų. Tikimės, kad kaltu bus pripažintas Š. Stepukonis, iš jo ir tikimės to atlyginimo“, – teigė D. Raulušaitis.

Darosi aiškiau, kaip ir iš kur galėjo būti pasisavinti į „BaltCap“ investuoti milijonai. „BaltCap“ veikia taip: įsteigia didelį fondą, kuris investuoja į atskirus projektus, tokius kaip statyba, energetika. Kiekvienam atskiram projektui kuriama atskira įmonė. Š. Stepukonis vadovavo ir fondui, ir visoms galimai apvogtoms fondo įmonėms. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Estijos priežiūros tarnyba pranešė, kad pinigai dingo iš šešių įmonių Lietuvoje ir dviejų įmonių Lenkijoje. Visos jos priklausė „BaltCap infrastructure fund“, kurio vienintelis vadovas buvo Š. Stepukonis. Trys lietuviškos įmonės jau įvardintos –„Žvaigždžių energija“, „Nulus“, „Moelta“. Teisme jos prašo iš Š. Stepukonio ir lošimų namų priteisti 17 mln. Kitų galimai išvogtų įmonių pavadinimai neskelbiami, bet aišku tiek, kad ir fondui, ir visoms galimai išvogtoms fondo įmonėms vadovavo Š. Stepukonis. 

Anot „BaltCap“ advokato, Š. Stepukonis nebūtų švaistęs tiek daug milijonų, jeigu pareigūnai būtų atidžiau pažiūrėję dar užpernai, kai dėl Š. Stepukonio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, „Payserai“ pranešus apie įtartiną milijoninį pavedimą – 3,9 mln. eurų į Š. Stepukonio sąskaitą, kuriuos pervedė Lenkijos įmonė.

Jei tas tyrimas nebūtų nutrauktas, galbūt nereikėtų šiandien kalbėti apie 40 mln. žalą.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir prokurorus tuomet įtikino paties Š. Stepukonio pateikti dokumentai, esą milijonai pervesti iš jam pačiam patikėtos įmonės už akcijų sandorį. Tyrimas buvo nutrauktas, nors būtų užtekę paklausti „BaltCap“, ar sandoris – tikras. „BaltCap“ jau patvirtino, kad prieš pusantrų metų į juos nesikreipta, patys pareigūnai to neatsakė.

„BaltCap“ advokatas teigė, kad  būtent po to, kai Š. Stepukonis įtikino pareigūnus, kad pinigai nevogti, sumos galėjo pradėti augti.

„Iš pradžių mažesnės, vėliau didesnės, dar didesnės ir visiškai neprotingos“, – sakė jis.  

„Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas tikino, kad milžiniškos sumos Š. Stepukonio sąskaitoje sukosi iki pat praėjusių metų galo, bet „Paysera“ pareigūnam nebepranešinėjo. Anot jo, kadangi FNTT išaiškino, kad nusikaltimo sudėties nėra, toliau pagrindo įšaldyti ir apriboti pinigus nebuvo.

Lietuvos bankas aiškinasi, ar „Paysera“ elgiasi tinkamai. Paklausus, ar mato požymių, kad Š. Stepukonis veikė ne vienas, „BaltCap“ advokatas sakė, kad keistai atrodo „BaltCap“ samdytų buhalterių darbas.

„Man šiek tiek kyla klausimų dėl išorinių pasamdytų buhalterines paslaugas teikiančių bendrovių. Matydami pavedimus į asmenines sąskaitas ar niekuo nepagrįstus pavedimus tarp portfelio įmonių, tiek laiko sugebėjo pratylėti“, – kalbėjo D. Raulušaitis.

Anot „BaltCap“ vadovo Simono Gustainio, jų patalpose pareigūnai vakar neatliko nei kratų, nei kitų veiksmų. Tyrimą koordinuojanti Europos prokuratūra nurodė, kad antradienį kratos buvo atliekamos keliose įmonėse, kokiose – neįvardinta.

Š. Stepukonis suimtas dviem savaitėms, nors prokuratūra prašė dviejų mėnesių. Teisininkų vertinimais, trumpesnis suėmimas gali reikšti, kad Š. Stepukonis bendradarbiauja.

Š. Stepukonis kol kas nepasisamdė advokato, jam skirta valstybės garantuojama teisininkė. 

LNK žiniomis, svetimais milijonais Š. Stepukonis galėjo ne tik lošti kazino, bet ir spekuliuoti vertybiniais popieriais. 

„Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas antradienį BNS sakė, jog įstaiga buvo apribojusi Š. Stepukonio naudojimąsi „Payseros“ sąskaita, tačiau, pasak jo, gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) raštą, kad pažeidimų nenustatyta, apribojimai buvo panaikinti.

Jis teigė, kad įstaiga į FNTT dėl įtarimų sukėlusių Š. Stepukonio pinigų kilmės kreipėsi ne kartą, tačiau institucija teigė, kad jų kilmė pagrįsta.

„Į FNTT kreipėmės ne vieną kartą, ne dėl vieno atvejo, dėl daugelio jų. Beveik visada gaudavome atgal standartinį procesą, kad kilmė yra pagrįsta, arba pinigai aišku, iš kur. Mes, kaip finansų įstaiga, neturime teisės įstatymiškai tų pinigų užlaikyti ar savaip interpretuoti ir daryti išvadas. Kažkokių indikacijų negavome, dėl to nieko daugiau ir nedarėme, bet patikrinimai buvo pastovūs“, – LRT radijui sakė M. Plančiūnas.

„Š. Stepukonio atliekamos finansinės operacijos buvo atidžiai stebimos ir dėl jų buvo atlikti keli vidiniai tyrimai. Jų metu kliento buvo prašoma atsiųsti dokumentaciją, reikalingą pagrįsti atliekamą finansinę veiklą, vykdoma kliento finansinės veiklos analizė, informacija apie pastebėtą įtartiną veiklą ir operacijas perduota teisėsaugos institucijoms bei Lietuvos bankui“, – antradienį išplatintame pranešime teigė M. Plančiūnas.

Mes, kaip finansų įstaiga, neturime teisės įstatymiškai tų pinigų užlaikyti ar savaip interpretuoti ir daryti išvadas.

Pirmadienį jis BNS sakė, jog „Paysera“ anksčiau iš institucijų nebuvo gavusi informacijos apie galimus Š. Stepukonio nusižengimus.

Įstaigos vadovas neatskleidė, kokios apimties lėšos ir kur konkrečiai buvo pervedamos iš Š. Stepukonio sąskaitos, tačiau, jo teigimu, „Paysera“ pastaruoju metu gauna daug įvairių užklausų.

Lietuvos bankas BNS pirmadienį pranešė kreipęsis į „Paysera LT“ ir nurodęs pateikti visą informaciją, susijusią su galima vagyste iš Estijos priežiūros institucijos prižiūrimos „BaltCap“. Gavus atsakymus, LB vertins tolesnius veiksmus įstaigos atžvilgiu.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per „Payseros“ sąskaitas. 

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje tyrimą atliekanti FNTT ir jį kontroliuojanti Europos prokuratūra daugiau informacijos apie tyrimą žada pateikti šią savaitę.

Europos prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška. 

„Lietuvos bankas yra kreipęsis į elektroninių pinigų įstaigą „Paysera LT“ ir nurodęs pateikti visą informaciją, susijusią su galima vagyste iš Estijos priežiūros institucijos prižiūrimos „BaltCap“. Gavus „Paysera LT“ atsakymą, bus vertinami tolesni veiksmai įstaigos atžvilgiu“, – BNS pranešė centrinis bankas.

BNS žiniomis, informacijos laukiama iki vasario vidurio.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per „Payseros“ sąskaitas. 

Finansinių technologijų ekspertė, buvusi LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina sako, jog fintech sektorių prižiūrintis centrinis bankas negalėjo užkirsti kelio tokio masto lėšų pasisavinimui.

Anot jos, LB prižiūri, kaip finansų įstaigose įgyvendinami pinigų plovimo ar kitų finansinių nusikaltimų prevencijos reikalavimai, tuo metu konkrečius nusikaltimus tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Lietuvos bankas gali ateiti į finansų įstaigą ir paprašyti, pavyzdžiui, dvidešimt klientų bylų, kad pasižiūrėtų transakcijas, ar buvo įgyvendintos užkardos priemonės, ar buvo prašyta informacijos pagrįsti kažkokias transakcijas.

 

„Nėra taip, kad Lietuvos bankas prisijungia ir mato visas transakcijas. (...) Lietuvos bankas gali ateiti į finansų įstaigą ir paprašyti, pavyzdžiui, dvidešimt klientų bylų, kad pasižiūrėtų transakcijas, ar buvo įgyvendintos užkardos priemonės, ar buvo prašyta informacijos pagrįsti kažkokias transakcijas. Online Lietuvos bankas to tikrai neseka ir negali sekti, nes kas mėnesį vyksta milijonai transakcijų“, – BNS sakė J. Govina.

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje tyrimą atliekanti FNTT praėjusią savaitę BNS pranešė neteikianti jokios su tuo susijusios informacijos.

Tyrimą kontroliuojanti Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės elektroninių pinigų, esančių Š. Stepukonio ir lošimo įmonių „Payseros“ sąskaitose arba Š. Stepukonio sąskaitose lošimų bendrovėse, grąžinimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų, BNS anksčiau pranešė teismas.

„Paysera“ duomenimis, šiuo periodu pirkinių krepšelis sudarė 63 Eur, kas yra šiek tiek daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu užfiksuotas 61 Eur vidurkis. Kai pirkėjai už pirkinius mokėdavo ne iškart, o rinkdavosi išperkamąją nuoma arba „Pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL) atsiskaitymo būdą, pirkinių krepšelio vertė smarkiai išaugdavo – vidutinė pirkinio suma į kreditą siekė 460 Eur.

„Pažvelgus į prekybos duomenis, matyti, kad atmetus Juodojo penktadienio savaitgalį, daugiausiai pinigų internete buvo išleista trečiąją gruodžio savaitę – 24 mln. eurų. Tą pačią savaitę buvo pasiektas ir 2023 m. gruodžio rekordas – gruodžio 11 d. bendra pirkinių suma gruodžio dienos vidurkį viršijo 52 proc.”, – teigia „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.

M. Plančiūno teigimu, intensyvus kalėdinės prekybos tempas nuslopo tik paskutinę dieną prieš Kalėdas.

„Kūčių dieną, kai daugelis buvo pasirūpinę dovanomis artimiesiems ir sau, pirkimų apimtys, skaičiuojant eurais, tapo 61 proc. mažesnės, palyginti su prieškalėdinio laikotarpio dienos vidurkiu", – priduria jis.

Nuo Juodojo penktadienio iki Kūčių dienos bendrovės aptarnaujamose internetinėse prekybos vietose pirkėjai iš viso apmokėjo per 1,6 milijono pirkinių krepšelių, o tai 19 proc. viršijo ankstesnių 30 dienų pirkimų apimtis internete.

„Paysera LT“ generalinis direktorius Gintautas Mežetis sako, kad apribojimai įmonei panaikinti, nes ji laiku patobulino visus klientų pažinimo ir pinigų plovimo prevencijos procesus, dėl kurių LB turėjo pastabų.

„Išorės audito įmonė kovo pradžioje pateiktoje ataskaitoje patvirtino, kad mes šimtu procentų ir laiku, iki gruodžio 30 dienos, įgyvendinome Lietuvos banko audito išvadoje išsakytiems pastebėjimams skirtą ir su LB suderintą patobulinimų planą. Įvertinęs visumą atliktų pokyčių ir susipažinęs su išorės auditoriaus ataskaita Lietuvos bankas leido mums veikti pilna apimtimi be apribojimų, – pranešime sakė G. Mežetis.

LB teigia, kad sprendimas panaikinti apribojimus priimtas atsižvelgus į jos pateiktą informaciją apie pašalintus trūkumus bei nepriklausomo išorės auditoriaus ataskaitą. Tačiau LB rekomendavo „Payserai“ 2024 metais atlikti išsamų vidaus kontrolės sistemos elementų veiksmingumo vertinimą.

Pernai kovą LB uždraudė bendrovei atidaryti naujas sąskaitas ne Europos ekonominės erdvės valstybių rezidentams – išlyga taikyta tik Ukrainos piliečiams, taip pat bei aukštesnės rizikos bendrovėms – kelionių, finansų įmonėms, paramos fondams.

LB dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų 2020 metais „Payserai“ skyrė 370 tūkst. eurų baudą, kurią teismas vėliau sumažino iki 200 tūkst. eurų.

Pernai rugsėjį LB „Payserai“ skyrė 100 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji ne visa apimtimi pašalino 2020 metais nustatytus pažeidimus. Tiek šis, tiek 2020-ųjų sprendimas yra apskųsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusį trečiadienį atmetė įmonės skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai gruodžio nutartį, kuria jis netenkino „Payseros LT“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, uždrausti LB išregistruoti ją iš sistemos.

LB 2022 metų spalį nutarė nuo šių metų balandžio vidurio išregistruoti įmonę iš sistemos „Target2“ už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo prevencija. „Paysera LT“ šį, anot jos, nepagrįstą sprendimą apskundė ir prašė teismo iki galutinio sprendimo laikinai sustabdyti jo galiojimą, o to nepadarius jai bus padaryta itin didelė finansinė ir reputacinė žala.

LVAT vertinimu, „Paysera LT“ nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, jog tokiu atveju jai gali būti padaryta neatitaisoma arba didelė žala.

Turime pagrindą manyti, kad susipažinęs su šiuo vertinimu Lietuvos bankas pakeis nuomonę.

„Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas“, – teigiama LVAT nutartyje.

Įmonė teisme įrodinėjo, kad jos išregistravimas iš sistemos sumažintų jos konkurencingumą, klientai, kurie turi prekybinių santykių su užsienio įmonėmis ar fiziniais asmenimis, nesinaudos „Payseros“ paslaugomis, nes negalės gauti mokėjimų iš ne bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) šalių.

Be to, negalint suteikti paslaugų, susijusių su prieiga prie sistemos, klientai mažiau naudotųsi ir kitomis jos paslaugomis, nutrauktų bendradarbiavimą, o tokiu atveju „Paysera“ per metus patirtų apie 96 tūkst. eurų nuostolį.

„Payseros“ vertinimu, išregistravus ją iš sistemos bankai ir kiti sistemos dalyviai, tikėtina, atsisakytų bendradarbiauti su įmone.

„Išorės audito bendrovė šiuo metu atlieka „Paysera LT“ po Lietuvos banko atlikto audito įgyvendintų tobulinimo priemonių vertinimą. Turime pagrindą manyti, kad susipažinęs su šiuo vertinimu Lietuvos bankas pakeis nuomonę“, – komentare BNS teigė įmonės vadovas Gintautas Mežetis.

Tuo metu LB aiškino, kad įmonė per „Target2“ galėdama pasiekti bankus iš viso pasaulio prisiima didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos riziką. „Payserai“ paskyrus dvi su tuo susijusias baudas pernai spalį nuspręsta išregistruoti ją iš sistemos.

Įmonei 2020 metais skirta 370 tūkst. eurų bauda, o 2022 metų rugsėjį – 100 tūkst. eurų bauda. Pasak įmonės atstovų, baudos kol kas nesumokėtos, jos apskųstos teismui.

LB teigė, kad išregistravimas iš sistemos yra konfidencialus, apie tai informuojama tik įmonė, be to, ji nepraranda prieigos prie LB mokėjimų sistemos „Centrolink“. LB taip pat aiškino, kad „Payseros“ mokėjimų dalis per „Target2“ yra maža, palyginti su visais jos mokėjimais.

„Vasario 22 dieną ES Rusijos bankams pritaikytos sankcijos yra kompromisinės, skirtos, kad joms pritartų visos ES narės. Mes solidarizuojamės su ukrainiečiais ir neaptarnausime beveik visų operacijų, susijusių su Rusija“, – pranešime sakė įmonės vadovas Gintautas Mežetis.

Pasak jo, įvesdama šiuos apribojimus, įmonė taip pat mažina veiklos riziką, o didžiausios įtakos jie turės Rusijos rezidentams – juridinių asmenų sąskaitos bus uždarytos. Privačių asmenų sąskaitos bus uždaromos, jeigu jie neturi teisės gyventi šalyje, priimtinoje pagal bendrovės politiką.

Visiems įmonės klientams nutraukiami pervedimai į visus Rusijos ar Baltarusijos bankus, jeigu gavėjas yra tų šalių  įmonė. Kitų šalių įmonės, kurių pagrindiniai akcininkai yra Rusijos piliečiai be teisės gyventi vienoje iš bendrovei priimtinų šalių, negalės likti bendrovės klientėmis.

Pagal sutartis su klientais apribojimai operacijoms galės būti įgyvendinami po 60 dienų įspėjimo termino. 

Pasak G. Mežečio, gali būti ir taip, kad per artimiausią mėnesį ar du ES ar JAV imsis griežtesnių sankcijų Rusijos finansų sektoriui. Tokiu atveju „Paysera“ ES arba JAV sankcijas įgyvendintų nelaukdama įspėjimo termino, o nedelsiant.

Atkūrusi sistemų veiklą „Paysera LT“ paslaugas internetu ir išmaniojoje programėlėje teikia įprastai, praneša bendrovė.

„Atsiprašome visų klientų ir e. parduotuvių pirkėjų už galėjusius kilti nepatogumus. Skiriame daug dėmesio ir investuojame į technologiškai pažangius sprendimus, kurie sumažins panašių sutrikimų tikimybę ateityje”, – pranešime cituojamas „Paysera LT“ generalinis direktorius Vytenis Morkūnas.

Jis pridūrė, kad momentiniai pervedimai eurais per SEPA Instant sistemą, planuojama, pradės veikti iki 16 val., todėl pervedimai eurais šiuo metu keliauja per kitą – SEPA – sistemą (kaip nemomentiniai pervedimai).

Ketvirtadienį priešpiet sutrikus „Paysera“ informacinių sistemų veiklai, „Paysera“ verslo klientai laikinai negalėjo priimti apmokėjimų už pirkinius internete, o pirkėjai atsiskaityti už pirkinius e. parduotuvėse per „Paysera“ apmokėjimų platformą, primena ELTA.