Jos sūnus Karolis Venckus  teigė, kad N. Venckienė Lietuvoje persekiojama dėl siekių reformuoti šalies politinę ir teisinę sistemą, todėl buvo priversta bėgti į JAV.

„Mano mama buvo nepatogi kliūtis teisinei ir politinei sistemai ir Lietuvoje jai tapo nebesaugu. Todėl 2013 metais mama ir aš pabėgome į Jungtines Valstijas“, – kalbėjo jis.

Mano mama buvo nepatogi kliūtis teisinei ir politinei sistemai ir Lietuvoje jai tapo nebesaugu.

K. Venckus taip pat pasakojo apie pedofilijos istoriją, kai 2009 metais nužudyti rasti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, kuriuos N. Venckienės brolis Drąsius Kedys kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą.

Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje komisijos (CSCE) diskusijoje dalyvavusi žmogaus teisių ekspertė Abbe Jolles (Ebė Džols) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pareigūnai delsė kreiptis dėl N. Venckienės ekstradicijos, taip pat kalbėjo apie prastas sąlygas Lietuvos kalėjimuose, dėl ko išduoti asmenis Lietuvai yra atsisakiusios kitos valstybės.

„Apibendrinant, tikėtina, kad teisėja N. Venckienė patirtų nepataisomą žalą, jeigu būtų sugrąžinta į Lietuvą“, – pareiškė A. Jolles.

CSCE arba vadinamoji JAV Helsinkio komisija stebi, ar amerikiečių pareigūnų veiksmai neprieštarauja žmogaus teisių principams.

N. Venckienė šiuo metu teismuose bylinėjasi dėl balandį JAV valstybės sekretoriaus priimto sprendimo išsiųsti ją į Lietuvą.

Lietuvos prokurorai siekia N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.

N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Ji Čikagoje suimta šiemet vasarį.

Ašaras dėl anūkės lieję Laimutė Kedienė ir Vytautas Andrius Kedys Kauno apylinkės teisme užėmė kaltinamiesiems skirtą suolą. L.ir V. A. Kedžiai bei jų kaimynė Olga Girdauskienė kaltinami mažamečio asmens tvirkinimu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 5 metų. 

Nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta Laimutės Stankūnaitės dukra. 

Prieš keletą metų Lietuvos žmonių dėmesį sukausčiusi neeilinė istorija bus nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose. Pirmąjį posėdį teko atidėti, kadangi neatvyko kaltinamųjų gynėjai. 

Ikiteisminio tyrimo metu L.Stankūnaitė abiem Kedžiams ir O.Girdauskienei buvo pareiškusi dviejų milijonų litų (579 tūkstančių 240 eurų) ieškinį.

Ikiteisminis tyrimas dėl L.Stankūnaitės dukters tvirkinimo buvo pradėtas išvadavus mergaitę iš laikinosios globėjos Neringos Venckienės namų Garliavoje.

L.Stankūnaitės dukters tvirkinimu yra kaltinama ir pati N.Venckienė, tačiau jos atžvilgiu byla išskirta. N.Venckienei pareikštų kaltinimų sąrašas gerokai didesnis. Už visus jai inkriminuojamus nusikaltimus buvusi Seimo narė bus teisiama tada, kai teisėsauga ją parsigabens iš Amerikos, kur ji slapstosi jau apie pustrečių metų.

Pedofilijos skandalo pradžioje Kedžių giminės metami kaltinimai anūkės tvirkinimu jos mamai L.Stankūnaitei bumerangu atsisuko prieš juos pačius. Pedofilijos skandalo pradžią galima skaičiuoti nuo 2010 metų, kai esą tvirkintos mergaitės tėvas Drąsius Kedys žiniasklaidai išplatino filmuotą medžiagą, kurioje mergaitė pasakoja apie nevaikišką patirtį su vyrais.

Ši ir dar kita teisėsaugos turima filmuota medžiaga bei nukentėjusios mažametės parodymai esą ir tapo kaltinimo Kedžiams pagrindu.

Byloje dėl galimo pareigų neatlikimo reaguojant į planuojamus nužudymus Kaune Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį apklausė du liudytojus. Vienas jų - namelio, kuriame, kaip manoma, policija tikėjosi sulaikyti Drąsių Kedį, savininkas. Kitas asmuo - M.Žalimo draugas, kuris leido naudotis M.Žalimui nameliu.

Bylos duomenimis, namelyje buvo įrengta sistema, kuri būtų sureagavusi, jeigu D.Kedys būtų ten įėjęs.

Teismui liudiję Tomas Vaitelavičius ir Tomas Piktelis - Švedijoje dirbantys lietuviai.

T.Vaitelavičius sakė, kad kaltinamų policijos pareigūnų nepažįsta. 2009 metais jis davė sodo namelio Vilniuje, Gurių sodų 19-ojoje gatvėje raktus draugui T.Pikteliui.

"Ką iš televizoriaus žinau apie bylą, tą žinau. Prieš trejus-ketverius metus apklaustas buvau. Grįžau iš Švedijos, radau rūsio stiklus išdaužytus", - sakė T.Vaitelavičius.

Vyras prisiminė, kad T.Piktelis jo klausė, ar jis negalįs duoti raktus savo draugui.

"Paaiškėjo, kad davė Mindaugui Žalimui", - sakė T.Vaitelevičius.

Kai jis ėmė aiškintis, kodėl išdaužyti stiklai, M.Žalimas tvirtino, esą policijos pareigūnai ieškojo kontrabandos. Vėliau vyras paklausė kaimynės, gal ji žinanti, kodėl išdužo jo sodo namelio rūsio langas. Kaimynė papasakojo, kad sodo namelio sklype vaikščiojo kaukėti policijos pareigūnai, ginkluoti automatais. Rūsio langą išdaužė, kad patektų į rūsio vidų.

T.Vaitelavičius įtarė, kad M.Žalimas meluoja, "nes kontrabandos su Kalašnikovo automatais policija paprastai neieško", todėl apie išdaužtus langus M.Žalimo paklausė dar kartą. Tada šis ėmė pasakoti, kad policija ieškojo kažkokio pabėgusio maniako žudiko iš Trakų.

"Atsiėmiau visus raktus iš draugų ir įsivedžiau signalizaciją. (...) O D.Kedžio gyvenime nebuvau matęs", - pasakojo T.Vaitelavičius.

Jau daug metų Švedijoje dirbantis vyras sakė, kad dėl išdaužto lango į policiją nesikreipė, nes neturėjęs tam laiko, mat į Lietuvą grįžta tik kartą per metus - per Kalėdas aplankyti šeimos.

Savininko draugas T.Piktelis pasakojo kurį laiką pats gyveno sodo namelyje, paskui išvažiavo į Švediją.

"Raktus palikau M.Žalimui, grįžę radome išdaužtą langą. Kai išsikvietė į prokuratūrą, tada sužinojome", - sakė liudytojas.

Jis teigė davęs M.Žalimui raktus manydamas, kad namelis nebus apleistas - draugas atvažiuos išsikepti šašlykų, pavedžios šunį.

Pasak T.Piktelio, su M.Žalimu jis dirbo apsaugoje.

"Kol dirbome, viskas gerai, geras draugas buvo, padėdavo. Po įvykio nustojome bendrauti, juk nemalonus įvykis, aš buvau atsakingas už namelį", - pripažino liudytojas.

Vyras sakė 2009 rudenį išvažiavo į Švediją, apie teisėjo Jonos Furmanavičiaus nužudymą sužinojo Švedijoje, o M.Žalimas apie šiuos įvykius, kas jam esą žinoma, nieko neminėjo, nepasakojo ir kad bendradarbiavo su policija.

T.Piktelis sakė girdėjęs, kad M.Žalimas kreipsis į žurnalistus, bet ne dėl įvykių Kaune, o dėl incidento klube, kai buvo sumuštas Baltarusijos pilietis.

"M.Žalimas buvo mėgėjas pasigirti. Kad fantazuotų ar pagražintų istorijas, nepastebėjau", - sakė T.Piktelis.

Teismas bylos nagrinėjimą tęs vasarį - toliau bus tęsiama liudytojų apklausa.

Buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis kaltinami neatlikę pareigų ir neužkirtę kelio teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymams. 

M.Žalimas pareiškė prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus įspėjęs policijos vadovybę, tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų joms kelią.

D.Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Dviejų instancijų teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.

Teisme nagrinėjant bylą dėl policijos darbo reaguojant į nužudymus, dėl kurių kaltintas Drąsius Kedys, antradienį pradėtas klausyti garso įrašas, kuriame kalbėjo vienas iš kriminalinės policijos vadovų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojant į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Teismo posėdyje pradėtas klausyti daugiau nei valandos trukmės įrašas, kuriame vienas iš kaltinamųjų - buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis - kalbasi su kitais pareigūnais. Įrašas darytas T.Ulpiui nežinant.

Anksčiau šio pokalbio įrašas buvo laikomas dingusiu, byloje figūravo tik pagal jį darytas protokolas. Tačiau prokuroras Arūnas Verenius pateikė teismui šio pokalbio įrašo kopiją.

T.Ulpis teisme aiškino, kad įrašas nėra tapatus protokolui, abejojo tiek įrašo, tiek pagal jį daryto protokolo patikimumu. Protokole esą užfiksuotas jo teiginys, kad Mindaugas Žalimas jį informavęs apie šešis asmenis, kuriuos ketina nužudyti Drąsius Kedys, tačiau įraše tokių jo žodžių negirdėti.

A.Verenius, paprašytas pakomentuoti, ar šis įrašas įrodo galimą pareigūnų pareigų neatlikimą, žurnalistams tepasakė, kad "šiandien jis dar nieko neįrodo, jis yra tiriamas".

Prokuroras sakė kol kas neturintis abejonių dėl įrodymų patikimumo - esą pagal garso įrašą daromame protokole yra fiksuojama esmė, be to, įrašą ausinėmis perklausantis protokoluotojas gali girdėti daugiau nei jo klausytojai teismo salėje. Jis taip pat aiškino, kad įraše girdimi trukdžiai galėjo atsirasti įrašymo įrangai reaguojant, pavyzdžiui, į mobilųjį telefoną.

Įrašas bus baigtas klausyti kitame posėdyje spalio mėnesį.

Kaltinamai teismo nagrinėjamoje byloje pateikti buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, T.Ulpiui, Kriminalinio policijos biuro pareigūnams, operatyvinius veiksmus atlikusiems Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui bei jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui.

Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus esą buvo įspėta policijos vadovybė. Apie tai žiniasklaidai pranešė M.Žalimas. Jo teigimu, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, apie planuojamus D.Kedžio veiksmus jis esą įspėjo Policijos departamento vadovybę. Tačiau pareigūnai neva nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.

Prokurorai sako nustatę, kad du žmones nužudė kaunietis D.Kedys, kurio buvusi sugyventinė L.Stankūnaitė yra V.Naruševičienės sesuo.

D.Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir A.Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.