Nuo gruodžio 7 dienos, kai buvęs prezidentas Pedro Castillo (Pedras Kastiljas) buvo suimtas po to, kai bandė paleisti parlamentą ir valdyti dekretu, Peru įsivėlė į politinę krizę, per kurią beveik kasdien vyksta protestai.

Jo šalininkai reikalauja, kad D. Boluarte atsistatydintų ir surengtų naujus rinkimus.

P. Castillo suėmimas po to, kai jis praėjusią savaitę bandė paleisti parlamentą ir valdyti dekretu, visoje šalyje sukėlė kelias dienas trukusius protestus, per kuriuos žuvo septyni žmonės.

Teisėjas tuomet nurodė P. Castillo suimti septynioms dienoms, o trečiadienį jis turėjo būti paleistas į laisvę.

Tačiau prokurorai vėlai antradienį pateikė prašymą palikti jį kardomajame kalinime 18 mėnesių.

Teisėjas Juanas Checkley (Chuanas Čeklis) posėdį dėl naujo prašymo trečiadienį atidėjo iki ketvirtadienio, gynybos advokatams pareiškus, kad jie iš prokuroro gavo ne visus dokumentus.

Jis taip pat nurodė pratęsti P. Castillo sulaikymą dar 48 valandoms.

P. Castillo, kairiųjų pažiūrų buvęs mokyklos mokytojas, šiai politinio nestabilumo kamuojamai Pietų Amerikos valstybei, kurioje per šešerius metus buvo išrinkti šeši prezidentai, vadovavo tik 17 mėnesių.

Trumpą jo valdymo laikotarpį lydėjo kova dėl valdžios su opozicijos dominuojamu Kongresu ir šeši tyrimai jo ir jo šeimos atžvilgiu, daugiausiai dėl korupcijos.

Kai praėjusį trečiadienį jis paskelbė, kad paleidžia Kongresą ir valdys dekretu, jam grėsė trečioji apkalta. 

Tačiau įstatymų leidėjai nubalsavo už jo atleidimą ir netrukus po to jis buvo suimtas, kai bandė bėgti į Meksikos ambasadą ir prašyti prieglobsčio. 

J. Castillo paskirta viceprezidentė Dina Boluarte (Dina Boluartė) buvo prisaikdinta kaip jo įpėdinė, tačiau jai kol kas nepavyko sumažinti įtampos, dėl kurios keliose šalies dalyse kilo smurtinių policijos ir protestuotojų susirėmimų. 

„Prisiekiu Dievu, savo šeima, valstiečiais, čiabuviais, rondas campesinas (valstiečių savigynos būriais), žvejais, profesionalais, vaikais, paaugliais, kad eisiu Respublikos Prezidento pareigas“, – pareiškė 51-erių P. Castillo.

Be kita ko, jis pažadėjo susidoroti su korupcija ir priimti naują konstituciją.

P. Castillo pakeitė laikinai valstybės vadovo pareigas ėjusį centristą Francisco Sagasti (Fransiską Sagastį).

P. Castillo tapo jau penktu Peru prezidentu per trejų metų laikotarpį. 2020 metų lapkritį trys prezidentai vienas po kito buvo priversti palikti savo postą vykstant masiniams protestams, per kuriuos du žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti.

Profesinės sąjungos lyderis 51 metų P. Castillo buvo paskelbtas rinkimų nugalėtoju praėjus šešioms savaitėms po balsavimo.

Jo pergalė reiškia, kad K. Fujimori gresia korupcijos teismas.

„Savo šeimos vardu norėčiau pasveikinti rinkimų institucijas... ir pasveikinti politines partijas, dalyvavusias šioje demokratijos šventėje“, – sakė P. Castillo savo šalininkams, susirinkusiems į jo partijos „Laisvoji Peru“ („Peru Libre“) būstinę Limoje.

„Mieli tautiečiai, aš atnešu čia atvirą širdį kiekvienam iš jūsų“, – pareiškė jis iš balkono po to, kai Nacionalinės rinkimų žiuri vadovas Jorge Luisas Salasas (Chorchė Luisas Salasas) paskelbė apie P. Castillo pergalę per trumpą virtualią ceremoniją.

Be to, išrinktasis prezidentas paragino savo varžovę 46 metų K. Fujimori padėti „vesti šalį pirmyn“ ir teigė, kad nepaisant daugelio pastarosiomis savaitėmis įvykdytų išpuolių jis nejaučia „jokio apmaudo“.

Šimtai žmonių, praleidę ištisas savaites prie Nacionalinės rinkimų žiuri būstinės, kad palaikytų P. Castillo, džiaugsmingai sutiko žinią apie jo pergalę.

„Pagaliau turime prezidentą“, – džiaugėsi P. Castillo šalininkų minioje buvusi 27-erių Rosa Huaman (Roza Huaman).

Nacionalinė rinkimų žiuri patvirtino rinkimų komisijos biuro ONPE balsų skaičiavimo rezultatus, rodančius, kad P. Castillo surinko 50,12 proc. balsų – jį palaikė maždaug 44 tūkst. daugiau rinkėjų negu K. Fujimori, kurios dauguma skundų dėl pažeidimų buvo atmesti.

Anksčiau pirmadienį K. Fujimori pažadėjo pripažinti rezultatus, „nes to reikalauja įstatymas ir Konstitucija, kurią prisiekiau ginti“.

Po rinkimų ji kalbėjo apie tariamą sukčiavimą, o jos rėmėjai ragino surengti naujus rinkimus, nepaisant to, kad stebėtojai iš Amerikos valstybių organizacijos, JAV ir Europos Sąjungos paskelbė laikantys balsavimą laisvu ir sąžiningu.

Penktas prezidentas per trejų metų laikotarpį

JAV ambasada Limoje pasveikino Peru su sėkmingais rinkimais.

„Vertiname mūsų gilius ryšius ir tikimės juo stiprinti su išrinktuoju prezidentu Pedro Castillo po jo inauguracijos“, – sakoma ambasados pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

Venesuelos kairuolio prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro), kurio perrinkimo 2018 metų rinkimuose JAV ir tarptautinė bendrija nepripažįsta, vyriausybė irgi pasveikino P. Castillo.

Jos pranešime sakoma, kad N. Maduro linki išrinktajam Peru prezidentui „daug išminties“ jo naujajame poste ir tikisi „dirbti petys į petį su naująja Peru vyriausybe“.

Tai buvo jau trečias nesėkmingas K. Fujimori bandymas tapti prezidente.

Ji jau praleido metus ir keturis mėnesius tardymo izoliatoriuje dėl kaltinimų paėmus pinigų iš didelio skandalo centre atsidūrusios Brazilijos statybų milžinės „Odebrecht“ nesėkmingoms prezidentinėms kampanijoms 2011 ir 2016 metais finansuoti. K. Fujimori visus kaltinimus neigia.

Prokurorai yra sakę, kad prašys 30 metų kalėjimo bausmės K. Fujimori.

Remiantis Peru įstatymais, jei ji būtų nugalėjusi rinkimuose, byla prieš ją būtų buvusi sustabdyta iki kadencijos pabaigos.

P. Castillo iki 2017 metų buvo praktiškai nežinoma politinė figūra. Jis priklauso partijai „Laisvoji Peru“. Balandžio 11 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture jis surinko daugiausiai – 18,92 proc. – balsų.

K. Fujimori, vadovaujanti partijai „Liaudies jėga“ („Fuerza Popular“), pirmajame rinkimų ture liko antra, surinkusi 13,4 proc. balsų.

Jiedu susirėmė antrajame rinkimų ture birželio 6-ąją.

Naujasis prezidentas bus prisaikdintas liepos 28 dieną. Jis pakeis laikinai valstybės vadovo pareigas einantį centristą Francisco Sagasti (Fransiską Sagastį).

P. Castillo bus jau penktas Peru prezidentas per trejų metų laikotarpį. 2020 metų lapkritį trys prezidentai vienas po kito buvo priversti palikti savo postą vykstant masiniams protestams, per kuriuos du žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti.