Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl savo artimos sąjungininkės veiksmų. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl „neribotos“ partnerystės.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Pekinas jos nepasmerkė, bet ir nereiškia visiškos paramos.

Laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango pareigūnais ir vienu Europos pareigūnu, trečiadienį pranešė, kad kinai rusų aukšto rango pareigūnams pasakė nesiveržti į Ukrainą, kol nesibaigs žiemos olimpinės žaidynės.

Pranešime teigiama, kad Pekinas prieš invaziją tiesiogiai gaudavo tam tikros informacijos apie Rusijos karinius planus ar ketinimus.

Rusija į savo provakarietišką kaimynę įsiveržė prieš savaitę, keturios dienos po olimpiados uždarymo ceremonijos.

Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) ketvirtadienį spaudos konferencijoje atmetė šį pranešimą.

„The New York Times“ pranešimas yra visiška melagiena. Tokios dėmesį atitraukiančios, kaltę perkeliančios pastabos yra visiškai nepakenčiamos“, – sakė jis.

Tokios dėmesį atitraukiančios, kaltę perkeliančios pastabos yra visiškai nepakenčiamos.

Prieš vasario 24-ąją prasidėjusią invaziją Kinijos valstybinė žiniasklaida kelias savaites atmesdavo Vakarų įspėjimus, vadindavo juos JAV keliamu triukšmu ir neevakavo savo piliečių iš Ukrainos.

V. Putinas buvo pirmas iš pasaulio lyderių, susitikusių su Xi Jinpingu per beveik dvejus metus, ir garbės svečias per žiemos olimpiados atidarymo ceremoniją.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didžiule balsų persvara priėmė rezoliuciją dėl Maskvos invazijos pasmerkimo ir pareikalavimo Rusijai nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos.

Kinija buvo tarp 35 susilaikiusių šalių, o prieš rezoliuciją balsavo penkios valstybės: Eritrėja, Šiaurės Korėja, Sirija, Baltarusija ir Rusija.

Dėl karo iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip milijonas žmonių, nurodo JT.

„Dabar turiu pažymėti šios nepamirštamos olimpinės patirties pabaigą: 2022 metų Pekino 24-ąsias žiemos olimpines žaidynes skelbiu uždarytomis“, – sakė jis Pekino „Paukščių lizdo“ stadione.

Į Pekino žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją, skelbiančią antrosios pandemijos eros olimpiados pabaigą, buvo susirinkusi nedidelė, bet entuziastingai nusiteikusi kviestinių svečių minia.

Nepaisant prieš žaidynes kilusio susirūpinimo dėl COVID-19, griežta sistema, iš esmės pavertusi olimpines žaidynes milžinišku burbulu, leido sumažinti koronaviruso atvejų skaičių iki minimumo.

Nuo sausio 23-iosios iš tūkstančių testų, atliktų „burbulo“ viduje, tik 463 buvo teigiami.

Tarp sportininkų netrūko ir kitų dramų. Moterų dailiojo čiuožimo varžybas aptemdė dopingo skandalas, susijęs su 15-ete sportininke, o JAV kalnų slidinėjimo žvaigždė Mikaela Shiffrin (Mikela Šifrin) nepasiekė finišo ir grįžo namo tuščiomis. Amerikoje gimusi akrobatinio slidinėjimo žvaigždė Eileen Gu (Eilyn Gu) iškovojo tris medalius Kinijai.

Tarptautiniu mastu daugelis kritikavo Pekino olimpiadą kaip „autoritarinę“ ir smerkė TOK už tai, kad organizavo ją kartu su žmogaus teisių pažeidimais kaltinama valdžia.

Kelios Vakarų šalių vyriausybės paskelbė diplomatinį žaidynių boikotą, tačiau atsiuntė sportininkų. Kinija boikotą pasmerkė.

K. Valijeva per laisvąją programą ne kartą klydo.

Nulipusi nuo ledo ji šluostėsi ašaras. Sužinojusi, kad liko be medalio, čiuožėja ėmė raudoti.

Čempione tapo 17-metė rusė Ana Ščerbakova. 

Kaip jau rašyta, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK)  pirmadienį pranešė, kad po ketvirtadienį pasibaigsiančių Pekino olimpinių žaidynių moterų dailiojo čiuožimo vienetų varžybų nebus rengiama medalių įteikimo ceremonija, jei rusė K. Valijeva atsidurs laimėtojų trejete.

K. Valijevos likimas buvo pakibęs ant plauko, nes prieš Pekino olimpines žaidynes jos mėginyje buvo rasta medžiagų apykaitą paveikiančio preparato trimetazidino, skiriamo gydant krūtinės anginą ar svaigulį. Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) jį yra uždraudusi, nes šis vaistas didina kraujotakos veiksmingumą ir gali padidinti ištvermę.

Moterų komandų sprinte lenktyniavo 17-metė Eglė Savickaitė ir 16-metė Ieva Dainytė. Antrajame iš dviejų pusfinalių kovojusios lietuvės spėjo įveikti daugiau nei pusę distancijos, kai I.Dainytei teko užleisti trasą lyderių traukiniui – aplenktos ratu mūsų šalies atstovės buvo priverstos baigti varžybas.

Galutinėje įskaitoje Lietuvos olimpietės pasidalino 23-26  vietomis su taip pat ratu aplenktomis Brazilija, Graikija ir pirmame pusfinalyje startavusia Turkija.

„Turėjome tikslą aplenkti graikes ir braziles, nes asmeniniame sprinte tai pavyko. Galvojome, kad čia irgi galėsime su jomis pasivaržyti. Nepavyko“, – po finišo sakė du etapus po 1,5 km spėjusi įveikti E.Savickaitė.

Antrajame savo etape pralenkta I.Dainytė neslėpė: „Buvo labai sunku važiuoti. Gaila, kad nebaigėme varžybų, todėl nėra kuo labai džiaugtis. Būtų buvę tikrai smagiau, jei būtume aplenkusios graikes ir braziles.“

Paklaustos, ar parsiveš naudingų pamokų iš pirmų karjeroje olimpinių žaidynių, jaunosios slidininkės sutartinai atsakė: „Taip, labai daug.“

Anot sportininkių, labiausiai motyvuoja galimybė vienoje trasoje varžytis su geriausiomis pasaulio slidininkėmis.

„Tai, kad šiandien pralaimėjome, mums bus geras stumtelėjimas, spyris į užpakalį stengtis dar labiau“, – tikino E.Savickaitė.

Iš Pekino į Lietuvą E.Savickaitė ir I.Dainytė parskris vasario 19 d. ir jau vasario 20 d. iškeliaus į Norvegiją, kur vasario 22-27 d. startuos pasaulio jaunimo čempionate.

Olimpinėse komandų sprinto varžybose Modestas Vaičiulis ir Tautvydas Strolia, daugiau nei pusę lenktynių lygiai kovoję su lyderiais, vėliau kiek atsiliko, bet kiekvienas įveikė po tris ratus ir pasiekė galutinį finišą. Pirmame pusfinalyje jie buvo dvylikti, už nugaros palikę Pietų Korėjos atstovus, o galutinėje įskaitoje užėmė 24 vietą.

„Prieš varžybas galvojau, kad bus daug blogiau. Nes vėl kilo problemų su skrandžiu. Teko gerti vaistus. Tačiau smagu, kad pavyko beveik keturis atsilaikyti su grupe. Sunkiausia buvo važiuoti į kalną – lygumoje kaip ir nieko. Atidaviau, ką galėjau. Nebuvo žiauriai blogai“, – pasirodymą komentavo T.Strolia.

M.Vaičiulis pridūrė: „O aš galvojau, kad gal bus truputį geriau. Po du ratus atsilaikėme normaliai, bet trečiajame buvo visiškai ragas. Užvažiavau į paskutinį kalną ir atjungė taip, kad su trumpais proto aptemimais vos atvažiavau perduoti estafetę Tautvydui. Kalnuose esame ne kartą buvę ir startavę, apie pusantro kilometro aukštyje. Čia aukštis ne ką didesnis – 1700 m. Gal čia kažkaip kitaip veikia oro stygius kūną ir protą?“

26 metų T.Stroliai tai buvo debiutas olimpinėse žaidynėse. „Gal kiek kitaip viską įsivaizdavau. Bet kai atvažiavau, supratau, kad tai tiesiog varžybos. Tik gal daugiau dėmesio joms skiriama. Bet papildomo jaudulio nesukėlė. Gal tik dabar, per komandų sprintą, nes jaučiuosi atsakingas ne tik už save, bet nenori ir Modesto nuvilti.

Smagu atstovauti Lietuvai, sulaukti dėmesio bent čia. Nėra tiek daug lietuvių, kurie čia dalyvauja. Jaučiuosi smagiai, ypač tokią dieną, Vasario 16-ąją“, – sakė šeimos tradicijas pratęsęs slidininkas. Jo mama Kazimiera Strolienė pati startavo net trejose olimpinėse žaidynėse. Dvejose – 1992 m. Albervilyje ir 1994 m. Lilehameryje – biatlono varžybose, 1998 m. Nagane – slidinėjimo. Pekine K.Strolienė yra viena Lietuvos rinktinės trenerių. Be to, 2010 m. Vankuveryje ir 2018 m. Pjongčange lenktyniavo Tautvydo brolis slidininkas Mantas Strolia.

Beje, M.Vaičiulis su Tautvydo Strolios broliu Mantu Vankuveryje pasiekė savo geriausią olimpinį rezultatą – užėmė 18 vietą komandų sprinte laisvuoju stiliumi.

Vyriausias Lietuvos olimpinėse delegacijos Pekine narys 32 metų M.Vaičiulis, paklaustas, ar ruošis ir ketvirtoms karjeroje olimpinėms žaidynėms, šyptelėjo: „Nežinau. Nežinojau juk, ar bus trečios. Bet kažkaip spontaniškai pasisportuojant pavyko išsiruošti. O dėl ketvirtų per daug negalvoju. Laikas ir gyvenimas parodys, kaip bus toliau. Dabar dar pratęsime darbą. Žiūrėsime, kaip toliau dėliosis sezono planai, ką sutarsime su Nacionaline slidinėjimo asociacija. Ar kažko sieksime toliau, ar eisime į užtarnautą poilsį.“

Anot T.Strolios, šį sezoną dar laukia varžybos: „Šį sezoną dar reiks užbaigti, juk daug darbo padaryta.  Dalyvausime dar varžybose. Aišku, rezultatas čia nebuvo pats geriausiais. Bet reikia, ką pasiruošėme, pamėginti kitose varžybose panaudoti.“

Iš Pekino į gimtinę slidininkai iškeliaus vasario 21 d. O likusias iki kelionės dienas planuoja treniruotis.

Lietuvai Pekino olimpinėse žaidynėse iš viso atstovavo 13 sportininkų. Asmeninėse varžybose geriausiai sekėsi biatlonininkui Vytautui Stroliai, individualiose 20 km lenktynėse užėmusiam 21 vietą. Bendrai aukščiausiai pakilo Lietuvos vyrų biatlono rinktinė, estafetėje finišavusi 14-ta.

Šios varžybos Lietuvos laiku prasidės 9 val. 94 starto numerį gavusi E. Savickaitė į trasą iššliuoš 9.47 val., o I. Dainytei atiteko paskutinis, 98-asis numeris. Jai varžybos prasidės 9.49 val.

Jauniausia Lietuvos olimpinės delegacijos Pekine narė I. Dainytė – Utenos rajono Daugailių pagrindinės mokyklos direktoriaus ir lygumų slidinėjimo trenerio Stasio Dervinio ir jo žmonos Svetlanos auklėtinė. Jie gali didžiuotis, kad išugdė dvi olimpietes – 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse dalyvavo Ingrida Ardišauskaitė.

Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas sako, kad Stasį ir Svetlaną Dervinius reikėtų nešioti ant rankų, nes jų pastangomis nedideliame miestelyje Daugailiuose atsirado stiprus slidinėjimo centras.

Daugailius dabar sunku įsivaizduoti be slidinėjimo ir jų trenerių, kurie čia įžiebė slidinėjimo ugnelę, nors viską pradėjo nuo nulio. Kartu su žmona olimpietes išugdęs S. Dervinis įsitikinęs, kad dideliam sportui reikia ne tik pastangų, bet ir kažko daugiau.

„Kažką tokio turi ir mūsų Ieva. Tačiau kalbant apie slidinėjimą dešimta klasė – tai dar vaikų darželis. Ją surado Svetlana, dirbanti su pradedančiomis slidininkėmis, o kai reikia jau rimčiau pradėti, – prisidedu ir aš“, – sako treneris, praėjusių metų rudenį šventęs 60 metų jubiliejų.

Šeimoje – tik slidininkai

Daugailių pagrindinėje mokykloje S. Dervinis pradėjo dirbti 1985-aisiais, baigęs tuometį Vilniaus pedagoginį institutą ir čia gavęs paskyrimą. Tų pačių metų gruodį jis sumainė aukso žiedus su Svetlana. Abu suartino slidinėjimas, Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklos.

Iš pradžių S. Dervinis dirbo kūno kultūros mokytoju, bet po ketverių metų tapo mokyklos direktoriumi ir šias pareigas eina iki dabar. Su jo atvykimu į Daugailius buvo pradėtas rašyti mokyklos slidinėjimo istorijos metraštis.

„Mokykloje negaliu gyventi vien slidinėjimu, yra ir kitų reikalų. Bet jei tik atsiranda galimybė, lauke yra sniego ir slidinėti tinkama temperatūra – mažiems vaikams pasiūlome išmėginti šią sporto šaką. Utenoje irgi turime slidininkų, kurie atvažiuoja į Daugailius su mūsų grupe treniruotis. Patys įsirengėme trasas. Kai geros žiemos, jose po darbų arba savaitgaliais ateina paslidinėti ir vyresnio amžiaus žmonės. Ypač entuziastų padaugėjo 2021 metais“, – džiaugiasi direktorius.

Sportavo ir jų dukra Auksė Dervinytė, kuri atstovavo Lietuvai pasaulio jaunimo slidinėjimo čempionatuose. Dabar ji ištekėjusi, gyvena Klaipėdoje, augina du sūnus.

Stasys ir Svetlana Derviniai su Daugailių slidinėjimo komanda. Dešinėje – I. Dainytė. 

Slidininkas – nuo pat jaunystės  

S. Dervinis nuo pat jaunystės buvo slidininkas ir šios sporto šakos į jokią kitą neiškeitė. Jis užaugo Saldutiškio seniūnijoje, mokėsi Kirdeikių vidurinėje mokykloje.

„Didelį vaidmenį mano karjeroje atliko mokykloje pradėjęs dirbti jaunas kūno kultūros mokytojas, didelis slidinėjimo entuziastas Zenonas Misiūnas. Kai lankiau septintą klasę, jis prie mokyklos durų pastatė plastikines slides, kurios man, kaimo vaikui, padarė didžiulį įspūdį. Tada buvo nuostabios žiemos, pilna sniego ir mokytojas per kūno kultūros pamokas mokė mus slidinėti. Mokyklos direktorė nupirko nemažai slidžių, taip ir pradėjau savo slidinėjimą karjerą“, – pačią pradžią prisimena Stasys.

Po poros metų Z. Misiūnui išvykus dirbti į Uteną jis devintokui Stasiui pasiūlė toliau slidininko karjerą tęsti Ignalinoje ir mokytis 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Gabų sportininką ėmė globoti pats mokyklos direktorius, didelis sporto propaguotojas Juozas Repšys. Stasys buvo apgyvendintas mokyklos bendrabutyje, gavo maitinimą. Jo treneriu tapo Edvardas Magyla.

Prasidėjo treniruočių stovyklos ne tik Ignalinoje, bet ir Urale. Į įvairaus amžiaus Lietuvos slidinėjimo čempionatus susirinkdavo daug dalyvių, bet Stasiui pavykdavo iškovoti medalių.

„Buvo didelė konkurencija, į čempionatus patekdavo tik patys stipriausi draugijų slidininkai. Tais laikais gauti plastikines slides buvo kažkas fantastiško. Jas gaudavai tik tada, kai to nusipelnydavai. Kai dar mokiausi Ignalinoje, mus globojo Vilniaus pedagoginio instituto profesoriai Juozas Skernevičius ir Kazys Milašius, kurie dalyvaudavo rinktinės treniruočių stovyklose. Nusprendžiau ir aš studijuoti VPI. Sportuoti ir studijuoti nebuvo lengva. Bet mums didelis pavyzdys buvo J. Skernevičius. Prieš ketverius ar penkerius metus buvusio Pedagoginio instituto laboratorijoje profesorius tikrino mano auklėtines. Po daugelio metų pertraukos su juo buvo malonu vėl pasimatyti ir pabendrauti“, – pasidžiaugia S. Dervinis.

Pirmieji žingsniai – sudėtingi

Paprašytas prisiminti, kaip Daugailiuose atsirado slidinėjimas, mokyklos vadovas šypteli: „Iš pradžių visiškai nenorėjau, kad Daugailiuose šaknis įleistų slidinėjimas. Tai be galo sunkus sportas. Jei mokykloje yra sporto salė, jaunimui daug paprasčiau joje pasportuoti, o ne eiti į lauką ir slidinėti. Tačiau likimas taip susiklostė, kad teko pirmiau suburti Daugailių miestelio suaugusiųjų slidinėjimo komandą, kuri dalyvavo Utenos rajono spartakiados varžybose. Ir vėl gyvenimas mane suvedė su ilgamečiu Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidentu Z. Misiūnu, kuris pasiūlė grįžti prie slidinėjimo. Dabartiniame Utenos daugiafunkciame sporte centre atsirado slidinėjimo trenerio etatas, tačiau dirbti treneriu negalėjau, nes buvau mokyklos direktorius“, – pasakoja S. Dervinis.

Trenere pradėjo dirbti Stasio žmona Svetlana, kuri Kūno kultūros institute studijavo slidinėjimą. Ją treniravo daugkartinis Lietuvos čempionas Algis Čepulėnas, kuris jaunajai slidininkei perteikė daug vertingų žinių. Dervinių šeima pradėjo treniruoti Utenos miesto ir Daugailių slidinėjimo entuziastus.

„Pirmieji žingsniai buvo gana sudėtingi: vasarą pavykdavo slidinėjimu sudominti apie 20 vaikų, tačiau rudenį jų likdavo perpus mažiau. Tėvai ir vaikai kratėsi tokio sunkaus sporto. Be to, ir žiemos pas mus nenuspėjamos. Tai sninga, tai lyja. Žlunga visi planai, nerviniesi. Kaip ir žemės ūkis, esame priklausomi nuo gamtos ir jos kaprizų. Nepaisant sunkumų, yrėmės į priekį. Kai atsirado pirmosios žvaigždutės, su Lietuvos jaunių rinktine pradėjau važinėti į treniruočių stovyklas Suomijoje, Švedijoje, rajono meras į jas išleisdavo. Nuo mažų dienų ugdėme vieną geriausių slidininkių Ingridą Ardišauskaitę, kuri mūsų mokykloje baigė dešimt klasių, o toliau mokėsi Utenos „Saulės“ gimnazijoje. Patekusi į Lietuvos rinktinę, kurią treniravo Kazimiera Strolienė, ji atstovavo Lietuvai pasaulio jaunimo čempionatuose, dalyvavo universiadoje, tačiau labai anksti, po Sočio olimpinių žiemos žaidynių, būdama 21-erių paliko sportą. Ištekėjusi ir susilaukusi sūnaus Ingrida vėl sugrįžo į sportą, tačiau neilgam, nes neturėjo galimybių daug laiko skirti sportui. Dabar Ingrida gyvena Danijoje“, – pasakoja S. Dervinis.

I. Ardišauskaitė Sočio olimpinėse žaidynėse. A. Pliadžio nuotr.

Prisiminęs savo jaunystę jis dabar retkarčiais irgi stoja ant slidžių. Taip pat su mokinėmis bėgioja krosą, pažaidžia krepšinį, sporto salėje pasimankština.

„Vienas gal ir tingėčiau sportuoti, bet auklėtinės išjudina. Labai fiziškai aktyvi yra Svetlana“, – šypteli S. Dervinis.

Iš Pakruojo kilusi 25-erių sportininkė šiemet yra taikliausia biatlonininkė pasaulyje (iki olimpiados šaudė net 94,4 proc. taiklumu), vis dėlto Pekine debiutantė suklydo 4 kartus (iš 20 šūvių – 80 proc. taiklumas), gavo 4 baudos minutes ir galiausiai užėmė 61 vietą (iš 87-ių startavusių sportininkių).

15 km rungtį lietuvė įveikė per 51 min. 39,2 sek. (+7 min. 26,5 sek. nuo pirmos vietos).

Olimpine čempione pirmą kartą gyvenime tapo 33-ejų vokietė Denise Herrmann (1 klaida šaudykloje, 39 min. 14,4 sek.).

Sidabrą iškovojo 28-erių prancūzė Anais Chevalier-Bouchet (1 klaida, +9,4 sek.), bronzą – auksą mišrioje estafetėje Pekine jau laimėjusi norvegė Marte Olsbu Roeiseland (2 klaidos, +15,3 sek.).

Trenerio Sergejaus Sakalouskio treniruojamai G.Leščinskaitė oficialiai Pekine keliamas tikslas – užimti 15-36 vietas. Olimpinėse žaidynėse ji dar tikrai dalyvaus moterų sprinto varžybose.

Jei sprinte pavyks patekti į 60-uką, tuomet G.Leščinskaitė galės startuoti ir persekiojimo lenktynėse, o geriausios 30 biatlonininkių Pekine galiausiai jėgas dar pasitikrins ir masinio starto varžybose.

G.Leščinskaitė ryškiausiai yra blykstelėjusi 2013-aisiais, kai laimėjo sidabrą Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje. Šiemet pasaulio taurės etape ji pagerino karjeros rekordą, finišuodama 19-ta.

G.Leščinskaitės tvarkaraštis Pekine:

Vasario 11 d., 11 val. – 10 km sprintas

Vasario 13 d., 11 val. – 10 km persekiojimo lenktynės (jei pateks)

Vasario 19 d., 11 val. – 12,5 km masinis startas (jei pateks)

Moterų slidinėjimo 15 km skeletono varžybose norvegė lemiamą pranašumą įgijo maždaug 8 kilometre ir užtikrintai nugalėjo.

Ji distanciją įveikė per 44:13.7 min.

Sidabras atiteko galingai finišavusiai Rusijos olimpinio komiteto slidininkei Natalijai Nepriajavai (+30.2), bronza – austrei Teresai Stadlober (+30.5).

33-ejų T.Johaug iki šiol turėjo tris olimpinius medalius – po vieną kiekvienos spalvos.

2016-aisiais ji buvo diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo. Norvegės organizme rasta draudžiamos medžiagos klostabolio. Preparatas į sportininkės organizmą pateko per apsauginį lūpų balzamą. Visą atsakomybę dėl šio skandalo tuomet prisiėmė Norvegijos gydytojas Fredrikas Bendiksenas.

T.Johaug buvo diskvalifikuota 18 mėnesių ir dėl šios priežasties praleido Pjongčango olimpines žaidynes.

Skeletono varžybose slidininkėms tenka įveikti 7,5 km klasikiniu stiliumi ir dar tiek pat – laisvuoju.

Lygumų slidininkė Dinigeer Yilamujiang (21 m.) Nacionaliniame stadione uždegė olimpinę ugnį kartu su Zhao Jiawenu, pirmuoju Šiaurės dvikovės atletu, atstovaujančiu Kinijai.

Kinija sulaukė Vakarų šalių kritikos dėl elgesio su uigūrų tauta, daugiausia musulmonų etnine grupe Sindziango provincijoje.

Pabėgėliai iš Sindziango regiono, kuriame gyvena daug uigūrų, tvirtina, kad žmonės ten sugaunami ir siunčiami į įstaigas – perauklėjimo centrus – kur yra verčiami pamiršti viską, kas būdinga uigūrų kultūrai.

Pažeidimai, dėl kurių asmuo gali atsidurti tokiame centre, yra, pvz. ilgos barzdos auginimas arba aktyvus religingumas.

Kinija atmeta kaltinimus ir pati kaltina kai kurias uigūrų grupes remiant separatistinius tikslus ir netgi prisidėjus prie teroristinių išpuolių.

Kai kurios šalys, įskaitant JAV ir Jungtinę karalystę, paskelbė diplomatinį boikotą ir pareiškė, kad nesiųs valdžios atstovų į Olimpines žaidynes dėl šio klausimo, taip pat dėl grasinimų Taivanui ir Honkongo demokratinio judėjimo slopinimo.

D. Yilamujiang yra pirmoji Kinijos lygumų slidininkė, užlipusi ant prizininkų pakylos Tarptautinės slidinėjimo federacijos varžybose 2019 metais Pekine. Ten vykusiose sprinto lenktynėse ji užėmė antrąją vietą.

Ji dalyvavo 2021 metų pasaulio čempionate Oberstdorfe (Vokietija) ir 10 km distancijoje užėmė 41 vietą. Šio sezono Pasaulio taurės čempionate ji nedalyvavo.

D. Yilamujiang šeštadienį Pekino žaidynėse varžysis moterų 15 km skiatlono rungtyje.

Organizacinis komitetas ketvirtadienį pranešė, kad infekcija nustatyta 29 ką tik atvykusiems asmenims, o dar 26 užsikrėtimai užfiksuoti olimpiados „burbule“. Tarp infekuotųjų yra 26 sportininkai ar komandų nariai.

Pridėjus naujausią statistiką, bendras olimpiadoje nuo sausio 23 dienos patvirtintų infekcijų skaičius padidėjo iki 287.

Pekino žiemos olimpinės žaidynės organizuojamos laikantis griežtų koronaviruso taisyklių. Visi dalyviai, įskaitant sportininkus ir žurnalistus, yra visiškai atskirti nuo Kinijos gyventojų. Siekiant kuo greičiau nustatyti infekcijos atvejus, visi olimpiados „burbule“ esantys žmonės turi kasdien atlikti PGR testą.

Asmenys, kuriems nustatoma infekcija, turi izoliuotis specialiame viešbutyje. Jie gali nutraukti 10 dienų izoliaciją, jei dviejų mažiausiai 24 valandų skirtumu atliktų PGR testų rezultatai yra neigiami.

Kinija koronaviruso atžvilgiu taiko nulinės tolerancijos politiką. Pastarosiomis savaitėmis šalies pareigūnai paskelbė karantiną keliuose milijoniniuose miestuose.

„Kadangi šalies vėliavą jau antrose olimpinėse žaidynėse neš sportininkas ir sportininkė, nusprendėme ir patikėti trispalvę tiems – kurie Lietuvai atstovaus kaip komanda. Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija paprastai gana varginanti. Kadangi pirmasis poros pasirodymas – už daugiau nei savaitės nuo atidarymo, tikime, kad jie spės atsikvėpti. Paulina ir Deividas – jauni ir perspektyvūs sportininkai, kuriems Pekino žaidynės bus neįkainojama patirtis. Neabejoju, kad varžybose jie atiduos visas jėgas, o šalių parade išdidžiai neš trispalvę“, – sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Poroje P. Ramanauskaitė ir D. Kizala čiuožia dvejus metus. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse jie pasirodys vėliausiai – ritminio šokio programą atliks vasario 12 dieną, 13 val. Lietuvos laiku.

Esame dėkingi, kad ši svarbi misija buvo patikėta mums.

„Nešti Lietuvos vėliavą olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje visos delegacijos, visos olimpinės rinktinės vardu mums yra didžiulė garbė. Tai suteikia begalinės motyvacijos ir stiprybės. Esame dėkingi, kad ši svarbi misija buvo patikėta mums“, – sakė sportininkai.

P. Ramanauskaitė prisipažino, kad dar stebėdama 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes svajojo ne tik vieną dieną pati čiuožti olimpiniu ledu, bet ir nešti šalies vėliavą atidarymo ceremonijoje.

Žiemos olimpinės žaidynės Kinijoje vyks trijose zonose: Pekine, Jančinge ir Džangdziakou. Šokėjų ant ledo pora – vieninteliai apsistosiantys Pekine, teigiama LTOK pranešime.

Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija vyks vasario 4 dieną, 14 val. Lietuvos laiku. Renginį tiesiogiai transliuos TV3 televizija.