-
Nepriklausoma Pensijų anuitetų fondo taryba įvertino fondo veiklos pradžią 1
„Pensijų anuitetų veiklos specifika lemia kelių dešimtmečių investavimo ir išmokų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai pasirinkta investavimo strategija leidžia didelę dalį lėšų investuoti į akcijas ir toleruoti trumpalaikius jų vertės svyravimus. Be to, investuojama į indeksų fondus su mažomis administravimo sąnaudomis, o tai didina tikėtiną grąžą.
Fondas dar nėra didelis, todėl investavimo galimybės kol kas yra ribotos. Nepaisant to, inicijavome diskusijas su pensijų anuitetų mokėtojo specialistais apie konkretesnius investavimo veiklos tikslus ir principus, kuriais ateityje būtų skirstomas Pensijų anuitetų fondo uždirbtas pelnas“, – sako Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.
Pensijų anuitetų fondo taryba pastebi, kad paties Pensijų anuitetų fondo veiklos tvarumas labai priklauso nuo 2 pakopos pensijų kaupimo sistemos pastovumo. Pensijų anuitetų fondo pasirinkta investavimo strategija yra paremta veiklos tęstinumo ir pastovumo prielaidomis, todėl ypač svarbu, kad sistema būtų stabili, o bet kokie pakeitimai priimami tik ekspertams įvertintus jų pasekmes visai sistemai.
„Anuitetų gavėjams garantuojami išmokų dydžiai apskaičiuoti siekiant suteikti jiems kuo didesnės naudos, tuo pačiu užtikrinant fondo tvarumą.
Labai svarbu taikyti tinkamas anuitetų dydžių apskaičiavimo prielaidas – pensijų anuitetų fondas garantuoja ne tik investicijų grąžą, bet ir išmokų mokėjimą iki anuiteto gavėjo mirties, tokiu būdu prisiimdamas anuitetų gavėjų gyvenimo trukmės riziką.
Kvalifikuotų aktuarų atlikta išsami gyventojų trukmės analizė, naudojant detalius „Sodros“ duomenis apie gyventojų mirtingumą, bei mirtingumo ryšį su pajamomis, leido garantuoti anuitetų gavėjams didesnes anuitetų išmokas nesukeliant perteklinės rizikos fondui.
Tuo tarpu į anuitetų išmokas įskaičiuota fondo garantuojama 1 proc. metinė grąža yra ambicingas, tačiau parinkus tinkamą investavimo strategiją, pasiekiamas tikslas“, – atkreipia dėmesį Pensijų anuitetų fondo tarybos narė Eglė Šaltenytė.
Pensijų anuitetų fondo taryba pritarė pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginiams tikslams ir priemonėms bei pasiūlė pradėti dabartinės investavimo strategijos atnaujinimo procesą, nes 2022 metais baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį fondas reikšmingai išaugs.
Taip pat rekomenduojama ateityje, atsižvelgus į Pensijų anuitetų fondo ilgalaikę investavimo strategiją, konkrečiau apibrėžti investavimo rizikos apetito ir tolerancijos ribas – kokia rizika toleruojama, tai apibrėžiant konkrečiais rodikliais.
Ilgesnėje perspektyvoje siūloma įvertinti galimybę pereiti prie tvaresnio pensijų anuitetų mokėjimo veiklos sąnaudų padengimo modelio – vienkartinį atskaitymą nuo įmokos pakeisti mokesčiu nuo fondo turto. Toks modelis būtų naudingas ne tik pensijų anuitetų gavėjams, bet ir sumažintų Pensijų anuitetų fondo veiklos finansavimo priklausomybę nuo naujų įmokų augimo tempo.
Taryboje – nepriklausomi ekspertai
Pensijų anuitetų fondo tarybą sudaro penki nariai, kurių tinkamumą, reputaciją, kvalifikaciją bei patirtį įvertino Lietuvos bankas ir patvirtino Vyriausybė – Mindaugas Vaičiulis, Eglė Šaltenytė, Aleksandras Četverikovas, Aurimas Maždžierius ir Liudmila Damulienė. Pagrindinė Tarybos funkcija – prižiūrėti, kad „Sodra“ skaidriai ir tvariai valdytų Pensijų anuitetų fondą, iš kurio mokami pensijų anuitetai kaupusiems antroje pensijų kaupimo pakopoje.
Pensijų anuitetų fondo taryba veiklą pradėjo praėjusį lapkritį. Per pirmuosius tris savo veiklos mėnesius Taryba peržiūrėjo iki jos veiklos pradžios pensijų anuiteto mokėtojo priimtus sprendimus ir pateikė savo išvadas ir rekomendacijas dėl jų tobulinimo.
Toliau Taryba svarsto priimamų sprendimų projektus ir teikia savo išvadas, siekdama, kad būtų užtikrintas skaidrus ir tvarus Pensijų anuitetų fondo valdymas bei didžiausia nauda pensijų anuitetų gavėjams. Be to, Taryba gali teikti rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais.
Taryba turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją (Lietuvos banką) ar teismą, jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesilaiko teisės aktų ar jo sprendimai pažeidžia pensijų anuitetų gavėjų interesus.
„Nors Pensijų anuitetų fondo tarybos pasiūlymai ir išvados yra rekomendacinio pobūdžio, joje dirba nepriklausomi, patyrę savo sričių ekspertai ir mums rūpi, kad nebūtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai. Todėl mūsų pareiga – padėti pensijų anuitetų mokėtojui įvertinti ir priimti geriausius sprendimus šioje naujoje, tačiau daugeliui gyventojų svarbioje srityje“, – sako M. Vaičiulis.
Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos 2020 metais ataskaitą rasite čia.
-
Pensijos 2021 metais – kam, kiek ir kada? 7
Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.
„Kaip ir planuota, gruodžio išmokos dar iki Kalėdų pasiekė pensininkus gaunančius pensijas į sąskaitą ar sulaukiančius pristatymo į namus. O nuo kitų metų daugeliui socialinio draudimo ir šalpos pensijų gavėjų bus mokamos didesnės pensijos“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
Pensijos augimas priklausys nuo stažo ir apskaitos vienetų
Kaip ir planuota, gruodžio išmokos dar iki Kalėdų pasiekė pensininkus gaunančius pensijas į sąskaitą ar sulaukiančius pristatymo į namus.
Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas. 2021 metais socialinio draudimo pensijos didės 9,58 proc.
Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu kitais metais pasieks 440 eurus (šiuo metu 399 eurų), o vidutinė pensija – 415 eurus (šiuo metu – 377 eurai). Kiekvieno gavėjo pensija ir jos augimas bus individualus, mat priklausys nuo asmens įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus. Labiau augs daugiau stažo turinčių žmonių pensijos.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Šiais metais jis siekė 257 eurus, o 2021 metais ūgtels iki 260 eurų.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką. Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 230 eurų ir buvo mažesnė nei 257 eurų, tad jis gaudavo ir 27 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams.
Po indeksavimo jo pensija 2021 metų sausį pasieks 250 eurų. Tuomet sausį gyventojas dar gaus 27 eurų priemoką už gruodį, o nuo vasario priemoka sieks 10 eurų, kad visa pensijų ir išmokų suma nebūtų mažesnė nei 260 eurų.
Priemokos sumažėjimą gali lemti ir kitos pensijų išmokos. Pavyzdžiui, jeigu gyventojui paskiriama našlių pensija, priemoka sumažėja arba gali būti išvis nebemokama, jeigu žmogaus pajamos, gavus našlių pensiją, perkopia 260 eurus. Kitąmet našlių pensijos bazinis dydis padidės iki 28,63 euro.
Kitąmet 1,2 proc. padidės valstybinės pensijos, o valstybinių pensijų bazė išaugs iki 58,70 eurų. Tai reiškia, kad didesnių išmokų sulauks nukentėjusieji asmenys, mokslininkai ir pirmojo bei antrojo laipsnių pareigūnai ir kariai.
Didesnės šalpos pensijos
„Sodra“ taip pat administruoja šalpos pensijas, kurios mokamos ne iš socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto. Šalpos pensijas gauna tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Šalpos pensijos bazė kitąmet didės nuo 140 iki 143 eurų.
Tiems šalpos pensijų gavėjams, kurie stažo neįgijo dėl to, kad ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius ar išaugino ne mažiau kaip penkis vaikus ir pateikia tai įrodančius dokumentus, mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensija. Ši suma kitąmet sieks 214,5 euro.
Šalpos pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, tad jų gavėjai sausio mėnesį sulauks tokio pat dydžio išmokų, kaip visus šiuos metus, o jau nuo vasario pajus padidėjimą.
Nuo kitų metų pokyčiai laukia ir išankstinių senatvės pensijų gavėjų.
Naujovės išankstinių senatvės pensijų gavėjams
Nuo kitų metų pokyčiai laukia ir išankstinių senatvės pensijų gavėjų. Jų pensijos didės ne tik dėl indeksavimo, bet ir įstatyme pasikeitus išankstinių pensijų mažinimo procentui.
Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Iki šiol buvo taikomas mažinimas po 0,4 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, o sukakus senatvės pensijos amžių – už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį.
Perskaičiuotos, taikant 0,32 proc. mažinimą, išankstinės senatvės pensijos bus pradėtos mokėti 2021 metų vasarį.
Naujovės laukia taip pat senatvės pensijų gavėjų, gavusių išankstines pensijas. Šių gyventojų senatvės pensijos bus perskaičiuotos jų nemažinant dėl to, kad jie gavo išankstinę senatvės pensiją, jei išankstinę senatvės pensiją šie žmonės gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jei jų stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 40 metų.
„Jokių prašymų šiems pensininkams teikti nereikia. Perskaičiuotos ir nebemažinamos pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo mėnesio pabaigos, kartu išmokant už sausio ir vasario mėnesius susidariusią pensijos nepriemoką. Apie šį perskaičiavimą gavėjai bus informuoti asmeniškai – per „Sodros“ paskyrą gyventojui arba paštu“, – paaiškina „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja V. Latvienė.
Jei senatvės pensijų gavėjai, anksčiau gavę išankstines pensijas, neatitinka aukščiau išvardintų sąlygų, jų senatvės pensijos bus perskaičiuotos taikant mažinimą po 0,32 proc. už mėnesį.
Kaip keisis išankstinės senatvės pensijos?
Pavyzdžiui, asmens senatvės pensijos dydis yra 400 eurų per mėnesį. Dėl indeksavimo ji padidės iki 440 eurų. Jeigu asmuo apsisprendžia gauti išankstinę senatvės pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, pensija bus sumažinta 19,2 proc. (0,32 proc. mažinimas x 60 mėnesių likusių iki senatvės pensijos amžiaus). Taigi, tokio žmogaus išankstinės senatvės pensijos dydis sieks 355,20 eurų.
Išankstinė pensija gali būti skirta žmogui, kuriam iki pensijos lieka ne daugiau kaip penkeri metai, kuris yra sukaupęs būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, bei kuris neturi kitų pajamų, negauna kitų pensinio pobūdžio išmokų, taip pat nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos.
Dirbantys pensininkai pokyčius pajus vasarą
Kai kurių gyventojų pensijos ne tik bus indeksuotos nuo sausio, tačiau kitąmet bus ir atnaujinamos. Šių pokyčių sulauks tie pensininkai ir neįgalieji, kurie šiais metais dirbo ir mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas.
Daugumai tokių gavėjų pensijos didės dėl papildomai įgyto stažo ir apskaitos vienetų. Kiek padidės dirbusio pensininko ar neįgaliojo pensija, priklausys nuo darbo pajamų ir sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Naujo dydžio pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o už mėnesius nuo sausio iki pensijos atnaujinimo mėnesio bus išmokėta nepriemoka. Nereikia teikti prašymo pensijai atnaujinti.
Anuitetų išmokos padidina pensiją
Daugiau kaip 200 pensininkų kartu su senatvės pensija gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas.
Daugiau kaip 200 pensininkų kartu su senatvės pensija gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas. Pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą „Sodra“ teikia nuo šių metų liepos. Pensijų anuitetus gali įsigyti tie gyventojai, kurie dalyvavo 2 pakopos pensijų kaupime ir sulaukė senatvės pensijos amžiaus arba išėjo į išankstinę pensiją. Jeigu sukaupta suma yra 10 tūkst. eurų ar didesnė, pensijų anuitetą įsigyti privalomą. Gyventojai gali pasirinkti vieną iš trijų anuitetų rūšių. Šiuo metu vidutinė pensijų anuitetų mėnesio išmoka siekia 75 eurus.
Sužinoti savo stažą, pensijos dydį, pateikti prašymą dėl pensijos skyrimo visi gyventojai gali prisijungę prie asmeninės paskyros.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų.
Per 2020 metus naujai paskirta apie 20 tūkst. senatvės pensijų, 6 tūkst. netekto darbingumo pensijų, apie 11 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų, beveik 1,5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų.
-
Į „Sodros“ pensijų išmokų fondą gyventojai pervedė daugiau kaip 1 mln. eurų
„Sodros“ pensijų anuitetų fonde – jau simbolinis milijonas eurų. Tai, kaip sparčiai nuo pat pirmų dienų auga pensijų anuitetų gavėjų skaičius, rodo, kad pensijų kaupimo sistema yra veiksminga ir patraukli, o gyventojai gali pasirinkti jų lūkesčius atitinkantį sprendimą“, – sako „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Vidutiniškai pensijų anuitetų gavėjai yra kiek jaunesni nei 65-erių, ir jiems nuo šiol kiekvieną mėnesį mokama vidutinė 87 eurų pensijų anuiteto išmoka. Tai reiškia, kad jie vidutiniškai buvo sutaupę apie 20 tūkst. eurų. Buvo tokių, kurie pensijų fonde spėjo sukaupti daugiau nei 60 tūkst. eurų, tačiau buvo ir tokių, kurie, net ir sukaupę mažiau nei 10 tūkst. eurų, įsigijo pensijų anuitetą, nors tai neprivaloma.
Gyventojai dažniausiai rinkosi standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu (60 proc.). Kas trečias gyventojas rinkosi standartinį pensijų anuitetą, o 10 proc. rinkosi atidėtąjį pensijų anuitetą.
Du trečdaliai įsigijusiųjų pensijų anuitetus – vyrai. Įdomu tai, kad gyventojų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus ir sukaupusių pakankamą sumą pensijų anuitetui įsigyti bei priėmusių tokį sprendimą, yra įvairiuose šalies regionuose. Nors daugiausia jų – didmiesčiuose, tačiau pensijų anuiteto išmoką gaus ir gyventojai Utenoje, Šilutėje, Mažeikiuose, Trakuose, Jonavoje, Telšiuose, Ignalinoje bei kitur.
Taip pat pastebima, kad patogiausias būdas pateikti pensijų anuitetų prašymą – pensijų kaupimo bendrovėse. Taip prašymus pateikė keturi iš penkių pensijų kaupimo dalyvių, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus.
Šis būdas veikia vieno langelio principu – gyventojas į pensijų kaupimo bendrovę turi kreiptis bet kuriuo atveju dėl sukauptos sumos išmokėjimo, o tuo pačiu jis gali pasirinkti ir pateikti prašymą „Sodrai“ įsigyti pensijų anuitetą. Pastarąjį prašymą įsigyti pensijų anuitetą galima pateikti ir tiesiogiai „Sodrai“ per gyventojo asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui, arba tiesiog atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
Gyventojai, pateikę prašymą įsigyti pensijų anuitetą ir gavę „Sodros“ pasiūlymą mokėti tam tikro dydžio pensijų anuiteto išmokas, gali per 10 darbo dienų pasiūlymo atsisakyti. Tokių atsisakymų „Sodra“ dar nesulaukė.
„Sodra“ primena, kad pensijų anuitetus gali įsigyti tie gyventojai, kurie dalyvavo 2 pakopos pensijų kaupime ir sulaukė senatvės pensijos amžiaus arba išėjo į išankstinę pensiją. Tokiu atveju pensijų anuitetą įsigyti privaloma, jeigu sukaupta suma yra 10 tūkst. eurų ar didesnė.
Sukaupus mažesnę sumą taip pat galima įsigyti pensijų anuitetą, tačiau gyventojas gali rinktis ir kitą sukauptų lėšų išmokėjimo būdą – sukaupus nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė gali mokėti periodines pensijų išmokas. O sukaupus mažiau – visa sukaupta suma.
-
„Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus 5
„Nuo pat pirmo mėnesio sulaukėme daugiau pensijų kaupimo dalyvių prašymų įsigyti pensijų anuitetą, nei tikėjomės ir tai gera žinia. Be to, aiškėja, kad dalis gyventojų kelis metus laukė, kol pensijų anuitetus mokėti pradės „Sodra“, ir tik tada pateikė prašymą jį įsigyti“, – sako „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Aiškėja ir tam tikras pensijų anuitetų gavėjų paveikslas. Du trečdaliai gyventojų, pateikusių prašymus įsigyti pensijų anuitetą, – vyrai. Vidutinis jų amžius – be kelių mėnesių 65-eri, o vidutinė sukaupta suma už kurią įsigyjamas pensijų anuitetas – daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
Kaip rašoma pranešime, populiariausia paslauga – standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu – ją rinkosi 56 proc. gyventojų. Standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu užtikrina, kad dalis už pensijų anuitetą „Sodrai“ pervestų lėšų yra paveldima, jeigu gyventojas nesulauktų 80 metų amžiaus.
Kas trečias gyventojas rinkosi standartinį pensijų anuitetą – jo išmokos yra didžiausios, palyginti su kitomis pensijų anuitetų rūšimis, tačiau nėra galimybės paveldėti.
10 proc. gavėjų rinkosi atidėtąjį pensijų anuitetą. Tokiu atveju „Sodrai“ pervedama tik dalis sukauptų lėšų, už kurias pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo 85 metų amžiaus, o iki tol kintamo dydžio periodines pensijų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės.
Būtina kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę
„Sodra“ primena, kad visais atvejais norint įsigyti pensijų anuitetą, gyventojas turi kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, su kuria yra sudaręs kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo bendrovėje gyventojas vieno langelio principu gali pateikti ir prašymą „Sodrai“ mokėti pasirinktą pensijų anuitetą.
Prašymą mokėti pasirinktą pensijų anuitetą gyventojas gali pateikti ir tiesiogiai „Sodrai“ – tiek atvykęs į klientų aptarnavimo skyrių (šiuo metu būtina išankstinė registracija), tiek ir pateikęs elektroninį prašymą per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui www.sodra.lt/gyventojui. Tačiau net ir pateikus prašymą „Sodrai“ tiesiogiai, būtina kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę.
Taip pat priimant sprendimą kreiptis dėl pensijų anuiteto, rekomenduojama pasinaudoti pensijų anuitetų skaičiuokle, kur, nurodžius tikslią gimimo datą, prašymo sudaryti pensijų išmokos sutartį datą (kada planuojate kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo) ir sukauptą sumą, tiksliai apskaičiuojamas pensijų anuiteto dydis.
Gavusi informaciją iš pensijų kaupimo bendrovės apie sudarytą pensijų išmokos sutartį „Sodra“ per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl pensijų anuiteto dydžio ir jį pateikia gyventojui. Gavęs sprendimą gyventojas gali per 10 darbo dienų atsisakyti įsigyti pensijų anuitetą. Jeigu per šį laikotarpį „Sodra“ negauna gyventojo atsisakymo, pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo sprendime nurodytos datos ir mokamas iki gyvos galvos.