Numatoma, kad 2024 metų fondo išlaidos bus 3,5 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei šiemet (2,4 mln. eurų), iš jų 2,6 mln. eurų planuojama išmokėti pensijų anuitetų gavėjams – 45 proc. daugiau nei planuojama šiemet (1,8 mln. eurų).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad valdymo ir administravimo išlaidos 2024 metais sieks 0,6 mln. eurų – 11 proc. daugiau nei šiemet (0,54 mln. eurų), į ilgalaikį finansinį turtą planuojama investuoti 13 mln. eurų – 5,6 proc. daugiau (12,3 mln. eurų), iš jų 1 mln. eurų – į Vyriausybės vertybinius popierius – 40 proc. mažiau (1,68 mln. eurų).

Pagal siūlomą planą 2024 metų pabaigoje fonde liks 1,55 mln. eurų – 356 tūkst. eurų daugiau nei šių metų pabaigoje (101 tūkst. eurų).

Ministerija prognozuoja, kad 2025 metais PAF įplaukos sieks 23,3 mln. eurų, išlaidos – 4,35 mln. eurų, o investavus 18,43 mln. eurų metų pabaigoje fonde liks 2,2 mln. eurų – 0,66 mln. eurų daugiau nei 2024 metų pabaigoje.

2026 metais PAF įplaukos turėtų sudaryti 30,1 mln. eurų, išlaidos – 6 mln. eurų, o investavus 23,35 mln. eurų metų pabaigoje fonde liks 0,7 mln. eurų daugiau nei 2025 metų pabaigoje (2,9 mln. eurų).

„Sodros“ anuitetų įsigijimo pradžia buvo 2020-ųjų liepą. 

Sodra suskaičiavo kaupiančiųjų pensijai pinigus. Senatvėje žmogus vidutiniškai prie pensijos prisiduria 64 eurus.

„Ilgiausiai žmonės kaupia nuo 2004-ųjų metų, šiandien jau būtų daugiau kaip aštuoniolika metų. Mūsų istorijoje didžiausią pensijų anuitetą gauna asmuo, kuris sukaupęs virš 60 tūkst. eurų. Kadangi asmuo buvo jau virš 70 metų amžiaus, o tai irgi svarbus veiksnys pensijų anuiteto dydžiui, jo išmoka siekė 338,76 eurų“ – teigė „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Jeigu žmogus jau yra 65-erių ir yra sukaupęs 10 tūkst. eurų sumą, jo pensijų anuiteto išmoka galėtų būti nuo 35 iki 45 Eur.

„Jeigu jis pasirinktų standartinį pensijų anuitetą, t. y. anuitetą be paveldėjimo galimybės, jo išmoka būtų maždaug 45 Eur. Jeigu pasirinktų standartinį pensijų anuitetą su garantuotu mokėjimo laikotarpiu, kad žmogui nesulaukus 80 metų, jam neišmokėtos išmokos būtų paveldimos, tai tokiu atveju jis gautų maždaug 41 Eur. Jeigu žmogus rinktųsi atidėtąjį anuitetą, kuris būtų mokamas tik nuo 85 metų, o iki to laiko pensijų kaupimo bendrovė mokėtų periodines išmokas, jo pensijų anuitetas siektų 35 eurus“, – tiksliai įvardino D. Gerulytė.

Dažniausiai žmonės renkasi standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

„Dažniausiai žmonės renkasi standartinius pensijų anuitetus, kadangi jie siūlo stabilias išmokas, nes atidėto anuiteto atveju periodinės išmokos yra mokamos pensijų kaupimo bendrovių ir jos priklauso nuo pensijų fondų rezultatų – gali tiek didėti, tiek mažėti. Pats populiariausias yra standartinis su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, nes žmonėms labai svarbi ir paveldėjimo galimybė. Daugiau kaip du trečdaliai žmonių renkasi pastarąjį“, – tvirtino D. Gerulytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pensijų anuitetų jokie išoriniai veiksniai neveikia, todėl, kad tai yra „Sodros“ įsipareigojimas pensijų anuitetų gavėjams mokėti stabilias išmokas.

Karas Ukrainoje ar infliacija pensijų anuitetams įtakos neturi, nes „Sodra“ yra įsipareigojusi anuitetų gavėjams mokėti stabilias išmokas. 

„Pensijų anuitetų jokie išoriniai veiksniai neveikia, todėl, kad tai yra „Sodros“ įsipareigojimas pensijų anuitetų gavėjams mokėti stabilias išmokas. Pensijų anuitetų fondas, kurį valdo „Sodra“, turi būti investuojamas taip, kad būtų užtikrintas visą gyvenimą stabilių išmokų mokėjimas. Mes tuos pinigus investuojame ir trumpalaikėje perspektyvoje fondų vertė gali svyruoti, bet tai nesvarbu, kadangi įsipareigojimai yra ilgalaikiai ir ilgu laikotarpiu fondo vertė vis tiek augs. Tai neigiamai neveikia pensijų anuitetų gavėjų, kaip tik, gali paveikti teigiamai – kai yra uždirbamas pelnas ir jis realizuojamas „Sodra“ paskirsto pelną anuitetų gavėjams“, – aiškino „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vedėja.

Dėl geopolitinės situacijos daugumos investicijų vertė pasaulyje krito, tačiau kalbant apie pensijų anuitetą jaudintis nereikėtų, nes ilgajame laikotarpyje investicijų kreivė kyla į viršų.

„Nenuostabu, kad visų investicijų vertė šiemet mažėja, taip pat mažėja ir pensijų anuitetų fondo turto vertė, tačiau per ankstesnius metus mes buvome sukaupę nemažai tiek realizuoto, tiek nerealizuoto pelno. Matome, kad šiandien visi įsipareigojimai yra padengti turtu. Įstatymas numato, kad ilgu laikotarpiu turtas turi padengti įsipareigojimus pensijų anuitetų gavėjams. Aišku, tam tikrais laikotarpiais tas padengimas turtu gali būti ir ne šimtaprocentinis, jeigu tai yra susiję su rinkos svyravimais, nes, kaip minėjau, vertė ne tik krenta, bet ir kyla vėliau“, – komentavo D. Gerulytė.

Pensijų anuiteto lėšos kaupiamos nuolatos investuojant, tad dabar, kai akcijų kainos nukritusios žemiau, jos perkamos už pigesnę kainą. Ateityje, akcijų kainoms sugrįžus į pradinę kainą ar net pabrangus, sukauptas turtas bus didesnis.

„Kiekvieną dieną mes gauname naujas įmokas ir tos įmokos yra investuojamos vis pigiau ir pigiau. Yra žymiai lengviau investuoti į atpigusias akcijas ar obligacijas, taip mes kaupiame potencialą ateities pelno augimui. Žymiai sunkiau būtų investuoti į gerokai pabrangusias akcijas, kai žinai, kad tai jau yra pervertintas turtas“, – aiškino D. Gerulytė.

„Kalbant apie potencialius įvairių išmokų gavėjus, tai šiais metais tie, kurie sukaupė iki 5 tūkst. eurų, galėjo atsiimti virš 8 tūkst. žmonių, periodinės išmokos nuo 5 iki 10 tūkst. eurų – apie 2,5 tūkst. žmonių ir tik nepilnai 600 žmonių galės ar turės įsigyti pensijų anuitetą, jei nuspręs gauti išmokas. Atitinkamai vėlesniais metais irgi panaši proporcija išlieka, jei kalbėtume apie 2021-2023 metus“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) sakė D. Gerulytė.

Anot jos, pensijų anuitetus šiais metais yra įsigiję 5-7 proc. išeinančių į pensiją asmenų.

„Vėliau, žvelgiant į perspektyvą, kai jau bus kaupiantys pensijų fonduose 35-36 metų žmonės, apie 2040 metus, jau ta proporcija bus kardinaliai pasikeitusi. Didžioji dalis, 95 proc., turės įsigyti pensijų anuitetus ir tik maža dalis asmenų gaus vienkartines išmokas“, – teigė D. Gerulytė.

Daiva Gerulytė / D. Labučio/ELTOS nuotr.

Pensijų anuitetas yra paslauga, kai, sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį.

Šią paslaugą „Sodroje“ nuo šių metų liepos 1 dienos gali įsigyti dalyvavę antros pakopos pensijų kaupime. Jei antros pakopos pensijų fonde yra sukaupta 10 tūkst. eurų ir daugiau, pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pensijų kaupimo ir dar penkių lydinčiųjų įstatymų pataisoms ir dėl jų apsispręs gegužę. 

Pataisos numato, kad greta standartinio ir atidėtojo anuiteto kaip pasirinkimo galimybė bus standartinis anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.

Vienkartine išmoka sukauptą turtą siūloma išmokėti, jei žmogus bus sukaupęs iki 5 tūkst. eurų.  

Sukaupus nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų lėšos būtų išmokamos periodiškai, kol pasibaigs pinigai, o  viršijus 10 tūkst. ribą reikės įsigyti pensijų anuitetą – paslaugą, kuri garantuos kas mėnesį ar kelis mėnesius mokamą išmoką iki pat mirties. 

Anuitetų gavėjai, sukaupę daugiau kaip 60 tūkst. eurų, perviršį nuo šios sumos galėtų gauti vienkartine išmoka.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys pabrėžė, kad perėmusi anuitetų mokėjimą „Sodra“ juos išmokės net ir tada, kai fondai jas investuos nesėkmingai.

„Ir jeigu kas nors atsitiks, ir įstatymas tą numato, valstybė atsakys pilnai – dengsime jų galimas klaidas pilnai. Visiškai pilnai“, – Seime kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, šis anuitetų mokėjimo modelis yra pigesnis, nes „Sodra“ neišlaidaus rizikos perdraudimui: „Nereikia perdraudimų, nereikės mokėti papildomų pinigų. Visa valstybė prisiima visą garanto naštą pilnumoje ir nedalinai“.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nepasitikintis antra pensijų kaupimo pakopa: „Yra klaidinga sistema, nes ji negarantuoja esminio dalyko – normalios priemokos prie „Sodros“ pensijos. (...) Ji sudarys 5–6 proc. prie pensijos“.

Parlamentaras prognozuoja, kad po 10 metų anuitetus gaus apie 11 tūkst. pensininkų.

„Tai reiškia, kad po 26 antros pensijos pakopos sistemos gyvavimo metų anuitetų gavėjai sudarys 1 proc. nuo dalyvaujančių pensiniame draudime. Dabar tokių yra 0,02 proc. O pensijų fonduose dalyvauja 1,3 mln. žmonių“, – kalbėjo jis.    

A. Syso duomenimis, anuitetus jau įsigijo 635 šalies gyventojai. Šiais metais išmokas gali  gauti 552 žmonės, kurie vidutiniškai yra sukaupę po 16 tūkst. eurų.

Seimo Socialinių reikalų komitete šią ir praėjusią savaitę ilgiausiai diskusijos truko dėl to, kaip „Sodra“ išmokėtų pensijų anuitetus, kai lėšos fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetams jų pritrūktų.

Be to, daug nesutarimų buvo dėl specialistų komiteto, atsakingo už anuitetų mokėjimą, kompetencijos ir galimybės tinkamai formuoti išmokų politiką. 

Pataisos numato, kad tokio komiteto nario atlygis negalėtų viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų „Sodros“ įmokų bazei skaičiuoti, tai yra apie 1 241 eurą.

Tuo metu šis komitetas galės priimti sprendimus dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklai bei priims sprendimus kitais klausimais. Bent vieną komiteto narį turėtų siūlyti Trišalė taryba.  

Seimas pernai gruodį priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis pusmečiui pavėlintas anuitetų išmokėjimo perdavimas „Sodrai“.

Parlamentas 2018 metų birželį pritarė pensijų kaupimo reformai, kad nuo 2020 metų sausio centralizuotu anuitetų tiekėju taps „Sodra“, tačiau SADM vėliau nurodė, kad iki 2019 metų pabaigos nebus suspėta tinkamai pasirengti vykdyti naujas funkcijas, įdarbinti reikalingus specialistus ir atlikti kitus veiksmus.

Pensijų anuitetas – tai vienkartinė arba periodinės pensijos išmokos, mokamos iki gyvenimo pabaigos iš pensijų fonde sukauptų pinigų.

Seimas antradienio vakarą 79 balsais „už“ po svarstymo pritarė tai numatančioms Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms ir dėl jų galutinai balsuos dar šią savaitę.

Seimas pernai birželį pritarė pensijų kaupimo reformai, kad nuo 2020 metų sausio centralizuotu anuitetų tiekėju taps „Sodra“.

Anot ministerijos, perduodant pensijų anuitetų mokėjimą į vienas rankas siekiama ilguoju laikotarpiu užtikrinti pigesnę paslaugą vartotojams.

Įstatymo pakeitimus parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad iki šių metų pabaigos nebus suspėta tinkamai pasirengti vykdyti naujas funkcijas, įdarbinti reikalingus specialistus ir atlikti kitus veiksmus.

Pensijų anuitetas – tai vienkartinė arba periodinės pensijos išmokos, mokamos iki gyvenimo pabaigos iš pensijų fonde sukauptų pinigų.

Centralizuotus pensijų anuitetų tiekėjus turi Danija, Švedija, Kanada, Singapūras ir kitos šalys.

Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Norėdami suteikti kokybiškas ir klientų interesus atitinkančias paslaugas, turime pasirengti iki smulkmenų. Dėl šios priežasties daug konsultavomės su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) privačių pensijų ir draudimo ekspertais, sukūrėme pensijų anuitetų gavėjų turto valdysenos modelį ir pateikėme teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų profesionalų ir nepriklausomą pensiją sukaupusių žmonių turto valdymą. Kol šie pakeitimai nepriimti, negalime judėti toliau, o laiko pasirengti lieka rizikingai mažai, todėl siūlome atidėti anuitetų centralizavimą pusei metų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi teisės aktų pataisas, kurios apibrėžia pensijų anuitetų gavėjų turto valdyseną: planuojama sudaryti nepriklausomą penkių narių valdymo komitetą, kuris priimtų svarbiausius sprendimus dėl pensijų anuitetų apskaičiavimo, investavimo politikos ir rizikų valdymo.

Pakeitimuose taip pat numatoma, kaip turi būti elgiamasi su pensijų anuitetų fondo turtu, kaip jis turi būti investuojamas, kaip dengiamos veiklos sąnaudos trumpuoju laikotarpiu.

Kadangi pakeitimų projektai dar nėra priimti, „Sodrai“ lieka rizikingai mažai laiko atlikti techninius darbus bei paruošti darbuotojus teikti paslaugas ir konsultacijas gyventojams, kad paslauga būtų kokybiška ir atitiktų klientų interesus.

Primename, kad kartu su pensijų kaupimo reforma apsispręsta pensijų anuitetų tiekėjo funkcijas perduoti „Sodrai“, kai šiuo metu tokias paslaugas teikia skirtingos privačios gyvybės draudimo bendrovės. Perduodant pensijų anuitetų mokėjimą į vienas rankas siekiama ilguoju laikotarpiu užtikrinti pigesnę paslaugą vartotojams.

Centralizuotus anuitetų tiekėjus turi tokios šalys kaip Danija, Švedija, Kanada, Singapūras ir kitos šalys.

Pensijų anuitetas – tai periodinės pensijos išmokos, mokamos iki gyvenimo pabaigos iš pensijų fonde sukauptų pinigų. Papildomai kaupiant pensijai II pakopoje, nuo tam tikros sumos anuitetą pasirinkti bus privaloma. Tačiau jį galima įsigyti ir kaupiant savarankiškai – III pakopoje.

„Asmuo, dalyvaujantis II pakopos pensijų fonde, tikėtina, iki pensijos amžiaus bus sukaupęs nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų sumą. Pagal nuo šių metų įsigaliojusius pakeitimus, šios lėšos daugeliu atveju bus ne tiesiog pervedamos kaupiančiajam, bet taps periodinėmis išmokomis – panašiai, kaip šiuo metu išmokama I pakopos, vadinamoji „Sodros“ pensija. Tai ir yra anuitetas – kai draudimo bendrovė, o nuo 2020 metų „Sodra“, vietoje sukauptos sumos moka asmeniui periodines išmokas iki pat gyvenimo pabaigos“, – teigia Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Pasak jo, įvertindama tikėtiną gyvenimo trukmę, bendrovė prisiima riziką. Tai reiškia, kad asmeniui per ilgą laiką gali būti išmokėta ir gerokai didesnė suma, nei jis buvo sukaupęs, o bet kuriuo atveju pajamos jam bus užtikrinamos. Pagal naująją tvarką nustatyta, kad nuo 2020 metų II pensijų pakopoje draudimo bendrovės vaidmenį atliks ir anuiteto paslaugą teiks pati „Sodra“.

Dalyviai turės ne vieną pasirinkimą

Tai, ar pensijų anuitetas bus privalomas, priklausys nuo to, kiek lėšų dalyvis bus sukaupęs. Bet kuriuo atveju pensijų fondo dalyvis galės pasirinkti iš poros variantų, kaip atgauti sukauptas lėšas.

„Tiksli sukauptos pensijos išmokėjimo tvarka bus nustatyta šių metų eigoje, tačiau pagrindiniai principai aiškūs jau dabar. Jei asmuo II pakopos fonde bus sukaupęs iki 3 tūkst. eurų, sulaukęs pensinio amžiaus jis galės rinktis periodines išmokas, anuitetą, arba paprasčiausiai gauti visas lėšas vienu kartu“, – sako „Luminor investicijų valdymo“ vadovas.

„Sukaupus sumą nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, lėšos bus periodiškai išmokamos pačios pensijų bendrovės, taip pat galima rinktis ir anuitetą. Šiuo atveju suma bus paveldima – asmeniui mirus, likusi neišmokėta jos dalis atiteks teisėtiems paveldėtojams. Pasirinkus periodines išmokas, dar neišmokėta lėšų dalis ir toliau investuojama, esant poreikiui, galima keisti pensijų fondą ar bendrovę. Tuo atveju, jei II pakopos fonde sukaupta suma viršys 10 tūkst. eurų, bus privaloma įsigyti „Sodros“ teikiamą anuitetą“, – teigia Š. Ruzgys.

Standartinis ir atidėtasis anuitetas

Pasak „Luminor investicijų valdymo“ vadovo, anuiteto formos, kurias galės rinktis pensijų fondų dalyviai, sukaupę daugiau nei 10 tūkst. eurų, bus dvi: standartinis arba atidėtasis.

Standartinis anuitetas reiškia, kad už visą sukauptą sumą dalyvis gauna garantiją, kad „Sodra“ mokės jam periodines išmokas iki gyvenimo pabaigos. Taip iš esmės papildoma I pakopos „Sodros“ pensija. Išmokų dydis apskaičiuojamas pagal sukauptos sumos dydį ir tikėtiną gyvenimo trukmę. Sukaupta suma nėra paveldima – asmeniui mirus, išmokos baigiasi.

Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis lėšų, 85–90 proc., lieka pensijų fonde. Šie pinigai toliau investuojami pagal konservatyvią turto išsaugojimo strategiją, o dalyviui pensijų bendrovė visą sumą išmoka periodinėmis išmokomis, kol jam sukanka 85 metai. Ši lėšų dalis išlieka asmens nuosavybe, todėl yra paveldima – dalyviui mirus, visa likusi dar neišmokėta suma atitenka teisėtiems paveldėtojams. Šiuo laikotarpiu dalyvis taip pat gali keisti pensijų fondą ar bendrovę. Patį atidėtąjį anuitetą užtikrina mažoji lėšų dalis, 10–15 proc., jis pradeda veikti tuomet, kai asmeniui sukanka 85 metai. Kaip ir standartinio anuiteto atveju, nuo 85 metų iki asmens gyvenimo pabaigos jam mokamos periodinės anuitetinės išmokos, tai jau daro ne pensijų bendrovė, bet „Sodra“. Ši sukauptų lėšų dalis, kaip ir „Sodros“ pensija, nėra paveldima, dalyviui mirus mokėjimai pasibaigia.

„Žinome, kad pensijų fondų dalyviams klausimas, ar sukaupti pinigai bus paveldimi, tikrai aktualus. Nors pagal naująją tvarką sukaupus didesnę sumą pasirinkti anuitetą bus privaloma, svarbu, kad išlieka galimybė pasirinkti, jog didžioji dalis lėšų būtų paveldima“, – teigia Š. Ruzgys.

Anuitetas yra privalomas sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų, tačiau yra ir viršutinė riba. Suma, viršijanti 60 tūkst. eurų, dalyviui gali būti išmokama kaip vienkartinė išmoka.

Naujoji pensijų išmokų tvarka įsigalios nuo 2020 m.