Anot jo, Vyriausybei numačius vidutinės senatvės pensijos augimą 12 proc., dar gali būti diskutuojama dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo panaudojant „Sodros“ sukauptą rezervą.

„Manau, mes tikrai šiuo klausimu diskutuosime, šiuo metu planuojamas „Sodros“ perteklius ir pakankamai ženklus, pridėkime dar tuos rezervus, kuriuos „Sodra“ yra sukaupusi. Kitą vertus, matome, kad kitais metais užsibrėžta vidutinę senatvės pensiją didinti 12 proc., beveik panašiai, kaip atlyginimas, ir turbūt būtų diskusija dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo pasinaudojant tuo, kad „Sodros“ rezervai yra nemaži“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, vargu, ar šiuo metu „išgyvename tokią jau nuostabią ekonomikos situaciją, kad galėtumėme sau sakyti: štai, sukaupkime daugiau rezervų, pasilaikykime juodai dienai“.

„Šiais metais prognozuojamas net ir šioks toks neigiamas bendrojo vidaus produkto augimas ir galvoju, kad kitais metais tas augimas bus teigiamas, bet, vis dėlto, jis nebus labai įspūdingas. Štai kodėl manau, kad dar nepabaigtos diskusijos šiuo klausimu“, – sakė jis.

„Kol kas tai, kas paskelbta, yra, sakykime, minimalu to, ką mes norėtumėme matyti, todėl diskusijų metu prieš biudžeto priėmimą prie šito dar sugrįšime“,  – tvirtino G. Nausėda.

Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą, jo perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. mažiau nei laukiama šiemet. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.  

Vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad per ketverius metus vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 350 iki 550 eurų, o kitąmet ji sudarys daugiau nei 650 eurų ir to iš dalies, anot šalies vadovo, pavyko pasiekti ir dėl jo spaudimo Vyriausybei.

„Be jokios abejonės, pačios savaime juk jos neauga – visą laiką atsiranda prioritetų klausimas, galbūt visada norisi pažiūrėti ir į kitus dalykus, skirti lėšų kitiems dalykams“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Bet šioje vietoje mano vizija ir mano supratimas buvo labai paprastas: negalime tuščiažodžiauti dešimtmečiais ir sakyti, kokios nuostabios ekonominės sėkmės pasiekėme nuo įstojimo į ES, kai ta sėkmė dalinama tik tarp nedaugelio žmonių, kai tuo metu ta močiutė skaičiuoja kiekvieną centą parduotuvėje ir tame dalybų procese nedalyvauja“, – sakė prezidentas.

Anot prezidento, iki 2022-ųjų gyventojai turėjo pajusti pensijų augimą, po 2022-ųjų dėl išorinių priežasčių, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir „Putino energetinį šantažą“, augant infliacijai, reali perkamoji galia nebedidėjo.

– Kas, jūsų nuomone, daroma neteisingai?

– Pirmiausia tai gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas. Kitaip tariant, šiuo metu jau nieko nebepakeisi ir turėsime gyventi su tuo, kas yra priimta. Tačiau keletą akcentų pabrėžiant – valdantieji, teigdami, kad pensijos didės vidutiniškai 50 eurų, sukelia lyg tam tikrą pasitikėjimą, visuomenės euforiją, kad pensijos augs. Tačiau pagrindinis dalykas, kuris vyks, yra keičiamas principas, kaip didinamos pensijos. Ir kitas principas, kad atsisakoma stažo įtakos. Tai yra labai rimti pakeitimai pensijų sistemoje ir tikrai gaila, kad mes neturėjome rimtos diskusijos visuomenėje, nes pirmuoju principo pakeitimu šiuo metu sparčiau bus didinamos tos pensijos, kurios yra didžiausios ir mažiausiai bus didinamos tos, kurios yra mažiausios.

Gaila, kad tokia vieša diskusija įsibėgėja po to, kai jau yra priimtas įstatymas.

Iki šiol mes visą laiką stengėmės indeksuojant išlaikyti vienodą procentą, kiek pensijos augs. Net ir tuo metu didžioji dalis visuomenės sakydavo: kodėl man auga 20 eurų, o kitam 50 eurų? Net jeigu abiem augdavo po 7 proc. Tai šiuo atveju tam žmogui, kuriam augdavo apie 20 eurų, jam augs apie 9 proc., tiems, kurie turi 50 eurų, jiems augs 11 proc. Tai nebe 50, o 60 proc. Kitaip sakant, proporcija pensijų didinimo pasislenka didesnių pensijų atžvilgiu. Turint galvoje tokį skurdą, šildymo kainas, kurios auga, mano galva, tai yra nesavalaikis sprendimas. Reikėjo išlaikyti, ką mes ir siūlėme – individualios ir bazinės dalies tokį patį didinimą. Tai reikštų užtikrinti, kad visi visuomenėje gautų po 12,5 proc. augimo ir pensijos kur kas daugiau būtų paaugusios, t. y. ne 50, o 60 vidutiniškai. Tuo tarpu, ta dalis, tas potencialas didinti 60 eurų, jis atiduotas tam, kad panaikinti stažo įtaką.

Ir čia, mano galva, vėl netaiklus sprendimas, nes tie žmonės, kurie dirbo 15 metų, jų pensijos sudarys 90 proc. to, kuris dirbo 30 metų, jeigu abu mokėjo minimalias įmokas. Reiškia, žmogus dvigubai ilgiau dirbo, jis tikėtųsi dvigubai didesnės pensijos, šiuo atveju, jo pensija bus tik 10 proc. didesnė. Taigi, dalinant tą 140 mln. (eurų, – red. past.), kuris yra „Sodros“ ir valstybės biudžete, daugiausiai duodama tiems, kurie turi didžiausias pensijas, o antrasis siūlymas yra tiems, kurie neturi stažo.

Ž. Gedvilos / „BNS Foto“ nuotr.

– Bet tie, kurie neturi stažo, jie ir gauna mažas pensijas. Štai dabar kas mėnesį papildomi 50 eurų pensininkams tikriausiai yra svarbus indėlis. Ypatingai, kai šalyje turime infliaciją. Ar jūs manote kitaip?

Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų.

– Aš visiškai sutinku. Tačiau reikia pasakyti, kad net jeigu mes nieko nebūtume darę su šiuo įstatymu, pensijos augtų virš 40 eurų. Kitaip sakant, tas padidinimas, tai, kas buvo svarstoma, yra iki 10 eurų. Aišku, vieniems bus iki 10 eurų, kitiems virš 10 eurų, priklausomai nuo to, kokios pensijos šiuo metu yra. Bet mūsų siūlymas, kaip ir sakiau, tuos pačius resursus paskirstant, pensijos galėjo augti 60 eurų, augti teisingiau, nei augs dabar. Dėl to, mano galva, kaip jūs sakote, kad tie, kurie neturi stažo, labiausiai skursta, tai galime sutikti, tačiau, kai kalbama, kad tuos žmones reikia ištraukti iš absoliutaus skurdo, tai absoliučiam skurde pensininkų pagal tos pačios ministerijos skaičiavimus yra apie 6–7 tūkst. Tuo tarpu stažas nuimamas apie 70 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad tai nėra visiškai taiklus sprendimas, ypač, kai tuos pinigus buvo galima panaudoti visiems pensininkams ir visiems padidinti pensijas vidutiniškai 60 eurų, kai dabar tuo tarpu, kaip ir minėjo valdžia, bus 50 eurų.

– Tikriausiai jūs esate atlikęs skaičiavimus, kiek, jūsų nuomone, reikėtų pinigų pensininkui, ypač vienišam, per mėnesį išgyventi didmiestyje, tam, kad jis neskurstų?

– Iš tiesų skaičiavimus daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kasmet nustatydami minimalių vartojimo poreikių dydį. Jis tikrai yra labai minimalus, šiuo metu yra apie 260 eurų. Su tiek išgyventi didmiestyje yra tikrai labai sudėtinga, tačiau tai yra mūsų atskaitos taškas, vertinant kas, kokie žmonės patenka į absoliutaus skurdo ribą. Tai pensininkų, kaip minėjau, patenka apie 1 proc., 6–7 tūkst. iš visų pensininkų. Kai tuo tarpu kitų grupių – tiek vaikų, tiek vyresnio amžiaus žmonių – apie 5 proc. visuomenės. Kitaip sakant, pensininko absoliutų skurdą per praėjusias kadencijas mums daugiau mažiau pavyko įveikti. Ir šitas stažo stažo įtakos mažinimo principas, kurį pasiūlo valdantieji, mano galva, tikrai nėra savalaikis. Mums reikia spręsti visų pensijų didinimą per bazinės dalies didesnį indeksavimą.

Plačiau – vaizdo įraše:

Taip jis kalbėjo po rudens sesijos darbų aptarimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais.

„Reikia toliau laikytos tos politikos, kurią praėjome 2020 metais, – senatvės pensijos turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, siekiant, kad senjorai, kurie ypač pažeidžiami infliacijos augimui, turėtų pakankamą atramą ir valstybė turi atiduoti savo skolą tiems žmonėms, kurie savo darbu prisidėjo prie šitos valstybės klestėjimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Antrąjį šių metų ketvirtį VDU iki mokesčių siekė 1566,4 euro (12 proc. daugiau nei prieš metus), o „į rankas“ – 994,4 euro (11,8 proc.).

Vidutinė senatvės pensija liepą siekė 413,8 euro, o su būtinuoju stažu – 441 eurą.

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas – patobulinus indeksavimą vidutinė pensija jau kitąmet siektų 462, 2023 metais – 499, 2024 metais – 534 eurus, o su būtinuoju stažu – atitinkamai 486, 527 ir 566 eurus.

Prezidentas taip pat pabrėžė, esmines mokesčių sistemos korekcijas reikia daryti dabar, tačiau tai nereiškia, kad juos reikia didinti.

„Daugiau mokesčių teisingumo, daugiau mokesčių proporcingumo, bet toli gražu nebūtinai tie mokesčiai turi būti didesni. Turime dar daugybę netobulumų, kuriuos galime ištaisyti nedidindami mokesčių naštos“, – teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar didelė regionų atskirtis, tam įtakos turi ir tai, jog savivaldybės stokoja finansinio raštingumo.

„Kartais iki absurdo susiauriname jų galimybes priimti sprendimus, nors jos, ko gero, geriausiai žino realią situaciją vietoje ir jų sprendimai galėtų būti sėkmingiausi“, – kalbėjo prezidentas.

„Šiandien savivaldybės yra suvaržytomis rankomis ir negali pasiskolinti tiems investiciniams projektams, kurie tikrai yra savivaldybei ir naudingi ir reikalinga ir duotų didžiulę naudą tiek finansinę, ekonominę ir infrastruktūrinę“, – pridūrė jis.

Be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog žemės reformos klausimai taip pat vis dar „sunkiai juda iš vietos“. Anot jo, savivaldybės čia galėtų tarti svaresnį žodį, tačiau to negali padaryti dėl nelanksčios valstybinės žemės sklypų valdymo politikos.

„Tai stabdo investicijas, darbo vietų kūrimą, iš to nelaimi niekas“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Seimo valdyba aptarti teisės aktų projektų susitinka dukart per metus, prasidedant pavasario ir rudens sesijoms. Tradiciškai vienas susitikimas rengiamas Seime, kitas – Prezidentūroje.

Į eilinę rudens sesiją Seimo nariai renkasi rugsėjo 10-ąją, penktadienį.

Jos teigimu, dabartiniai skurdo rizikos rodikliai rodo, kad pensininkų padėtis nėra gerėjanti taip, kaip turėtų būti, todėl valstybė turi susitelkti ir tam tikrą laikotarpį pensijas didinti sparčiau.

„Prezidentas pozityviai vertina Vyriausybės pasiruošimą tęsti spartesnį pensijų indeksavimo kursą ir nuo 2022 metų. Susitikime buvo aptartas ir suprojektuotas spartesnio pensijų indeksavimo modelis“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre bei senjorų atstovais sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, prezidentas kelia tikslą, kad 2024 metais nei vienas šalyje pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo. Šiuo metu tokių senjorų yra apie 40 tūkstančių. Taip pat norima, kad pensijos pasiektų bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža.

„Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža“, – sakė I. Segalovičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat teigė, jog skurdo rizikoje dar yra per didelis skaičius pagyvenusių asmenų, todėl siekiama didinti pensijų indeksavimą.

„Diskutavome, kaip atrodys pats modelis, akcentavau, kad pensijos bus keliamos dviem kryptimis. Viena nukreipta į spartesnį indeksavimą, gerinimą ryšio tarp sumokėtų įmoku ir išmokų, pensijos tiems kils labiau, kurie mokėjo daugiau įmokų sparčiau, taip pat bus didinamos ir mažiausias pensijas gaunančių žmonių pensijos, didinat bazinės pensijos dydį ir tuo būdu darydami abu dalykus galėsime pasiekti geriausią įtaką skurdo rizikos rodikliams“, – žurnalistams teigė ministrė.

Pasak jos, tikimasi iki 2022 metų pabaigos skurdo rizikos lygį sumažinti iki 25 procentų.

Ministrė taip pat pabrėžė, jog pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui įtakos turės ir vienišo asmens išmoka, kuri lapkritį pasieks pirmuosius gavėjus, o nuo sausio didės.

Anot M. Navickienės, tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro. Santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio turėtų pasiekti 49,3 proc., o skaičiuojant su visomis priemonėmis santykis turėtų siekti 51,6 procento.

„Jeigu pirmaisiais metais didesnį poveikį patirs mažesnes pensijas gaunantys asmenys, tai 2024 metais iš valstybė biudžeto bazinei daliai bus skiriama apie 80 mln. eurų, o iš „Sodros“ dalies, spartesniam indeksavimui apie 140 mln. eurų. Tai rodo, kad daug didesnis efektas bus indeksuojamai daliai, tiems žmonėms, kurie įmokų dėka gaus daug didesnes pensijas“, – sakė M. Navickienė.

Susitikime dalyvavus Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė sakė teigiamai vertinanti numatomus pokyčius.

„Sužinojome gerą žinią, kad nebūsime palikti likimo valiai. Džiaugiamės, kad pagaliau atsibudo ir mūsų Vyriausybė, stengiasi mums padėti“, – teigė G. Makarevičienė.

Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis sakė, jog dauguma pensininkų teigiamai vertina mažųjų pensijų spartesnį didinimą, tačiau taip pat sako, kad reikia nepamiršti didinti ir kitas pensijas.

„Startavome nuo labai mažo pensijų lygio, jis augo ne taip, kaip Europos Sąjungos rodikliai rodo. Juk pensijas apsprendžia ekonominis pajėgumas, bet turime orientuotis ir į Europos Sąjungos rodiklius“, – teigė E. Židonis.

Jis taip pat teigė, jog pakeitimas, kad bazinė pensija nepriklausys nuo stažo, nemotyvuoja žmonių ilgau dirbti.

„Jei žiūrėsime į dabartinį pakėlimą, pensijų indeksavimą, kartais jis atrodo kai pašalpos ir pensijos ribos ištrynimas. Vis dėl to tai nėra tapatūs dalykai, reiktų skatinti pensijas užsidirbti“, – sakė E. Židonis.

Jis taip pat kalbėjo, jog kai kurie pakeitimai atrodo panašūs į skurdo rodiklių, kurie „bado akis“, užmaskavimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.

„Nesustosime ir 2022 metais, jau dabar galiu pasakyti, kad pensijos bus indeksuojamos sparčiau, negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau, negu buvo prognozuota. Konkrečių skaičių šiandieną dar pasakyti nenorėčiau (...), tačiau 2022 metais kils visos senatvės pensijos“, – Seime žurnalistams sakė M. Navickienė.

„Siekiame, kad tas „Sodros“ perviršis, kurį ateityje matysime kaip sukauptą, būtų skirtas būtent papildomam indeksavimui, todėl pensijos augs“, – sakė ji.

Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

„Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc., o su būtinuoju stažu – 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija – 38 eurais iki 415 eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje buvo daugiau kaip milijonas pensijų gavėjų, tarp jų – 614 tūkst. senatvės pensininkų.

Įgyvendinus įstatymą, kitais metais pensijos augs 9,6 proc., o vidutinė mėnesio pensija didės 38 eurais, teigiama Prezidentūros pranešime.

„Siekiu ir sieksiu, kad senjorų pensijos augtų kasmet. Jei kartu su Seimu bei Vyriausybe dirbsime vieningai ir nuosekliai skirdami dėmesį spartesniam pensijų didinimui, per kelerius metus galime užtikrinti, kad vyriausios mūsų visuomenės dalies pragyvenimo lygis taptų orus – tai yra priartėtų prie Vakarų Europos standarto, o senatvės pensijų ir darbo užmokesčio santykis šalyje pasiektų 50 proc.“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, ilgalaikis pensijų augimas yra viena pagrindinių priemonių, mažinant senjorų skurdo lygį ir garantuojant vyresnio amžiaus žmonių socialines bei ekonomines teises. G. Nausėdos iniciatyva 2020 ir 2021 metais įgyvendinamas spartesnis pensijų didinimas, nukreiptas į siekį, kad pensijos augtų greičiau nei vidutinis atlyginimas.

Senatvės pensijų pakeitimo normos augimas yra reikšmingas žingsnis gerovės valstybės įgyvendinimo link, nes sudaro sąlygas mažinti pajamų nelygybę tarp visuomenės grupių. Tarp gerovės valstybės įgyvendinimo tikslų Prezidentas yra numatęs per ateinančius ketverius metus sumažinti skirtumą tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų bent iki 5 kartų. Pastaruoju metu šis skirtumas mažėja, tačiau vis dar siekia 6,4 karto.

Aktualiausiais Statistikos departamento duomenimis, pensininkų skurdo lygis siekia daugiau nei 35 proc.

„Džiugu, kad politiškai yra apsispręsta jas (pensijas – ELTA) indeksuoti, kaip matome, ekonominė situacija leidžia tai daryti, ir turime tai daryti. Diskutuojama tarp 7 proc. ir 9 proc., tačiau kadangi ekonominės galimybės, tų galimybių prognozės keičiasi nuolat, tai manau, kad galutinis sprendimas bus priimtas gruodį. Kad pensijos augs, – be abejo, virš 7 proc. tikrai, bet kokiu galutiniu lygiu, apsispręs jau greičiausiai kitas Seimas, kai tvirtins galutinį biudžetą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kukuraitis.

ELTA primena, kad, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc., kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seime yra įregistruotas siūlymas, kuriuo būtų išbraukiama neigiama BVP tendencijos įtaka indeksavimo formulei.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija liepą siekė 377 eurus, turint būtinąjį stažą – 400 eurų.

Lietuvoje pensijos indeksuojamos išvedant vidurkį iš pastarųjų 7 metų duomenų apie darbo užmokesčio didėjimą.

„Pensijos tikrai didės. Minusinis (bendrasis vidaus produktas – ELTA) galbūt bus, bet mes negalime vertinti, galutinį skaičių matysime tik kitų metų pirmą ketvirtį. Jis gali būti ir pliusinis, ir nulinis“, –  nuotolinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

„Kartu su biudžeto įstatymu bus pateiktos ir reikalingos įstatymų korekcijos. Pensijos didės vidutiniškai nuo 7 iki 9 proc. Apie konkretų skaičių galėsime kalbėti, kai pateiksime biudžeto projektą“, – pridūrė premjeras.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc., antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seime yra įregistruotas siūlymas, kuriuo būtų išbraukiama neigiama BVP tendencijos įtaka indeksavimo formulei.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija liepą siekė 377 eurus, turint būtinąjį stažą – 400 eurų.

Lietuvoje pensijos indeksuojamos išvedant vidurkį iš pastarųjų 7 metų duomenų apie darbo užmokesčio didėjimą.

„Biudžeto projektą mes teiksime spalio viduryje, (...) ne vėliau kaip spalio 17 dieną. (...) Rugsėjo viduryje turėsime galutinę finansinės perspektyvos projekciją. Tačiau pagal tai, ką mes šiuo metu turime, kokie yra požymiai ir pokyčiai Lietuvos ekonomikoje COVID-19 krizės metu, tai kalbame jau ne apie tai, kad BVP gali net ir nemažėti, arba mažėti labai nereikšmingai, jis gali būti lygus nuliui arba šiek tiek augti“, – sakė ministras pirmininkas.

S. Skvernelis teigė, kad pagal įstatymuose numatytas sąlygas susidaro galimybės pensijoms indeksuoti, ir jos galimai išaugs 7 proc.

„Įstatymuose numatytos dvi sąlygos: pensijos neindeksuojamos, jeigu arba mažėja BVP, arba nebeauga darbo užmokestis. Tai, matyt, reikia apsistoti ties abiem sąlygomis, nes ir pagal paskutinius duomenis perskaičiavus BVP pokyčius, kuriuos mes gausime balandį-kovą, gali būti ir (BVP – ELTA) augimas. Dėl to galiu atsakingai pareikšti, kad pensijos bus indeksuojamos, jos gali augti iki 7 proc. Galutiniai skaičiai bus matomi vėliau. Bet pensijos tikrai augs ir bus indeksuojamos, ir tam turime valstybės pajėgumą ir galimybes“, – teigė ministras pirmininkas.

Tokią poziciją šalies vadovas išsakė po susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir senjorų organizacijų atstovais.

„Prezidentas ragina ir kviečia Vyriausybę padaryti atitinkamus sprendimus tam, kad pensijos tiek 2021 metų sausį, tiek ir vėliau būtų sparčiau didinamos negu iki šiol tol, kol pasieksime minimalų standartą“, – žurnalistams penktadienį sakė patarėja.

Patarėjos teigimu, prezidentas pasisako už pensijų indeksavimą kitais metais, nors tam iškilusi rizika.

„Tai yra labai svarbus klausimas, bet jam iškilusi rizika, nes, kaip matėte, Finansų ministerijos prognozės rodo, kad tiek bendrasis vidaus produktas, tiek darbo užmokesčio fondas – jų pokyčiai yra su minuso ženklu, o tai reiškia, kad pensijų indeksavimas iš principo nuo naujų metų turėtų išsijungti“, – teigė I. Segalovičienė.

„Prezidento pozicija yra vienareikšmė – mes turime siekti, kad kitais metais pensijos ir toliau turėtų būti indeksuojamos“, – kalbėjo patarėja.

Pasak jos, minimalus standartas yra, kad pensijos pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris pirmą šių metų ketvirtį „į rankas“ buvo 879,2 euro.

„Reikalingas bendras standartas ir sutarimas, kad Lietuvoje pensijos turi sudaryti 50 proc. VDU neto“, – teigė I. Segalovičienė.

„Šiandien pensijos sudaro maždaug apie 42 proc. VDU, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 61 proc. Tai yra programa minimum ir mes turime susitelkti ir padaryti“, – teigė ji.

Prezidento patarėjos teigimu, pensininkų skurdo rodiklis yra 42 proc., o tai reiškia, kad beveik 250 tūkst. žmonių šiuo metu patiria skurdą.

„Senyvų amžiaus asmenų gerovė turi būti maksimaliai prioritetizuota“, – tvirtino šalies vadovo patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais I. Segalovičienė.

Konkreti suma – neaiški

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako kol kas nenorintis įvardinti konkrečios sumos, kiek galėtų kitais metais didėti pensijos.

„Kol kas nenoriu įvardinti, tikrai mes turime bent keletą variantų, kol tie variantai nėra aptarti Vyriausybėje, nesinori apie juos kalbėti viešai, nes tokiu būdu gausis tam tikras viešas spaudimas kolegoms“, – BNS penktadienį Prezidentūroje sakė ministras.

Jo teigimu, koronaviruso krizė pakoregavo finansinę situaciją ir tai gali turėti įtakos pensijoms, tačiau neaišku kokios.

„Kad jis turės įtakos mūsų viešiesiems finansams, tai vienareikšmiškai, tai yra susieta su mūsų galimybėmis mokėti pensijas. Ar tai turės įtakos ir kiek turės, galėsiu pasakyti po to, kai kartu su finansų ministru susitarsime dėl biudžetų – tiek valstybės, tiek „Sodros“, – teigė L. Kukuraitis.

Jis tvirtino, kad pensijos turėtų būti prioritetas, nes pensininkai labiausiai skurstanti visuomenės grupė. Ministro teigimu, kol kas negalima kalbėti apie vidutinės senatvės pensijos augimą iki 400 eurų.

„Šiuo atveju, net ir apie tai nekalbėčiau, nes net ir iki tos ribos yra 20 keli eurai“, – sakė L. Kukuraitis.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija gegužės mėnesį šalyje siekė 376,06 euro. Tuo metu vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, siekė 398,85 euro.