Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją senatvės pensijos amžiaus gavėjams) 2021 m. pabaigoje gavo 664,2 tūkst. asmenų, arba apie ketvirtadalį šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 238 šių pensijų gavėjai.

Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (92,3 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų sumažėjo 3,2 tūkst. (0,5 proc.) ir 2021 m. pabaigoje jų buvo 612,7 tūkst.

2021 m. vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 413 EUR, arba 32 EUR (9,3 proc.) didesnė nei 2020 m.

Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją 2021 m. pabaigoje gavo 6,3 tūkst. asmenų, tai 1,8 tūkst. (40 proc.) daugiau nei 2020 m.

2021 m. pabaigoje netekto darbingumo pensijas gavo 144,7 tūkst., arba 8,4 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 11,7 tūkst. (7,5 proc.).

Suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, palyginti su 2020 m., sumažėjo 5,4 tūkst. (2,5 proc.). Jų skaičius 2021 m. pabaigoje buvo 211,8 tūkst. Dažniausiai šie asmenys taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.

2021 m. pabaigoje 35,6 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2020 m., jų skaičius padidėjo 1,5 tūkst. (4,3 proc.).

Išankstiniais duomenimis, 2021 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2020 m., padidėjo 295 mln. EUR (8 proc.) ir sudarė 4 mlrd. EUR. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2021 m. sudarė 7,2 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m. Sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo spartesnis BVP augimas.

Statistikos departamento duomenimis, su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją senatvės pensijos amžiaus gavėjams) 2020 m. pabaigoje gavo 660,4 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 236 šių pensijų gavėjai. Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (93,3 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų padaugėjo 1,8 tūkst. (0,3 proc.) ir 2020 m. pabaigoje jų buvo 615,9 tūkst.

Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją 2020 m. pabaigoje gavo 4,5 tūkst. asmenų, tai 1,1 tūkst. (19 proc.) mažiau nei 2019 m.

2020 m. pabaigoje netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 156,4 tūkst., arba apie 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 5,2 tūkst. (3,2 proc.).

Suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, palyginti su 2019 m., sumažėjo 7,3 tūkst. (3,2 proc.). Jų skaičius 2020 m. pabaigoje buvo 217,2 tūkst. Dažniausiai šie asmenys taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.

2020 m. pabaigoje 34,7 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2019 m., jų skaičius sumažėjo 0,9 tūkst. (2,6 proc.).

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2019 m., padidėjo 282 mln. EUR (8,2 proc.) ir sudarė 3,7 mlrd. EUR. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2020 m. sudarė 7,6 proc., arba 0,6 procentinio punkto daugiau nei 2019 m.

Pasak ministerijos, įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūloma vienkartinę išmoką vieną kartą per metus mokėti socialinio draudimo pensijų ar šalpos išmokų gavėjams, nevertinant jų gaunamų pajamų, darytina išvada, kad siūloma teisinio reguliavimo priemonė nebūtų efektyvi.

„Vienkartinė išmoka iš esmės nepagerintų su skurdu ir socialine atskirtimi susiduriančių socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų padėties, o, priešingai, sudarytų prielaidas sumažinti pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, nes nurodytoms problemoms spręsti reikia imtis kompleksinių priemonių“, – teigia SADM.

Priešingai, sudarytų prielaidas sumažinti pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, nes nurodytoms problemoms spręsti reikia imtis kompleksinių priemonių.

Ministerija taip pat nurodo, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiktų 180 mln. eurų, o tokių finansinių galimybių nėra.

„Atsižvelgiantį dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, pagal atnaujintą šalies ekonominės raidos scenarijų 2021 metais numatomas mažesnes pajamas, didesnį valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, (...) 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti papildomų lėšų įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo nuostatoms įgyvendinti. Darytina išvada, kad prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su įstatymo projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimu, galimybių nebus“, – nurodo SADM.

SADM duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, beveik 98 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų. Praėjusių metų lapkričio mėnesio pensijoms išmokėta 288,8 mln. eurų.

ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.

Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.

„Kitais metais gavėjų skaičius 0,4 proc. mažės. Pasitraukė daugiau pensininkų nei sulaukiame naujų. Tam įtakos turi pensinio amžiaus ir būtinojo stažo ilginimas ir vėlinimas“, – pristatydama 2021 metų „Sodros“ biudžetą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė J. Varanauskienė. 

Pasak jos, 2021-aisiais pensijoms bus skiriama apie 7,4 proc. BVP.  

„Per mūsų biudžetą perskirstoma BVP dalis pensijoms didėja kitąmet ir prognozuojama, kad jau pasieks 7,4 proc.“, – tvirtino „Sodros“ vadovė.

J. Varanauskienės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) rodiklio vidurkis siekia apie 10 proc., bet, pasak jos, kai kuriose šalyse pensijos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

„Sodros“ vadovės teigimu, kitais metais išlaidos pensijoms sieks daugiau negu 3,7 mlrd. eurų. Vidutinė pensija turintiems būtiną darbo stažą didės 30 eurų (7,5 proc.) iki 429 eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dar kartą pakartojo siekį sparčiau didinti pensijas.

„Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus, todėl teikiau ir ateityje teiksiu būtinus įstatymų pakeitimus“, – spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Prezidentas anksčiau yra teigęs, kad pensijos kitąmet turėtų didėti ne 7 proc., kaip siūloma biudžeto  projekte, o 9 procentais.

Planuojamos „Sodros“ biudžeto kitų metų pajamos yra 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,2 proc. ir 3,8 proc. didesnės nei laukiama 2020 metais.

Kaip nurodoma pranešime, su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo) bei šalpos pensiją senatvės pensijos amžiaus gavėjams 2019 metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 239 šių pensijų gavėjų, 2018 m. pabaigoje – 240.

Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (92 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų padaugėjo 15 tūkst. (2,5 proc.) ir 2019 metų pabaigoje jų buvo 614,2 tūkst.

Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 5,6 tūkst. asmenų, tai 0,5 tūkst. (8,3 proc.) mažiau nei 2018 m.

2019 metų pabaigoje netekto darbingumo pensijas gavo 161,6 tūkst. arba beveik 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 0,6 tūkst. (0,4 proc.).

Suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, palyginti su 2018 metais, padaugėjo 6,5 tūkst. (3 proc.). Jų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 224,5 tūkst. Dažniausiai šie asmenys taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.

2019 metų pabaigoje 35,7 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, palyginti su 2018 metais, jų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. (6 proc.).

Išankstiniais duomenimis, 2019 metais išlaidos pensijoms, palyginti su 2018 metais, padidėjo 238 mln. eurų (7,5 proc.) ir sudarė 3,4 mlrd. eurų.

Kaip teigiama pranešime, su senatve susijusias pensijas (įskaitant invalidumo bei šalpos pensiją senatvės pensijos amžiaus gavėjams) praėjusių metų pabaigoje gavo 671,9 tūkst. asmenų – tai ketvirtadalis šalies gyventojų.

Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (89,2 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų padaugėjo 6,9 tūkst. (1,2 proc.) ir 2018-ųjų pabaigoje jų buvo 599,2 tūkst.

Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją metų pabaigoje gavo 6,1 tūkst. asmenų – tai 0,7 tūkst. (10,1 proc.) mažiau nei 2017 metais.

Netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 162,2 tūkst. – tai beveik 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,9 tūkst. (1,2 proc.), teigia Statistikos departamentas.

Našlių pensijų gavėjų per metus sumažėjo 0,5 proc., o vaikų, gavusių našlaičių pensijas, 2018 metais, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 4,3 proc.