Pasak jo, šalies vadovo siūlyme nebuvo užsiminta apie išimtinius atvejus.

„Tenka tik konstatuoti, kad jis (G. Nausėda – ELTA) meluoja. Jo pataisos dėl galimybės vieną kartą išsiimti iš kaupimo dalį sumos niekaip nebuvo susietos su išimtiniais atvejais ar svarbiomis aplinkybėmis. Jis tiesiog siūlė, kad vieną kartą be jokių sąlygų galėtų išsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos“, – penktadienį feisbuke paskelbė konservatorius M. Lingė.

„Tai reiškia, kad jo teiktas pasiūlymas neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Labai gaila, kad prezidentas sąmoningai klaidina žmones siekdamas menkinti Seimo laikyseną“, – pridūrė jis.

Penktadienį G. Nausėda pareiškė, jog jeigu Seimas būtų pritaręs jo siūlymui esant svarbioms sąlygoms iš pensijų kaupimo fondų išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, dalies žmonių gyvenimas būtų tapęs lengvesniu.

„Jeigu Seimas nebūtų pasidavęs kažkokiems politiniams konjunktūriniams vėjams ir pritaręs mano dar prieš gerą pusmetį teiktam pasiūlymui dėl galimybės vieną kartą per kaupimo laikotarpį esant svarbioms sąlygoms išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tai šiandien šį projektą būtume turėję įgyvendintą ir jis būtų daliai žmonių palengvinęs gyvenimą“, – penktadienį kalbėjo šalies vadovas.

ELTA primena, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.

Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.

Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.

Pasak jos, koreguojant pensijų kaupimo sistemą žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo.

„Mano įsitikinimu, pokyčiai reikalingi. Viena vertus, nereikia griauti visos sistemos, bet kita vertus reikia atliepti žmonių lūkestį turėti daugiau savarankiškumo ir daugiau sprendimo galios“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Mano manymu, reikėtų sulaukti ir tokio labiau galbūt kompleksinio pasiūlymo iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos pusės, iš Vyriausybės pusės ir tuomet Seimas apsispręs. Bet, kad šis klausimas bus Seimo pavasario darbotvarkėje jau akivaizdu“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos korekcijų ketina pristatyti pirmadienį.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas siūlo sistemą ne reformuoti, o ją tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausį interviu BNS pranešė apie galimus svarstymus keisti tvarką, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad pakeitimai bus nedideli – vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą bus įtraukta apie 64,8 tūkst. žmonių. Pernai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų. 

Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais.

„Šiuo metu investuoju į akcijas. Perku auksą, tik ne fizinį. Kol kas tiek“, – kalbėjo barista Rūtenis Lekerauskas, paklaustas, ar ruošiasi pensijai, nors ji dar toli.

Būsimai pensijai kas mėnesį Rūtenis atideda dešimtadalį savo atlyginimo. Tą daryti teks dar ilgai, nes Lietuvoje pensinis amžius po truputėlį ilginamas iki 65-erių. Taip pat – būtinasis stažas, nuo kurio priklauso pensijos dydis. Nuo sausio jis dar pailgėjo – iki 33 metų.

„Vidutiniškai dabar žmonės dirba 38 metus. Čia mes neišsišokame ir neverčiame per ilgai būti darbo rinkoje“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tie, kas pensija dar nesirūpina, tą daryti primena valstybė. Šių metų pradžioje „Sodra“ kvies į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius, pilnamečius, pradėjusius dirbti, ir tuos, kurie prieš trejus metus kaupimo atsisakė. Jų turėtų būti 5 tūkst. daugiau nei pernai.

„Jeigu žmonės norės, galės atsisakyti to kaupimo. Apsispręsti laiko turės iki birželio 30 d.“, – sakė M. Šiurkus.

Antros pakopos pensijų kaupime aktyviai ar neaktyviai dalyvauja apie 1,5 mln. žmonių. Ir jie pernai patyrė seniai regėtą nuosmukį. Fondų grąža smuko 14 proc.

„Karas Ukrainoje – to pasekmė išaugusios resursų kainos, joms išaugus padidėjo infliacija. Dėl to centriniai bankai ėmė kelti palūkanų normas. Visos tos dedamosios susidėjo į tai, kad šie metai nebuvo patys geriausi“, – situaciją aiškino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis.

Labiausiai svyravo jaunimui skirti pensijų fondai. Jų grąža krito 15 proc. Kam pensija arčiau, prarado mažiau. Žmonės raginami nepulti bėgti iš kaupimo fondų. Esą pernai jie pralošė, o po keliasdešimties metų išloš.

Tai yra loterija – gali pasisekti arba ne. Manau, valstybė šioje loterijoje neturėtų dalyvauti.

 

„Vidutinė grąža investuojant į akcijas, paskui šiek tiek į obligacijas, siekia apie 6–7 proc. per ilgą laikotarpį. Vien tik investuojant į akcijas grąža gali siekti ir iki 10 proc. per metus“, – ramino T. Gudaitis.

Sukaupę kone 11 tūkst. eurų ir jau įsigiję anuitetą vidutiniškai prie pensijos kas mėnesį prisideda 63 eurus. Tik vienetai prisiduria 350 eurų.

„Didžiausias išmokas gauna tie, kurie įsigijo standartinį pensijų anuitetą be paveldėjimo galimybės, o mažiausias išmokas gauna įsigijusieji atidėtąjį anuitetą, t. y. kad jis bus pradėtas mokėti vėliau“, – teigė „Sodros“ Anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.

Kai kurie politikai įsitikinę, kad toks kaupimas orios senatvės neužtikrina ir siūlo antrą pakopą naikinti.

„Tai yra loterija – gali pasisekti arba ne. Manau, valstybė šioje loterijoje neturėtų dalyvauti. 223 mln. eurų ,galėtų panaudoti gerokai naudingiau“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Ministerija nesvarsto leisti pasitraukti iš kaupimo ar atsiimti sukauptas lėšas.

„Turtas, kuris yra sukauptas, visos antros pakopos įmokos, siekia arti 6 mlrd. eurų. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu mes visus tuos pinigus išdalintume ir sakytume, kad galite juos išleisti. Kas bus, kai tie žmonės sulauks tos pensijos?!“ – įžvalgomis pasidalino T. Gudaitis.

„Kol kas dar pasirinkau nekaupti pensijų kaupimo fonde. Turiu kur tuos pinigus dėti. Ypač šiuo metu, kol esu studentas“, – atviravo Rūtenis.

Jau kaupiantys išeiti iš sistemos dabar negali, tačiau gali pasinaudoti įmokų atostogomis ir metams sustabdyti kaupimą.

Gyventojams, kuriems iki pensijos liko penkeri ir daugiau metų, išmintingiausia būtų nepasiduoti panikai ir neskubėti ko nors keisti, o nuosekliai tęsti ilgalaikį kaupimą. Pasaulinė pensijų fondų veiklos istorija rodo, kad nepaisant trumpalaikių svyravimų, ilgalaikės pensijų fondų investicijos uždirba pelno. Todėl kriziniu laikotarpiu svarbu išlaikyti šaltą protą ir nedaryti skubotų žingsnių.

Sudėtingiau gali būti tuo metu, jei pensinis amžius sukanka jau šįmet ar kitąmet. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Dalinamės patarimais į dažniausiai užduodamus gyventojų klausimus.

– Ar dėl Covid-19 neteksiu dalies pensijos, jei iki jos liko keleri metai?

– Tuomet, kai sukaks pensinis amžius, svarbi esama rinkos situacija, nes tada pensijos valdytojas turi parduoti jūsų pensijų fondo vertybinius popierius. Pageidautina, kad tai pavyktų padaryti už kuo didesnę kainą, nes tai turės tiesioginės įtakos jūsų pensijos dydžiui.

Kaip taisyklė, kaupiant gyvenimo ciklo fonduose investavimo rizika mažinama, kuo arčiau yra pensinis amžius. Tad likus maždaug 5–10 metų iki išėjimo į pensiją, kaupiamos lėšos investuojamos konservatyviai ir nuosekliai. Sukauptų lėšų dydis iš esmės ženkliai nesvyruos, net jei finansų rinka patiria svyravimų, nes tokio plano strategija labiausiai pritaikyta sukauptam kapitalui išsaugoti.

Tą iliustruoja ir „Swedbank“ gyvenimo ciklo fondų rezultatai. Priešpensinio 60-66 metų amžiaus klientams skirtų pensijų fondų grąža nuo 2019 m. pradžios (veiklos pradžios) buvo +2,52 proc. Nuo šių metų pradžios grąža sumažėjo -4,25 proc., tačiau šių metų balandį grąža vėl buvo teigiama ir siekė +2,24 proc.

– Ar galiu atidėti sukauptos pensijos pasiėmimo terminą?

– Taip, galite. Asmuo gali atsiimti sukauptas lėšas nebūtinai sulaukęs pensinio amžiaus. Tą jis gali padaryti ir vėliau – tai yra, tuomet, kada žmogui reikia sukauptų pinigų.

Atkreipiame dėmesį, jog nuo 2020 m. liepos mėn. įsigalioja nauja išmokų tvarka, pagal kurią anuiteto (išmokos iki gyvos galvos) įsigijimas bus privalomas, jei sukaupta suma siekia 10 000 EUR ir daugiau. Jei sukaupta iki 5 000 EUR suma, tada išmokama vienkartinė išmoka, jei sukaupta tarp 5 000 EUR ir 10 000 EUR - sukauptos lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis.

Iki š.m. liepos 1 d., priklausomai nuo amžiaus, anuiteto privalomumo riba yra apie 20 000 EUR, o periodinės išmokos neprivalomos.

– Jei atidėsiu sukauptos pensijos išmokėjimo laiką, ar vis dar turėsiu dirbti?

– Ne, tai neprivaloma. Nukėlus antros pensijų pakopos sukauptų lėšų išmokėjimo terminą, galima gauti „Sodros“ mokamą senatvės pensiją, o pensijų fonde sukauptos lėšos ir toliau būtų investuojamos.

Jei sulaukus pensinio amžiaus toliau dirbsite, atitinkamai tęsis pensijų kaupimas ir toliau bus mokamos pensijų įmokos.

– Kaip pasirinkti labiausiai man tinkantį pensijos fondą, jei artėja pensinis amžius?

– Kaupiant lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje jums rinktis nieko nereikia, nes nuo 2019 m. kaupiate lėšas pensijai pagal jūsų amžių pritaikytame gyvenimo ciklo fonde. Jei sukakus pensiniam amžiui jūs per vieną mėnesį nesikreipsite dėl pensijų išmokos, jūsų pensijų turtas bus perkeltas į Turto išsaugojimo pensijų fondą, kuris pasižymi konservatyviu investavimu.

Kaupiant gyvenimo ciklo principu paremtuose pensijų fonduose, valdytojas palaipsniui keičia investicijų strategiją nuo aktyvios iki konservatyvios, atsižvelgdamas į jūsų amžių.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ pensijų fondas „Pensija 1975-1981“ bus pritaikytas žmonėms, gimusiems tais metais, ir metams bėgant šis pensijų fondas „sensta“ kartu su jame kaupiančiu pensijų dalyviu, o fonde sukauptų lėšų investavimo rizika mažėja.

Per 30 sausio dienų prašymus sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde pateikė 18,6 tūkst. gyventojų. Dar 5500 paprašė nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“.

„Sodra“ paskutinėmis sausio dienomis taip pat išsiuntė 36 tūkst. elektroninių laiškų gyventojams, kurie yra naujai įtraukiami į pensijų kaupimą nuo šių metų, ragindama juos pasitikrinti, kokia kaupimo bendrovė jiems parinkta atsitiktine tvarka, ir kokios yra kaupimo sąlygos.

Jeigu šie gyventojai nieko nedarys, jie nuo liepos taps kaupimo dalyviais ir pradės mokėti įmokas.

Iš naujai įtrauktų gyventojų 11,4 tūkst. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Tačiau per sausį iš viso sudarytos 5300 naujos pensijų kaupimo sutartys.

„Sodra“ primena, jog tiems gyventojams, kurie iki šiol kaupime dalyvavo ir mokėjo įmokas nuo savo darbo užmokesčio bei gavo paskatą iš valstybės, niekas nesikeičia. Jie ir toliau mokės įmokas tai pačiai kaupimo bendrovei nuo savo darbo užmokesčio, kurias perves darbdavys.

Pasikeitė tik įmokos tarifas – nuo šiol į fondus pervedama nebe 2 proc., o 3 proc. darbo užmokesčio. Tačiau dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų skirtumo dėl išaugusios įmokos nepajus. Įmokos mokamos toliau ir nuo sausio.

Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, tačiau prie kaupimo savo lėšomis neprisidėjo bei negavo paskatos iš valstybės, nuo sausio pradeda mokėti įmokas nuo savo darbo užmokesčio. 1,8 proc. darbo užmokesčio dydžio pensijų kaupimo įmoka perves darbdavys, o valstybė pridės paskatą.

Dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų, pradėję mokėti įmokas, nepajus skirtumo – darbo užmokestis nebus mažesnis nei buvo gruodį.

Kiti gyventojai, kurie į kaupimą įtraukiami naujai, įmokas pradės mokėti nuo liepos mėnesio, bet jie gali bet kada pasirinkti kitą kaupimo bendrovę nei tą, kurią atsitiktine tvarka parinko „Sodra“, taip pat pradėti kaupti nelaukdami liepos mėnesio ir iškart pasirinkti mokėti didesnę – 3 proc. įmoką, nes jiems automatiškai taikomas 1,8 proc. tarifas.

Mokant 3 proc. įmokas valstybės paskata sudaro 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – 197 eurus per metus. Jeigu liekama prie 1,8 proc. kaupimo tarifo, paskata sudaro 3,3 euro per mėnesį ir kiekvienais metais tiek įmoka tiek paskata nuosekliai augs po 0,3 proc., kol 2023 m. pasieks 3 proc. ir 1,5 proc.

Praėjus dešimčiai metų nuo antros pakopos pensijų reformos pradžios, UAB „SEB investicijų valdymas“ savo klientams jau išmokėjo 48,5 mln. litų pensijų išmokų. Iš jų 37,3 mln. litų buvo sumokėta pensijų fondo dalyviams, sulaukusiems pensinio amžiaus (kaip vienkartinė, periodinė išmoka ar pensijų  anuitetas), 11,2 mln. litų – pensijų fondo dalyvių mirties atveju jų artimiesiems. Per dešimt metų vidutinės rizikos pensijų fondo „SEB pensija 2“ dalyviai, kurie kaupti pradėjo jau 2004 metais, vidutiniškai gavo 16,7 proc. grynosios investicijų grąžos.

„Pelningiausios antros pakopos pensijų fondų dalyviams buvo įmokos, pervestos fondų veiklos pradžioje – 2004 metais – kurių grynoji grąža (t. y. investicijų grąža, apskaičiuota atsižvelgiant į atskaitymus iš pensijų įmokų ir pensijų turto) per visą laikotarpį iki šiandien siekia net iki 53 proc., ir įmokos, kurios buvo investuotos 2008-2009 metais. Nors daugelis šį laikotarpį prisimena kaip vieną tamsiausių ekonomine prasme, tačiau investicijos, kai už krizės metu pervestas įmokas buvo įsigyta atpigusių vertybinių popierių, buvo vienos pelningiausių ir iki šių dienų yra davusios iki 62 proc. grynosios investicijų grąžos. Be to, pensijų fondų investicinę grąžą iš dalies lėmė ir įmokų periodiškumas. Į privačius pensijų fondus „Sodros“ įmokos pensijų reformos pradžioje būdavo pervedamos ir investuojamos kasmet kiekvieną ketvirtį, o nuo 2010 metų – kiekvieną mėnesį,“ - sako UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkės.

Pasak V. Mirkės, sunkmetis šiek tiek pakeitė ir pačią pensijų fondų investavimo strategiją.

„Mūsų fondai, kurie ir prieš krizę investavo visame pasaulyje, po krizės tapo dar labiau diversifikuoti. Investuojame ne tik į akcijas ar obligacijas, bet ir į žaliavas bei kitas alternatyvias turto klases. Visoje rinkoje pakito ir rizikos suvokimas – šiandien investavimo rizika yra labiau reguliuojama norint ateityje išvengti didesnių nuosmukių,“ - sako V. Mirkės.

UAB „SEB investicijų valdymas“ duomenimis, antros pakopos pensijų fonduose šiandien daugiausia kaupia 30-45 metų žmonės. 72 proc. „SEB investicijų valdymo“ klientų ateičiai kaupia vidutinės rizikos pensijų fonduose. Rečiau pasirenkamas rizikingas pensijų fondas (15 proc.) ar konservatyvaus investavimo pensijų fondas (13 proc.).

„Tiems gyventojams, kuriems iki pensijos liko daugiau negu 15 metų, rekomenduojame kaupti didesnės rizikos fonduose ir taip gauti didesnę negu vidutinę investicinę grąžą. Pastebime, kad toks kaupimas labiau patrauklus mūsų klientams vyrams – jie sudaro 56 proc. rizikingiausio pensijų fondo „SEB pensija 3“ dalyvių. Konservatyvų kaupimą, kaip ir rekomenduojama, renkasi vyresnio amžiaus žmonės, labiau – moterys, kurios sudaro 53 proc. konservatyvaus investavimo pensijų fondo „SEB pensija 1“ dalyvių,“ – sako V. Mirkės.

Antros pakopos pensijų fonduose pensijai kaupia 252 706 UAB „SEB investicijų valdymas“ klientai.

Gyventojams, apsisprendusiems kaupiant maksimaliai nuosavomis lėšomis prisidėti prie senatvės pensijos, kovo mėnesį „Sodra“ perves pirmąsias padidintas įmokas. Jas sudarys trys sudėtinės dalys – papildoma dalyvio ir skatinamoji valstybės įmokos bei bazinė Sodros įmoka.

Šiuo metu maksimaliai kaupia ir ateityje gaus didesnę pensiją daugiau nei 400 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių, 38 proc. iš jų senatvės pensijai kaupia „Swedbank“.

Į asmenines šių gyventojų pensijų fondo sąskaitas bus pervestos pačių gyventojų papildomos įmokos (1 proc. nuo pilno darbo užmokesčio iki mokesčių) ir skatinamosios valstybės biudžeto priemokos (1 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio). Be to, II pakopos pensijų kaupime „Sodros“ įmokos dalis sudaro 2 proc. pensijų fondo dalyvio gaunamų pajamų.

„Praėjusiais metais pensijų fonduose kaupiantys gyventojai turėjo apsispręsti, kaip jie pensijai kaups toliau. Daugiau nei trečdalis „Swedbank“ pensijas kaupiančių gyventojų pasirinko galimybę kaupti maksimaliai. Jie netrukus ir pajus nuo metų pradžios įsigaliojusios tvarkos pirmuosius rezultatus“, – komentuoja „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį gaunančio gyventojo pajamas, į jo asmeninę pensijų fondo sąskaitą kovo mėnesio viduryje bus pervesta maždaug 100 litų – pusę šios sumos (50 litų) sudarys „Sodros“ įmoka, po 25 litus – gyventojo indėlis ir valstybės skatinamoji priemoka. Į asmenines pensijų fondo sąskaitas pervestos lėšos bus kaupiamos jas investuojant. 

Kovo mėnesio viduryje bus pervedamos pensijų kaupimo įmokos už sausį. Pagal nustatytą tvarką, „Sodra“ pensijų įmokas perveda per 30 dienų nuo dienos, iki kurios darbdaviai privalo pateikti „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį. Einamojo mėnesio duomenis „Sodrai“ privalu pateikti iki kito mėnesio 15 dienos.

L. Grinevičius atkreipia dėmesį, kad vykstant pensijų kaupimo sistemos pasikeitimams ne visi norintys suspėjo pasirinkti kaupti maksimaliai: „Dar ir šiandien sulaukiame gyventojų klausimų, kurie norėtų patys aktyviau prisidėti prie senatvės pensijos kaupimo, tam skirdami ir nuosavų lėšų. Kaip alternatyvą gyventojai gali rinktis III pensijų pakopos modelį – sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį ir pensiją kaupti savo lėšomis savarankiškai. Skatindama šį kaupimo būdą, valstybė III pensijų pakopos dalyviams taiko gyventojų pajamų mokesčio lengvatą“.

Pasak „Swedbank“ eksperto, savarankiškai kaupti senatvei gyventojus motyvuoja tai, kad dabartinė „Sodros“ pensija žmogui sugebės suteikti apie 35-40 proc. darbingo amžiaus metu gautų pajamų.

„Tam, kad žmogui išėjus į pensiją jo gyvenimo kokybė išliktų kokia buvusi ir jam nereiktų smarkiai apriboti savo poreikių, jis turėtų gauti bent 70 proc. savo ankstesnio atlyginimo dydžio pajamų. Galvodami apie oresnę, finansiškai aprūpintą pensiją vis daugiau dirbančių gyventojų apsisprendžia senatvės pensijai kaupti papildomai, kas mėnesį tam atidėdami dalį savo pajamų“, – pabrėžė L. Grinevičius.

Į Lietuvoje veikiančių pensijų fondų piniginę šiemet papildomai pliūptels daugiau nei 300 mln. litų, tačiau pensijų fondų valdytojai didelių pokyčių savo investavimo strategijose dėl to nežada.

Kaip penktadienį rašo "Verslo žinios", tikimasi, kad keisis pačių kaupiančiųjų privačiuose pensijų fonduose elgsena, nes dalis jų pirmą kartą nuo pensijų reformos starto 2004 metų prie pensijų kaupimo pridės nuosavų lėšų.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija dienraščio prašymu suskaičiavo, kad šiemet į antros pakopos pensijų fondus iš viso gali būti pervesta apie 66 proc. arba 330 mln. litų daugiau nei, pagal prognozes, turėjo būti pervesta 2013-aisiais, - 830 mln. litų:378 mln. litų "Sodra" į pensijų fondus perves už tuos, kurie pasirinko minimalų pensijų kaupimą, 339 mln. litų "Sodra" perves už tuos, kurie pasirinko maksimalų pensijų kaupimą, o 113 mln. litų sudarys pačių maksimalų kaupimą pasirinkusių dalyvių įnašai.

Dalį pensijos kaupti savo lėšomis, tai yra trečiosios pakopos pensijų fonduose, kol kas apsisprendė vos daugiau kaip šeštadalis pensijų sistemos dalyvių, o apklausos rodo, kad dalis gyventojų visai nežino, kokį variantą rinktis.

Ekonomikos analitikas R. Lazutka prognozuoja, kad nuolat dailinamą pensijų kaupimo sistemą netrukus vėl gali tekti taisyti, o nežinantiems, ką daryti, patarimo siūlo kreiptis į savo išrinktus politikus.

Nors apsispręsti, ar likti vien „Sodroje“, kaupti taip kaip iki šiol, ar papildomomis įmokomis skirti pensijai dalį savo uždirbamų pinigų, būsimieji pensininkai turi iki lapkričio pabaigos, šiemet įsigalioję pensijų kaupimo pakeitimai daugeliui gyventojų kol kas – tikras galvosūkis.

„Pati sistema nėra iki galo aiški. Gal dėl to, kad per mažai domėjausi, o gal dėl to, kad  informacijos nėra daug. Bent jau kiek teko skaityti, jautiesi kaip prekybos centre, kur yra minimalus variantas – „Sodra“, dar gali pasirinkti antrą pakopą – bus geriau, o jau jeigu dar trečią variantą pasirinksi, bus visai gerai. O kodėl gerai? Iki galo neaišku“, – teigia vilnietis Kęstutis Kuskys.

Keisdamas pensijų kaupimo tvarką, Seimas žadėjo ir išsamią informacijos kampaniją. Tačiau jos niekas nematė ir negirdėjo. O turintiems klausimų net specialistai gali tik priminti tris siūlomus variantus.

„Žmonės gali pasirinkti naują sistemą, kai pervedami keli procentai iš „Sodros“, taip pat žmogus nuo priskaičiuoto savo užmokesčio moka, ir vieną procentą nuo darbo užmokesčio dar prideda valstybė. Žmogus gali sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupimo fonde ir grįžti į „Sodrą“. Ir paskutinis variantas – nieko nedaryti“, – sako Socialinės apsaugos ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.

Ministerijos specialistė sako, kad bet kuriuo atveju sprendimą kiekvienas priims pats, tik galvojantiems apie ateitį jauniems žmonėms siūlytų rinktis naująjį kaupimo variantą, o vyresniems peržiūrėti kitus du. Pensijų reformai kritikos negailintis ekonomistas patarimų žarstyti neskuba, nes, jo nuomone, vargu ar dabartiniai pensijų kaupimo variantai ilgai liks nepakeisti, nes valstybė kažin ar turės iš ko prisidėti prie trečiosios pakopos fondų.

„Jeigu mes suskaičiuotume, kad daug žmonių pasirinks dalyvauti toje reformoje taip, kad valstybė dalį jų įmokų subsidijuotų, tai gali būti nuo kelių šimtų milijonų iki milijardo litų per metus, ir mes žinom, kad paprastai valstybės biudžete tokias lėšas surasti yra labai sunku“, – tvirtina Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Pasak ekonomisto, kol kas niekas negali konkrečiai pasakyti, kiek pasirinkęs vieną ar kitą pakopą žmogus sukaups senatvei, kiek išėjęs į pensiją kas mėnesį gaus pinigų ir kiek dėl to mažės jo „Sodros“ pensija.

„Jeigu politikai balsuoja už tokią reformą, tiesiog reikėtų pasistačius tokį politiką klausti: man tiek ir tiek metų, mano toks ir toks atlyginimas, ir man valstybė davė tris alternatyvas, ką man daryti, kaip man geriau pasielgti. Ir jei politikas negali pasakyti, tai kam iš viso reikalinga tokia reforma“, – sako R. Lazutka.

Apklausų duomenimis, pareiti į trečiąją pensijų pakopą ketina beveik pusė visų pensijų sistemos dalyvių. „Sodros“ statistika rodo – liepos pabaigoje mokėti papildomas įmokas savo pensijai kaupti  buvo nusprendę 167 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, t. y. tik 17 procentų visų dalyvaujančių pensijų fondų sistemoje. Neapsisprendę iki gruodžio mėnesio liks toje pensijų pakopoje, kurioje dabar yra.