Vilniaus panorama – kaskart vis kitokia, stebinanti, kupina gyvybės, pulsuojanti energija dieną, nugrimzdusi į tylą ir susikaupimą naktį. Erdvės įspūdis išsaugotas ir buto viduje. Interjeras – vientisas, harmoningas, patalpos tarsi susilieja viena su kita.
Nestandartinis planas
Šis trijų kambarių 156 kv. m ploto būstas netradicinis daugeliu aspektų. Visų pirma tuo, kad yra renovuotame istorinės architektūros pastate, viršutiniame jo aukšte, kuris buvo pristatytas rekonstrukcijos metu.
Viena jo siena yra stiklinė nuo grindų iki lubų (sudėti vitrininiai langai), už jos plyti didžiulė terasa, supanti butą iš trijų pusių. Nestandartinis ir jo išplanavimas: patalpos – netaisyklingos formos, pagrindinė erdvė, kurioje išsidėsčiusi svetainė, valgomasis ir virtuvė, – siaura, ilga.
Interjerą projektavusi dizainerė Vismantė Tubelytė tikina, kad toks buto planas tapo ne iššūkiu, o pranašumu. "Tai leido paryškinti ir atskirti miegamųjų, vonių ir drabužinės erdves nuo pagrindinės, bendrosios. Pagrindinė erdvė, kurios plotas viršija 80 kv. m, tapo vientisa, joje užtikrintas laisvas judėjimas tarp poilsio, maisto ruošimo ir valgymo zonų. O miegamiesiems suteiktas didesnis privatumas. Šias erdves skiria šviesaus ąžuolo sienų skydai ir matinio stiklo vitrinos", – pasakoja būsto interjero kūrėja.
Iš lifto – į holą
Jau pats įėjimas į šį būstą netikėtas: pakilus liftu patenki tiesiai į nedidelį holą. Jame pasitinka minimalistinė atvira drabužių kabykla. Už holo atsiveria svarbiausia šiuose namuose bendra valgomojo erdvė, kviečianti susiburti šeimą ir svečius.
Už valgomojo esanti virtuvės zona, atskirta lengvo baro, tarsi pranyksta dėl korpusinių baldų – jie dengia sieną nuo lubų iki grindų, spintelės tamsios, uždaros, be rankenėlių, buitinė technika integruota į baldus, garų surinktuvą dengia tamsintas veidrodis.
Valgomasis nuo holo erdvės, kurioje karaliauja didžiulis minkštasis baldas su kilimu, atskirtas sienele, į kurią integruotas židinys, prie jos šliejasi ir televizoriaus baldas.
Siena dekoruota antracito spalvos plytelėmis, kurios susilieja su tokio paties atspalvio židinio apdaila. Susilieja ir sofa su kilimu, dizainerė specialiai parinko giminingą spalvos (žalios samanų) ir skirtingų audinių tekstūrų kompoziciją, kad šie du elementai taptų vientisu, tačiau nenuobodžiu, žaismingu junginiu.
Už vitrinų ir stumdamųjų durų
Vienas mažesnis miegamasis, kurį, esant poreikiui, galima paversti darbo kambariu, ir mažasis sanitarinis mazgas slepiasi už matinio stiklo vitrinų.
Dar vienas karališko dydžio (daugiau nei 30 kv. m ploto) miegamasis atskirtas nuo bendrosios erdvės tamsaus ąžuolo stumdomosiomis durimis. Jame grindys išklotos šviesia kilimine danga, suteikiančia jaukumo, minkštumo pojūtį šiai lakoniškai erdvei, kurioje yra tik keletas baldų – dvigulė lova, staliukai abipus jos ir patogus krėslas su suoliuku.
Iš miegamojo ąžuolo skydais dengtoje sienoje beveik nepastebimos durys veda į talpią drabužinę, iš kurios galima patekti tiesiai į didįjį vonios kambarį. Jis ypatingas tuo, kad yra su dideliu langu iki pat grindų, pro kurį atsiveria lauke augantys medžiai. Didelis veidrodis, stiklinė dušo kabina, šviesios pilkšvai rusvos spalvos vizualiai padidina patalpą. Ji niekada nebus nuobodi, nes už lango matomas peizažas, svarbiausias dekoro elementas, keisis sulig metų laikais ir paros metu.
Baldai neakcentuojami
"Bendrojoje erdvėje ir hole grindis dengia tamsaus ąžuolo chevron, prancūziškos eglutės, rašto parketlentės. Korpusiniai baldai pagaminti iš nedažytos juodos ir dažytos sienų spalvos MDF plokštės, metalo elementų, sienų skydai šviesaus ąžuolo, stumdomos durys – antracito spalvos ąžuolo.
Tokios pat spalvos ir plytelės, dekoruojančios holo zoną ir valgomąjį skiriančią sieną. Visos spalvos natūralios – antracitas, prigesintas ąžuolas, akcentai – žalios spalvos", – aiškina V.Tubelytė.
Šio interjero stilių jo kūrėja apibūdiną kaip modernų, minimalistinį, siekta, kad jame būtų kuo mažiau detalių ir daiktų, tik patys būtiniausi, vyrautų gamtinė spalvinė gama. Visi korpusiniai baldai projektuoti specialiai šiam būstui, laikantis principo jų per daug neakcentuoti. "Svarbiausias tikslas buvo vientisumas, kokybiškos medžiagos, kurios susilieja į visumą, neužgoždamos pagrindinės šių namų puošmenos – už langų matomo dinamiško vaizdo", – komentuoja dizainerė.
Šviesa liejasi laisvai
Lubos su peraukštėjimais padeda atskirti erdves. Bendras būsto apšvietimas sklinda iš jose integruotų LED minimalistinio dizaino šviestuvėlių. Virš valgomojo stalo ir virtuvės salos pakabinti lakoniški geometrinių formų metaliniai šviestuvai skleidžia jaukią šviesą.
Miegamajame skaitymui skirti šviestuvėliai pritvirtinti prie sienos. Šviesiuoju paros metu butą užlieja natūrali dienos šviesa, sklindanti pro vitrininius langus. Jos tikrai nepritrūksta net tada, kai lauke apsiniaukę ar lietinga.
Užuolaidos – minimalistinės. Lengvai krentančios pastelinės spalvos audinio drapiruotės pakabintos tik miegamuosiuose, kad būtų galima ilsėtis visiškoje tamsoje. Kitur jų nė neprireikia, nes į būsto vidų gali žvilgtelėti nebent pro šalį praskrendantys paukščiai.
Į terasą galima patekti ir iš virtuvės, ir iš miegamojo, tiesa, teks palypėti kelis laiptelius. Tamsinto stiklo turėklai neužgožia prieš akis plytinčios beribės miesto panoramos, ypač kai guli išsitiesęs ant čia pastatytų šezlongų.
Kas yra penthauzas?
Penthauzas – būstas, kuris visuomet yra paskutiniame arba aukščiausiame daugiabučio pastato aukšte. Tokie aukštai dažniausiai pristatomi centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, ypač ant istorinės architektūros pastatų stogų, kai šie yra rekonstruojami ar renovuojami. Tokio būsto langai dažniausiai būna vitrininiai, t.y. stiklas – nuo grindų iki pat lubų. Neretai ir visą išorinę, fasadinę jų sieną gali pakeisti vientisa, varstomo stiklo plokštuma su didžiule terasa.
