„Kalbant apie kitas paramos vietas, mes tarsimės dėl humanitarinės pagalbos miesto žmonėms ir tai mums labai svarbu“, – penktadienį žurnalistams sakė Ihoris Terechovas.

„Taip pat šiuo metu kuriame diferencijuoto perspėjimo sistemą ir ypač kviečiu Lietuvos IT sektorių prisijungti prie šio projekto“, – pridūrė jis.

Prieš kelias dienas intensyviai Rusijos apšaudyto Charkivo meras penktadienį susitiko su čia viešėjusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

I. Terechovas taip pat sakė besitikintis, kad Lietuva gali padėti gauti Ukrainai trūkstamas oro gynybos sistemas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba yra sakęs, kad šiųmetinis šalies prioritetas yra įgyti kontrolę savo oro erdvėje.

Įvairios NATO šalys šiuo metu apmoko Ukrainos pilotus naudotis amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šį mėnesį Danija pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį perduos ukrainiečiams 19 šių naikintuvų.

G. Landsbergis sakė, kad „nėra nieko svarbesnio už oro gynybą“.

„Kadangi girdime kalbas apie nuovargį, reikia priminti, kad Ukraina jau beveik dvejus metus kasdien kovoja su ta pačia žiauria invazija ir pagalba yra reikalinga“, – sakė ministras.

„Tai buvo civiliai. Tai – terorizmas“

Pastarosiomis savaitėmis Rusijai intensyviau atakuojant Ukrainą raketomis, nukentėjo ir Charkivas – per ataką sausio 23 dieną čia žuvo 11 žmonių.

G. Landsbergis su miesto mero apsilankė prie per tą pačią dieną sunaikintos Ukrainos nacionalinės teisės mokslų akademijos.

Vaikai niekada neturėtų būti taikinys, o vaikus taikiniu pasirenka tik teroristai.

Per išpuolius nukentėjo ir Charkivo gyvenamieji rajonai.

„Tai buvo civiliai. Tai – terorizmas“, – G. Landsbergiui kalbėjo meras prie vieno iš po atakų sugriautų namų.

I. Terechovas teigė, kad dėl raketų smūgių žmonės turėjo evakuotis iš namų, tačiau to nenorėjo daryti.

„Jie sakė, kad toks mūsų mentalitetas. Jie tiki, kad kai žmogus palieka savo namus, jis galvoja, kad tai amžiams“, – sakė Charkivo meras.

G. Landsbergis taip pat lankėsi požeminėje Charkivo mokykloje, kurioje šiuo metu mokosi beveik 300 įvairaus amžiaus vaikų.

Charkive yra dar keturios tokio tipo mokyklos.

„Vaikai niekada neturėtų būti taikinys, o vaikus taikiniu pasirenka tik teroristai“, – sakė G. Landsbergis.

Prie tokių mokyklų statybų prisidės ir Lietuva.

Ministrui viešint Kyjive, Europos Komisijos delegacija Ukrainoje bei Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ketvirtadienį pasirašė susitarimą, pagal kurį už Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos paramą bus įrengtos šešios slėptuvės netoli mokyklų įvairiuose Ukrainos regionuose.

Jos veiks ne tik kaip priedanga nuo oro atakų, bet ir kaip požeminės mokyklos, kur bus galima tęsti ugdymą.

„Paraginau merus plėsti priedangų, o taip pat perspėjimo sirenų tinklą, atėjus laikui savivaldybėse atsakingai parinkti kompetentingus parengties pareigūnus, taip pat skirti ypatingą dėmesį švietimui, gyventojų savisaugos stiprinimui“, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime cituojama ministrė.

Anot jos, užtikrinti viešąjį saugumą galima tik bendromis pastangomis su savivaldybėmis, o tam būtinas savivaldos įsitraukimas civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, nusikaltimų prevencijos srityse.

Susitikime taip pat aptartas priešgaisrinės saugos stiprinimas, naujo vietos savivaldos modelio įgyvendinimas, merams pristatytas Teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevencijos modelis.

Pasak ministerijos, svarbius pokyčius savivaldai atneš VRM inicijuota valstybės tarnybos pertvarka. Sisteminiai siūlymai tobulinti valstybės tarnybą apima vadovų įgalinimą, valstybės tarnautojų kompetencijų stiprinimą, naujų atlygio politikų ir gerosios valdysenos praktikų diegimą viešajame sektoriuje.

Ministerija primena, kad Seimui priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, jau nuo šių metų liepos didėtų merų atlyginimai.

Ministrė taip pat pakvietė savivaldybes dalyvauti ministerijos ir Europos Tarybos Gerojo valdymo centro projekte „EloGE“, jo metu vertinama savivaldybės atitiktis dvylikai gero demokratinio valdymo principų. 

„Šitas procesas yra eigoje, yra įvykę pirkimai, tam tikras skaičius sirenų papildomai įsigyta (...) Laukiame tiekimo. Planas toks, kad apie 75-80 proc. gyventojų, gyvenančių 100 kilometrų atstumu nuo elektrinės, būtų galimybė juos perspėti sirenomis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė viceministras Vitalijus Dmitrijevas. 

Tuo tarpu Radiacinės saugos centro laikinoji vadovė pranešė, kad netrukus bus įrengta dar viena jonizuojančiosios spinduliuotės lygį vandenyje matuojanti stotis. Toks ankstyvojo radiacijos pavojaus matavimo įrenginys bus sumontuotas Neryje. Ši stotis bus penktoji matuojanti vandens radioaktyvųjį užterštumą.

„Dabar vyksta baigiamieji darbai, esame jau nusipirkę, įrengti dar vieną tokią stotį Vilniuje, Neryje“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti vadovo funkcijas Ramunė Marija Stasiūnaitienė. 

Dabar vandens radioaktyviojo užterštumo stotys veikia dvi Buivydžiuose, Rusnėje ir Smalininkuose.

Aplinkos gama dozės galios monitoringo ir ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistemos (RADIS) tinklą Lietuvoje sudaro 43 stotys, kuriose matuojamas jonizuojančiosios spinduliuotės lygis ore ir keturios matuojančios Nėries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą.

Komisijoje vyko pasitarimas dėl galimo pavojaus Astravo AE ir dėl valstybės institucijų pasirengimo, jei jėgainėje kiltų avarija.  

Planas toks, kad apie 75-80 proc. gyventojų, gyvenančių 100 kilometrų atstumu nuo elektrinės, būtų galimybė juos perspėti sirenomis.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos. Jomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu perkama 198 perspėjimo sirenų.

V. Dmitrijevas taip pat informavo, kad 2023 metais vyks kompleksinės elgesio įvykus avarijai pratybos.

Viceministro teigimu, avarija, įvykusi Astrave nepalankiausiomis oro sąlygomis, galėtų paliesti apie trečdalį Lietuvos gyventojų.

„Apie trečdalis gyventojų galėtų patirti žalą. Ji siektų 13 mlrd. eurų žemės ūkio, pramonės ir turizmo sektoriuose. Dar 7,5 mlrd. eura žala siektų dėl sveikatos sutrikimų“, – sakė V. Dmitrijevas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrius Pulokas tvirtino, kad pastarieji metai ypač parodė, kad informacija, kas vyksta Astravo AE, slepiama, neigiama, ja manipuliuojama ne tik viešojoje erdvėje, bet ir „visais kitais formatais“.

„Situacija Baltarusijoje po pastarųjų rinkimų, visuomenės kontrolės galimybių yra tikrai blogėjanti ir (...) stiprina nuogastavimo dėl nesaugumo argumentus“, – tvirtino A. Pulokas. 

„Kai kas skaičiuoja, kad dešimt kartų buvo stabdyta (Astravo AE – BNS). Pati Baltarusija deklaruoja, kad baigtumas šių metų rudeniui yra beveik devyniasdešimt keli procentai. Bet tai sunku patikrinti ir sunku įsitikinti“, – kalbėjo ministerijos atstovas. 

Astravo AE pirmasis reaktorius buvo pastatytas 2020 metais. Viena didžiausių jėgainės kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Perspėjimo sistemos mieste tikrinamos dukart per metus. Pastarąjį kartą garsinės sirenos buvo įjungtos prieš pusmetį, balandį.

Trečiadienį jos vėl bus įjungtos 11.52 val. Įrenginiai gaus iki 12.03 val.

Tuo pačiu metu gyventojai į savo mobiliojo ryšio telefonus turėtų gauti perspėjimo pranešimus, kurie bus kartojami kas minutę.

Nuo 2012 m. rugpjūčio gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik įjungus sirenas, bet ir panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus.

Pranešimai gali būti perduodami ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio piliečiams, esantiems Lietuvos teritorijoje. Ši paslauga gyventojams – nemokama.

Perspėjimo sistemų patikrinimo metu gyventojai bus informuojami ir per Lietuvos nacionalinį radiją bei televiziją, taip pat – komercinę radijo stotį "Laluna".

Už visuomenės perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pagal galiojančius teisės aktus, sirenos turi būti įrengiamos savivaldybių centruose ir gyvenvietėse, kur gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrityje yra daugiau nei 100 sirenų.

"Yra įvairių sirenų, pavyzdžiui, tokių, kurių skleidžiamas garsas sklinda iki 7 km. Klaipėdoje įrengtos sirenos, kurių garsas girdimas iki pusės kilometro. Jei gyventojai ne patikrinimo metu išgirstų pulsuojantį, tris minutes trunkantį sirenos gausmą, reikėtų įsijungti radiją ar televizorių, kur bus pateikta svarbi informacija", – patikslino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas.

Pasenusioms gyventojų perspėjimo sistemoms savivaldybėse atnaujinti reikėtų 5,5 mln. eurų, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai.

Pasak departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Jūrio Targonsko, sudėtingiausia situacija yra Vilniuje, kur veikia vos trys perspėjimo sirenos, tačiau problemų yra ir kituose didmiesčiuose, dauguma sirenų yra labai senos.

„Sirenoms daugiausia 40 metų, jos labai senos, steigtos sovietmečiu, jos nyksta, o valstybės investicijų nėra. Mažesniuose miestuose, kur nebuvo miestų plėtros, kur jos išliko pakankamai normalios dėl tvarkingos priežiūros, gyventojai jas girdi. Tokiuose didmiesčiuose, kaip Vilnius, Klaipėda, kur vyko miestų plėtra, tuose naujuose rajonuose, žinoma, niekas negirdi, nes nėra naujų sirenų“, - BNS sakė J.Targonskas.

„Dėl pinigų - pateiktas investicinis projektas, reikia 5,5 mln. eurų visai Lietuvai“, - pridūrė jis.

Anot J.Targonsko, sistemos galėtų būti perkamos centralizuotai ir diegiamos tuose taškuose, kuriuos nustatys savivaldybės civilinės saugos planuose.

PAGD taip pat planuoja gauti europinių lėšų ir jau kitąmet įrengti 26 naujas sirenas potvynio zonose 14-oje savivaldybių.

„Atsiras po vieną-dvi naujas sirenas, valdymo pultai tose savivaldybėse, kurie bus pagrindas po to sistemas modernizuoti - atsižvelgiant į naujus valdymo punktus, galės būti valdomos moderniomis technologijomis, bus „kalbančios“, - sakė jis.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad situacija „nėra nauja“ jau 10-15 metų, nes perspėjimo sistemai nebuvo skiriama valstybės investicijų. Pasak jo, atnaujinti sistemą Vilniuje galėtų kainuoti iki 1 mln. eurų.

„Dabar mes rengiame sirenų techninę specifikaciją, jų išdėstymo planą, tada išryškės tų reikiamų sirenų skaičius, apibrėžti reikalavimai. Kai turėsime tą planą, bus tiksliai aišku, kiek reikės pinigų, bus esminis klausimas kas ir iš kur tuos pinigus gaus. Realiai savivaldybės biudžete neatsiras tokios sumos, nes ji artės prie milijono eurų“, - sakė jis.

Tuo metu J.Targonskas pažymėjo, jog Lietuvoje be sirenų veikia ir antroji sistemos dalis - perspėjimo pranešimai telefonais. Kaip anksčiau nustatė Valstybės kontrolė, 2014-aisiais tokius pranešimus gavo 83 proc. Lietuvos gyventojų, tinkamai nusistačiusių telefonus.

„Būna visokių technologinių kliūčių: ar telefonas atsinaujina, ar yra užimtas. Niekur pasaulyje nėra užtikrinama, kad perspėjimus gautų 100 procentų gyventojų“, - teigė jis.

Tiesa, gyventojai turi patys nustatyti telefoną, kad šis galėtų automatiškai priimti pranešimus. Tokios galimybės kol kas dar neturi 4G interneto vartotojai, tačiau jie, kaip ir kiti vartotojai, gali atsisiųsti mobilią aplikaciją, kuri priims tokius pranešimus.

Valstybės kontrolė, atlikusi savivaldybių auditą, penktadienį pranešė, kad Lietuvoje pavojaus atvejų šiuo metu sirenų perspėjimą išgirstų tik 51,5 proc. piliečių.

PAGD spalio 21 dieną visoje Lietuvoje rengs sirenų patikrinimą - tuomet bus išanalizuojami naujausi duomenys, kiek sirenų funkcionuoja tinkamai.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 868 perspėjimo sirenos.