Jie prašo Vyriausybė stabdyti Kauno miesto iniciatyvą prisijungti 13 šiuo metu rajonui priklausančių seniūnijų.
„Toks žmogiškas, kaimiškas prašymas – stabdykit jūs tą procesą, nemėtykit mokesčių mokėtojų pinigų, nes šitas klausimas nėra paruoštas, neišdiskutuotas, nepristatytas mūsų bendruomenei“, – į ministrę pikete kreipėsi Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.
Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų.
„Perduodam ministrei tuos 25858 parašus ir nuo Kauno rajono bendruomenių sąjungos Vyriausybei į posėdį – spurgų, kad nereiktų važiuoti ir daryti visokių susitarimų, viešai, atvirai ir su skania arbata“, – pridūrė ji.
Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė besidžiaugianti matydama tokį Kauno rajono bendruomenės aktyvumą.
„Mes tikimės, kad Kauno meras pasielgs išmintingai ir priims kitokį sprendimą, atsižvelgs į jūsų pilietinę poziciją. Net mažiausio kaimo ribos perkėlimas sukelia problemų“, – susirinkusiesiems sakė R. Tamašunienė.
Ji taip pat pridūrė, kad kol kas jokio sprendimo projekto iš Kauno miesto savivaldybės Vyriausybė nėra gavusi, tačiau ji asmeniškai mano, kad tokiems sprendimams reikia atlikti reikiamus vertinimus.
„Aš neslepiu ir iš pat pradžių sakiau, kad reikia atlikti ekonominį socialinį vertinimą. Aš su jūsų parašais kreipsiuosi į Vyriausybę, kad ji atliktų atsakingo valdymo analizę (...) Tikiuosi, kad dėl tos diskusijos, kurią jūs, gerbiami Kauno rajono žmonės, pakėlėte, manau, kad Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
„Aš pati esu iš kaimiškosios, žiedinės savivaldybės ir man labai rūpi jūsų keliamos problemos“, – pridūrė R. Tamašunienė.
Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste.
Pikete prie vidaus reikalų ministerijos dalyvavo pora šimtų Kauno rajono gyventojų, atvykusių su dešimtimis seniūnijų vėliavų.
Karmėlavos vėliavą su draugėmis laikiusi 78-erių pensininkė Danutė Pašvenskienė mano, kad prijungus rajono teritorijas prie miesto, gyvenimas kardinaliai pasikeis.
„Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste. Rajone gyvenu 78-is metus ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi mieste, nes čia visai kitas gyvenimas: ir daržai, šiltnamiai, tu sau viską augini, gal ir gyvuliuką kokį laikai, kur mieste, pavyzdžiui, gaidys negali giedoti“, – BNS sakė D. Pašvenskienė.
„Gyvenimas tikrai nepakeičiamas“, – pridūrė garbaus amžiaus moteris.
Iš Alšėnų seniūnijos atvykusi Aurelija Sederevičienė rajone gyvena kiek trumpiau – beveik septynerius metus. Pasak moters, rajone – kur kas mažesni mokesčiai.
„Kauno rajono mokesčiai yra daug mažesni negu Kauno mieste. Rajonas labai gerai plečiasi, savo gatves tvarko, infrastruktūrą. Mes nesiskundžiame Kauno rajono darbais“, – BNS sakė 44-erių buhaltere dirbanti moteris.
Piketuotojai į sostinę atvyko keliomis dešimtimis automobilių, papuoštų Kauno rajono vėliavėlėmis, taip pat keliais autobusais. Transporto priemonių koloną iki vidaus reikalų ministerijos lydėjo policijos pareigūnai.
Iš Babtų į piketą atvykęs prekybininkas Jonas, nenorėjęs pasakyti savo pavardės, teigė, kad dalies rajono prijungimas prie miesto sukeltų problemų rajono gyventojams.
„Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų“, – sakė 40-metis vyras.
Kauno rajono gyventojai į sostinę atvyko po to, kai Kauno rajono savivaldybės taryba neeiliniame posėdyje vienbalsiai nusprendė nepritarti miesto iniciatyvai prijungti dalį rajono teritorijų prie Kauno.
Pora šimtų piketuotojų buvo ir prie Kauno rajono savivaldybės pastato bei posėdį tiesiogiai stebėjo ant jo įrengtame ekrane.
Kauno miesto savivaldybė rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės.
Kauno miestas siūlė prijungti teritorijas, kurios užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik du kartus daugiau nei dabartinis miesto plotas.
Galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų keitimo priimtų Vyriausybė ir Seimas.
