-
Gyventojai kviečiami pažvelgti į Klaipėdos rajoną nuo piliakalnių viršūnių
Kelionę per Klaipėdos rajono piliakalnius vertėtų pradėti nuo vieno patraukliausių ir labiausiai turizmui pritaikyto – Kalniškės piliakalnio. Nuo jo atsiveria vaizdas į Minijos upės slėnį, Gargždų miesto parką. Čia įrengti takeliai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai, sutvarkyti piliakalnio šlaitai.
„Tai puikiai rekreacijos ir turizmo poreikiams pritaikytas piliakalnis, kuris per keletą metų sutvarkytas taip, kad gali būti pavyzdys ir kitiems. Piliakalnis džiugina lankytojų akį savo šlaitais bei nuo jo atsiveriančiais vaizdais. Jis itin mėgstamas ne tik turistų, bet ir vietos bendruomenės, čia vyksta įvairiausi renginiai, minimos tradicinės baltų šventės“, – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Liutikienė.
Išskirtinis ir Baltijos jūros kranto kyšulyje įrengtas Kukuliškių piliakalnis, kuris visai netikėtai buvo atrastas tik 2016 metais. Pasirodo, kad tai – ankstyviausias Lietuvos pajūryje aptiktas piliakalnis. Per jį eina pažintinis Litorinos takas, tad lankantis prie Olando Kepurės skardžio nepraleiskite progos pasivaikščioti ir, eidami pažintiniu taku link Kukuliškių kaimo, aplankyti ir šį rajono piliakalnį.
Lankant piliakalnius nepraleiskite ir didžiausio rajone – Eketės piliakalnio. Šalia jo – Laukžemių tvenkinys, atsiradęs užtvenkus Eketės upę. Todėl nuo jo atsiveria puikūs vaizdai. Aplankyti verta ir Žvaginių piliakalnį, kuriame įkurtas ir Ablingos memorialas, skirtas Ablingos kaimo tragedijai paminėti. Čia stovi 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, informacinis stendas. Klaipėdos rajone stūkso ir vienas geriausiai įtvirtintų piliakalnių Lietuvoje – Skomantų piliakalnis. Piliakalnio viršutinėje dalyje pastatytas obeliskas, skirtas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui įamžinti. Šis piliakalnis laikomas archeologijos paminklu bei vienu gražiausių Žemaitijos piliakalnių.
„Tai tik keletas rajono piliakalnių, tačiau aplankyti verta visus. Vieni jų stebina atsiveriančiais vaizdais, kiti patiks mėgstantiems žygius, o dar kiti žavi savo istorija, bei legendomis ir įvairiausiais padavimais. Kviečiame apsilankyti Klaipėdos rajone ir pažvelgti į jį nuo piliakalnių viršūnių. Tai leis ne tik pajausti šio krašto istorijos alsavimą, bet ir pasigėrėti gamtos vaizdais, kuriuose persipina žaliuojantys laukai bei vandenys“, – kviečia vicemerė Ligita Liutikienė.
Jei norite pamatyti Klaipėdos rajoną kitaip ir atrasti šį kraštą per piliakalnius, kviečiame apsilankyti Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre ar jo interneto svetainėje. Yra parengtas specialus piliakalnių maršrutas, kurio metu galima aplankyti beveik visus rajono piliakalnius ir daugiau sužinoti ne tik apie jų istoriją, bet ir apie juos supančias legendas. Visą informaciją ir maršrutus rasite www.klaipedosrajonas.lt.
-
Įžūlu: niekadėjai niokoja kraštovaizdžio perlus 10
Neatsitiktinai 2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs piliakalnių metais. Tai pačiais 2017-aisiais į kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 941 piliakalnis. Šiandien fiksuojama virš 900 piliakalnių, kurie yra svarbūs kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir reikšmingos istorinės atminties vietos.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos atkreipia dėmesį į vis dar pasikartojančius piliakalnių niokojimo atvejus. Be jau klasika tapusių žalojimo pavyzdžių, kai nelegalūs kasinėtojai, dar vadinami juodaisiais archeologais, iškasinėja kultūrinius piliakalnių sluoksnius, ieškodami praeities artefaktų bei ketindami juos nelegaliai realizuoti rinkoje ar pasilikti sau kaip kolekcinius daiktus, nemažai piliakalnių nukenčia nuo neatsakingų ir abejingų savo krašto istorijai motociklų bei keturračių savininkų, kai kada net nuo infrastruktūros darbų.
Kaip informavo KPD vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala, per 2019 m. ir 2020 m. pradžioje buvo fiksuoti šeši piliakalniai, kuriems buvo padaryta žala: Bėčionių piliakalnis Šalčininkų rajone nukentėjo nuo įžūlių sniego motociklininkų, Kudinų (Kalnų) piliakalnis Radviliškio rajone buvo išvažinėtas motociklais, Sukinių piliakalnis Ukmergės rajone išvažinėtas keturračiais, Liaudiškių piliakalnis Zarasų rajone nežymiai iškasinėtas juodųjų archeologų su paliktomis duobėmis, Antakščių II piliakalnis Molėtų rajone nukentėjo nuo medžiotojų, kai ant piliakalnio buvo pastatytas bokštelis ir nežymiai išvažinėtas šlaitas, Turčinų, Ročkų piliakalnis Šakių rajone nukentėjo nuo pasienio infrastruktūros darbų įrengiant patrulio kelią.
"Šie ir panašūs pavyzdžiai demonstruoja piliečių sąmoningumo stoką ir nepagarbą krašto istorijai. Dažnai itin sunku surasti žalą padariusius asmenis, tačiau KPD bendradarbiauja su Policijos departamentu spręsdamas panašias problemas, todėl tikisi, kad ateityje pavyks ne tik rasti kaltuosius, bet apskritai užkardyti šią veiklą", – sakė R.Dediala.
KPD prašo visuomenės atkreipti dėmesį į piliakalnių žalojimo atvejus ir, jeigu esate pastebėję panašių atvejų, pranešti departamento karštąja linija internete www.kpd.lt.