„Tai daugiau nei filmas. Tai legendinių vyrų istorija, kelias, gyvenimas, drąsa ir kasdienybė, jų dėka mūsų šalis netapo nusikaltėlių oaze ir tarptautine grėsme visai Europai. „Šeštajam skyriui“, taip tuomet vadintas elitinius pareigūnus vienijęs teisėsaugos organas, turime būti dėkingi už tai, kaip toli teisėtvarkoje valstybei pavyko nueiti šiandien“, – sakė septynių bestselerių autorius D. Dargis.
Jis pasidžiaugė, kad į Kaune, laikinojoje kino teatro „Romuva“ kino salėje vykusią premjerą bilietai buvo išgraibstyti per porą dienų. Numatoma, kad „Romuvoje“ šis dokumentinis filmas dar bus rodomas balandžio 30 d. bei gegužės 1 ir 4 dienomis. Dar vienas seansas vyks balandžio 28 d., tačiau į jį visi bilietai jau išparduoti.
Ketvirtadienio vakarą dokumentinis filmas „Pirmieji kovotojai su mafija“ sudomino ir pramogų atstovus, ir Kauno policijos pareigūnus. Visų atėjusiųjų laukė staigmena – jie galėjo apžiūrėti 1990-aisiais populiarių automobilių kolekciją, tai pat įsigyti šį dokumentinį filmą įrašytą į 1990-aisiais populiarias vaizdo kasetes.
Tuomet šalyje klestėjo reketas, nevaržomai siautėjo banditų gaujos, žudymai, grobimai, naikinimai ar masiniai žmonių dingimai buvo Lietuvos kasdienybė.
„Norėjosi atspindėti to meto dvasią“, – šypsojosi D.Dargis.
Anot jo, dokumentinis kino pasakojimas žiūrovams perteikia Lietuvos nepriklausomybės pradžią, kai užvaldyti valstybę su savo „paniatkėmis“ siekė garsiausių nusikaltėlių susivienijimai, bauginę ir drebinę ne tik eilinius gyventojus, bet ir pačius pareigūnus.
„Tuomet šalyje klestėjo reketas, nevaržomai siautėjo banditų gaujos, žudymai, grobimai, naikinimai ar masiniai žmonių dingimai buvo Lietuvos kasdienybė. Svarbiausių spaudos leidinių pagrindinės antraštės kasdien mirgėdavo baisiausiomis istorijomis. Bet vieną dieną tik kelių vyrų rankomis tam buvo uždėtas apynasris. Jie tarsi legendos, kuriuos privalome ne tik gerbti, bet ir dėkoti už tai, ką jie padarė per trumpą, bet efektingą gyvavimo laikotarpį“, – sakė teisėsaugos veteranus prieš kamerą pakalbinęs filmo autorius D.Dargis.
Anot rašytojo, dabartinei kartai bene įdomiausia, kas Lietuvoje vyko būtent tais laikais, kai visu pajėgumu darbavosi 6-ojo skyriaus pareigūnai.
„Kartos keičiasi, bet klausimų apie pirmuosius Lietuvos kovotojus su mafija sulaukiu beveik visuose susitikimuose. Tad šis filmas – savotiška padėka tiems, kurie tai darė. Šiame filme – nuo pasakojimų apie garsiausio visų laikų Kauno kriminalinio pasaulio mohikano Henriko Daktaro ar jo artimiausios aplinkos asmenų vaikystę iki niekur neskelbtų archyvinių kadrų iš slapčiausių operatyvinių bylų. Tai tikra istorija, kuri atskleidžia tai, kas šokiruoja ir net verčia abejoti faktų tikrumu”, – sakė D.Dargis.
Filme atvirais pokalbiais „Šeštojo skyriaus“ legendą perteikia net 12 pašnekovų. tarp jų – ir praeityje garsios Kauno grupuotės šulo išpažintis apie pagarbą ir baimę „šeštokams“. Žiūrovai taip pat turėjo galimybę išvysti išskirtinius archyvinius kadrus apie pirmųjų šalies reketininkų sulaikymus, kitas įspūdingas operacijas.
Buvusio Kauno 6-ojo skyriaus viršininko Olego Mažuikos teigimu, šiandien galbūt atrodo juokinga, bet nepriklausomybės pradžioje Kaune klestėjo tokie kasdieniai nusikaltimai, kaip automobilių vagystės ir reikalavimas už jas sumokėti išpirkas. „Vien Kaune 6-ojo skyriaus veiklos pradžioje šioje srityje aktyviai veikė trys grupuotės“, – sakė O.Mažuika.
Kito filme prašnekusio ekskomisaro žodžiais, tuo metu Lietuvoje egzistavo daugiau kaip 100 nusikalstamų grupuočių ir per tūkstantis jiems priskiriamų asmenų. Tuo tarpu pats iki gyvos galvos nuteistas H. Daktaras yra prisipažinęs, kad vien Kaune egzistavo 30-40 gaujų.
Kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinio darbuotojų arba tiesiog „šeštokų“ veiklos (1989–1992) metais visoje Lietuvoje užregistruota 944 asmenų nužudymų, šimtai be žinios dingusių žmonių, daug sprogdinimų, vagysčių bei turto prievartavimo aktų. Vos keletą metų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje egzistavusio 6-ojo skyriaus darbuotojai ne tik triuškino šalies gaujas, bet ir atskleidė vagystę Gintaro muziejuje Palangoje. Šie pareigūnai daug prisidėjo prie Sausio 13-osios ir kitų Lietuvai reikšmingų bei istoriniais tapusių įvykių.
„Galima tik įsivaizduoti, kokie skaičiai būtų nugulę į šalies statistiką, jei nebūtų šių vyrų“, – pastebėjo D.Dargis.
