Kosulio priežastys įvairios

Peršalimo ligos neaplenkia daugelio žmonių, nepaisant jų amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Vienas nemaloniausių kvėpavimo takų negalavimo simptomų yra kosulys. „Pirmiausiai jis užpuola pacientus, kurie serga lėtinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, – teigė LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikos pulmonologė Margarita Rugaitienė. – Tokiems pacientams tiek paprastas virusas, tiek bakterinė infekcija gali sukelti audringą lėtinės plaučių ligos paūmėjimą.“

Dažnu atveju tokie pacientams tenka apsilankyti gydymo įstaigoje, nes paprastas gydymasis namuose nepadeda.

Pulmonologė Margarita Rugaitienė. /  LSMU Kauno ligoninės nuotr. 

Pasak M. Rugaitienės, pacientai dažnai užsitęsusio kosulio priežastis būna gripo, COVID-19, peršalimo ligų komplikacijos. „Ilgai varginantis kosulys, dusulys, karščiavimas gali turėti įtakos pacientų gyvenimo kokybei: sukelti krūtinės, nugaros ir galvos skausmą, sutrikdyti paciento ir jo artimųjų poilsio bei miego rėžimą“, – sakė pulomonologė.

Delsti neverta

Ilgalaikio kosulio priežastimi būna ir dar nediagnozuotos lėtinės plaučių ligos. „Jas gali lemti rūkymas, aplinkos teršalai, genetinė predispozicija ir sunkios respiracinės infekcijos vaikystėje“, – aiškino M. Rugaitienė.

Kada reikėtų susirūpinti? Medikės teigimu, kai kosulys, dusulys trunka ilgiau nei viena ar dvi savaitės, simptominis gydymas neefektyvus, o paciento savijauta išlieka tokia pati ar net palaipsniui prastėja. „Tokiais atvejais rekomenduojama nenaudoti namuose turimų antibiotikų, nes virusinės infekcijos antibiotikais negydomos. Antibiotikai skiriami bakterinėms infekcijoms gydyti arba virusinių infekcijų bakterinėms komplikacijoms. Taip pat užsitęsus kosuliui būtina kreiptis pas pulmonologą“, – patarė medikė.

Kai kurios plaučių ligos – mirtinos

Kosulį gali lemti ir kiti negalavimai – širdies nepakankamumas, refliuksas ir kt. Respiracinius simptomus, tokius kaip dusulys ramybėje ar minimalaus fizinio krūvio metu, sumažėjęs kraujo įsotinimas deguonimi, sunkumo, spaudimo pojūtis krūtinėje reikėtų diferencijuoti ir nuo plaučių embolijos. „Embolija gali pasitaikyti įvairaus amžiaus žmonėms nepriklausomai nuo jų lyties. Tačiau rizika didėja vyresniems. Nuo negydomos plaučių embolijos miršta beveik kas trečias pacientas“, – tvirtino M. Rugaitienė.

Tikslinant respiracinių simptomų atsiradimo priežastį būtina diferencinė diagnostika, kuri leidžia nustatyti tikrąją jų priežastį. Tam  atliekamas plaučių funkcijos įvertinimas, krūtinės ląstos rentgenograma, specifiniai kraujo tyrimai, vertinama paciento klinikinė būklė. Diagnozavus ligą – skiriamas specifinis ar simptominis gydymas.

„Svarbu nepamiršti, kad ir nesant pandemijai visada svarbi yra įvairių ligų prevencija: rankų higiena, kaukių dėvėjimas viešose vietose bei vakcinacija nuo gripo, COVID-19, pneumokoko. Ne mažiau svarbi plaučių ligų profilaktikos priemonė yra ir reguliariai, kas metus atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Šis tyrimas svarbus diagnozuojant gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip plaučių tuberkuliozė ar plaučių onkologinė liga. Kartais šios ligos diagnozuojamos tik atliekant radiologinius tyrimus, kadangi pacientai ne visada jaučia šių ligų simptomus“, – akcentavo M. Rugaitienė.

Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus ir Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio, tai – šiuolaikinė diagnostikos technologija, kuri pasaulyje nėra labai nauja, tačiau Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nebuvo taikyta. „Šios technologijos išskirtinumas – tikslumas ir galimybė surasti tikslią nedidelių darinių plaučiuose lokalizaciją, kuri įprastais metodais nėra tokia tiksli. Pritaikius šį diagnostikos būdą ir atradus tikslias darinių vietas, jų pašalinimas tampa mažiau invazinis ir traumuojantis, todėl pacientams kyla mažiau komplikacijų, o pooperacinis laikotarpis būna sklandesnis, greitesnis ir sėkmingesnis“, – sako prof. R. Benetis.

Šios technologijos išskirtinumas – tikslumas ir galimybė surasti tikslią nedidelių darinių plaučiuose lokalizaciją, kuri įprastais metodais nėra tokia tiksli.

Vienas iš pacientų – Antanas, kuriam kovo pabaigoje buvo atlikta naujoji procedūra. „Iškart po procedūros jaučiausi puikiai ir jau kitą dieną grįžau namo. Dabar tik šiek tiek jaučiu maudimą plaučiuose, biopsijos vietoje ir laukiu tolesnio gydymo“,  – pasakoja kaunietis.

Onkologine liga sergantis pacientas gydytojo buvo siųstas pasitikrinti plaučius dėl darinio plautyje. Vasario mėnesį Kauno klinikose jam buvo atliktas plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimas, parodęs, jog plaučiuose yra darinių ir reikalingas platesnis ištyrimas. „Sulaukus atsakymų, buvo paskirta konsultacija pas gydytoją pulmonologą, kuris ir pasakė apie galimybę atlikti naują diagnostikos procedūrą“, – sako Kauno klinikų pacientas.

Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovo prof. Mariaus Žemaičio teigimu, ši saugi intervencija atliekama, kai kitos diagnostikos galimybės yra išnaudotos, pavyzdžiui, įprasta bronchoskopija, transbronchinė biopsija ar endobronchinis ultragarsas. „Paciento plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatai parodė, jog plaučiuose yra mažų darinių, prie kurių tiksliai prieiti ir paimti biopsiją galima tik pasitelkus šią inovatyvią diagnostikos technologiją“, – teigia gydytojas pulmonologas.

Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojo krūtinės chirurgo Vyčio Bajoriūno, elektromagnetinė navigacinė bronchoskopija ateityje krūtinės chirurgams operacijos metu padės ne tik tiksliai lokalizuoti smulkius darinius plaučių audinyje, bet ir minimaliai invaziniu chirurginiu būdu juos pašalinti, išsaugant nepažeistą plaučio audinį.

Procedūros metu specialiais elektromagnetiniais zondais yra pažymimi specifiniai taškai plaučiuose, taip sujungiant paciento kvėpavimo takus su trimačiu radiologiniu ir endobronchiniu navigacijos žemėlapiu kompiuteryje. „Tokio navigacinio žemėlapio pagalba specialiais elektromagnetiniais kateteriais ir zondais per bronchus patenkama tiksliausiu keliu iki mažiausio darinio plaučiuose. Jį pasiekus, paimama biopsija“, – paaiškina prof. M. Žemaitis.

Elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija atliekama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos hibridinėje operacinėje, pacientui skiriant bendrą nejautrą. Procedūra atliekama dalyvaujant daugiadalykei komandai: gydytojams pulmonologams, krūtinės chirurgams ir anesteziologams. 

„Mes tikimės, kad ateityje tai bus ne tik diagnostikos, bet ir gydymo technologija. Išmaniosios sistemos pagalba, pritaikius įvairią energiją, tikimės šalinti tam tikros lokalizacijos, savybių ir dydžio navikus kvėpavimo takuose ir plaučiuose“, – sako Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. R. Benetis.

Remiantis pasauline praktika, bronchoskopijos elektromagnetinės navigacijos kontrolėje sėkmė siekia net 94 proc. Iki valandos trunkanti minimaliai invazinė procedūra yra saugi, o patiriamos komplikacijos yra reikšmingai retesnės nei chirurginių procedūrų metu. Kitą dieną po procedūros pacientai jau gali keliauti namo.

COVID-19 komplikacija

Viena iš dažniausių COVID-19 ligos komplikacijų – plaučių uždegimas. Tačiau asmenys, susirgę COVID-19 liga, gali nieko nejausti (besimptomiai atvejai), arba gali sirgti sunkia pneumonija, respiracinio distreso sindromu.

Viena iš dažnesnių COVID-19 ligos komplikacijų – vidutinė ar sunki plaučių uždegimo forma. Daliai į Priėmimo skyrių atvykusių pacientų plaučių radiologinio tyrimo vaizduose matoma plaučių pažeidimo požymių. „Sunkia pneumonijos forma sergančių pacientų rentgeno nuotraukoje kartais beveik nebematoma sveiko plaučių vaizdo, – sako  prof. E. Danila. – Tokiais atvejais skiriamas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija ir kitos pagalbinės priemonės.“

Tirdami, kaip (ar) koronavirusinė infekcija pažeidė plaučius, kartu galime aptikti ir kitas plaučių ligas ankstyviausiose stadijose – intersticines plaučių ligas, plaučių emfizemą ar net plaučių vėžį.

Ir bakterinis, ir virusinis, ir koronavirusų sukeltas plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, esant poreikiui ir kitais vaistais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, skysčių infuzijomis, papildomu deguonimi, esant sunkiam plaučių uždegimui ir sutrikusiai deguonies apykaitai bei esant kvėpavimo nepakankamumui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, EKMO (ekstrakorporinė membraninė oksigenacija).

Plaučių uždegimas: sukėlėjai ir simptomai

Bakterijos ir virusai, patekę į nosiaryklę, dažniausiai imuninės sistemos yra sunaikinami. Jei ne, jie patenka į bronchus – žmogus gali susirgti ūminiu bronchitu, kuris beveik visuomet būna virusinės kilmės. Jei bakterijos ar virusai patenka į plaučius, jie dažniausiai sukelia uždegimą.

Plaučių uždegimas – tai ūminė plaučių liga, kai įkvėptos bakterijos ar virusai sukelia uždegiminę reakciją. Pasak prof. E. Danilos, ši reakcija reiškia, kad alveolės užsipildo uždegiminiu skysčiu ir tinkamai nefunkcionuoja, t. y. deguonis į jas nepatenka ir neatiduodamas į kraują. Plaučių uždegimas, sukeltas bakterijų, dažniausiai apsiriboja dalies plaučių pažeidimu. Virusų sukelti uždegimai kartais yra sunkesni, nes gali sukelti didelės plaučių dalies pažeidimą. Į alveoles patenka daug skystosios kraujo dalies, kraujo baltymų ir kitų medžiagų, kurios trukdo deguoniui patekti į kraujotaką.

Virusų ir bakterijų sukeliamos ligos įvairios – nuo bronchito, tracheito iki plaučių uždegimo ir respiracinio distreso sindromo. Tokias ligas gali sukelti ne tik koronavirusai, bet ir gripo ar daugelis kitų respiracinių virusų. Pagal simptomus atskirti, ar plaučių uždegimą sukėlė koronavirusai, ar kiti virusai ar bakterijos – dažniausiai neįmanoma.

Dėl uždegimo masto – ar pažeista didelė plaučių dalis ar ne, – gali būti konstatuojamas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, gali sutrikti kitų organų veikla.

Gydymas ligoninėje ir namuose

Tiek koronavirusinės pandemijos laikotarpiu, tiek nesant pandemijos, plaučių uždegimu sergantys pacientai ligoninėje gydomi tada, kai toks gydymas būtinas: pacientai į ligoninę guldomi pagal tai, kokiais ligos požymiais liga pasireiškia. Jei būklė lengva – pacientas gali gydytis namuose skiriant antibakterinį gydymą (antibiotikų). Dažniausiai pacientas guldomas į ligoninę tuomet, kai jo būna būklė sunki arba ji keičiasi (blogėja), kai ligonis yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų.

„Dažniausiai būna, kad nors ir  COVID-19 liga diagnozuota, tačiau atlikti tyrimai nerodo plaučių uždegimo, ligonio būklė lengva, nėra kvėpavimo nepakankamumo požymių. Tokie pacientai išleidžiami gydytis į namus, – aiškina prof. E. Danila. – Pagrindiniai būklės stabilumo įvertinimo kriterijai, parodantys komplikacijų riziką, yra arterinis kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi, karščiavimas, sąmonės būklė ir kiti. Jei šie parametrai rodo esant mažą komplikacijų tikimybę, ligoniai dažniausiai gali būti sėkmingai gydomi ambulatoriškai“. Jei skiriamas ambulatorinis gydymas, būtina stebėti savijautą: „Jei savijauta blogėja, jei pacientas karščiuoja ir prasideda dusulys, krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų pakartotinai įvertinta būklė. Esant poreikiui, bus atlikti laboratoriniai tyrimai, radiologinis ištyrimas. Jei reikės – gydoma ir sveikatos būklė stebima stacionare“, – sako prof. E. Danila.

Kosulys ir dusulys

Plaučių uždegimo simptomai – kosulys, pakilusi kūno temperatūra, šaltkrėtis, oro stoka, padažnėjęs kvėpavimas, silpnumas. „Ne visi sergantys plaučių uždegimu jaučia dusulį. Dusulys – subjektyvus pojūtis, – sako prof. E. Danila. –  Dusulį gali justi nebūtinai dėl plaučių uždegimo (žmogus gali jausti oro stygių dėl pakilusio kraujospūdžio, širdies ligos, anemijos, streso ir pan.). Dėl to žmogui diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai: gydytojas klauso (auskultuoja) plaučius, skiria tyrimus: krūtinės ląstos rentgenografiją, kraujo, arterinio kraujo dujų tyrimą ir kt.“.

Kodėl dūstama? Viena priežastis – į plaučius patenka nepakankamai oro (su juo ir deguonies). Kita – deguonis, patekęs į plaučius, nepatenka į kraujotaką (plaučių liga). Deguonis neišnešiojamas po organizmą dėl nepakankamo kiekio hemoglobino (dėl anemijos), prie kurio jungiasi deguonis. Dusulys galimas ir dėl emocinių dalykų – nevisiško (nepilno) įkvėpimo.

Deguonies svarba ir kaip jis patenka į plaučius

Įkvėptas per nosį oras bronchais keliauja į alveoles. Dėl uždegimo bronchai gali susiaurėti, alveolės užsipildyti uždegiminiu skysčiu ir nefunkcionuoti.

Ore yra apie 21 proc. deguonies. Kai kraujyje yra deguonies stygius, ligoniui tiekiamo deguonies koncentracija padidinama, tikintis, kad daugiau deguonies galės įsisavinti likusios alveolės, kurios neapimtos uždegimo. Skiriant didelio srauto deguonies, stengiamasi išnaudoti visas uždegimo neapimtas alveoles tiekiant deguonies tiek, kad maksimaliai jo patektų iš alveolių į kraują.

Plaučiuose išsiraizgęs didelis kraujagyslių tinklas. Jei kraujas atiteka į tas vietas, kuriose alveolės nefunkcionuoja, deguonies iš jų nepasiima ir į organizmą kraujas grįžta neįsotintas deguonimi. Tokiu atveju kvėpavimo raumenys skatinami kvėpuoti, įsijungia pagalbiniai kvėpavimo raumenys ir išnaudoja deguonies likučius. Padidinus deguonies kiekį, likusios alveolės įsotinamos juo, kad kraujas pasiimtų deguonį. Jei maksimaliai tiekiant deguonies, kraujyje vis tiek yra jo stygius, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija.

Pagalba sau ir rekomendacijos besigydantiems namuose

Reikėtų mažinti kitų asmenų kontaktų su sergančiuoju, vėdinti patalpą, kurioje pacientas būna.

Svarbi visavertė mityba, išgertas pakankamas skysčių kiekis, laiku suvartoti skirti vaistai. Pasveikus patariama laipsniškai grįžti prie įprastos fizinės veiklos.

Išleidžiant gydytis į namus turi būti įvertintos aplinkybės, ar vyresnis žmogus gali gydytis namuose – ar yra kas pasirūpina maistu, vaistais, ar bus prižiūrėtas dėl buitinių sąlygų, ar, tarkime, bus kas prižiūri, kad susvaigus galvai ar įvykus silpnumo priepuoliui nepargriūtų.

Kokie liekamieji reiškiniai?

Visiškai įprasta, kad praėjus mėnesiui po plaučių uždegimo žmogus gali justi silpnumą, nuovargį, didesnį prakaitavimą. Po sunkaus plaučių uždegimo šiuos simptomus gali justi iki pusės metų. Po respiracinio distreso sindromo – iki metų. Šiuos reiškinius lemia ligos ir jos sąlygojamo nejudrumo trukmė, kartais – ir skiriami vaistai. Kuo ilgiau truko liga, tuo ilgiau užtrunka sveikimas, tuo ilgesnis laiko tarpas būtinas plaučiams regeneruoti.

VUL Santaros klinikų nuotr.

„Tai susiję su koronaviruso infekcija užsikrėtusių pacientų gydymu, baime užsikrėsti ir dėl nepakankamos jų sveikatos priežiūros“, – sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.

Pacientai, bijodami užsikrėsti koronavirusine infekcija, vengė vizitų pas gydytojus. Pasak prof. M. Miglino, ta baimė suprantama, nes šių pacientų imuninė sistema yra slopinama medikamentų, todėl COVID-19 liga užsikrečiama lengviau, sergama sunkiau. Pastebėta, kad vienintelė buvusi išeitis – nuotolinė kontrolė – ne visada buvo gera.

„Lėtinės inkstų ligos priežastys – padidėjęs ir tinkamai nekoreguojamas kraujospūdis bei cukrinis diabetas. Gydytojai nefrologai, kardiologai, endokrinologai ir šeimos gydytojai bandė pacientus konsultuoti ir ligų gydymą kontroliuoti nuotoliniu būdu, bet ne visada tai pavykdavo – dalis pacientų visai nuo kontrolės „nutrūko“, vizitai buvo praleidžiami, tyrimai neatliekami, dėl to ligos koreguotos nepakankamai. Dėl šių priežasčių didesnei nei įprastai daliai pacientų gali grėsti inkstų veiklos sutrikimai“, – sakė M. Miglinas.

Gydytojai nefrologai sulaukia vadinamųjų uždelstų atvejų – dėl pandemijos metu sustabdytų įprastinių planinių procedūrų šiuo metu sulaukia pacientų su infekcijomis, taip pat su kateterių, fistulių problemomis.

Apžvelgdami metus trunkančią pandemiją, galime konstatuoti, jog šis laikotarpis turėjo įtakos ir pacientams, gyvenantiems su transplantuotu inkstu.

„Daugiau teko valdyti inksto atmetimo reakcijų, ypač pirmosios pandemijos bangos metu (vasarą). Tokią situaciją lėmė pacientų baimė vykti į gydymo įstaigas – praleisdavo vizitus, patys koreguodavo imunosupresinius vaistus, – sako prof. M. Miglinas. – Šiuo metu, kai transplantuoti ir dializuojami pacientai jau paskiepyti, tikimės, tai padės sustabdyti koronaviruso infekcijos plitimą tarp šios itin pažeidžiamos pacientų grupės.“

2020 metais koronavirusine infekcija sirgo 226 dializuojami pacientai ir 75 pacientai, gyvenantys su transplantuotu inkstu.

Pandemijos atgarsiai nefrologijos moksle

Pandemijai tęsiantis pasaulyje skelbiama nemažai duomenų apie inkstų ligomis sergančių, dializuojamų ir gyvenančių su transplantuotu inkstu pacientų gydymą nuo koronavirusinės infekcijos, mirtingumo statistiką, galimas gydymo korekcijas imunosupresiniais vaistais. Inkstų ligos – vienos iš dažniausių registruojamų COVID-19 komplikacijų.

Net ir nesirgusiam inkstų liga, kas dešimtam pacientui po koronavirusinės infekcijos sutrinka šių organų veikla. Jei sutrikimo laipsnis sunkus, reikia dializių – didėja ir mirties rizika.

„Ūminis inkstų pažeidimas yra ne tik dažna ir grėsminga COVID-19 komplikacija su mirties rizika, bet ir įveikus ligą ne visada inkstų veikla atsinaujina, lieka negrįžtamų inkstų pažeidimų. Prognozuojama, kad lėtinėmis inkstų ligomis sergančiųjų daugės“, – apibendrina prof. M. Miglinas.

Kovo 11 d. minima Pasaulinė inkstų diena. Šią dieną didelis dėmesys skiriamas ypač jautriai pacientų grupei – hemodializuojamiems pacientams. Prof. M. Miglinas sako, kad pandemijos laikotarpiu šie pacientai neišvengiamai turėjo kontaktuoti su personalu ir kitais pacientais, nes vizitai dializės procedūroms būtini tris kartus per savaitę.

„Geroji žinia yra ta, kad medicinos mokslas ieško galimybių pakeisti dializuojamų pacientų priežiūros modelius, kad būtų daugiau namų terapijos, kad būtų išvengta kontaktų – todėl neabejotinai daugės peritoninės dializės, atliekamos namuose“, –  teigia prof. M. Miglinas. 

Namų dializė (Lietuvoje – peritoninė dializė) ne tik leidžia išvengti kelionės į dializės centrą ir procedūros jame. Pastebėta, kad taip ilgesnį laiką išsaugoma liekamoji inkstų veikla, mažiau ribojama mityba, geresni parametrai po inksto transplantacijos. Pacientai gali laisvai keliauti ir išlikti socialiai aktyvūs, todėl pasibaigus karantinui namų izoliacija jiems vėl grąžins visavertį gyvenimą.

Plaučiai tapo taikiniu

Apie plaučių ligas pastarąjį pusmetį kalbama ypač daug – koronaviruso infekcijos taikinys yra plaučiai, šios infekcijos sukelta COVID-19 liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, kvėpavimo nepakankamumu.

Lėtinėmis plaučių ligomis sergantys žmonės jautresni infekcijoms, kurių taikinys yra plaučiai: "Tuberkulioze sergančių žmonių plaučiai jau pažeisti ligos, nesveiki, dėl to papildoma infekcija (pavyzdžiui, koronavirusinė, gripo, įprastų bakterijų) labai pablogina paciento sveikatos būklę. Tuberkuliozė dažniausiai stipriai pažeidžia plaučių audinį, susidaro ertmės, randai. Todėl laiku nepastebėta ir nepradėta tinkamai gydyti, progresuoja. Toks ligonis yra daug pavojingesnis kitiems asmenims, nes išskiria daugiau tuberkuliozės sukėlėjų (tuberkuliozės mikobakterijų). Deja, COVID-19 liga situaciją ypač pasunkina dėl ribotos galimybės išsitirti", – aiškina Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.

Tuberkulioze užsikrėtusiųjų kasmet registruojama šiek tiek mažiau. Vis dėlto tuberkuliozės epidemiologinė situacija gerėja per lėtai. Išsivysčiusiose šalyse tuberkulioze serga apie 5 ligonius iš 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šia liga serga, pernai metų duomenimis, apie 36 iš 100 tūkst. gyventojų. "Didžiausia problema – nutrauktas gydymo kursas, kai, pasijutę geriau, pacientai nebevartoja vaistų. Dėl to vystosi vaistams atspari tuberkuliozė. O ją gydyti daug sunkiau ir gydymo trukmė daug ilgesnė (keliolika mėnesių ar ilgiau), – sako Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė Edita Davidavičienė. – Tyrimai rodo, kad vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 25–35 žmones."

Tuberkuliozė vis dar paplitusi

Žmogus, sergantis atvira tuberkulioze, išskiria į aplinką tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, juokdamasis. Jų įkvėpęs kitas žmogus užsikrečia. Prieš du dešimtmečius mūsų šalyje užsikrėtusiųjų mastas pasiekė beveik epideminį lygį, dėl to valstybiniu lygiu buvo imtasi priemonių, siekiant situaciją suvaldyti: "Sukurta valstybinė tuberkuliozės kontrolės ir profilaktikos programa, sukurta DOTS sistema (DOTS – directly observed treatment standartised – tiesiogiai stebimas standartizuotas gydymas), – pasak E.Davidavičienės, ši sistema puikiai veikia. – Pagal šią programą, ligonis vaistus turi suvartoti stebint medicinos personalui. Tik nenutrauktas gydymas gali ligą įveikti, o tam reikia pasiryžimo gydytis, kantrybės ir didelės socialinės atsakomybės ir valstybės paramos."

Įtarti ligą ir siųsti konsultuotis pas specialistus (pulmonologus) dažniausiai tenka šeimos gydytojams, kurie paprastai pirmieji pamato sergantį žmogų. Jei pacientas ilgai serga plaučių uždegimu, nepasveiksta, tris savaites ar ilgiau jį vargina kosulys, skrepliavimas, prakaitavimas, silpnumas, pakyla temperatūra (gali kilti ir iki 39 laipsnių), jaučiamas skausmas krūtinėje giliai įkvepiant, visada paciento reikėtų paklausti, ar neturėjo kontakto su žinomu tuberkuliozės atveju ir siųsti pas specialistą konsultacijos. "Anksti nustatyti ligą galimybių yra, – sako E.Danila. – Anksčiau tyrimų rezultatų laukdavome du mėnesius. Dabar, skirdami greituosius genetinius molekulinius diagnostikos metodus, atsakymą gauname per vieną dvi dienas, tik reikia, kad žmogus kreiptųsi į gydymo įstaigą dėl varginančių negalavimų."

Edvardas Danila. Asmeninio archyvo nuotr.

Laukia ilgas gydymas

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 1 000 naujų tuberkuliozės atvejų. Tuberkuliozės gydymas susideda iš dviejų fazių: intensyviosios fazės, trunkančios du tris mėnesius, kai tenka vartoti keturis (kartais penkis) vaistus nuo tuberkuliozės ir tęstinio gydymo fazės, kuri dažniausiai trunka keturis mėnesius. Pasitaiko atvejų, kai, pagerėjus sveikatos būklei, tačiau nebaigus gydymo kurso, ligonis vaistų vartojimą nutraukia. Tokiu atveju dažniausiai išsivysto vaistams atspari tuberkuliozė. Vaistams atspari tuberkuliozė gali būti ir dėl chaotiško gydymo – tuberkuliozės mikobakterijos pripranta prie pirmosios eilės vaistų nuo tuberkuliozės. Taip susidaro pavojinga ligos forma – vaistams atspari tuberkuliozė. Jos gydymas gali trukti iki dvejų metų. Todėl gydytojai nuolatos pabrėžia, kad tuberkuliozės gydymo esmė – atsakingai vartoti vaistus.

Gydytoja vaikų pulmonologė Elena Sučilienė atkreipia dėmesį, kad vaikus dažniausiai užkrečia šeimos nariai – tėvai. "Kad vaikai būtų apsaugoti nuo ypač pavojingų tuberkuliozės formų – tuberkuliozinio meningito ir miliarinės plaučių tuberkuliozės – naujagimiai yra paskiepijami antrą parą po gimimo. Prieš mokyklą vaikams turi būti atliktas tuberkulino mėginys (Mantoux mėginys). "Visada tėvams išaiškiname, kad jei yra teigiama Mantoux reakcija, vadinasi, vaikas užsikrėtęs ir gydymas reikalingas, kad nesusirgtų tuberkulioze. Nors skundų nėra, vaikas jaučiasi gerai, plaučiai nepakitę, kitų užkrėsti negali, tačiau ir šią vadinamąją latentinę ligos formą gydyti būtina", – aiškina E.Sučilienė. Jei nustatoma, kad vaikas jau serga tuberkulioze, jis turi būti gydomas kaip ir suaugusieji – šešis mėnesius. Daugiau kaip pusė vaikų, kuriems diagnozuojama tuberkuliozė, nieko blogo nejaučia.

Išgydyti latentinę tuberkuliozės formą vaikystėje svarbu dar ir dėl to, kad ligos simptomai gali prasidėti žymiai vėliau, gal net senatvėje: "Vyresniame amžiuje prisideda kitos lėtinės ligos, nusilpsta imuninė sistema ir ilgai tūnojusi tuberkuliozė gali išsivystyti į aktyvią ligos formą", – sako E.Sučilienė.

Jei šeimos nariui diagnozuojama tuberkuliozė, svarbu ištirti šeimos narius ir kitus artimus kontaktus. Tačiau būna atvejų, kad vaikui diagnozuojama ši liga, o mama nuslepia, kad vaikas turėjo kontaktą su sergančiuoju tuberkulioze. Pasak E.Davidavičienės, negydomi tuberkulioze sergantys žmonės ar nutraukę gydymą – didelė grėsmė visuomenei.

Europos šalių statistika rodo, kad didesnis negu Lietuvoje sergamumas tuberkulioze registruojamas tik Rumunijoje.

Aukos yra iš 25 JAV valstijų, o jų amžius svyruoja nuo 17 iki 25 metų.

CDC duomenimis, iš viso JAV patvirtinta 2 290 plaučių ligos, susijusios su elektroninių cigarečių rūkymu, atvejų.

Reaguodamas į pražūtingos plaučių ligos protrūkį, JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbė planuojąs padidinti minimalų amžių, kurio sulaukus galima įsigyti elektroninių cigarečių.

Praėjusį savaitę VšĮ Kėdainių ligoninės patalpose, Psichikos sveikatos skyriaus II a. buvo atidarytas druskų kambarys. 

„Kaip žinia, kvėpavimas druska ypač naudingas vaikams, kurie kenčia nuo alerginės slogos bei kitų alerginių susirgimų arba tiesiog dažnai serga. Anksčiau mūsų vaikučiams dėl šių procedūrų tekdavo važiuoti į Kauną, tačiau nuo šiandien mes turime galimybę ir Kėdainiuose lankytis druskų kambaryje ir sveikti be medikamentų“, – sakė mero pavaduotoja Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė.

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas sakė norintis tik pasidžiaugti, jog ligoninės patalpose bus teikiamos gydymo paslaugos, o paslaugų rajono gyventojams niekada nebus per daug – kuo jos įvairesnės, kuo jų daugiau, tuo tik geriau. Valstybinės įstaigos nespėja tenkinti žmonių poreikių ir jų norų. Tad jis pasidžiaugė, kad iniciatyvos imasi privatūs žmonės. „Aš labai džiaugiuosi, kad atsiranda žmonių entuziastų, kurie teiks labai reikalingas paslaugas. Kadangi Kėdainių rajonas yra vienas iš tų, kuriame yra šiek tiek daugiau kvėpavimo ligomis sergančių gyventojų nei Lietuvos Respublikos vidurkis, tad druskų kambarys yra labai reikalingas“, – pabrėžė S. Skauminas.

Pasak šeimos gydytojos Vilmos Šnurevičiūtės, paprastai panašioms paslaugoms pacientai nukreipiami per reabilitologus. Deja, kol kas iš ligonių kasų šios paslaugos nebus apmokamos.

Druskų kambario vadovė Rasa Brazauskienė teigia, kad šis druskų kambarys Lietuvoje yra naujausias ir moderniausias Lietuvoje  ir šiuo metu tvarkomi leidimų dokumentai: siekiama, kad procedūras  žmonėms kompensuotų ligonių kasa.

Kambariui įrengti sunaudota apie 2000 kilogramų druskos. Kambaryje vienu metu gali gydytis 10 pacientų. Druskų kambaryje lubos, sienos ir grindys padengtos storu druskos kristalų sluoksniu, kuriame palaikoma nuolatinė drėgmė (45–55 proc.), temperatūra (18–23 laipsnių) ir druskų aerozolio koncentracija. Sienos, padengtos druska, sukuria puikų interjerą, nepraleidžia triukšmo. Halogeneratoriaus aparatas turi medicininį sertifikatą.

Haloterapija padeda gydyti lėtines plaučių ligas, bronchinę astmą. Ji taip pat tinkama alerginių susirgimų profilaktikai, sinusitui, faringitui, rinitui. Tinka odos susirgimams gydyti: žvynelinei, brendimo spuogams, egzemai, seborėjai, virusinių infekcijų ir peršalimo ligų, odos susirgimų, alerginių susirgimų profilaktikai, kvėpavimo takams valyti nuo atmosferos užterštumo, tabako dūmų. Haloterapija rekomenduojama sergant vegetaciniais sutrikimais (blogas miegas, apetito stoka, nervingumas).

Valgomoji druska nuo seno yra vartojama kosmetikoje. Po procedūrų pagerėja bendra organizmo kraujotaka, atsinaujina epidermis, sumažėja odos pleiskanojimas. Todėl druskų terapiją galima naudoti profilaktiškai, norint apsaugoti veido odą nuo raukšlių, atitolinti jos senėjimą. Gydymas druska tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Atsargiau šias procedūras reikėtų rinktis tiems, kurie serga hipertonine liga (aukštas kraujospūdis), širdies kraujagyslių, inkstų, onkologinėmis ligomis, atvira tuberkulioze ir vaikams iki 2 metų.

Žemiau pateikiama apžvalga, ką gydytojams ir pagalbos darbuotojams pavyko nuveikti kovojant su šiuo užkrečiamu susirgimu.

Stebuklingi vaistai

Tuberkuliozė yra sunki bakterinė plaučių infekcija, kurios sukėlėjai gali pasiekti smegenis. Kai kurios jos atmainos yra atsparios antibiotikams, o šios ligos gydymas istoriškai būdavo sunkus ir skausmingas.

Kai kurios šalys, įskaitant Pietų Afriką, smarkiai kenčiančią nuo šios ligos, paskelbė, kad vienas naujas preparatas bedakilinas pasirodė esąs stulbinamai veiksmingas gydant įvairiems vaistams atsparias tuberkuliozės atmainas.

Kai kuriuose šalyse, tarp jų – Baltarusijoje, bedakilinu išgydyta 80 proc. pacientų. Šis pasiekimas ekspertų giriamas kaip kardinaliai keičiantis padėtį. Naujoji terapija gali pakeisti ištisus mėnesius trunkančias skausmingas ir dažnai neveiksmingas injekcijas.

Pirmoji per šimtmetį vakcina

Dar vienas svarbus proveržis pasiektas prevencijos srityje – buvo sukurta nauja vakcina nuo tuberkuliozės, pirmoji per beveik šimtmetį.

Farmacijos milžinės „GlaxoSmithKline“ trijose Afrikos valstybėse atlikti klinikiniai bandymai rodo, kad vakcina pasižymi 54 proc. veiksmingumu, skiepijant asmenis, užsikrėtusius tuberkuliozės sukėlėjais, bet dar nepradėjusius sirgti.

„Tokio lygio veiksmingumas gali išties padaryti poveikį pasaulio sveikatos apsaugai“, – naujienų agentūrai AFP sakė GSK vakcinų kūrimo padalinio vadovė Marie-Ange Demoitie (Mari Anž Demuatjė).

Nauji tyrimai vaikams

Per vieną iš paskutiniųjų pranešimų konferencijoje dalyvavę mokslininkai paskelbė apie revoliucingą naują būdą tikrinti vaikus, ar jie užsikrėtę tuberkulioze.

Pasak tyrėjų, naujasis metodas, pagrįstas išmatų mėginių tikrinimu, kasmet apsaugos šimtus tūkstančius vaikų nuo užsikrėtimo šia liga.

Šiuo metu vienintelis prieinamas būdas nustatyti, ar vaikas užsikrėtęs tuberkulioze, yra skausminga procedūra, paprastai reikalaujanti naktį praleisti ligoninėje, todėl neprieinama daugeliui kaimiškų vietovių gyventojų.

Kiekvieną dieną nuo tuberkuliozės pasaulyje miršta apie 650 vaikų. Dauguma jų taip ir nesulaukia jokio gydymo.

Tikslinis gydymas

Vienas inovatyvus metodas, padedantis apsaugoti rizikos grupei priklausančius vaikus, pasirodė esąs labai sėkmingas keturiose Afrikos šalyse.

Tarptautinė tuberkuliozės ir plaučių ligų sąjunga atliko tyrimą su jaunesniais kaip penkerių metų vaikais, gyvenančiais šeimose, kur bent vienam suaugusiajam yra diagnozuota ši liga.

Vaikams, kurių organizme nebuvo aptikta aktyvių tuberkuliozės sukėlėjų, apie ketvirtadaliui žmonių galinčių niekada nepasireikšti, buvo tris mėnesius taikomas prevencinis gydymas. Šis terapijos kursas buvo perpus trumpesnis negu įprasta.

Iš beveik 2 000 bandyme dalyvavusių vaikų 92 proc. terapijos kursą baigė sėkmingai.

Plaučių higiena

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ateinančią savaitė surengs pirmąją savo pasaulinę konferenciją dėl oro taršos ir sveikatos klausimų.

Hagoje vykusioje konferencijoje susirinkę mokslininkai ragino vyriausybes laikyti oro taršą itin rimta visuomenės sveikatos problema. Kaip rodo statistika, 90 proc. pasaulio gyventojų kvėpuoja užterštu oru.

„Kasmet šeši milijonai žmonių miršta dėl blogos kokybės oro“, – sakė JAV nevyriausybinės organizacijos „Vital Strategies“ vyresnysis mokslo patarėjas Neilas Schlugeris (Nilas Šlugeris), rengiantis naują tarptautinę strategiją kovai su šia problema.

„Vis dėlto per daug vyriausybių nevertina šios problemos kaip visuomenės sveikatos krizės. Kasdien klinikų gydytojai mato oro taršos daromą žalą – žmonės kenčia nuo ūmios astmos, širdies smūgių, insultų ir kita“, – pabrėžė N. Schlugeris.

„Turime mobilizuotis, nes problema aštrėja ir būtina skubiai imtis veiksmų“, – pridūrė jis.

Jai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas), kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Paūmėjimai ir gretutinės ligos pablogina ligonio būklę.

Paveikia vis daugiau žmonių

„Sergamumas ir mirtingumas LOPL kasmet didėja. Šiuo metu pasaulyje ja serga 64 milijonai žmonių. 2030 m. manoma, jog LOPL bus trečiąja pagal mirusiųjų skaičių mirties priežastis pasaulyje. Kasmet nuo LOPL miršta apie 3 milijonai žmonių“, – remdamasi Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis teigia Antakalnio poliklinikos pulmonologė Inga Davolienė.

Viena iš pagrindinių šios ligos priežasčių yra tabako rūkymas. Europoje kiekvienais metais rūkymas sukelia daugiau nei 650 tūkst. ankstyvų mirčių ir apskaičiuota, kad XXI amžiuje mirčių skaičius dėl ligų, sukeltų tabako vartojimo, pasieks  maždaug 1 mlrd. žmonių

Kas lemia atsiradimą?

Veikiant išoriniams ir vidiniams veiksniams, kvėpavimo takuose ir plaučiuose prasideda uždegimas. Manoma, kad tabako dūmų pažeistos epitelio ląstelės tampa autoantigenais. Priežastys, lemiančias uždegimines (natūralios gynybinės) reakcijos į cigarečių dūmus sustiprėjimą, gali būti genetinės, tačiau vis dėlto tiksliai nežinomos.

„Kvėpavimo takuose ir plaučiuose susikaupia įvairių ląstelių, kurios yra aktyvesnės, negu įprasta. Šis uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių perteklių, tai sukelia destrukcijas ir negrįžtamus plaučių audinių pažeidimus. Atsiranda bronchų, ypač smulkių, susiaurėjimas ir kitos kvėpavimo takų ligos“, – teigia gydytoja.

Ji taip pat nurodo, jog kvėpavimo takų uždegimas ir struktūriniai pokyčiai skatina gleivių sekrecijos didėjimą, kvėpavimo takų susiaurėjimą (obstrukcija), sukelia oro spąstus. Sutrikus gynybinių plaučių mechanizmų balansui, plaučiuose kaupiasi bakterijos.

Inga Davolienė/Antakalnio poliklinikos nuotr.

Šie pokyčiai sutrukdo pagrindinę plaučių funkciją – dujų apykaitą ir lemia deguonies kiekio sumažėjimą ir anglies dioksido padidėjimą kraujyje. Deguonis mums reikalinga kiekvienos ląstelės metabolizme (atsinaujinime).

Nors metus rūkyti pažeidimai išlieka, vis dėlto tai sulėtina ligos progresavimą ir prailgina gyvenimą bet kurioje ligos stadijoje.

Kaip atpažinti?

Gydytoja nurodo, jog pirmiausia atsiranda šie simptomai:

Dusulys (progresuojantis, pablogėja fizinio krūvio tolerancija);

Lėtinis kosulys;

Pagausėjęs skrepliavimas.

Taip pat labai svarbu, ar žmogus turi rizikų, kurios skatintų ligos vystymąsi. Trys pagrindinės rizikos: tabako dūmų poveikis, namų ruoša ir šildymas, profesinės dulkės ir chemikalai.

Svarbu žinoti ir tai, ar šeimoje yra sirgusių šia liga. Jei susiduriate su rizikos faktoriais arba šeimos istorijoje buvo sirgusių šia liga, jums reikėtų periodiškai pasitikrinti sveikatą.

Gydytoja išskiria ir kitus galimus simptomus:

Anoreksija;

Svorio netekimas;

Nuovargis;

Kulkšnies patinimas;

Depresija.

Norint nustatyti šią ligą gydytojas rekomenduos jums atlikti spirometriją. Spirometrija – tai oro tūrio bei greičio matavimas iškvėpimo ir įkvėpimo metu, padedantis diagnozuoti kvėpavimo funkcijos sutrikimus.

Lėtinę ligą galima suvaldyti 

Gydytoja nurodo, jog pirmiausia labai svarbu sumažinti rizikos veiksnius. Vienas ir pagrindinių veiksnių – rūkymas, todėl svarbu kuo greičiau atsisakyti šio žalingo įpročio. Taip pat gydytojas gali skirti ir medikamentinį gydymą. Anot pašnekovės, pagrindinis medikamentinio gydymo tikslas – pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti simptomus, išvengti ligos paūmėjimų ir sustabdyti ligos progresavimą.

Pagrindinis principas – bronchų plečiančių vaistų skyrimas. Efektyviausi ir saugiausi yra įvairūs inhaliatoriai, vaistai, kuriuos reikia įkvėpti. Bronchus plečiantys inhaliatoriai tiesiogiai veikia kvėpavimo takų receptorius, atpalaiduoja bronchų raumenis, praplečia bronchų spindį, sumažina uždegimą kvėpavimo takuose, todėl pagerėja oro tėkmė. Vaistai naudojami labai mažomis dozėmis, į kraujotaką patenka dar mažesnės koncentracijos, tas lemia minimalų vaistų pašalinį poveikį.

Taip pat sergant LOPL labai svarbu skiepytis nuo gripo ir pneumokokų. Tai padės išvengti ūmaus susirgimo, kuris gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.

Padeda reabilitacija ir specialūs pratimai

„Reabilitacinio gydymo efektyvumas – moksliškai įrodytas. Tai yra fizioterapijos, kvėpavimo gimnastikos, fizinių pratimų kompleksas“, – teigia Antakalnio poliklinikos gydytoja.

Pulmoninė reabilitacija skiriama ligos remisijos metu arba iš karto pasibaigus ligos paūmėjimui. Ją sudaro ligonių mokymas, adekvatus bronchų plėtimas, mityba ir deguonies terapija, fiziniai pratimai, fizioterapija, socialinė ir psichologinė parama. Rekomenduojama reabilitacijos trukmė yra nuo 6 iki 12 savaičių. Ilgesnė reabilitacija yra veiksmingesnė, negu trumpesnė.

Fiziniai pratimai yra svarbiausias privalomas pulmoninės reabilitacijos komponentas. Atliekant intensyvius pratimus labai svarbu papildomai skirti deguonies.

„Teigiamas reabilitacijos poveikis trunka apie metus. Poveikis mažėja, jei fiziniai pratimai netęsiami namų sąlygomis. Sergantiesiems rekomenduojama mažiausiai 2-3 kartus per savaitę aktyviai mankštintis, kiek įmanoma būti daugiau fiziškai aktyviems“, – apie reabilitacijos svarbą kalba pulmonologė I. Davolienė.