Šiemet iš valstybės biudžeto tam skirta 760 tūkst. eurų, nurodoma pranešime.

„Kiekvienam labai svarbu mokėti saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje. Siekiame, kad programoje galėtų dalyvauti kuo daugiau Lietuvos vaikų, todėl nuosekliai didiname finansavimą šiam jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai vykdomam projektui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Pasak pranešimo, nuo 2009 metų vykdoma mokymo plaukti programa šiemet pirmą kartą finansuojama kaip nacionalinė fizinio aktyvumo programa. Šiai naujai Sporto įstatyme numatytai fizinio aktyvumo skatinimo priemonei valstybės biudžeto lėšos skiriamos ketveriems metams.

Siekiame, kad programoje galėtų dalyvauti kuo daugiau Lietuvos vaikų, todėl nuosekliai didiname finansavimą šiam jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai vykdomam projektui.

 

ŠMSM nurodo nuosekliai didinanti lėšas programai „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“: 2020 metais jai skyrė 170 tūkst. eurų ir finansavo apie 3500 mokinių plaukimo užsiėmimus. 2021 tam skirta 430 tūkst. eurų, pamokose dalyvauti galėjo 8 tūkst. pradinukų, pernai skyrus 560 tūkst. eurų projekte  dalyvavo 10 tūkst. vaikų.

Šiemet programai skirta 760 tūkst. eurų, o 2026-aisiais projekto lėšos turėtų išaugti iki beveik 900 tūkst. eurų. Numatoma, kad per šį laikotarpį galimybė mokytis plaukti bus suteikta daugiau nei 56 tūkst. vaikų.

Nuo 2009 metų ši programa išaugo nuo 1 tūkst. dalyvių per metus iki daugiau nei 10 tūkstančių.

Nemokamuose užsiėmimų pradinukai mokosi išsilaikyti ant vandens, plaukti skirtingais plaukimo būdais, pasinerti po vandeniu, įgyja teorinių saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens žinių ir praktinių įgūdžių. Vaikus plaukti baseinuose moko plaukimo treneriai, turintys ne mažesnę nei dvejų metų mokymo plaukti patirtį.

Plaukimo pamokas finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, programos vykdymo konkursą laimėjusi asociacija „LTU Aquatics“ bei projekte dalyvaujančios savivaldybės. Programoje dalyvauja 33 savivaldybės, plaukimo programa vyks 35 baseinuose.

Anot ministerijos, projektui „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ bus skirta 560 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Vaikai mokosi plaukti skirtingais būdais, pasinerti po vandeniu, saugiai elgtis.

„Tikrai neatsiras abejojančių tuo, kaip svarbu vaikams pažinti vandenį, išmokti saugiai elgtis jame ir prie jo, išmokti plaukti. Siekiame, kad projekte galėtų dalyvauti daugiau vaikų, todėl nuosekliai didiname finansavimą jam“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Užsiėmimai vyksta fizinio lavinimo pamokų metu, vaikus plaukti baseinuose moko šios srities treneriai.

Plaukimo pamokas finansuoja ministerija ir projekte dalyvaujančios savivaldybės. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis.

Ministerijos teigimu, 2020 metais ministerija šiai programai skyrė 170 tūkst. eurų, 2021 metais beveik 430 tūkst. eurų.

„Antrokų mokymo plaukti programa pirmiausia yra priemonė užtikrinti vaikų saugumą viešuosiuose baseinuose, sporto klubų vandens zonose, lauko vandens telkiniuose. Bet ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – naudodamiesi programos masiškumu vykdome ir talentų atranką, skatiname vaikus nenustoti lankyti plaukimo pamokų, siekt sportinių rezultatų. Tad vienu metu pasirūpiname ir mokinių saugumu bei sveikatingumu, ir auginame jaunus sportininkus“, – sako Vilniuje sporto klausimus kuruojantis vicemeras Valdas Benkunskas.

Moksleivių treniruotės vyko visuose didžiausiuose sostinės baseinuose: Fabijoniškių baseine ir sporto klube, baseine „Plaukimo šeima“, penkiuose sporto klubo „Impuls“ baseinuose, Žirmūnų moksleivių sveikatos centre, baseine „Olimpo pradžia“ bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.

Moksleiviams skirtos ne mažiau nei 32 praktinės plaukimo pratybos, kurių metu jie buvo mokomi plūduriuoti, keisti kūno padėtį vandenyje, panerti ir rankomis ištraukti ant dugno gulinčius objektus, plaukti su lenta ir be papildomų priemonių ant krūtinės arba nugaros. Sezono pabaigoje nustatyti programoje dalyvavusių vaikų gebėjimai ir įteikti atitinkami pažymėjimai.

„Tikimės, jog vaikų pasiekimų vertinimas mokantis plaukti bus aiški žinia tėveliams – ar jų vaikai pasiekė ugdymo tikslus, ar dar reikia skirti papildomai dėmesio pradinio plaukimo įgūdžių tobulinimui, o galbūt jie turi išskirtinių gabumų plaukimo sportui“, – pažymi projektą koordinuojančios įstaigos VšĮ „Active Vilnius“ direktorius Gintas Teslia.

Galimybę dalyvauti mokymo plaukti programoje pamokų metu antrokai turės ir naujais mokslo metais – nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Registracija į programą vyks per mokyklas – pastarosios rugpjūčio mėnesį gaus kvietimus ir informaciją apie registracijos tvarką.

Projekto įgyvendinimui Vilniaus miesto savivaldybė kartu su  Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022 m. skyrė 300 tūkst. eurų. Projektą koordinuoja Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „Active Vilnius“ kartu su VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuru.

Kaip ketvirtadienį informavo ministerija, lėšos šiam projektui šiemet didėja 2,5 karto. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas sako, kad iniciatyva pasiteisino „šimtu procentų“.

„Tikrai neatsiras abejojančių tuo, kaip svarbu vaikams pažinti vandenį, išmokti saugiai elgtis jame ir prie jo, išmokti plaukti. Norime, kad projekte galėtų dalyvauti daugiau vaikų, todėl didiname finansavimą jam. Be to, tikimės, kad projektas plėsis atnaujinus senus ar atsiradus naujų baseinų“, – sako L. Obcarskas.

Tikrai neatsiras abejojančių tuo, kaip svarbu vaikams pažinti vandenį, išmokti saugiai elgtis jame ir prie jo, išmokti plaukti.

Antrų klasių mokiniams skirtą programą sudaro 32 mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje užsiėmimai. Jie vyksta pradinukų fizinio lavinimo pamokų metu, vaikus plaukti baseinuose moko patyrę plaukimo treneriai.

Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro, kuris projektą organizuoja ir koordinuoja nuo 2009-ųjų, duomenimis, praėjusiais mokslo metais „Mokausi plaukti“ projektas vyko 29 šalies baseinuose, 25 savivaldybėse.

Vaikams mokymo plaukti užsiėmimai yra nemokami. Plaukimo pamokos finansuoja ŠMSM, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras bei savivaldybės. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis.

2020-aisiais ŠMSM šiai programai skyrė 170 tūkst. eurų ir finansavo apie 3500 mokinių plaukimo užsiėmimus.

Koordinatoriai skaičiuoja, jog jau dvyliktus metus gyvuojančiame projekte iš viso dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. antros klasės mokinių.

Po 32 mokymo plaukti pamokų didžioji dauguma vaikų gebėjo plaukti net keliais plaukimo būdais, daugelis išmoko panerti, plūduriuoti, taisyklingai naudoti papildomas plaukimo priemones, sužinojo, kaip elgtis prie vandens, nepažįstamuose vandens telkiniuose, saugoti save ir kitus.

„Palyginus su 2020 metais, planuojama gerokai padidinti pasiteisinusios vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimo apimtis. Preliminariai numatoma, jog 2021 metais visose dešimtyje Lietuvos apskričių galėtų išmokti plaukti apie 8 tūkstančiai vaikų“, – BNS sakė viceministras Linas Obcarskas.

Pernai valstybės finansuojamos  programos dalyviais buvo apie 3,5 tūkst. mokinių. 

Programa vykdoma savivaldybių sporto centrų ir kitų įstaigų didesniuose nei 15 metrų baseinuose visoje Lietuvoje.

Palyginus su 2020 metais, planuojama gerokai padidinti pasiteisinusios vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimo apimtis.

Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais joje dalyvavo 30 savivaldybių, kai kurios iš jų neturėdamos savo baseinų organizavimo mokinių pavėžėjimą į kitas savivaldybes.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad programa ateityje turėtų išsiplėsti atsiradus naujų baseinų. ŠMSM vykdant sporto objektų investicijų programą, šiuo metu statomi ar renovuojami baseinai Šilutėje, Plungėje, Naujojoje Akmenėje, Telšiuose, Kretingoje, Kupiškyje, Molėtuose, kituose miestuose.

Antrų ir trečių klasių mokiniams skirtą programą sudaro 32 mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens užsiėmimai. Užsiėmimai vyksta fizinio ugdymo pamokų metu.

Valstybės lėšomis finansuojama 18 užsiėmimų, likusieji 14 užsiėmimų padengiami savivaldybės ar kitomis lėšomis. Prie finansavimo prisideda ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Baseinai šalyje šiuo metu neveikia dėl karantino apribojimų.

Penki iš nuskendusiųjų - vaikai. Plaukimo treneriai sako, kad baseinai vaikų, norinčių išmokti plaukti - perpildyti, bet to, matyt, neužtenka.

Plaukimo pamokas jie perkėlė į paplūdimius. Vasarą ten  daugiausia žmonių ir įvyksta daugiausia nelaimių.

Projekto "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje" tikslas – išmokyti mažuosius saugiai elgtis vandenyje, kad po vasaros visi jie grįžtų į klases. Vilniuje šiais mokslo metais plaukti mokėsi apie 2 400 antrokų.

Nors šiltasis sezonas Lietuvoje vidutiniškai tetrunka apie 3 mėnesius, vien pernai, Higienos instituto duomenimis, šalyje nuskendo 149 žmonės. Paskendimai yra antra pagal dažnumą (po žūčių transporto įvykiuose) vaikų iki 14 metų išorinių mirties priežasčių. Didžiosios dalies šių mirčių būtų buvę galima išvengti, jeigu aukos būtų turėjusios bent bazinius plaukimo įgūdžius.

Tad nuo 2009 m. Lietuvos plaukimo federacija (LPF) organizuoja ir koordinuoja vaikų mokymo plaukti projektus. Kasmet vis daugiau Lietuvos vaikų dalyvauja projekte "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje", kuriam vykstant jie ne tik išmoksta plaukti, bet ir atsargumo tiek būdami prie vandens, tiek vandenyje.

Svarbus įgūdis

LPF viceprezidentė, Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo mokslo katedros docentė dr. Ilona Judita Zuozienė mano, kad jau 10 metų besitęsiančio vaikų mokymo plaukti projekto sėkmė slypi pačioje jų misijoje – išmokyti vaikus gyvybiškai svarbaus įgūdžio, pastebėti plaukimui gabius vaikus ir užpildyti baseinus rytinėmis valandomis, kai jie būna pustuščiai.

"Idėja yra pažangi, reikalinga ir labai naudinga. Kitas dalykas, mums pavyko suderinti mokyklos darbą su plaukimo trenerių darbu, kaip rodo patirtis, gerai išmokyti plaukti gali specialistai – plaukimo treneriai. Kita vertus, situacija yra tokia, kad pačios mokyklos savo baseinų ir plaukimo mokytojų turi nedaug. Sujungus mokyklų ir baseinų infrastruktūras, mums pavyko padaryti tikrai gerą projektą", – pasidžiaugė I.Zuozienė.

A. Kubaičio / Fotobanko nuotr.

Pasak LSU Treniravimo mokslo katedros docentės dr. Valentinos Skyrienės, dar sovietmečiu dalis kūno kultūros pamokų vykdavo būtent baseine. Vėliau šios pamokos buvo dingusios ir vyko epizodiškai. 2007 m. Kūno kultūros ir sporto departamento, LSU ir LPF specialistai pradėjo aktyviai veikti dėl to, kad visi šalies vaikai turėtų galimybę mokytis plaukti ir įgyti gyvybiškai svarbų įgūdį.

"Vaiko 7-ieji 8-ieji gyvenimo metai – puikus amžius jo motoriniams gebėjimams ugdyti. Vaikai imlūs viskam. Jų neriboja kompleksai ir baimės. Plaukimo įgūdžių mokymas yra ta veikla, kai vaikai ne tik įgyja plaukimo pradžiamokslį, susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis, bet ir fiziškai aktyviai sportuoja", – paaiškino I.Zuozienė.

Vaikų – vis daugiau

Šiais mokslo metais Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) informacijos ir paslaugų biuro koordinuojamuose mokymo plaukti projektuose dalyvavo daugiau nei 7 000 mokinių iš visos Lietuvos, o nuo projektų pradžios – daugiau nei 38 tūkst. Taip pat išaugo ir projektuose dalyvaujančių baseinų skaičius – nuo 10 iki 34.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Sveiko miesto biuro projektų vadovas Ignas Vaičaitis, projekte "Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje" Vilniuje šiais mokslo metais dalyvavo apie 2 400 sostinės antrokų.

Projektui Vilniaus mieste 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, 18-ai mokymo plaukti pamokų lėšas skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais 14-ai mokymo plaukti pamokų – Vilniaus miesto savivaldybė.

Tai, kad tėvelis stovės ant kranto, visiškai nereiškia, kad vaikas bus saugus vandenyje.

"Vien už Vilniaus savivaldybės skirtus pinigus plaukti buvo mokomi apie 1 600 vaikų. Dar nuo rugsėjo pirmą pusmetį plaukė apie 880 vaikų už LPF skirtus pinigus, antrą pusmetį jų mokymąsi plaukti apmokėjo Vilniaus savivaldybė. Tad visi vaikai – apie 2 400 – per praėjusius mokslo metus turėjo 32 plaukimo pamokas. Vaikai mokėsi plaukti penkiuose – Žirmūnų, Fabijoniškių, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ir dviejuose "Impuls" – baseinuose", – sakė I.Vaičaitis.

Anot jo, Vilniaus savivaldybė šiems metams antrokų plaukimo pamokoms yra skyrusi 190 tūkst. eurų. Iš jų pavasario plaukimo pamokoms jau buvo panaudota apie 70 tūkst. eurų. Visi likę pinigai bus panaudoti naujų antrokų mokymui plaukti nuo rugsėjo. Planuojama, kad ateinančiais mokslo metais Vilniuje plaukti vėl mokysis panašus skaičius antrokų kaip ir šiemet.

Pramoksta visi

Jau ne pirmus metus projekte "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje" dalyvaujantis ir vaikus plaukti mokantis buvęs plaukikas Dominykas Spudvilas "Vilniaus dienai" teigė, jog vaikai noriai eina į baseiną – tokių, kurie bijotų lipti į vandenį, būna vos vienas kitas. Tačiau net ir tie, kurie iš pradžių bijo vandens, matydami plaukiojančius ir žaidžiančius vandenyje savo draugus, anksčiau ar vėliau prisijungia.

Trenerio teigimu, per tas 32 pamokas įmanoma vaiką išmokyti plaukti. Žinoma, kiekvieno situacija individuali – vienam vaikui pakanka 2–3 pamokų, kitam reikia ir visų 20. Daug kas priklauso nuo paties vaiko ir nuo jo noro, pastangų.

"Antrokai, tiesą sakant, dar šiek tiek per maži suprasti, kad mokėti plaukti yra jiems naudinga. Jiems labai rūpi pažaisti, papramogauti, padūkti, panardyti", – pastebėjo D.Spudvilas.

Anot trenerio, kiekvienas skirtingai vertina savo gebėjimą plaukti, ir, tarp kitko, toli gražu ne visada adekvačiai. Dažnai į pamoką atėjęs vaikas sako, kad jis moka plaukti, o realybėje tegali įšokti į vandenį ir nuplaukti iki artimiausio baseino krašto, kad užsikabintų už kopėtėlių ir išliptų. Atsitikus kokiai nors nelaimei, tarkime,  iškritus iš valties, iki kranto parplaukti jam tikrai nepavyktų – vaikas sutriktų, pradėtų panikuoti, pritrūktų jėgų.

Kitas dalykas – su drabužiais plaukti yra labai sunku, o nusirengti vandenyje retas sugebėtų.

"Šito projekte dar nėra, bet jau kalbama apie tai, jog reikėtų vaikams bent kelias pamokas leisti pabandyti paplaukti su rūbais – kad jie bent jau žinotų, kaip tai yra sunku, kad orientuotųsi situacijoje ir nepasimestų, – sakė plaukikas. – Olandijoje, pavyzdžiui, yra skirtingi lygiai ir su skirtingomis aprangomis viskas daroma. Lengviausias lygis – su šortukais ir marškinėliais, sunkiausias – kai viskas daroma su žiemine apranga."

Trenerio teigimu, mokyti vaikus plaukti gali kiekvienas, kuris supranta, kaip tą daryti. Yra tam tikri žingsniai, kuriuos palaipsniui reikia žengti. Kai tėveliai bando mokyti taip, kaip jie supranta, po to labai sunku išmokyti vaiką plaukti taisyklingai. Tad geriau, kai tą daro žmogus, kuris supranta.

"Tarkime, mokant anglų kalbą, galima ir kitą kažko išmokyti, bet anglų kalbos mokytojas tą padarys geriau. Tad jeigu tik yra galimybė, geriau tai patikėti profesionaliems plaukimo treneriams", – paaiškino D.Spudvilas.

Dėmesys – saugumui

Paklaustas, ką patartų tėvams, išleidžiantiems vaikus vasarą pramogauti prie vandens telkinių, plaukikas D.Spudvilas pirmiausia ragina suaugusius galvoti apie vaikų saugumą. Anot jo, tai, kad tėvelis stovės ant kranto, visiškai nereiškia, kad vaikas bus saugus vandenyje. Daug priklauso ir nuo to, ar vaiką prižiūrintis asmuo moka plaukti, ar jis galėtų padėti kilus  problemoms.

"Prieš leidžiant vaikams vieniems maudytis, visada reikia įvertinti situaciją – ar tas žmogus, kuris yra atsakingas už vaiką, sugebės jam padėti. Būna, močiutės prižiūri vaikus. Ar nesibaigtų maudynės dar didesne tragedija, jeigu ta močiutė mėgintų vaiką išgelbėti? Visada reikia realiai įvertinti ir pasverti rizikas", – įspėjo plaukikas. Jis ragina tėvus atkreipti dėmesį, kur ir su kuo vaikas eina maudytis.

Vienas svarbiausių trenerio patarimų tiek vaikams, tiek visiems atostogaujantiems – tai, ko vaikai mokomi per plaukimo pamokas nuo pat pradžių: stengtis nepanikuoti, kad išnaudotų kuo mažiau jėgų, o atsipalaiduotų, išsitiestų paviršiuje iškišę tik veidą iš vandens ir gulėtų. Vanduo visada kelia žmogų į paviršių, tad nusiraminus tai padaryti neturėtų būti sunku. O tada, jau gulint ant nugaros, galima mėginti šauktis pagalbos ar savo jėgomis po truputį judėti link kranto.

Gelbėjimosi ratą ar ant rankų dedamus "sparnelius", kurie neleidžia nugrimzti, – vaikams maudantis patartina naudoti kaip saugumo priemones. Tačiau tokiu atveju vaikus reikėtų ypač saugoti tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių, kad jų nenuneštų tolyn.

Iš viso Lietuvoje „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 2019” projekto metu plaukti mokėsi net 6369 mokiniai. Nepaisant to, kad baseinų sostinėje nėra pakankamai, daugiau nei trečdalis projekto vaikų yra būtent vilniečiai.

Palyginus su praėjusiais metais, Vilniuje projekto dalyvių skaičius išsaugo tris kartus. Tai lėmė tai, kad prie šios idėjos prisidėjo ne tik Lietuvos plaukimo federacija, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Labai džiugu, kad prie projekto prisijungė Vilniaus savivaldybė, nes prieš tai šis projektas buvo tik leliuko stadijoje, o dabar kasmet viskas juda į priekį. Anksčiau kituose didžiuosiuose miestuose buvo daugiau vaikų išmokinama, o dabar Vilnius tapo lyderiu, - pasakojo VšĮ „Sveiko miesto“ projektų vadovas Ignas Vaičaitis. - Didžiausias iššūkis buvo surasti tinkamus baseinus ir trenerius. Turime Žirmūnų baseiną, kuriame telpa 1200 vaikų. Jis yra negilus, todėl galima pilnai išnaudoti. Kituose baseinuose dėl saugumo visuose takeliuose plaukioti negalima. Tai ir buvo sunkiausia paskirstyti tuos vaikus į baseinus. Reikėjo sureguliuoti visą logistiką, nes treniruotės vyko kūno kultūros pamokų metu“.

Faktai vis dar sako liūdną informaciją – per metus Lietuvoje vis dar nuskęsta viena klasė vaikų.

Jis džiaugėsi, kad praktiškai visos projekte dalyvaujančios mokyklos leido savo antrokams išnaudoti šias galimybes.

„Į projektą patenka tos mokyklos, kurios greičiausiai pasirengia šiam projektui ir susidėlioja savo grafikus. Tose mokyklose, kur kyla klausimai, dažniausiai įsitraukia tėveliai ir tada jau direktoriai nebeturi kitos išeities, kaip tik palaikyti šią idėją“, - pridūrė I. Vaičaitis.

Šis projektas Lietuvoje atsirado norint akcentuoti saugų elgesį vandenyje, nes skęstančiųjų statistika mūsų šalyje vis dar nedžiugina.

„Tai yra labai rimtas ir atsakingas projektas „Sveikam miestui“. Faktai vis dar sako liūdną informaciją – per metus Lietuvoje vis dar nuskęsta viena klasė vaikų. Džiaugiamės, kad galime kuruoti šį projektą, esame labai dėkingi vaikų tėveliams, mokytojams, mokyklų direktoriams, kurie sutiko prisidėti prie šio projekto ir geranoriškai palydi vaikus į plaukimo užsiėmimus. Visiems antrokėliams, kurie pabaigė šiuos mokymus, linkiu gražios ir saugios vasaros“, - kalbėjo „Sveiko miesto“ direktorius Mantas Paulauskas.

Jau dabar aišku, kad projektas tęsis, o jo augimas priklausys nuo infrastruktūros galimybių.

„Labai daug didinti skaičiaus negalime, nes baseinų yra per mažai. Tačiau bent keliais šimtais vaikų turėtų padaugėti. Labai laukiame, kol bus atidarytas Lazdynų baseinas. Tuomet plaukti galės mokytis net 75-80 proc. Vilniaus antrokų“, - pridūrė I. Vaičaitis.

Pasak Lietuvos plaukimo federacijos Mokymo plaukti projekto vadovo Igno Jančaičio, šioje srityje absoliutus lyderis - Kauno miestas, Klaipėda. Pagal išmokymo plaukti kokybę pirmauja Panevėžys.

Kaip Eltą informavo Vilniaus moksleivių sveikatos centro direktorius Vytautas Janušaitis, artimiausiu metu planuojama pradėti vykdyti Mokymo plaukti programą antrokams Vilniaus mieste.

„Prioritetas bus skiriamas arčiausiai baseinų esančioms mokykloms. Kadangi atvykimas į baseiną joms užtruks trumpiausiai ir bus mažiausiai sutrukdytas įprastas mokymo procesas. Programa bus vykdoma formalaus švietimo principu. Tai yra fizinio lavinimo pamokų metu, ir bus integruota pradinio mokymo dalis“, - komentavo V. Janušaitis.

Pasak jo, plaukimo pamokos, kaip ir įprastos pamokos, vyks nuo 8 iki 13 valandos.

„Antraklasiai plaukti mokysis Žirmūnų baseine, naujame baseine Fabijoniškėse, kai jis atsidarys, bei privačiuose baseinuose, kuriuose bus galimybė gauti laisvus plaukimo takelius“, - pridūrė V. Janušaitis.

Tarp nelabai vykusių pavyzdžių - ir Vilnius, nes antraklasių yra apie 7000, o plaukti mokosi mažiau nei Lietuvos vidurkis.

Planuojama, kad plaukimo projektas Vilniuje vyks apytiksliai 32 savaites, po kartą per savaitę, nuo spalio.

2018 metų pavasarį pradės veikti 8 takų 25 metrų plaukimo baseinas Fabijoniškėse, tad, savivaldybės skaičiavimais, plaukimo užsiėmimus jame galės lankyti dar apie 860 vaikų. 2019 metų pradžioje, pradėjus veikti Lazdynų daugiafunkciam sveikatinimo centrui, užsiėmimus papildomai galės lankyti dar apie 2 500 antrokų.

Planuojama, kad plaukimo moksleiviai galės mokytis ir privačių sporto klubų baseinuose, tuomet plaukimo pamokos vyktų visiems sostinės antrųjų klasių moksleiviams, kurių šiuo metu yra apie 6 500.

ELTA domėjosi, ar norintys mokytis plaukti valstybės lėšomis, bet esantys toliau nuo plaukimo bazių sostinės antrokų kolektyvai galėtų pasinaudoti galimybe valstybės lėšomis mokytis plaukti savaitgaliais ar per atostogas, jei susitartų dėl to su mokytojais, mokyklų administracijomis.

Atostogų metu projektas įprastai nevyksta, nes mokinius į projektą lydi mokytojai pamokų metu, todėl ne visada atostogų metu yra galimybė tai įvykdyti. „Vaikai bus mokomi kasdien, tačiau ta pati klasė lankys tik kartą per savaitę“, - pridūrė jis.

Lietuvos plaukimo federacijos duomenimis, kasmet plaukti valstybės lėšomis išmoksta nuo 26 tūkst. iki 32 tūkst. antrokų. Federacijos Mokymo plaukti projekte dalyvauja apie 6500 vaikų. „Be to, dar kelios savivaldybės savo lėšomis moko vaikus plaukti, tik tų skaičių mes nevaldome. Kiek žinau, Vilnius mokys apie 1500 vaikų, Klaipėda - apie 2000. Visus sudėję matytume, kad optimistiniu atveju visoje šalyje valstybės lėšomis plaukti išmoksta apie 33 proc. vaikų“, - komentavo I. Jančaitis.

Idealiausia situacija - Kaune ir Klaipėdoje. Pasak I. Jančaičio, galima sakyti, kad čia plaukti išmoksta visi vaikai, su retomis išimtimis.

„Kaunas - idealiausias pavyzdys, kokį mes Lietuvoje turim, ideali baseinų bazė. Ten projektas vyksta 7 baseinuose, kurie yra skirtinguose rajonuose, tad galimybe gali pasinaudoti visame mieste gyvenantys vaikai“, - komentavo Plaukimo federacijos atstovas.

Pasak Eltos pašnekovo, į Kauno baseinus mokytis plaukti vežami ir Kauno rajono vaikai, kaip ir į Ignalinos baseiną gyvenantieji už keliasdešimt kilometrų. Bet tokiu atveju turi būti labai motyvuotas direktorius, mokytojai, labai motyvuoti tėvai, kurie sakytų, kad mums tikrai to reikia ir mes viską padarysim, susidėliosim, susiorganizuosim, kad vaikai pasinaudotų galimybe išmokti plaukti“, - pabrėžė I. Jančaitis.

Panevėžį federacijos atstovas išskyrė kaip miestą, kuriame vaikai geriausiai išmokomi plaukti.

„Panevėžio rajonas turi geriausią sistemą, kaip per tas pamokas pasiekti efektyviausius rezultatus. Jie gal neturi visų vaikų išmokyti plaukti, moko apie 500 per metus iš 800-900, bet tuos, kuriuos moko, išmoko labai gerai“, - konstatavo I. Jančaitis.

Labiausiai nuskriausti tų regionų vaikai, kuriuose nėra baseinų. „Tarp nelabai vykusių pavyzdžių - ir Vilnius, nes antraklasių yra apie 7000, o plaukti mokosi mažiau nei Lietuvos vidurkis“, - pridūrė pabrėžė I. Jančaitis.

Pagal vaikų mokymą plaukti tarp Baltijos šalių Lietuva, Eltos pašnekovo žodžiais, pirmaujanti šviesmečiais, nes latviai šioje srityje nedaro nieko, o Estijoje mokymas plaukti vyksta primityviai.

„Nuo tokių šalių, kaip Olandija, Didžioji Britanija, visos Skandinavijos šalys, mes labai stipriai atsiliekame, nes jie vaikus moko plaukti mažiausiai 40 metų“, - sakė I. Jančaitis.

Pasak Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentės Ilonos Juditos Zuozienės, plaukimo pratybos vykdomos bendradarbiaujant su mokyklomis, kūno kultūros pamokų metu, todėl jos tampa prieinamos ne tik tiems vaikams, kurių tėveliai randa laiko ir galimybių atvesti vaikus į baseiną po pamokų.

„Mūsų siekis, kad kuo daugiau šalies vaikų ne tik sudalyvautų programoje, bet ir įgytų plaukimo įgūdžių pradžiamokslį per kokybines plaukimo pamokas. Šiemet, kaip ir pernai vaikai turės galimybę plaukimo įgūdžius tobulinti ištisus metus, o pabaigus programą kiekvieno mokinio pasiekimai bus įvertinti individualiai “, – sakė I. J. Zuozienė.

Pašnekovės teigimu, beveik pusė šalies savivaldybių neturi tinkamų mokymui plaukti baseinų, todėl daugeliui atokiau gyvenančių vaikų šis projektas kolkas yra vienintelė galimybė patekti į pamokas baseine, kur dirba kvalifikuoti specialistai. Visi moksleiviai mokomi plaukti pagal Lietuvos plaukimo federacijos parengtą vaikų mokymo plaukti metodiką, o projekte dirba kūno kultūros ir sporto specialistui keliamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys treneriai. Mokymo plaukti pamokas vykdančių mokyklų, plaukimo klubų ir baseinų treneriai dalyvavo tobulinimosi seminare: birželio 18-19 dienomis Kaune 57 plaukimo treneriai iš visos Lietuvos ne tik klausėsi teorinių paskaitų, bet ir intensyviai darbavosi atlikdami praktines užduotis.

Projektą koordinuoja ir administruoja Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras, o finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, „Maxima LT“, bei miestų savivaldybės. Sertifikuota mokymo plaukti programa pradinių klasių mokiniams vykdoma nuo 2009 metų.

Projektas truks iki sausio mėnesio ir bus tęsiamas 2019 m. Vasario – gegužės mėnesiais. Tikimasi, kad praėję visą mokymo plaukti pamokų kursą, vaikai įgis šiuos įgūdžius: įgaus bendrą pripratimą prie vandens aplinkos, mokės sulaikyti kvėpavimą ir orientuotis po vandeniu (pvz., ištraukti nuskendusį daiktą). Gebės plūduriuoti horizontalioje ir vertikalioje padėtyje, keisti kūno padėtį (7 sekundes). Mokės atlikti įkvėpimo ir iškvėpimo į vandenį pratimus (5–6 įkvėpimai ir iškvėpimai į vandenį. Gebės slinkti ant krūtinės ir nugaros, kai skirtinga rankų padėtis, atlikti šuoliuką į vandenį nuo bortelio ant kojų (negilioje baseino dalyje). Sugebės judėti į priekį ant krūtinės ir nugaros, atlikdami kojų judesius, bei sugebės nuplaukti 50 m nugara ar krauliu.