Pasipiktino vaizdu

Situacija, užfiksuota telefonu, sukėlė diskusijų audrą. Daugybė gyvūnų mylėtojų piktinosi, kad paukščiai išnaudojami lankytojų pramogoms.

"Jie paukščius laiko pririštus prie trumpos virvės, kad žmonės galėtų su jais nusifotografuoti. Mano galva, tai nėra geriausias būdas laikyti tokio dydžio paukštį. Dėl šio incidento kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą. Gavome atsakymą, kad jiems yra žinoma situacija dėl Pakruojo dvaro teritorijoje plėšriųjų paukščių demonstravimo pririšant. Tačiau taip ir nėra aišku, ar paukščių laikytojai pažeidė tvarkas, ar ne", – buvo atvira skundą aplinkosaugininkams rašiusios įstaigos "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" vadovė ir įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Moteris stebėjosi – šiuo metu jau garsiai kalbama apie tai, kad šunų rišimas prie būdos yra blogas reiškinys, o paukščių rišimas – norma?

"Ne tik riša. Tai daroma dėl pelno. Tokiu būdu parduodama paukščio laisvė. Daug žmonių nemato nieko blogo tame", – nuomonę išsakė B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Tokiu būdu parduodama paukščio laisvė.

Baudė už pažeidimus

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistė Akvilė Jagučanskytė patikino, kad įmonei "Pakruojo parkas" išduota 15 leidimų laikyti paukščius, bet parke yra tik 10 paukščių.

"Jiems leidimai yra duoti paukščius laikyti voljeruose. Atėjusi patikrinti, paukštį turiu rasti voljere, o ne kažkur parke. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja plėšriųjų paukščių ruošimo medžioklei veiklos. Abejoju, ar tokie teisės aktai atsiras, nes Europoje keičiasi požiūris į šią veiklą. Parko atstovai teigė, kad jie nori pristatyti lankytojams senuosius medžioklės plėšriaisiais paukščiais būdus. Medžioklės įstatymas leidžia medžioklę plėšriaisiais paukščiais, tačiau Laukinių gyvūnų laikymo taisyklės prieštarauja tam", – aiškino A.Jagučanskytė.

Norėdami sulaukti lankytojų dėmesio, prižiūrėtojai paukščius riša prie trumpų troselių, tačiau, pasak gamtosaugininkės, tai yra teisėta.

"Europoje galima taip rišti paukščius. Yra tam tikros rekomendacijos, virvės turi būti trumpos, kad paukštis nesusižeistų. Vis dėlto reikia suprasti, kad net tik kartkartėmis paskraidantis paukštis yra laimingesnis, nei uždarytas voljere", – paaiškino specialistė.

Pramogai – didingi paukščiai

Dvaro teritorijoje lankytojai gali išvysti baltapetį jūrinį erelį, parištą troseliu. Demonstruojamas baltagalvis jūrinis erelis, Andų kondoras, sakalas, grifas, didysis apuokas, vištvanagis.

"Situacija yra paini. Viena vertus, mes tikriname, ir laukinių gyvūnų laikytojai baudžiami už pažeidimus. Kita vertus, žmonės piktinasi viskuo, net tuo, kad mato, kaip erelis baigia sulesti kiškį. Gauname skundų net dėl to, kad grifas esą kankinamas saulėje. Bet jis gyvena tokioje aplinkoje, kur įprastas karštis ir smėlis, šiam paukščiui to reikia", – pastebėjo A.Jagučanskytė.

Aplinkosaugininkai, tikrindami paukščių kojas, žaizdų ar nubrozdinimų nerado. Nors Europoje įtvirtinamos nuostatos, kad laukiniai paukščiai patys galėtų išskristi iš voljerų ir parskristi.

"Ne visi skundai mus pasiekia. Bet būna ir nelogiškų nusiskundimų. Visuomenę reikėtų šviesti. Skundžiama dėl to, kad apuokai dieną nemiega, kad laukiniai paukščiai klykia esą nesavu balsu. Plėšrių paukščių balsai nėra gegutės kukavimas. Reikia rasti pusiausvyrą tarp gyvūnų laikymo ir tinkamo demonstravimo, pinigų norėjimo ir visuomenės švietimo. Įstatymo raidė yra tokia, kokia yra. Gal mes ir norėtume daugiau laisvių gyvūnams", – pastebėjo A.Jagučanskytė.

Gyvūnų prižiūrėtojai buvo pakartotinai bausti už tai, kad nesilaiko gyvūnų laikymo sąlygų.

Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas tikino, kad pamaryje ornitologų darbą lengvina žemę padengęs sniegas.

„Ką gaudai, tą ir pagauni. Plėšriuosius paukščius sudėtinga sučiupti todėl, kad jie į tinklus nepatenka. Tenka specialiai važinėti ir gaudyti. Kadangi sniego daug, į maistą plėšrieji paukščiai reaguoja greitai. Kai kuriuos paukščius pavyksta prisivilioti tik apgaunant juos judančiais objektais. O suopiams tinka koks nors negyvas grobis – mėsa ar žuvis, galima palikti kritusį gyvūną“, – pasakojo V.Eigirdas.

Į ornitologų gaudykles papuolė paprastasis pelėsakalis. Šios rūšies paukštis nuo 2000 m. stoties darbuotojų žieduojamas vos trečią kartą.

Šilutės rajone buvo sugautas ir sužieduotas tūbuotasis suopis. Nuo 2000 m. šios rūšies paukštis stoties ornitologų žieduojamas vos antrą kartą.

Šiais metais ornitologai pirmą kartą sužiedavo paprastąjį kirą.

„Tūbuotieji suopiai pas mus atskrenda iš šiaurinių kraštų ir pasirodo tik žiemą. Judančios šalto oro masės dažniausiai ir atgena šiaurinių kraštų paukščius. Tai – netolimieji migrantai. Dažniausiai tokie paukščiai į pietinius kraštus gali pasitraukti tik kuriam laikui. Mes esame pritvirtinę žąsims siųstuvus, tad matome, kad jos net kelis kartus per šaltąjį sezoną keičia vietą. Šios žąsys peri pas mus, tačiau jau ne vieną kartą buvo nuskridusios iki Lenkijos. Ten pabuvusios kurį laiką vėl sugrįžo. Po to pašalo, tad vėl išskrido. Paskutiniais duomenimis, jos šiuo metu vėl juda atgal į pamarį“, – sakė V.Eigirdas.

Ornitologai tikina, kad netolimaisiais migrantais vadinamos paukščių rūšys per žiemą ne vieną kartą palieka perimvietes.