Byla turėjo būti pradėta nagrinėti dar liepos mėnesį, bet prieš pirmąjį teismo posėdį nušautosios Vilniaus rajono gyventojos sūnus pareiškė norintys pateikti civilinį ieškinį, o tai padaryti privalu iki įrodymų tyrimo. Todėl nagrinėjimą teko atidėti.

Penktadienį teismo salėje susirinko būrys uniformuotų policijos pareigūnų, atėjusių palaikyti savo kolegos.

Posėdžio pradžioje teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė pranešė, kad du žuvusiosios sūnūs pateikė civilinį ieškinį. Neturtinei žalai atlyginti jie nori gauti iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato po 50 tūkst. eurų.

Pareigūnas D. Šerpytis teisiamas dėl praėjusių metų gruodžio 12-osios įvykių Vilniaus rajone. Tądien policijos pagalbos paprašė greitosios pagalbos brigada, atvykusi pas agresyvią 51 metų ligonę, turinčią psichikos sutrikimų.

Atvykus policininkams moteris nenurimo: ji kastuvu apdaužė medikus ir greitosios pagalbos automobilį. Paskui, apsiginklavusi peiliu, puolė pareigūnus.

Grasino papjauti

Teisme D. Šerpytis detaliai pasakojo, kaip elgėsi moteris.

Anot pareigūno, ji ilgokai nėjo iš namo, švaistėsi peiliu, grasino visus nužudyti. Policininkai bandė moterį raminti, tramdė ją dujomis ir elektros impulsiniu prietaisu „Taser“. Po šūvio iš šio prietaiso ji, užuot nugriuvusi, išėjo į kiemą.

D. Šerpytis sakė, kad minimos priemonės prieš moterį buvo neveiksmingos, ji puolė abiem rankom laikydama peilį ir šaukdama „Aš jus papjausiu!“.

Tada D. Šerpytis, šaukdamas „Policija! Šausiu!“, kelis kartus iššovė iš tarnybinio pistoleto. Prireikė keturių šūvių, kad moteris pakeistų ėjimo kryptį. Pareigūnas tvirtino, kad kulkos, pataikiusios į kojas ir rankas, jos nesustabdė. Dar viena kulka, pataikiusi į pilvą, buvo mirtina.

Teisme prokuroras Rolandas Imbrasas D. Šerpyčio klausė, ar buvo būtina sulaikyti ligonę, kuri buvo grįžusi į namą ir žiūrėjo pro langą. Teisiamasis paaiškino, jog moteris buvo ką tik padariusi nusikaltimą – sužalojo medikus ir apgadino greitosios pagalbos automobilį –, o medikai sakė, kad ją būtina pristatyti į psichiatrinę ligoninę, nes moteris kelia pavojų sau ir aplinkiniams.

Prokuratūros manymu, pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl tai kvalifikuotina kaip nužudymas.

D. Šerpytis ir jo advokatas Romualdas Drakšas tvirtina, kad tai buvo akivaizdi būtinoji gintis, policininkas gelbėjo savo ir kolegų gyvybes.

Į nušautos moters sūnų advokato klausimą, kodėl nenaudojo skydo, D. Šerpytis atsakė, kad tuo metu policijos automobiliuose esančios įrangos komplekte skydai nebuvo numatyti. Advokatą taip pat domino, kodėl uniformuoti policininkai, lauždamiesi į namą, neprisistatė ir nepasisveikino.

Tuo metu teisiamasis paaiškino, kad šaudamas moteriai į pilvą pataikė paslydęs, sniego buvo iki kelių.

„Buvo žiema, mes visi ten slidinėjom“, – sakė pareigūnas.

Ją reikdavo išvežti kuo greičiau, nes kuo toliau, tuo blogiau būdavo.

Sūnus po motinos žūties patyrė išgyvenimus

Teisme penktadienį apklaustas moters sūnus I. T. pasakojo, kad gruodžio 12 dieną jam paskambino motinos bendradarbiai, pasakė, kad jai negerai, elgiasi labai agresyviai. Vyras teigia supratęs, kad motinai prasideda psichozės priepuolis ir kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą.

Anot jo, priepuoliai motinai užeidavo ir seniau. Į psichiatrinę ligoninę ją išveždavo ne tik iš namų, sykį išvežė iš parduotuvės, kur ji siautėjo.

Apklausos metu I. T. pasakojo, kad iš motinos buvo atimtos motinystės teisės, jis su broliu augo globos namuose, o tėvai girtaudavo.

Į motinos namus jiedu grįžo sulaukę pilnametystės. Su jais motina nesielgdavusi labai agresyviai, ji konfliktuodavo su kaimynais ir bendradarbiais, kaimynus buvo apmėčiusi akmenimis.

Teisėjos paklaustas, kodėl pateikė civilinį ieškinį ir neturtinę žalą įvertino būtent 50 tūkst. eurų, I.T. atsakė, kad motinos gyvybę sunku įvertinti, o ieškinį pateikė dėl dvasinių išgyvenimų, dėl kurių kelis kartus lankėsi pas psichologą.

Žuvusiosios sūnus taip pat prašo atlyginti laidojimo išlaidas bei kapo sutvarkymą ir paminklo iš Karelijos granito pagaminimą bei pastatymą. Tai jis ir jo brolis įvertino beveik 10 tūkst. eurų.

Teigia, jog dėl motinos mirties tapo narkomanu

Kitas žuvusiosios sūnus A. T. negalėjo aiškiai atsakyti, kodėl neturtinę žalą įvertino 50 tūkst. eurų, sakė, kad sumą nustatė advokatas ir tvirtino, kad motina buvo jam mylimiausias žmogus.

Vyras tvirtino, kad žūtis jį taip paveikė, jog ėmė vartoti narkotikus, dėl to teko atlikti reabilitaciją. Visgi vėliau klausiamas teisėjos jis prisipažino, kad narkotikus vartojo ir prieš mirtį.

A. T. pripažino, kad motina ir anksčiau griebdavosi peilio ir kirvio, grasindavo nužudyti. Jam pačiam yra tekę gintis nuo motinos ašarinėmis dujomis.

Moteris, pasak sūnaus, daug kartų buvo gydoma psichiatrinėse ligoninėse – kartais ją išveždavo greitoji pagalba, kartais prireikdavo policijos pagalbos, nes ji neklausydavo.

„Ją reikdavo išvežti kuo greičiau, nes kuo toliau, tuo blogiau būdavo“, – sakė sūnus.

Nukentėjusiųjų advokatas Dainius Dargevičius po teismo posėdžio paklaustas, kodėl neturtinė žala įvertinta 100 tūkst. eurų, žurnalistams atsakė: „Patirti dvasiniai išgyvenimai“.

Teisiamo pareigūno advokatas R. Drakšas žurnalistams sakė, kad policininkai viską padarė teisingai

„Jie turėjo teisę taip elgtis. (...) Žūtį sukėlė jos agresija, jos puolimas“, – teigė jis.

Pasak gynėjo, policininkas neturėjo, kur trauktis, nes už jo buvo pusnis ir tvora, agresyvi moteris su peiliu buvo už pustrečio metro nuo jo.

Toliau bylos nagrinėjimas bus tęsiamas spalio 28 dieną.