Sh. Abe dirbo iš viso keturias kadencijas ir tapo ilgiausiai valdžiusiu Japonijos ministru pirmininku, jis išliko įtakingas politinis veikėjas net ir 2020 m. atsistatydinęs po paskutinės kadencijos.

Penktadienį, kai buvo nušautas, jis prieš sekmadienį vyksiančius parlamento aukštųjų rūmų rinkimus agitavo už konservatyvios Liberalų demokratų partijos (LDP), nuo Antrojo pasaulinio karo Japonijoje dominuojančios politinės jėgos, kandidatą. Jo senelis buvo vienas tų, kurie įkūrė LDP, šiai partijai priklausė ir jo tėvas, buvęs užsienio reikalų ministras Shintaro Abe. Be to, nuo 2021 m. Sh. Abe vadovavo didžiausiai LDP frakcijai.

Kai Sh. Abe buvo valdžioje, kai kurie jį vertino kaip patriotą, norėjusį „sugrąžinti Japoniją“ į tvirtą poziciją Azijoje ir pritaikyti ją šiuolaikiniam gyvenimui. Kiti jį laikė dešiniuoju populistu ir griežto užsienio politikos kurso šalininku, kuriam valdant seniausia Azijos demokratija nusisuko nuo pacifistinės pokario politikos. Kova dėl Japonijos vaidmens pasaulyje ir ypač jos kariuomenės vaidmens šalyje tebėra itin opi problema. Per debatus Sh. Abe ragino pakeisti Japonijos pokario Konstituciją.

1954 m. gimęs Sh. Abe patyrė stiprią savo senelio Nobusuke Kishi, ėjusio premjero pareigas 1957–1960 m., įtaką. 1977 m. baigęs Seikei universitetą Tokijuje, Sh. Abe trumpai studijavo politiką Pietų Kalifornijos universitete. Po to jis dirbo „Kobe Steel“, prieš pradėdamas politinį gyvenimą 1982 m. kaip savo tėvo Shintaro Abe padėjėjas. Po tėvo mirties Sh. Abe kandidatavo ir 1993 m. buvo išrinktas į parlamentą. Iš dalies jis išpopuliarėjo užėmęs griežtą poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

2006 m. rugsėjį Sh. Abe pirmą kartą tapo ministru pirmininku, bet po metų atsistatydino dėl sveikatos priežasčių. Tačiau karingas politikas greitai išpopuliarėjo, kai 2012 m. dėl teritorinių ginčų kilo įtampa su Kinija ir Pietų Korėja. Tais metais jis sėkmingai sugrįžo kaip premjeras. Sh. Abe buvo pirmasis vyriausybės vadovas, gimęs po Antrojo pasaulinio karo, ir valdė Japoniją nuo 2012 m. gruodžio iki 2020 m. rugsėjo, kai atsistatydino dėl sveikatos priežasčių, tapęs ilgiausiai valdžiusiu šalies ministru pirmininku.

„Aš savo politinę karjerą baigiau. Gaila. Negalėjau pratęsti. Jau taškas padėtas ir  nepersigalvosiu.Man kiti rinkimai jau nėra svarbūs, o partijos reikalus aptarsime partijos forumuose“, – BNS sekmadienio vakarą sakė R Sinkevičius.

R. Sinkevičius Jonavos apygardoje surinko apie 35 proc. balsų. Jį įveikė socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

„Būna laikas laimėti, ateina laikas ir pralaimėti. Dabar kaip tik turėsiu gerą laiką savo dar asmeniniame gyvenime, kol nespaudžia kokios sveikatos problemos“, – teigė R. Sinkevičius.

R. Sinkevičius šiuo metu yra socialdarbiečių partijos pirmininko pavaduotojas ir frakcijos Seime seniūnas. Parlamente, išrinktas toje pačioje vienmandatėje Jonavos rinkimų apygardoje, jis dirba jau ketvirtą kadenciją, nuo 2000 metų, išskyrus 2004-2008 metų kadenciją. Tuo metu nepatekęs į Seimą jis dirbo koncerno „Achemos grupė“ plėtros direktoriumi. 

Parlamentaras visas kadencijas dirbo parlamentiniame Ekonomikos komitete.

Nuo 2017 metų gruodžio vadovavo Ekonomikos komitetui, nes tuometinis vadovas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas ekonomikos ministru, o jam pradėjus eiti eurokomisaro pareigas, R. Sinkevičius 2020 metų vasarą tapo ekonomikos ir inovacijų ministru.

2012-2016 metais R. Sinkevičius ėjo susisiekimo ministro pareigas. 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, apskritai jau dabar galima klabėti apie A. Verygos politinės karjeros pabaigą. Kartu politologas įvertino ir kitų Lietuvos politikos lyderių veiksmus krizinėje situacijoje. Jo teigimu, kol kas šalies vadovas Gitanas Nausėda, priešingai nei jo pirmtakė kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė, sprendžiant kilusią krizę neranda sau vietos. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis, galintis perimti vadovavimą kovai su koronavirusu, profesoriaus teigimu, elgiasi adekvačiai ir jau artimiausu metu gali tikėtis teigiamų pokyčių reitinguose.

A. Verygos padarytų klaidų sąrašas per ilgas

VDU profesorius teigia, kad A. Verygos padarytų klaidų sąrašas yra tiesiog per ilgas, kad jis ir toliau liktų Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu.

„Pirmas dalykas, kovo 4 d. ministerija prašo Vyriausybės 300 tūkst. eurų asignavimų pirkti apsaugos priemones ir reagentus. Iki karantino įvedimo lieka šiek tiek daugiau nei savaitė, o ministerija prašo tik 300 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad tai neadekvatu, kad parodytas visiškas nesusigaudymas situacijoje“, - sakė A. Krupavičius.

„Kitos klaidos: reagentų yra per mažai, buvo akivaizdus jų trūkumas. Apskritai praėjusios savaitės šeštadienį ir sekmadienį buvome prie reagentų krizės ribos. Už tai atsakomybė taip pat tenka sveikatos apsaugos ministrui. O kur dar klausimas dėl per mažų testavimo dėl koronaviruso apimčių. Taip pat medikų apsaugos klausimas. Čia buvo pateikta nemažai prieštaringos informacijos. Visgi faktas yra tas, kad medikams trūksta apsaugos priemonių, jie jų tiesiog neturi pakankamai“, – sakė profesorius.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Jo teigimu į tą patį SAM ministro klaidų sąrašą pakliūva ir tai, kad Lietuva neprisijungė prie pirmosios ES iniciatyvos bendrai pirkti medicinines priemones.

Kartu, jo nuomone, klaida galima vadinti ir tai, kad valdžia beveik neskiria laiko informacijai apie vaistus, kuriuos būtų galima vartoti užsikrėtus koronavirusu.

„Informacija apie vaistus dabartiniame etape yra labai svarbi: kokius vaistus vartoti, kaip gydyti. Į šį klausimą ne tik medikai turi atsakyti, bet ir valstybės politikai“, – teigė A. Krupavičius.

Praėjusios savaitės šeštadienį ir sekmadienį buvome prie reagentų krizės ribos. Už tai atsakomybė taip pat tenka sveikatos apsaugos ministrui.

Galiausiai, pabrėžė jis, tiek priverstinio karantino organizavimas, tiek išsakytos pozicijos dėl medicininių kaukių naudojimo labiau primena anekdotą, o ne valdžios veiksmus stabdant realią grėsmę.

„A. Veryga tris savaites aiškino, kad medicininės kaukės nereikalingos, o dabar argumentai jau dėliojami kiti“, – aiškino profesorius.

Neturi politikų ir visuomenės pasitikėjimo

Pasak VDU profesoriaus, A. Verygai ne tik trūksta pasitikėjimo Lietuvos ar politikų visuomenėje, tačiau, akcentavo A. Krupavičius, ministras neadekvačiai vertina susiklosčiusią situaciją bei savo galimybes.

„Jis tiesiog neturi galimybių kai kuriuos sprendimus įgyvendinti. Priimti juos gal ir gali, bet įvykdyti nutarimus – trūksta įgaliojimų. Puikus pavyzdys yra įpareigojimas savivaldybėms steigti karantino vietas“, – teigė A. Krupavičius.

Kartu, jo nuomone, A. Veryga pernelyg įsitraukė į komunikaciją. Jo teigimu, kalbėjimas kelis kartus per dieną apie situaciją tiesiog atima brangų laiką darbams.

„Ar esate matę, kad aukščiausio lygio politikas eitų kiekvieną dieną po kelis kartus į spaudos konferencijas. Dėl to nelieka laiko dirbti darbą, kuris yra jam deleguotas, tenka ruoštis tik spaudos konferencijoms“, – samprotavo A. Krupavičius.

Apibendrindamas situaciją profesorius teigė nematąs kitos galimybės, kaip tik keisti struktūros, atsakingos už dorojimąsi su koronaviruso krize, organizavimo logiką.

„Tokia sistema bent jau turėtų perspektyvą būti rezultatyvi“, – teigė jis.

Koronaviruso krizė kol kas nėra dėkinga prezidentui

A. Krupavičiaus teigimu, kad ir kaip būtų suvaldyta koronaviruso krizė Lietuvoje, jau dabar galima kalbėti apie A. Verygos politinės karjeros pabaigą. Jo teigimu, šiek tiek šoktelėjęs ministro populiarumas iki karantino paskelbimo artimiausiu metu turėtų virsti ryškiu nuosmukiu.

„Momentinis A. Verygos reitingo šuolis buvo daugiau dėl matomumo suaktyvėjimo. Tačiau po to, kai visuomenė pamatė, kad jam sunkiai sekasi susitvarkyti su įpareigojimais – reitingai kris. Žinoma, dalis ištikimiausių rėmėjų ir toliau jį palaikys. Taigi, manau, jam tenkanti kritikos banga, kuri, reikia pripažinti, yra ir pagrįsta, ir argumentuota, turės akivaizdžių pasekmių“, – teigė A. Krupavičius.

VDU profesoriaus teigimu, A. Veryga padarė ir vieną itin grubią politinę klaidą – jis nepripažino savo klaidingų sprendimų, nors tai ir yra akivaizdu.

Autoriteto G. Nausėdai esama situacija tikrai nepridėjo. Matėsi, kad prezidentas šiek tiek surikęs ir neranda sau vietos.

„Kaip politikas jis be reikalo neįsiklausė į kritiką. Būtų kur kas efektyviau, jei jis darytų savo darbą, bet ne moralizuotų kitus. Tai tik dar labiau didina nepasitenkinimą. Ypač kai kalba eina apie padarytas klaidas“, – samprotavo A. Krupavičius.

Kol kas ne itin situacijoje atsiskleidė ir prezidentas G. Nausėda. Pasak jo, koronaviruso sukeltos krizės suvaldymas, bent jau sprendžiant iš to, kas vyko iki dabar, neprisidės auginant šalies vadovo autoritetą visuomenėje.

„Autoriteto G. Nausėdai esama situacija tikrai nepridėjo. Matėsi, kad prezidentas šiek tiek surikęs ir neranda sau vietos. O ir jo siūlymai buvo tokie pusiniai: pasako „a“, bet „b“ nėra, pasako „c“, bet „d“ nėra. Toks pusėtinumas ir ne iki galo atlikti veiksmai jam autoriteto nepridės“, teigė jis.

Išskyrė premjerą ir kadenciją baigusią D. Grybauskaitę

Tuo tarpu premjerui Sauliui Skverneliui, akcentavo politologas, situacijoje laviruoti sekasi visai neblogai. Kartu, pabrėžė A. Krupavičius, itin pastebima yra ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė. Ji, tikino profesorius, tapo nuomonės krizinės situacijos klausimu lydere šalyje.

„Jei žiūrėtume per politikų reitingų prizmę, tai reitingus turėtų pasididinti S. Skvernelis. Iniciatyvų reikėjo imtis anksčiau, tačiau bent pastaruoju metu jis elgiasi adekvačiai. Todėl nieko nuostabaus, jei matysime augantį jo populiarumą“, – teigė A. Krupavičius.

„Tuo tarpu D. Grybauskaitė dabartinėje situacijoje yra viena iš nuomonių lyderių, ji yra girdima. Tiesą sakant ,ji kalba tą patį, ką Verygos kritikai sakė jau kuris laikas. Panašiai kalbėjo ir Vytenis Andriukaitis, Medikų sąjūdis, opozicija“, – apibendrino jis.

– Jūs turite solidžią politinę patirtį, trijose Vyriausybėse – Bronislovo Lubio, Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus – buvote užsienio reikalų ministras. Buvote trijų kadencijų (1992-1996, 1996-2000, 2012-2016) Seimo narys. Kodėl praėjus trejiems metams vėl nutarėte grįžti į Seimą?

– Baigėsi oficiali mano akademinė karjera. Svarsčiau, ką daryti: ar apsiriboti mokslinių publikacijų rašymu, beje, noriu vadovėlį parašyti, turiu tokį planą, gal išvažiuoti į užsienį dėstyti kur nors. Bet matau, kad atsiranda toks vilties spindulėlis, kad susivienys tokios jėgos, kurios yra už bendrąjį gėrį, už viešą interesą, prieš nelygybę, už tradicinę šeimą, todėl matau prasmę politiniame dalyvavime.

– Ar siektumėte parlamentaro mandato kaip nepartinis kandidatas, ar tikitės kokių nors partijų paramos?

– Manau, kad artimiausiomis dienomis tai gali paaiškėti. Preliminariomis žiniomis, manau, kad, ko gero, sulauksiu paramos iš Centro partijos, Arvydo Juozaičio bloko ir iš tautininkų. Aš taip pat tikiuosi, kad per 2020 metų Seimo rinkimus šios jėgos susivienys konkuruoti su sisteminėmis partijomis.

– Jeigu šių metų rugsėjį jums nepavyktų laimėti rinkimų į laisvą Seimo nario vietą Žirmūnuose, ar tai būtų savotiška repeticija prieš 2020 metų Seimo rinkimus?

– Manau, kad turiu neblogų šansų. Yra tokia nuojauta, bet, aišku, rinkimai yra rinkimai ir spręs rinkėjai. Bet kuriuo atveju pasilikčiau galimybę spręsti, kaip elgtis toliau ir tai priklausytų nuo rinkimų rezultatų. Jeigu matai, kad tave rinkėjai remia, jie mato tavyje kažkokią viltį, kad situacija valstybėje gali pagerėti, bandai tą viltį realizuoti ir dalyvauti politikoje toliau.

– Jeigu patektumėte į Seimą, ar prisijungtumėte prie valdančiųjų, ar būtumėte opozicijoje?

– Aš kaip inteligentas visada esu opozicijoje, tokioje sakyčiau, kritiškoje, bet korektiškoje opozicijoje. O kaip ten būtų ateityje, būtų matyti. Galiu pasakyti, kad šiandien manęs netenkina tas masinis miškų kirtimas, ataka prieš šeimą, viešojo sektoriaus finansinis smaugimas. Kritiškai žiūriu į šiuos dalykus, bet tikiuosi, kad valdančiojoje koalicijoje yra visgi žmonių, kurie supranta, kad taip tęstis negali, kad reiktų labiau subalansuotos politikos, kurioje būtų kalbama ne tik apie verslą, bet ir apie viešąjį sektorių, pavyzdžiui, apie mokyklas, universitetus.

– Vilniuje Žirmūnuose, Seimo nare buvo išrinkta europarlamentare tapusi žodžio kišenėje neieškanti ekonomistė Aušra Maldeikienė. Kuo jūs tikitės patraukti šiuos rinkėjus?

– Ir mano kišenėse yra daugybė žodžių ir taiklių frazių. Akademiniame darbe buvau apie 50 metų, esu parašęs keliasdešimt mokslinių straipsnių, kelias knygas. Manau, kad idėjų turiu, tačiau norėčiau kalbėti visų pirma apie teisingumą pačia plačiausia prasme – tai yra ekonominis teisingumas, teisinis teisingumas.

– Prieš Lietuvos Prezidento rinkimus esate sakęs, kad gyvename moralinės, valdymo, politinės, viešojo gyvenimo krizės sąlygomis. Ar išrinkus naują šalies vadovą Gitaną Nausėdą, formuojant naująją valdančiąją daugumą, tos krizės, jūsų akimis, sumažėjo, o gal jos visai nebeliko?

– Manau, kad daug kas paaiškės po naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, kai bus pradėta formuoti naujoji Vyriausybė. Paaiškės, kokia bus valdančioji dauguma. Labai didelių vilčių neturiu, bet tikiuosi, kad bent į blogąją pusę reikalai nepakryps. Nesitikiu stebuklų, bet tikiuosi, kad valdantieji praregės, nes reikia gelbėti šitą šalį, nustoti kirsti miškus, kapoti šeimas, elgtis nekorektiškai su mokytojais.

Blogiausias variantas būtų, jei, pavyzdžiui, landsbergininkai gautų galimybę formuoti Vyriausybę. Manau, tada būtų iš tikrųjų grįžimas atgal.

Tikiuosi, kad ši tikimybė yra labai maža. Taip pat tikiuosi, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda bus kitoks, kad jis bus demokratiškesnis.

Praėjęs dešimtmetis, mano nuomone, buvo pažymėtas autoritarizmo ženklu, teisėsauga aiškiai buvo išnaudojama partiniams tikslams.

Tikiuosi, kad išrinktasis prezidentas politine prasme bus korektiškesnis, neutralesnis. Jeigu jis išmintingai dalyvaus Vyriausybės sudaryme, remdamasis valstybės turima informacija, manyčiau, kad neleis, jog Vyriausybėje būtų antivalstybinės, bendrąjį gėrį ignoruojančios mąstysenos žmonių. Manau, kad tai būtų žingsnis į priekį, tačiau lemiamas lūžis, mano nuomone, turėtų įvykti po 2020 metų Seimo rinkimų.

Trečiadienį politiko parlamente pasigedo Seimo narė Aušra Maldeikienė, savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijusi svarstymais, kur galėtų būti į Audito komiteto posėdį neatvykęs parlamentaras.

„NERASTA ir naglo Naglio Puteikio - turbūt kovoja su korupcija ir santykiauja su Guoga ir Juozaičiu“, - šmaikščiai spėlioja A. Maldeikienė.

Pats Seimo narys antradienį savo sekėjams paskelbė kuriantis naują partiją su filosofu Arvydu Juozaičiu.

Vis dėlto N. Puteikio, kaip savarankiško, spalvingo politinio vieneto Lietuvos politikoje galimybės eina į pabaigą, mano politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius. Kandidato surengtas pasitraukimo iš Prezidento rinkimų manevras, anot jo, liudija, kad normaliais būdais tos šlovės įgyti jau nebepajėgiama.

Politologo manymu, norint išlikti Lietuvos politinėje erdvėje, N. Puteikiui reikėtų jungtis su kažkuriuo kitu politiniu judėjimu, tačiau jame, samprotavo V. Valentinavičius, N. Puteikis dalyvautų jau ne kaip lyderis.

„Kaip savarankiško politiko jo perspektyvos liūdnos, nebent jis jungsis į kažkokį didesnį judėjimą jau kaip eilinis dalyvis, o ne lyderis“, - Eltai sakė jis, pridūręs, kad pasitraukimas iš prezidento rinkimų parodė, jog ir pats kandidatas suprato lyderystės galimybių nebeturįs.

Nors N. Puteikiui sekdavosi ankstesniuose rinkimuose Klaipėdoje, taip pat jam sekėsi ir praėjusiuose Prezidento rinkimuose (N. Puteikis 2014 m. prezidento rinkimuose surinko 9,32 proc. rinkėjų balsų. - ELTA), tačiau, anot V. Valentinavičiaus, jo susidėjimas su Kristupu Krivicku jau rodė, kad N. Puteikio perspektyvos yra niūrios, o pasitraukimas iš kovos dėl prezidento posto buvo paskutinis bandymas atkreipti į save dėmesį. Kalbėdamas apie N. Puteikio galimybes Europos Parlamento rinkimuose, politologas taip pat vertino jas skeptiškai.

Jis šiuose rinkimuose pademonstravo didžiulį neprincipingumą, savotiškai išdavė savo rinkėjus.

Kitas kalbintas politologas, Vytauto didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, N. Puteikio tolesnę politinę karjerą taip pat vertina kaip neperspektyvią. Pasak jo, Seimo narys jau kurį laiką kūrėsi aplink save blogos reputacijos lauką, o pasitraukęs iš prezidentinės kovos, parodė neištikimybę savo elektoratui.

„Jis šiuose rinkimuose pademonstravo didžiulį neprincipingumą, savotiškai išdavė savo rinkėjus“, - teigia politologas.

Vertindamas didžiausias N. Puteikio problemas, ekspertas atsižvelgė į politiko nepastovumą, kas, jo nuomone, politikui kainavo bendražygių praradimą politinėje erdvėje.

„Susidėti su juo reiškia iš tikrųjų laukti kažkokių netikėtumų, kurie gali sukelti problemų“, - pridūrė L. Bielinis.

Taip pat, paminėjo profesorius, N. Puteikiui bus sunku įveikti žiniasklaidos negatyvią nuomonę apie jį, kas, anot jo, yra labai svarbu dalyvaujant rinkimuose.

„Puteikiui bus labai sudėtinga laimėti bet kokius būsimus rinkimus, ar tai bus rinkimai į Europos Parlamentą, kas, mano galva, yra sudėtinga Puteikio tipo žmogui, ar tai bus Seimo rinkimai. Iki pastarųjų laiko dar daug, tačiau, manau, kad jam bus labai problemiška laimėti tuos rinkimus“, - Eltai teigė L. Bielinis.

ELTA primena, kad N. Puteikis, rinkimų kampanijai einant į pabaigą, Prezidento rinkimuose toliau dalyvauti atsisakė, deklaruodamas, kad palaikys premjerą Saulių Skvernelį arba kandidatą A. Juozaitį.

„Šiai dienai, manau, yra labai realus scenarijus, kad aš baigsiu politinę karjerą po kadencijos pabaigos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Guoga.

Vis dėlto jis teigė, kad „yra ir kitų scenarijų“, įskaitant dalyvavimą rinkimuose.

Prieš kelias savaites A. Guoga dalyvavo valdančiųjų „valstiečių“ sąskrydyje, o antradienį susitiko su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Vis dėlto politikas teigė nesulaukęs pasiūlymų dalyvauti kitais metais vyksiančiuose rinkimuose ir tvirtino neturintis planų stoti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

„Nemanau, kad reikia visiems politikams visam gyvenimui likti politikoje, įsikibti į tą vietą“, – kalbėjo A. Guoga.

Europarlamentaras tvirtino, kad jo ambicijos likti politikoje yra „labai mažos“.

„Aš manau, kad (kadencija – BNS) pavyko, ir matyti, kad žmonės gerai vertina“, – sakė jis.

V. Pranckietis tvirtino su A. Guoga aptaręs Lietuvos ir užsienio politines aktualijas.

Parlamento vadovas pridūrė, kad kadenciją baigiantis europarlamentaras pažadėjo išmokyti jį žaisti pokerį.

44-erių A. Guoga yra verslininkas, mecenatas ir sporto rėmėjas, buvęs profesionalus pokerio žaidėjas.

Jis 2014 metais buvo išrinktas į Europos Parlamentą pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą, tačiau šią partiją A. Guoga paliko 2016-aisiais. Jis trumpai buvo Liberalų sąjūdžio pirmininku, kai tuometis partijos lyderis Eligijus Masiulis pateko į teisėsaugos akiratį dėl įtarimų paėmus kyšį.

„Kokia dabar gali būti kalba apie mano buvimą toliau politikoje, kada aš esu šitokioj situacijoj. Akivaizdu, kad šiandien aš apie tai net ir negalvoju, aš tikrai manau, kad šita byla neturi teisinės perspektyvos ir pavyks apsiginti ir įrodyti savo tiesą, bet šalia teisinių dalykų yra moraliniai dalykai, ir šiandieną, kai esu taip sugriovęs savo daugelį metų, dvidešimt metų, siektą politinį kelią, aš dabar tikrai negalvoju apie tai, kas bus toliau ateityje“, – naujienų portalo delfi.lt vaizdo konferencijoje sakė E.Masiulis, klausiamas, ar mato galimybę jam grįžti į politiką.

Jis taip pat sakė suprantantis, kad kyšininkavimo byla padarė didžiulę žalą Liberalų sąjūdžiui, bet sako savo įkurtos partijos nelaidojantis. „Šiandien aš nelaidoju, kaip kai kas nori, liberalų, liberalai visada turėjo savo nišą Lietuvoje ir toliau ją turės. Žala padaryta didžiulė, bet ne tokia, kad ji būtų neištaisoma“, – sakė E.Masiulis.

Klausiamas apie ateities planus buvęs politikas sakė planuojantis pradėti savo verslą, nors esąs atviras ir darbo pasiūlymams privačiame sektoriuje: „Galvoju apie tam tikrą privačią veiklą, turiu konkrečių planų, privačioj veikloj, norėčiau pats pabandyti savo atsakomybe ir savo jėgom kurti gyvenimą, bandysiu vykdyti galbūt tam tikrą verslą“.

Gegužę iš politikos dėl kyšininkavimo bylos pasitraukęs E.Masiulis antradienį paskelbė savo versiją, iš kur gavo teisėsaugos pas jį aptiktus pinigus. Pasak E.Masiulio, jis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurliankio paėmė 90 tūkst. eurų paskolą, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje.

„Aš iš Raimondo Kurlianskio šių metų gegužės 10 dieną pasiskolinau 90000 eurų vienerių metų terminui“, – rašė E.Masiulis BNS perduotame pareiškime, kurį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. E.Masiulis teigė šią paskolą ketinęs investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. Tačiau paskolos dokumentų notariškai nepatvirtinęs ir tai sako buvus „Didžiąja klaida“.

Vėliau LRT laidai „Dėmesio centre“ antradienio vakarą jis aiškino, jog gegužės 10-ąją iš R.Kurlianskio paimtus pinigus pats sudėjo į dėžutę, kuriame buvo ir alkoholio butelis. Jis tvirtino, jog automobilyje pasirašė paskolos raštelį ir gautus pinigus ketino investuoti jau po dviejų dienų.

Anot E.Masiulio, jis su verslininku sutarė, jog pinigus grąžins per vienerius metus ir automobilyje pasirašė paskolos raštelį – tai esą turėjo užfiksuoti tuo metu kriminalinę žvalgybą vykdžiusi teisėsauga.

Trečiadienį portalo delfi.lt konferencijoje paprašytas paaiškinti, kodėl teisėsauga mini 106 tūkst. eurų kyšį, jei jis pasiskolino 90 tūkst. eurų, E.Masiulis sakė, kad 16 tūkst. eurų skirtumas tarp paskolos ir rastų pinigų buvo giminaičiams skirtos lėšos.

„Nesutapimas tų sumų yra susijęs su tuo, kad rankinėje dar buvo 16 tūkst. 200 eurų, kuriuos aš turėjau perduoti giminaičiams būsto įrengimui“, – trečiadienį teigė jis.

Kaip skelbta anksčiau, gegužę atliktos kratos metu E.Masiulio namuose teisėsauga rado iš viso apie 250 tūkst. eurų. Buvęs politikas antradienį teigė, kad be iš R.Kurlianskio gautų pinigų ten buvo jo ir jo giminaičių santaupos, sukauptos per „ganėtinai neilgą laiko tarpą“.

Anot jo, jis su „artimų giminaičių šeima, dvi šeimos“ vystė nekilnojamojo turto objektus ir dar 2014-aisiais už iš banko gautą paskolą bendrai įsigijo butą, kurį nuomojo – nuoma, jo teigimu, sekėsi gerai, todėl šeimos nusprendė įsigyti papildomo nekilnojamojo turto.

Tarsi geidžiamas jaunikis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis paskelbė, kad jam parankiausia Seimo rinkimuose dalyvauti su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ministro postas sistemoje, kurią jis išmano, nesitaikstymas su visuomenėje nepopuliaria Seimo pirmininke ir drąsa nesutikti su prezidentės kritika ministro reitingus iki aukštumų išaugino per labai trumpą laiką. Ministras visada turėjo ir premjero paramą. Tačiau, daugelio nuostabai, S. Skvernelis tolesnei politiko karjerai pasirinko ne socialdemokratus. Ministro pasirinkimas politologams kelia klausimų. Pavyzdžiui, ar netapdamas partijos nariu, o tik eidamas su jos vardu, vadinasi, visada turintis galimybę nuo jos atsiriboti, asmuo vertas pasitikėjimo. Arba, ar šiandien Lietuvai tikrai reikia, kad politikoje būtų kuo daugiau žmonių su antpečiais.

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis tikina pasirinkęs rizikingesnį kelią, bet vertybinį.

„Tai šiandien vienintelė politinė jėga, kuri atvėrė [duris – LRT.lt] nepolitiniams žmonėms išlaikant savo nepriklausomumą, savo savarankiškumą. <...> Ji pagrįsta tikrai man priimtinomis vertybėmis“, – tvirtina S. Skvernelis.

Ministras sako, kad jį kalbino ir kitos partijos, tuo metu tų partijų vadovai aiškina, kad nieko konkretaus nei pačios partijos, nei ministras vieni kitiems nežadėjo.

„Tokio galutinio šimtaprocentinio sutarimo nebuvo“, – teigia Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius.

„Konkrečių derybų nevyko, vyko tiesiog pokalbiai“, – tikina Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

S. Skvernelį į vidaus reikalų ministrus delegavusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas sako, kad S. Skverneliui, pasukusiam su valstiečiais ir žaliaisiais, būtų padoru atsistatydinti. Tokios pačios nuomonės ir kitos valdančiajai koalicijai priklausančios jėgos – Darbo partijos – lyderis Valentinas Mazuronis. O štai premjeras mano visiškai priešingai ir kalba apie kompromisus.

„Mes turėtumėm paieškot kompromiso vien dėl pagrindinės priežasties, kad <...> jau prasidėjus rinkiminė kampanija, o surast kitą vidaus reikalų ministrą nelabai būtų taip lengva ir paprasta“, – sako A. Butkevičius.

Kita vertus, vyriausybės vadovas tikina, kad vidaus reikalų ministro pasirinkta Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra opozicinė. Seime ši partija turi vieną atstovę Mišrioje frakcijoje, kuri nėra valdančioje koalicijoje. Ir socialdemokratai, panašu, nelabai linkę pritarti savo vadovui A. Butkevičiui.

„Kaip čia galima būti vienu metu opozicinėj partijoj ir dalyvauti valdančiojoje koalicijoje tuo pat metu. Keistoka“, – teigia Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Pats S. Skvernelis miglotai kalba apie tai, kaip jis elgsis – savo noru paliks postą ar savo noru nepaliks, ir, tarsi permeta šitą naštą premjerui.

„Aš apsisprendęs su premjeru susitikti, jam pasakyti, kokia yra situacija. Jei aš esu kliuvinys dirbti Lietuvai ir šiai vyriausybei vykdyti savo programą, absoliučiai tą pačią sekundę priimčiau sprendimą“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Dėmesio centre“ yra sakęs S. Skvernelis.

Pasiskelbęs, kad savo politines ambicijas įgyvendinti jam palankiausia su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri esą ne tik palieka jam galimybę be didelių apribojimų kurti programines nuostatas, bet ir atsivesti daugiau statutinių pareigūnų į partiją, S. Skvernelis, atrodo, labai suvokiamai paaiškino, kodėl jam nepakeliui su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kuri jį iškėlė į politikų luomą.

„Turbūt sunku suvokti ir matyti mane, kaip buvusį teisėsaugos institucijų darbuotojų vadovą, dalyvaujant tame judėjime, kuris turi didelių problemų su teisėsauga“, – teigia S. Skvernelis.

Bet kodėl tuomet 2014-aisiais „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlymas imtis Vidaus reikalų ministerijos buvo priimtinas? Juk tuometis generalinis policijos komisaras S. Skvernelis ministru tapo dėl to, kad iki tolei buvęs ministras Dailis Alfonsas Barakauskas įsipainiojo į prekybos poveikiu skandalą, ir ministras buvo ne vienintelis. Jau tuomet šešėlis krito ant partijos – buvo iškelta byla, o vėliau ir pareikšti įtarimai.

Negana to, ministras naudojosi „Tvarkos ir teisingumo“ parama. Štai lapkritį, kai iš policininkų automobilio pabėgo įtariamasis, pagrobęs automatą, ir jo gaudymui buvo sukelta apie 3 tūkst. policijos pareigūnų, dirbo „Aro“, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, pasitelktas pasieniečių sraigtasparnis, S. Skvernelis ne tik sulaukė kritikos, bet dar ir sugebėjo įsivelti į konfliktą su Seimo pirmininke, į kurios pusę stojo prezidentė, pareikšdama, kad jis ne pirmą kartą demonstruoja žemą politinį lygį. Ir ministras nunešė premjerui atsistatydinimo prašymą. Būtent tada „Tvarka ir teisingumas“ ėmėsi veiksmų savo deleguotam ministrui poste išsaugoti ir surinko 75 parlamentarų parašus, kad premjeras atmestų S. Skvernelio atsistatydinimo pareiškimą.

Politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas pastebi, kad su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasukęs dabartinis vidaus reikalų ministras kalba apie vertybes, tačiau jų neįvardija. Sutinka būti partijos rinkimų sąrašo vedliu, tačiau atsisako stoti į partiją, prisiimti atsakomybę už jos veiklą. Situacija analogiška tai, kuri buvo ir „Tvarkos ir teisingumo“ atveju.

„Tai S. Skvernelis man atrodys taip, kaip pasakose atrodo tos herojės, kurios turi atvykti nei nuogos, nei apsirengusios. Tarsi partijoje, bet ne partijoje. Reiškia, jei kas atsitinka, sako „čia ne aš, čia ta partija padarė, jei atsiranda patogi vieta – aš pasitraukiu kažkur kitur“, – sako delfi.lt politikos apžvalgininkas R. Bogdanas.

Kita vertus, ministro elgesys, renkantis su kuo dalyvauti rinkimuose, neatrodo keistas, žinant, kad jis – statutinis pareigūnas.

„Jis nori ateiti vos ne kaip į vaikų darželį ir padiktuoti savo tvarką ir bus kaip policijoje: aš aukščiau, kiti – žemiau manęs, juk aš „pirmas numeris“. Čia gi antpečiai kalbės – suprantate? Tai jeigu jūs norite tokios policinės valstybės, tai pirmyn tada“, – kalba R. Bogdanas.

Panašios nuomonės ir politologas Vincentas Vobolevičius. Jis pabrėžia, kad prasidėjusi „žvaigždžių“ ir specialistų medžioklė – iš tingumo, kuris pačioms partijoms ir visai šalies politinei sistemai nieko gero nežada.

„Tai Lietuvai nieko gero neduos, nes jie pasinaudos ta partija kaip raketa-nešėja ir po to nuskris nežinia kur. <...> Kitaip tariant, pasirenkam neblogai atrodančią, pakankamai „švarią” partiją, įsėdam į ją kaip į traukinuką, papuolam į valdžią, gaunam galbūt pageidaujamas ministerijas – o toliau? Kur yra valstybės valdymo vizija? Kur yra tos pagrindinės mintys, išskyrus tuos labai bendrus pareiškimus apie skaidrumą, apie atsakomybę ir blaivybę? – svarsto ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius.