Anot prezidento, priimant įstatymą nepaaiškinta, kodėl kilo būtinybė prieš 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus „reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių“.
Seimo priimtas įstatymas numato, kad EP rinkimuose dalyvauti norinčiam politiniam komitetui reikėtų ne mažiau kaip 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams – mažiausiai 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.
Iki šiol įstatymas numatė, kad rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 20 proc. tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.
Pasak prezidento, minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina politinių komitetų steigimą ir nesudaro sąlygų į vietos savivaldą bei Europos Sąjungos reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių, kurie atstovautų asmenims, turintiems skirtingą pasaulėžiūrą.
Galimybės dalyvauti rinkimuose kuo platesniam ratui žmonių, jos turi būti paprastinamos ir lengvinamos.
„Politinių komitetų teisė dalyvauti rinkimuose yra apsunkinama taip, kad gali iš esmės tapti deklaratyvi. Jei mes ne tik deklaruojame, bet ir iš tikrųjų norime skatinti žmonių įsitraukimą, pilietinę galią, pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe, reguliavimu turi būti įtvirtinami ne apsunkinimai, o priešingai – galimybės dalyvauti rinkimuose kuo platesniam ratui žmonių, jos turi būti paprastinamos ir lengvinamos“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Jis taip pat pažymi, kad naujame Politinių organizacijų įstatyme „dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams“, tačiau valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik politinėms partijoms.
„Siekdamas užtikrinti konstitucinių reikalavimų laikymąsi, taip pat politinių komitetų nuolatinės veiklos sąlygas ir tęstinumą, prezidentas siūlo įstatyme numatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti, taip sudarant sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
A. Vyšniauskas kritikuoja prezidento sprendimą vetuoti Politinių organizacijų įstatymą
Konservatorius Andrius Vyšniauskas teigia nenustebęs dėl prezidento G. Nausėdos sprendimo grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti Politinių organizacijų įstatymą, mat indikacijų apie tam tikrus prieštaravimus jis teigę iš Prezidentūros įžvelgęs ir anksčiau. Visgi A. Vyšniauskas šalies vadovo siūlymą suvienodinti politinių partijų ir komitetų veiklos sąlygas, komitetams skiriant valstybinį finansavimą, vertina kritiškai.
„Nėra tai kažkoks netikėtas veto. Prezidentūra buvo indikavusi apie tam tikrus niuansus įstatyme, kad jie turi kitokią nuomonę“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.
Nėra tai kažkoks netikėtas veto. Prezidentūra buvo indikavusi apie tam tikrus niuansus įstatyme, kad jie turi kitokią nuomonę.
„Bet gal mane labiausiai stebina siekis politiniams komitetams skirti valstybinį finansavimą. Kadangi tas finansavimo šaltinis, kaip suprantu, ganėtinai aiškiai dekrete nėra apibrėžiamas, nėra tokio aiškumo, ar iš bendro katilo, ar turi būti skiriamos papildomos lėšos, tai čia yra vienas kampas, kurį aš taip kritikuojančiai matyčiau“, – sakė A. Vyšniauskas.
Taip pat, konservatoriaus nuomone, politinių partijų nuolatinio dalyvavimo finansinis įvertinimas yra reikšmingas, tačiau to nevertėtų taikyti ir komitetams, rinkimuose dalyvavusiems vos vieną kartą.
„Kitas dalykas, kad tai, ką mes bandėme sukurti įstatyme, tai tokį aiškų atskyrimą, kad yra politinės partijos, kurios nuosekliai dalyvauja visuose rinkimuose ir už nuolatinį dalyvavimą, nuolatinį žmonių palaikymą gauna valstybės finansavimą, kadangi jos turi žmonių pasitikėjimą ir tas pasitikėjimo mandatas per visus trejus rinkimus, pagal kuriuos yra skaičiuojama dotacija, turi būti ganėtinai reikšmingas. Tai šiuo atveju rinkimų komitetams tiesiog kaip bonusas už tai, kad sudalyvavo rinkimuose – gavo du, tris ar kažkiek mandatų ir gauna dotaciją. Tai, vadinasi, ne už dalyvavimą, veiklą, ilgalaikį veikimą, o už tai, kad sudalyvavai vieną kartą, pasiekei rezultatą ir jau gauni pinigų sumą“, – komentavo A. Vyšniauskas.
„Tai tas pasiūlymas man neatrodo labai teigiamas, neatrodo labai geras, bet Seime diskutuosime apie tai, tarsimės su visomis frakcijomis ir žiūrėsime, ką daryti“, – pridūrė jis.
