„Popiežius Pranciškus yra 37 647-asis e-gyventojas“, – pontifikui gavus savo skaitmeninę kortelę paskelbė Estijos prezidentūra.

Estija „e-gyventojo korteles pradėjo siūlyti 2014 metais, siekdama aprūpinti žmones visame pasaulyje saugia skaitmenine tapatybe ir galimybe internetu naudotis Estijos viešosiomis ir privačiomis paslaugomis“, priduriama prezidentūros pareiškime.

Tarp kitų garsių Estijos e-gyventojų yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė). E-stija kartais pavadinama šalis turi tūkstančius e-gyventojų iš 157 valstybių.

E-gyventojo kortelė, vadinama „tarpvalstybiniu vyriausybės išduotu skaitmeniniu asmens dokumentu“, sudaro sąlygas vartotojams įkurti kompaniją Europos Sąjungoje ir nuotoliniu būdu ją valdyti, internetu deklaruojant mokesčius ir pasirašant dokumentus.

Tačiau ji nesuteikia pilietybės, gyventojo statuso ar teisės keliauti į Estiją.

Ši Baltijos valstybė išgarsėjo kaip novatorė technologijų srityje. 2005 metais Estija praskynė kelią elektroniniam balsavimui; šalyje veikia NATO kibernetinės gynybos centras.

Popiežius Pranciškus savaitgalį viešėjo Lietuvoje, pirmadienį – Latvijoje, o antradienį – Estijoje.

BNS pateikia penkias įsimintiniausias dienos citatas:

Apie technokratines visuomenes: „Vienas iš akivaizdžių technokratinių visuomenių padarinių yra gyvenimo prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimas. Galų gale, lėtai ir tyliai gebėjimas patirti stebuklus mažėja, dažnai palikdamas žmones egzistencinėje vergijoje“.

Apie seksualinio išnaudojimo skandalus: „Jie (jaunimas) yra nusivylę dėl seksualinių ir ekonominių skandalų, kurie nesulaukia aiškaus pasmerkimo, dėl mūsų nepasiruošimo iš tikrųjų įvertinti jaunų žmonių gyvenimus bei jausmus ir dėl paprasčiausiai pasyvaus vaidmens, kurį mes jiems suteikiame. (...) Mes norime būti skaidri, priimanti, nuoširdi, kviečianti, bendraujanti, pasiekiama, džiaugsminga ir interaktyvi bendruomenė“.

Apie ginklavimąsi: „Šiomis dienomis atrodo, kad žmonių stiprybė matuojama kitais būdais. Kai kurie žmonės kalba garsiai, užtikrintai, niekuo neabejodami ir nedvejodami. Kiti rėkia ir grasina panaudoti ginklus, dislokuoja pajėgas ir įgyvendina strategijas. Taip jie atrodo stipresni. Bet tai nėra Dievo valios ieškojimas, tai galios įgyjimas, kad galėtum dominuoti prie kitus“.

Apie Baltijos šalis: „Kaip mes galime negalvoti apie dalimi jūsų tapusią Dainuojančią revoliuciją, ar į grandinę susikibusius du milijonus žmonių nuo čia iki Vilniaus? Jūs žinote, kaip kovoti už laisvę“.

Žinia netikintiesiems: „Kai kurie žmonės mano, kad jie yra laisvi, kai gyvena be Dievo arba per atstumą nuo jo. Jie nesupranta, kad taip jie nugyvena savo gyvenimus kaip našlaičiai, be namų, į kuriuos galėtų grįžti. Jie nustoja būti keliautojais ir tampa dreifuojančiaisiais, zujančiaisiais vietoje ir niekur nenueinančiaisiais“.

„Mes norime būti skaidri, priimanti, nuoširdi, kviečianti, bendraujanti, pasiekiama, džiaugsminga ir interaktyvi bendruomenė“, – Taline sakė popiežius.

„Turiu omenyje – bendruomenė be baimės. Baimė mus uždaro“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas prieš pusantro tūkstančio įvairių atšakų krikščionių jaunimą, pontifikas sakė: „Mes žinome, ir jūs mums sakėte, kad daug jaunų žmonių neprašo mūsų nieko, nes jie nemano, kad galime pasakyti jiems ką nors prasmingo“.

„Tiesą sakant, kai kurie jų aiškiai prašo palikti juos vienus, nes jie Bažnyčią laiko įkyria ar netgi erzinančia“, – kalbėjo popiežius.

„Jie yra nusivylę dėl seksualinių ir ekonominių skandalų, kurie nesulaukia aiškaus pasmerkimo, dėl mūsų nepasiruošimo iš tikrųjų įvertinti jaunų žmonių gyvenimus bei jausmus ir dėl paprasčiausiai pasyvaus vaidmens, kurį mes jiems suteikiame“, – tvirtino Šventasis Tėvas.

Pasak jo, religinės organizacijos kartais labiau yra linkusios „kalbėti, patarti, pasakoti apie savo patirtį, o ne klausytis, priimti iššūkius ir išmokti iš to, ką jūs patyrėte“.

Pastaraisiais mėnesiais Jungtinėse Valstijose ir Europoje paskelbti sukrečiantys duomenys apie tai, kaip dvasininkai išnaudojo vaikus ar dangstė tokius išnaudotojus.

Rugpjūtį Jungtinės Valstijos paskelbė ataskaitą, kur maždaug 300 kunigų apkaltinti per septynis dešimtmečius Pensilvanijos valstijoje išnaudoję daugiau kaip tūkstantį vaikų.

Netrukus po to Šventajam Tėvui viešint Airijoje, buvęs Vatikano pasiuntinys JAV apkaltino popiežių, kad šis asmeniškai ignoravo vienam amerikiečių kardinolui metamus kaltinimus lytiniu išnaudojimu.

Vėliau buvo paskelbtos ataskaitos apie nederamą kunigų elgesį Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Anksčiau Lietuvoje ir Latvijoje viešėjęs popiežius apie seksualinio išnaudojimo skandalus nepasisakė.

Estijos krikščioniškam jaunimui pontifikas taip pat sakė, kad vis daugiau jaunų žmonių nebetiki meile.

„Jie mato, kad jų tėvai vienas kito nebemyli, kad jaunavedžių meilė greitai išblėsta. Jie mato meilės stygių tame, jog niekam nerūpi, kad jie turi migruoti ieškodami darbo, arba į juos žiūrima kreivai vien dėl to, kad jie yra užsieniečiai“, – kalbėjo Pranciškus.

„Jiems gali atrodyti, kad meilė yra mirusi (...), bet mes žinome, kad taip nėra, ir kad turime ką pasakyti ir pranešti su mažai žodžių, bet daug veiksmų. (...) Jūs esate idėjų ir veiksmo, o ne spekuliacijų ir teorijų karta“, – pridūrė jis.

Tūkstančiai žmonių renkasi į popiežiaus mišias

Tūkstančiai žmonių antradienį Taline renkasi į Laisvės aikštę, kur dalyvaus popiežiaus Pranciškaus aukojamose šv. Mišiose.

Kai kurie jų nešėsi Estijos vėliavėles, o į Mišias atvyko ne tik katalikų, bet ir kitų krikščioniškų atšakų atstovų. Viena jų – protestantė Kristi Aria.

„Mes visi esame krikščioniškojo pasaulio dalis ir man patinka popiežiaus pasauliui siunčiama meilės, rūpesčio žinia“, – sakė su kataliku sūnumi į šv. Mišias atvykusi mokyklos direktorė.

„Tikiuosi, kad šios šv. Mišios palies daugelio žmonių širdis“, – pridūrė ji.

Į renginį taip pat atvyko buvęs fotografas Allanas Alajaanas ir jo sūnus Arturas.

Kaip teigia jie patys – tai retas atvejis Estijoje, kai bent du šeimos nariai yra krikščionys.

Estija yra viena nereligingiausių visuomenių pasaulyje. Vatikano duomenimis, krikščionys katalikai Estijoje sudaro pusę procento gyventojų.

Tuo metu apie 16 proc. estų yra ortodoksai, o maždaug 10 proc. – liuteronai.

„Mes nelaukiame kažkokių svarbių naujienų, nes Romos katalikų bažnyčia yra labai sena. Mes čia atėjome dar kartą sau patvirtinti, kad esame Romos paveldo dalis ir išpažįstame pagrindines vakarietiškas vertybes“, – sakė 62-ių A. Alajaanas.

Jo 28-ių bankų sferoje dirbantis sūnus sako, kad jam patinka, jog šis popiežius Bažnyčios mokymą dėsto moderniai.

Jis tikisi, kad pontifiko žinia palies ir netikinčiuosius.

„Galbūt tai privers žmones pagalvoti, o gal net ir kelti klausimus“, – sakė A. Alajaanas.

Estijos parlamente dirbanti 31-ių Marion Reigo tikisi, jog Šventasis Tėvas paskatins estus „galvoti ne tik apie ekonomikos augimą, bet ir apie kitą dimensiją, susijusią su vidinėmis vertybėmis“

Baigęs vizitą Estijoje, Šventasis Tėvas sugrįš į Romą. Prieš tai jis lankėsi Lietuvoje ir Latvijoje.

Kreipdamasis į valdžios ir visuomenės atstovus pontifikas sakė, kad dėl žmonių individualizmo tampa sunku kurti jos ateitį.

„Vienas iš akivaizdžių technokratinių visuomenių padarinių yra gyvenimo prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimas“, – kalbėjo Katalikų bažnyčios vadovas.

„Galų gale, lėtai ir tyliai gebėjimas patirti stebuklus mažėja, dažnai palikdamas žmones egzistencinėje vergijoje“, – pridūrė jis.

„Priklausomybės ir atsidavimo kitiems, įsišaknijimo į žmones, kultūrą ir šeimą jausmas gali būti prarastas, taip iš jaunimo atimant šaknis ir pagrindus, reikalingus kurti savo būtį ir ateitį. Atimant iš jų galimybes svajoti, rizikuoti ir kurti“, – tvirtino Šventasis Tėvas.

Popiežius teigė, kad pasitikėjimas vien tik technologine pažanga „gali atimti gebėjimą kurti tarpasmeninius, skirtingų kartų ir tarpkultūrinius ryšius“.

Pasak jo, šalis gali būti vaisinga tik tada, jeigu joje žmonės jaučiasi priklausantys visuomenei, kuria ryšius.

„Mieli draugai, aš noriu patikinti, kad siekiant šio tikslo jūs visada galite tikėtis Katalikų bažnyčios (...) palaikymo ir pagalbos“, – sakė Pranciškus.

Estijos visuomenė yra viena nereligingiausių pasaulyje, o krikščionių katalikų dalis joje siekia mažiau nei vieną procentą – apie 4,5 tūkstančio.

„Kančios ir vargai“

Popiežius taip pat pabrėžė estų „kančias ir vargus“ kovojant už laisvę, ir tvirtino, kad per nepriklausomybės laikotarpį šalie žengė „didžiulius žingsnius į priekį“.

Pontifikas paragino Estiją kuriant valstybę prisiminti ir praeitį.

„Atminties kultivavimas leidžia jums identifikuoti šiandienos pasiekimus kaip istorijos vaisių, subrandintą visų šių vyrų ir moterų, kurie siekė, kad laisvė taptų įmanoma. Savo ruožtu tai įpareigoja jus pagerbti juos tiesiant naujus takus ateities kartoms“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Tuo metu Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid dėkojo Vatikanui už sovietų okupacijos nepripažinimą ir teigė, kad 1991 metais nepriklausomybę atkūrusi šalis „liko ištikima laisvei, atvirumui ir demokratijai“, o tai padėjo pamatus sparčiam visuomenės vystymuisi.

Visgi ji teigė, kad greitų pokyčių ir ekonomikos vystymosi amžiuje labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai – skurdžiausieji, neįgalieji, vaikai ir pensininkai – neturi būti pamiršti.

„Turime prisiminti, kad ekonominė sėkmė įpareigoja mus atkreipti dėmesį į kitus ir ištiesti jiems pagalbos ranką“, – kalbėjo K. Kaljulaid.

Lankydamasis Estijoje Šventasis tėvas taip pat dalyvaus ekumeniniame susitikime su jaunimu, vėliau susitiks su žmonėmis, kuriems padeda Bažnyčios išlaikomos paramos organizacijos – alkoholikais, benamiais, skurdžiomis šeimomis.

Vizitą Estijoje ir Baltijos šalyse pontifikas baigs šv. Mišiomis Laisvės aikštėje.