Abiejų Lietuvos valstybei ir Lietuvos kariuomenės kūrimuisi reikšmingų įvykių minėjimas pradėtas padėkos mišiomis Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje, vėliau iki Didžiosios Rinkos aikštės žygiavo Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariai.

Šventei persikėlus į miesto centrą visus susirinkusius sveikino Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, istorinėmis Kėdainių kautynių įžvalgomis pasidalino istorikas Rimantas Žirgulis.

Tylos minute pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvę Lietuvos ir sąjungininkų kariai, padėtos gėlės prie pirmojo kario žuvusio Lietuvos nepriklausomybės kovose Povilo Lukšio paminklo (žūties vieta), paminklo skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę 1919-1923 m., prie P. Lukšio kapo ir prie Kėdainių kautynių vietoje stovinčio paminklo Koliupėje.

„Labai svarbu prisiminti, kad esame laisvi ir savo valstybę turime dėka iškovotos nepriklausomybės. 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė. Tų pačių metų lapkričio 23 d. buvo atkurta ir Lietuvos kariuomenė, o vos po kelių mėnesių Lietuvos kariai jau stojo į kovą, kad apgintų Lietuvos laisvę. Jie aukojo savo gyvybes dėl valstybės bei jos laisvės. Mes tęsiame jų pradėtą darbą – giname savo šalį“, – Lietuvos kariuomenės organizuoto minėjimo reikšmę pabrėžė brg. gen. A. Šiuparis.

1919 metais vasario 8-10 dienomis vykusios Kėdainių kautynės buvo pirmas rimtas, tik prieš kelis mėnesius pradėtos formuoti Lietuvos kariuomenės išbandymas. Į Lietuvos teritoriją įsibrovusios Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų (per Alytų) ir šiaurės (per Kėdainius) apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, sudaryta iš 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, susirėmė su vos 200, vien šautuvais ginkluotų, Lietuvos kariuomenės karių iš Panevėžio srities ir Kėdainių srities apsaugos dalinių, kuriuos rėmė vėliau prie kautynių prisijungę iš Kauno atvykę saksų savanorių (Vokietijos savanoriai) kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija. Būtent ties Kėdainiais sovietinės Rusijos kariniai vienetai buvo sustabdyti, o planai veržtis toliau sutrikdyti, tad Lietuvos kariuomenė apsaugojo Kauną nuo sovietų Rusijos kariuomenės puolimo iš šiaurės.

Simboliška ir reikšminga, kad minėjimo metu, gausioje Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos ir užsienio sąjungininkų karių rikiuotėje stovėjo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai iš Panevėžio, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai iš 207-osios Kėdainių kuopos ir sąjungininkų kariai iš Vokietijos. Kėdainių kautynės ypač reikšmingas įvykis Lietuvos nepriklausomybės kovų kontekste, o  Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karių drąsa bei iškovota pergalė prieš gausesnį priešą yra įkvepiantis pavyzdys kiekvienam Lietuvos kariui ir piliečiui.

Kartu su pergale Kėdainių kautynėse, kuri leido Lietuvai išsaugoti atkurtą valstybingumą, minėjome Lietuvos kario savanorio Povilo Lukšio, paaukojusio savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės, žūties metines.

Kėdainių kautynių metu jis su kovos draugais sužlugdė pavojingą priešo manevrą, kuriuo buvo siekiama atkirsti Lietuvos kariuomenės susisiekimo kelią iš Kėdainių į Kauną.

Deja antroji kovinė užduotis jam tapo paskutine – žvalgydamas priešą prie Taučiūnų kaimo smarkaus susišaudymo metu žuvo. Nepriklausomybės kovos iš besikuriančios Lietuvos kariuomenės pareikalavo apie pustrečio tūkstančio karių gyvybių, tačiau Tėvynė buvo apginta, o Lietuvos kariuomenė tapo pakankamai gausia ir moderniai ginkluota jėga. Kovose susiformavo vertybės, kurios svarbios dabar: ištikimybė, profesionalumas, kovos dvasia, iniciatyvumas.

Minėjimas prasidės atminties valanda prie paminklo P. Lukšiui. Restauruotas paminklas bus pašventintas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Vidurdienį Šv. Jurgio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos karius, savanorius, šaulius.

Po mišių vyks paradinės karių, šaulių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungos narių ir bendruomenės eitynės į Dotnuvos gatvėje esančias kapines. Čia jaunieji šauliai duos pasižadėjimą.

Vėliau Kėdainių kultūros centre vyks renginys „Tėvynei pašaukus“, skirtas 1919 metais Nepriklausomybės kovose su bolševikais kritusiems Lietuvos kariams, savanoriams bei šauliams pagerbti ir pirmosioms kautynių pergalėms pagarsinti.

Be to, Taučiūnuose veiks karinės technikos ir ginkluotės paroda.

Kėdainių kautynės – 1919 metais vasario 8–10 dienomis vykusios kovos tarp Lietuvos nepriklausomybę gynusios Lietuvos kariuomenės ir į mūsų šalį įsiveržusių sovietinės Rusijos kariuomenės dalinių. Į Lietuvos teritoriją įsibrovusios sovietų kariuomenės tikslas buvo užimti tuometę mūsų šalies sostinę Kauną, į kurį veržtasi per Alytų bei Kėdainius.

Užimti nepriklausomos Lietuvos sostinę sutrukdė ties Kėdainiais vykusios kovos, per kurias su bemaž 1000 sovietų karių susirėmė 200 Lietuvos savanorių, talkinamų Vokietijos kariškių, ir nugalėjo sovietinės Rusijos kovotojus.

Vykstant kovoms ties Kėdainiais, vasario 9-ąją žuvo Lietuvos kariuomenės savanoris P. Lukšys.

Čia ir yra visi atsakymai į klausimus dėl nostalgijos sovietmečiui, tuo laikotarpiu prabėgusiai jaunystei ir ateities perspektyvų suvokimui.

Laisvo žmogaus mąstymui vietos čia nėra. Tad nesitikėkime, kad tokie žmonės suvoktų už laisvę žuvusiųjų aukos prasmę. Tai neįmanoma ir tai yra natūralu, nes taip mąstantieji – tie patys vilkai iš narvo ne savo valia vėl atsidūrę laisvėje, kurios nė kiek negeidavo.

Nacionalinės literatūros ir meno premijos suteikimo-neskyrimo ginčų  tokiam dviprasmiškai pagarsėjusiam šalies dramaturgui fone šiandien sulaukėme dar vieno svarbaus šimtmečio.

Lygiai prieš 100 metų kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis Povilas Lukšys (1886–1919). Tai buvo pirmoji auka už savo valstybės laisvę.

Per tuos dvejus kovų su bolševikais, bermontininkais ir lenkais metus žuvo daugiau kaip trys su puse tūkstančio karių. Dar daugiau buvo sužeista. Jie apgynė savo valstybės nepriklausomybę.

Jei ne šių žmonių auka, įrodinėti laisvos valstybės statusą 1990-aisiais būtų buvę kur kas sudėtingiau, nes toks ankstyvas tautos uždarymas į narvą būtų padaręs nepataisomą žalą žmonių protams. Ir "vilkų", savo sąmonėje judančių narvo perimetru, būtų buvę dar daugiau nei dabar. Šitie nesupranta, kam reikėjo griauti tokią "gerą sistemą", nes "visko buvo" – ir darbo, ir kur gyventi, ir mokslas bei gydymas nemokami, ir galvoti apie rytojų nereikėjo, ypač jei mokėjai suktis, tai yra vogti iš valstybės ir kitų tautiečių.

Siauro mąstymo, nedidelio proto, mažų narvelių gyventojų sindromas. Tokiems P.Lukšio gyvybė, kaip ir visų po jo žuvusiųjų už visų mūsų laisvę, nieko nereiškia, nes vergui ta laisvė bevertė.

Aštuntąją vietą trylikos komandų Lietuvos pirmojoje futbolo lygoje užimantis Utenos "Utenis" stiprina gretas - komandą papildė trys nauji žaidėjai. Vienas jų - šalies rinktinei atstovavęs puolėjas Povilas Lukšys.

Netrukus "Utenio" sudėtyje gali debiutuoti Lietuvos rinktinėje kelias rungtynes sužaidęs, dar neseniai A lygoje serijomis įvarčius mušęs puolėjas Povilas Lukšys, į įvairių amžiaus grupių šalies jaunimo rinktines kviestas gynėjas Lukas Artimavičius ir Valentinas Jeriomenka.

"Atsivėrė perėjimų langas. Turnyro padėtis verčia pagalvoti, kuo dar galėtume pasistiprinti, suteikti komandai šviežio kraujo", - tikino "Utenio" vyriausiasis treneris Mindaugas Čepas. Jo vertinimu, ši trijulė sustiprins įvairias "Utenio" žaidimo grandis.

"Visi šie vyrai - gero meistriškumo žaidėjai ir esu įsitikinęs, kad jie sustiprins "Utenį", o ir daugiau konkurencijos žaidimui nepakenks", - kalbėjo treneris.

Du nauji futbolininkai į "Utenį" atvyko iš Lenkijos. P. Lukšys ir V. Jeriomenka Suvalkų "Wigry" gretose ir padėjo ekipai pirmą kartą istorijoje iš antrosios lygos iškopti į pirmąją.

"P. Lukšys tikrai nepamaišys. Šio žaidėjo pristatinėti gal ir nereikia - jis ne kartą buvo rezultatyviausias A lygoje, yra žaidęs ir Lietuvos rinktinėje. Jis pastaruoju metu žaidė "Wigry". Toje pačioje komandoje žaidė ir Visagine gimęs V. Jeriomenka. Jis - atraminis saugas. Valentinas per treniruotes ir mano asistentams, ir man pačiam paliko gerą įspūdį, įtikino, kad mums yra reikalingas", - apie Utenos klubo naujokus kalbėjo treneris.

L.Artimavičių "Uteniui" iki sezono pabaigos paskolino Klaipėdos "Atlantas", su kuriuo futbolininkas yra sudaręs sutartį.

"Luką aš jau norėjau pasikviesti prieš prasidedant sezonui. Bet dėl tam tikrų aplinkybių jis pirmą sezono pusę sužaidė Tauragės "Taure". Galų gale jį pavyko prisikalbinti ir aš tuo labai džiaugiuosi" - pristatė ir trečiąjį naują "Utenio" futbolininką M. Čepas.

"Utenis" atsisveikino su gynėju Darijumi Šulniu. "Dėkojame Darijui už pastangas ir darbą "Utenyje" - sakė M. Čepas.

Lietuvos futbolininkas Povilas Lukšys sugrįžo į Donato Vencevičiaus treniruojamą Lenkijos II lygos komandą Suvalkų “Wigry”.

34 metų P.Lukšys atstovavo Suvalkų komandai 2012-2013 metų sezoną ir per 15 rungtynių pasižymėjo 3 įvarčiais. Po to žaidėjas išvyko į Rygos “Daugava” ekipą ir Latvijos čempionate pelnė 10 įvarčių.

Lenkijos II lygos Rytų zonoje “Wigry” po 18 turų yra 5 vietoje.

Pirmąją pergalę antrosiose 2014 metų Latvijos "Žiemos taurės" futbolo turnyro rungtynėse iškovojo ir su 4 taškais penkių ekipų A grupės lyderiu tapo lietuvių Rygos "Daugava" vienuolikė pirmadienį 4:0 (3:0) sutriuškinusi antrąją nesėkmę patyrusią grupės autsaiderę "FC Jūrmala" ekipą.

Du įvarčius nugalėtojams pelnė Mantas Savėnas (9 min. iš 11 m baudinio ir 30 min.), po vieną - Glebas Kluškinas (2 min.) ir Povilas Lukšys (86 min.).

Be minėtų lietuvių nugalėtojų gretose dar žaidė Aurimas Kučys, Giedrius Tomkevičius, Valdemaras Borovskis, Vitalijus Kavaliauskas bei Tadas Markevičius.

Turnyre dalyvauja dešimt į dvi grupes suskirstytų bei šalies elite rungtyniaujančių ekipų.

B grupėje pirmauja šalies čempionas Ventspilio "Ventspils" klubas su Simonu Pauliumi ir Arminu Lukoševičiumi bei Jūrmalos "Spaktaks" (po 3 taškus) komanda.