P. Rindokas – pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, tremtinys, politinis kalinys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tauragės tarybos narys ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus ilgametis pirmininkas.

Jis buvo Tremties ir rezistencijos muziejaus (anksčiau vadinosi Kovų ir kančių istorijos muziejus) iniciatorius ir įkūrėjas.

P. Rindokas gimė 1930 metais Šilutės rajone, Gulbiškių kaime.

Anot centro pranešimo, nuo 1946 metų jis užmezgė ryšį su partizanais: perrašinėjo dokumentus, klijuodavo lapelius, buvo gavęs Jūrininko slapyvardį, kaip pats teigė – „gal todėl, kad per Jūrą partizanus perkeldavau valtimi“.

P. Rindokas atliko žvalgybos ir ryšininko pareigas, priklausė Kęstučio apygardai, Pušies rinktinei, Jūros-Žalgirio būriui, dalyvavo pogrindinėje veikloje Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonuose.

1951 metais P. Rindokas kartu su kitais rezervinio būrio partizanais buvo išduotas, rusų karininkų žiauriai kankintas ir tardytas Šilalės NKVD kalėjime, Tauragės „Šubertinėje“. Tauragėje išgirdo ir nuosprendį – 25 metai griežto lagerio režimo ir penkeri metai tremties. Bausmę atliko Vorkutos lageriuose.

Prasidėjus atšilimui 1956 metais P. Rindokas grįžo į Lietuvą.

2018 metais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Tauragės gyventojai ir visuomenininkai išrinko 100 iškiliausių tauragiškių. Tarp jų buvo ir P. Rindokas.

2001 metais jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.