Du mėnesiai smarvės
Į "Kauno dieną" kreipėsi Prancūzų g. 14-ojo namo gyventojai ir piktinosi daugiabučio administratoriaus "Būsto valda" neveiksnumu. Dar vidurvasarį rūsiuose pradėjo kauptis vanduo, tačiau rugsėjo pabaigoje niekas nebuvo sutvarkyta.
"Namo rūsyje pradėjo kauptis vanduo. Iškvietus avarinę tarnybą paaiškėjo, kad pilni lietaus sistemos šuliniai. Viskas buvo užregistruota ir pasakyta, kad per porą dienų sutvarkys. Praėjo du mėnesiai, bet niekas taip ir nesutvarkė. Susisiekus su "Būsto valda", liepė kalbėti su administratore, tačiau ji nekalba. Ir taip viskas užsitęsė du mėnesius", – skundėsi į redakciją parašęs vyras.
Dalis gyventojų pro telkšantį vandenį negali pasiekti savo rūsių. Kiti priversti mesti lauk nuo drėgmės sugadintus daiktus. Žmonės tikina, kad rūsiai virto tarsi pelke, trūksta tik varlių kurkimo.
"Viskas apsemta. Negana to, jau atsirado daug musių ir dumblo. Negalima naudotis rūsiu dėl smarvės", – toliau dėstė pasipiktinęs Prancūzų g. 14-ojo namo gyventojas.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Jam antrino ir kaimynė. Ji tikino, kad dėl drėgmės rūsiuose atsirado ir kitų gyvių. "Viskas tikrai ilgai tęsėsi, per iš rūsio sklindančią smarvę net nebuvo galima vasarą langų atsidaryti. Vyras nusipirko net guminius batus, kad į rūsį galėtų patekti. Tikrai vandens iki kauliukų buvo. Vieną dieną rūsyje buvo daugybė kirmėlių, jas nufotografavo. Prašiau, kad tų nuotraukų man nerodytų, nes labai šlykštu. Baisu, kad po to jos į namus nepradėtų šliaužti", – pasišlykštėjimo neslėpė vaiką auginanti mama.
Viskas apsemta. Negana to, jau atsirado daug musių ir dumblo.
Gyventojai piktinosi, kad "Būsto valdai" skambino beveik kasdien. Rašė ir elektroninius laiškus. Jokios reakcijos.
"Kauno diena" taip pat paklausė būsto administratoriaus, kodėl netvarkomi skęstantys rūsiai.
Panašu, kad bendromis pastangomis pavyko sujudinti vandenį. Po žurnalistų skambučių iš skęstančio rūsio buvo išpumpuotas dumblinas vanduo. Darbininkai puolė valyti lietaus nuotekų surinkimo šulinius. Išsiurbus vandenį, liko išdžiovinti įmirkusias rūsio grindis, todėl gyventojai nuolat palieka atviras rūsio duris, tačiau žmonės baiminosi, kad tokie veiksmai laikini. Anot gyventojų, jei nėra tvarkinga pati sistema, po didesnio lietaus vėl teks bristi iki sandėliukų.
Kliūva ir kiti darbai
Vietoje kalbinti gyventojai rodė ir daugiau abejotinų "Būsto valdos" darbų.
"Čia sėda gruntas, todėl skilinėja namo sienos, per lietų jos pradeda drėgti. Dėl grunto susėdo ir šalia namo esančios plytelės, atsivėrė plyšiai. Slankiojantis gruntas deformavo ir nuotekų vamzdį, tad jis dabar išlinkęs, todėl semia pirmo aukšto gyventojus. Šie įsistatė vožtuvus, todėl viskas prasiveržia antrame aukšte. Nežinia, kada čia ką pakeis", – skundėsi gyventojas Viktoras.
Kaunietis stebėjosi ir tuo, kad "Būsto valda" be gyventojų susirinkimo nutarė sutvarkyti pusę namo. Aukštalipiai aptinkavo sienų plyšius, tačiau nežinia, kiek tai laikys.
"Tarpai tarp blokų turi būti užsandarinti. Tarp jų nieko nėra, o čia tik tinko košės pridėjo ir uždažė. Taip pusę namo nudažė ir paliko. Kitoje namo pusėje paliko jau ištrupėjusias sienas. Už tokius darbus visiems atėjo sąskaita, kad teks bendrai sumokėti 10 tūkst. eurų", – stebėjosi Viktoras.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Gyventojai tikino, kad ir žolės pjovimo kainos išpūstos. Per mėnesį kiekvienas butas už žolės pjovimą moka po 10 eurų, tačiau kiemas nėra didelis, tad ir darbų nėra daug.
Kratosi kaltės
Daugiabutį prižiūrinti "Būsto valda" pripažino, kad pirmąjį iškvietimą dėl apsemtų rūsių bendrovės avarinė tarnyba gavo liepos 8 d. Tuomet avarinė tarnyba nustatė, kad drenažiniai šuliniai yra užsipildę ir reikia juos bei visą trasą išplauti, tačiau darbų atlikti neskubėjo.
"Būsto valda" nedelsdama kreipėsi į rangovus, kad jie atliktų šiuos darbus, tačiau po išsamesnės apžiūros paaiškėjo, kad gali būti užsikimšusios AB "Kauno vandenys" magistralinės nuotekų linijos, kurias taip pat būtina išplauti", – aiškino "Būsto valdos" Pastatų administravimo skyriaus vadovas Arūnas Armanavičius.
Jis nurodė, kad Šančiuose tai jau ne pirmas daugiabutis, kuriame skęsta rūsiai. Anot jo, problemos pasimatė po šio rajono gatvių rekonstrukcijos.
"Turime pastebėti, kad po Šančių rajono gatvių rekonstrukcijos ta pati problema kartojasi ir kituose namuose. Po to, kai "Kauno vandenys" išsiplaus savo trasą, tada rangovas išplaus vamzdyną ir šulinius, priklausančius namui. Rangovas numato išplauti ir dezinfekuoti rūsių patalpas. Po visų šių procedūrų bus nustatyta, kokius tolimesnius darbus reikIa atlikti", – toliau komentavo specialistas.
Anot Pastatų administravimo skyriaus vadovo, lietaus ir nuotekų sistema reguliariai apžiūrima metinės patikros metu. Jeigu nustatoma, kad reikia išvalyti lietaus nuotekų vamzdynus, lietvamzdžius, tai atliekama iš techninės priežiūros lėšų ir gyventojai papildomai neapmokestinami.
Išsiurbus vandenį, liko išdžiovinti įmirkusias rūsio grindis, todėl gyventojai nuolat palieka atviras duris.
Gedimai nesusiję
"Kauno diena" paprašė susidariusią situaciją pakomentuoti ir "Kauno vandenų" atstovų. Anot jų, skęstantys rūsiai ir magistralinių nuotekų trasų gedimai yra nesusiję. Anot "Kauno vandenų" generalinio direktoriaus Viliaus Buroko, jei pas juos kyla problemų dėl nuotekų sistemos, viskas keliauja šuliniais į paviršių, o ne į daugiabučių namų rūsius. Jei pastarieji semiami, turėtų būti sutvarkytos vidinės namo komunikacijų trasos. Už šiuos darbus atsakingas būsto administratorius.
"Konkrečiai dėl šio namo aš jums informacijos šiuo metu neturiu, bet visur yra tas pats principas – esant tvarkingai ir sandariai vidaus nuotekų sistemai ir užsikimšus lauko tinklams, rūsių semti tikrai negali. Tai neįmanoma. Jei lauko tinkluose įvyksta avarija, jis išsilieja per šulinius į viršų, į pačią teritoriją, bet ne į rūsius. O jei yra problemų vidaus sistemose, už kurias atsakingas administratorius, tada ir apsemia rūsius", – aiškino V.Burokas.
"Kauno vandenų" generalinis direktorius pažymėjo, kad yra gavęs informacijos, jog po Šančių gatvių rekonstrukcijos kyla tam tikrų problemų su bendrovei priklausančiais tinklais, tačiau jis pažymėjo, kad gatvės tvarkymo darbai nėra užbaigti, todėl rangovas dar gali remontuoti.
"Mes dar kartą peržiūrėsime savo tinklus, kurie buvo statybos zonoje. Kadangi darbai dar neužbaigti, galėjo kilti kažkokių nenumatytų problemų. Rangovas įpareigotas pašalinti trūkumus, kitu atveju jis negalės priduoti objekto", – pažymėjo V.Burokas.
