Europos Komisija šiuo metu rengia vadinamąją kovos su prievartos veiksmais priemonę (angl. EU anti-coercion instrument), ja norima suteikti daugiau svertų ES ginčuose dėl prekybos.

Prancūzijos diplomatijos vadovas tikisi, jog Paryžiaus pirmininkavimas ES Tarybai paskatins šią priemonę priimti greičiau.

„Prancūzijos pirmininkavimas bus skirtas pagreitinti teksto (parengimą – BNS)“, – žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Breste, Prancūzijoje, sakė J.-Y. Le Drianas.

„Šiandien, ir ne pirmą kartą, mes reiškiame solidarumą su Lietuva ir smerkiame Kinijos prievartą“, – teigė jis.

ES užsienio politikas vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) taip pat sakė, kad per ministrų diskusiją Bendrijos narės „pareiškė didelį solidarumą su Lietuva“.

Šiandien, ir ne pirmą kartą, mes reiškiame solidarumą su Lietuva ir smerkiame Kinijos prievartą.

„Mes diskutavome, kaip aktyviai galėtume spausti (Kiniją – BNS) (...) dėl šios krizės deeskalavimo“, – kalbėjo J. Borrellis.

Pernai Lietuvos įmonės pranešė apie įvairius prekybos su Kinija apribojimus, šaliai leidus Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybę. Šį veiksmą Pekinas palaikė Lietuvos parama Taivanui bandant veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Lietuvos pareigūnai įvairius kinų ribojimus pavadino nepaskelbtomis Pekino sankcijomis, nors pati Kinija neigia, kad valstybė organizuoja kokius nors ekonominius ribojimus.

Kinija Lietuvą ragina pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Pekino teigimu, tai leistų imtis dvišalių santykių normalizavimo. Ekspertų vertinimu, kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė.

Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigia, kad Vilnius turi teisę į pasirinktą atstovybės pavadinimą, kuris atliepia saloje gyvenančių žmonių identitetą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę pabrėžė, jog Lietuva nekeitė ir nekeičia savo politikos Kinijos atžvilgiu, o pastarosios taikomas ekonomines sankcijas pavadino greičiausiai neteisėtomis.

Jis paragino bendriją paspartinti diskusijas šiuo klausimu.

„Baltarusija išnaudoja šį pavyzdį (migracijos krizę Lietuvoje – BNS) kaip bandymų poligoną mūsų solidarumui patikrinti. Tokias situacijas taip pat reikės turėti omenyje, bendrai svarstant bendrą ES migracijos ir prieglobsčio politiką“, – interviu BNS sakė Lietuvoje praėjusios savaitės pabaigoje viešėjęs Prancūzijos vyriausybės atstovas.

„Prieš metus, rugsėjį, matėme naują pasiūlymą iš Europos Komisijos. Turime paspartinti diskusijas, nes iki šiol progresas buvo lėtas“, – teigė jis.

ES svarsto bendrą migracijos politiką reaguodama į 2015-2016 metų migracijos krizės išmoktas pamokas.

Diskusijos Vakarų Europoje dėl naujų taisyklių tapo aktyvesnės nerimaujant dėl migrantų antplūdžio iš Afganistano, kurio kontrolę rugpjūtį perėmė Talibanas.

Siūlymai dėl bendros politikos apima ir mechanizmus, kaip ES šalys dalytųsi migrantais, siekiant sumažinti naštą, tenkančią valstybėms, į kurias migrantai atvyksta pirmiausia.

„Manome, kad šiuo (Europos Komisijos – BNS) pasiūlymu užtikrinamas geras balansas tarp sienų kontrolės, atsakomybės už migrantų registravimą pirmojoje atvykimo šalyje ir lankstaus solidarumo šalių, kur migrantai atvyksta pirmiausia, arba šalių kaip Prancūzija, kuri priima daug antrinio judėjimo migrantų, atžvilgiu“, – kalbėjo C. Beaun'as.

„Jeigu mums nepavyks susitarti dėl šio balanso tarp solidarumo ir atsakomybės, niekada nepasieksime efektyvios ir veiksmingos ES migracijos ir prieglobsčio politikos“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat paragino ES bendrai reaguoti į Kinijos spaudimą Lietuvai dėl ryšių su Taivanu, pavadinęs Pekino veiksmus nepriimtinais.

– Kalbame prie pat Lietuvos sienos su Baltarusija. Kaip vertinate Lietuvos veiksmus sprendžiant migrantų krizę?

– Norėjau pamatyti, kas vyksta prie sienos, ir pareikšti palaikymą Lietuvai. Pamačiau, ką „Frontex“ skiria Lietuvos sienos apsaugai ir migrantų judėjimui stebėti, siekiant užtikrinti, kad mes galėtume tai kontroliuoti. Turime labai gerai žinoti, kas vyksta, ir nebūti dėl to naivūs. Tai yra klastinga, įrankiu paversta, Baltarusijos organizuojama žmonių kontrabanda.

Tai yra išbandymas Europai. Tai nėra Lietuvos, tai yra Europos problema. Todėl turime teikti paramą šiomis dvejomis dimensijomis. Pirmiausia, užtikrinti, kad siena būtų kontroliuojama ir saugojama, nes tai yra ES išorinė siena. Antra, pasiųsti aiškią žinią Baltarusijai, kad ši žmonių kontrabanda turi liautis.

– Ką dar norėtumėte perduoti Baltarusijai?

– Mes suprantame, kas vyksta. Tai organizuotas, klastingas migrantų gabenimas, tam tikra prasme tai hibridinis karas prieš ES. Tai išbandymas mums, ar mes esame vieningi ir tvirti.

Tuo pačiu susitikau dalį jų (migrantų) tiesiogiai. (…) Jiems yra sunku. Jie nėra atsakingi už tai, kas yra taip klastingai suorganizuota Baltarusijos. Jie yra šio karo įrankis, jie nėra už tai atsakingi ir trumpuoju laikotarpiu mes turime užtikrinti jiems apsaugą. Lietuva daro geriausia, ką gali, mes padedam Lietuvai tai padaryti tiekdami humanitarinę paramą, kuri taip pat yra tiekiama europiniu lygiu.

Tai yra išbandymas Europai. Tai nėra Lietuvos, tai yra Europos problema. Todėl turime teikti paramą šiomis dvejomis dimensijomis.

Kaip įmanoma greičiau turime imtis nagrinėti prieglobsčio prašymus. Tai turi vykti pagal normalias procedūras, užtikrintas įstatymais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse.

– Lietuvoje kurį laiką diskutuota, ar migrantų apgręžimo mechanizmas yra adekvati priemonė sustabdyti nelegaliai migracijai. Ar jūs palaikote tokias priemones?

– Apie tai nekalbėjome. Kontroliuoti sieną yra Lietuvos atsakomybė ir, vėlgi, mes turime padėti Lietuvai tai užtikrinti. Jeigu to nepadarysime, situacija taps blogesnė, o tai būtų blogai tiek strateginiu, tiek humanitariniu požiūriais. Jeigu mes nesiųstume signalo, kad mes suprantame, kas vyksta, nessimtume priemonių, įskaitant sienos apsaugą, Baltarusija padidintų spaudimą ir migrantai toliau būtų įrankiu.

Tuo pačiu metu turime, ir Lietuva tai puikiai supranta, laikytis tarptautinės teisės, ES teisės, procedūrų, ką mes galime ir ko negalime daryti prie sienos. Lietuva laikosi šių tarptautinių, europinių taisyklių. Todėl dabar turime užtikrinti abipusę paramą Lietuvai – tiek humanitarinę paramą, tiek techninę pagalbą saugant sieną.

– Lietuva yra pasiūliusi įvesti papildomas sankcijas Baltarusijai, kad Baltarusija būtų nubausta už migrantų antplūdžio organizavimą. Jūs palaikote tokį būdą daryti spaudimą režimui?

– Visada buvome atviri siūlymams didinti spaudimą, įskaitant sankcijų Baltarusijai įvedimą. Artimiausiomis savaitėmis tai aptars ES užsienio reikalų ministrai. Tai (sankcijos) yra vienas iš kelių, bet pirmiausia mes turime labai konkrečiai sustiprinti sienos apsaugą. Jeigu sankcijos bus reikalingos didinti spaudimui, ES dėl jų spręs artimiausiomis savaitėmis. Kartu su Lietuva nagrinėsime visus variantus.

–  Ar jums atrodo, kad migrantų krizė Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje parodė kokias nors ES migracijos ir prieglobsčio politikos spragas?

– Taip, tačiau taip pat turime suprasti, kad ši migracijos krizė yra labai specifinė. Spaudimą per migraciją patyrėme ir praeityje, jis tam tikrais būdais pasireiškia ir iki šiol. Tačiau šiuo metu nesame tokioje padėtyje, kurioje buvome 2015-2016 metais. Visgi matome, kad situacija Afganistane gali padaryti papildomo spaudimo. (…)

Visgi ši situacija yra kitokia. Ją organizuoja ES nepriklausanti jūsų kaimyninė šalis, kuri išnaudoja migraciją daryti spaudimui. Tai ne tik žmonės, teisėtai ieškantys geresnio gyvenimo (tokių čia taip pat yra), tačiau iš principo tai yra organizuojama valstybės, siekiant mus išbandyti. Baltarusija išnaudoja šį pavyzdį kaip bandymų poligoną mūsų solidarumui patikrinti. Tokias situacijas taip pat reikės turėti omenyje, bendrai svarstant bendrą ES migracijos ir prieglobsčio politiką.

Visgi ši situacija yra kitokia. Ją organizuoja ES nepriklausanti jūsų kaimyninė šalis, kuri išnaudoja migraciją daryti spaudimui.

– Kokie yra Prancūzijos pasiūlymai, svarstant šių taisyklių pokyčius?

– Prieš metus, rugsėjį, matėme naują pasiūlymą iš Europos Komisijos. Turime paspartinti diskusijas, nes iki šiol progresas buvo lėtas. Manome, kad šiuo pasiūlymu užtikrinamas geras balansas tarp sienų kontrolės, atsakomybės už migrantų registravimą pirmojoje atvykimo šalyje ir lankstaus solidarumo šalių, kur migrantai atvyksta pirmiausia, arba šalių kaip Prancūzija, kuri priima daug antrinio judėjimo migrantų, atžvilgiu.

Jeigu mums nepavyks susitarti dėl šio balanso tarp solidarumo ir atsakomybės, niekada nepasieksime efektyvios ir veiksmingos ES migracijos ir prieglobsčio politikos.

– Trumpai užsiminėte apie Afganistaną. Padėtis ten vėl skatina diskusijas Europoje dėl bendrų karinių pajėgų, o Prancūzija paprastai buvo viena aktyviausių šios idėjos rėmėjų. Ką apie tai galvojate dabar?

– Matėme konkretų Josepo Borellio pasiūlymą, turime jį įvertinti, tačiau palaikome bendrą idėją, kad Europai reikia pajėgų, siekiant savarankiškai nuspręsti, kur turėtume įsitraukti. Prezidentas Macronas yra kalbėjęs apie Europos kariuomenę, žinoma, tai ilgalaikė perspektyva, bet tai reiškia, kad jeigu norime būti stiprūs, mums reikia bendrų išlaidų gynybai, bendrų pajėgų, kad įsitrauktume, kur reikia. Žinoma, tai nereiškia, kad nebeturėsime nacionalinių kariuomenių.

– Ką sakote Lietuvos pareigūnams, vis perspėjantiems, kad tokios Europos pajėgos pakenks NATO?

– Diskusijose su Lietuva kalbame labai aiškiai: nenorime pakenkti NATO. ES lygiu turime galvoti apie NATO papildančias priemones. Kai kuriais atvejais, veikiame NATO rėmuose, pavyzdžiui, Prancūzija atlieka savo vaidmenį Baltijos šalyse, siųsdama karių į Lietuvą ar Estiją. Bet, pavyzdžiui, Prancūzijos vadovaujamą operaciją Sahelyje vykdome ne NATO rėmuose. Mums reikia galimybės nuspręsti, kokiuose formatuose norime įsitraukti, ir turėti tiek priemonių, kiek galime, kad užtikintume savo interesų apsaugą.

– Kokią žinutę siunčiate Lietuvai dėl jos ginčų su Kinija?

– Tai taip pat yra labai svarbus išbandymas Europos vienybei. Žinoma, kad mes palaikome Lietuvą, politinė žinia yra aiški – tokiu būdu daryti spaudimą ES valstybei narei, kad ji pakeistų savo pozicijas, ar kad ją išgąsdinti, yra nepriimtina.

Vienas mano vizito tikslų buvo suprasti, kas vyksta. Tai ne pirmas kartas, kai matome išorės veikėjus, bandančius suskaldyti ES. Tai neįvyks.

Turime reaguoti, tačiau pirmiausia turime sustiprinti ES galimybes tai padaryti. Pavyzdžiui, jeigu matome spaudimą prekybos ar kitais klausimais, kuris dabar yra vykdomas, mums reikia galimybių reaguoti su prekybos apsaugos priemonėmis. Šiuo klausimu dirbame su Lietuva, apie tai šiandien kalbėjome. Europos Komisija šiuo klausimu pasiūlys įrankius, labai tikimės to spalį. Manau, tai bus signalas, kad Europa yra pasirengusi reaguoti ir kad nė viena šalis narė neliks viena, kai kyla klausimų dėl principų ar klausimų dėl Europos solidarumo, kai mums yra daromas spaudimas.

Jeigu reaguosime vieni, pralaimėsime. Jeigu reaguosime koordinuotai, būsime stiprūs. Tą darome tiek ties siena su Baltarusija, tiek su Kinija.