Asteroidas bus matomas ir Žemėje, bet žmonėms jis nekelia jokios grėsmės, teigė Detlefas Koschny'us. „Esa“ organizacija jungia 22 ES šalių atstovus, kurie tiria procesus kosmose.

„Asteroidai, kurie patenka į Mėnulio orbitą, – nuo Žemės nutolę iki 400 tūkst. km, mums yra labai įdomūs,“ – teigė D. Koschny'us. Jis taip pat informavo, kad tolesniu atstumu nuo Žemės skrendančių asteroidų agentūrai net nereikia prižiūrėti.

Šiuo atveju neįprastas yra asteroido dydis. Iš 880 asteroidų, kuriuos „Esa“ organizacijai kada nors teko prižiūrėti, šis yra tarp 20 didžiausių.

Savaitgalį asteroidą bus galima stebėti, pasitelkus standartinį teleskopą, sakė D. Koschny'us.

NASA duomenimis, 45 tūkst. km/val. greičiu lekiantis asteroidas „2019 OU1“, kurio plotis – iki 160 metrų, arčiausiai Žemės praskries rugpjūčio 28 dieną, rašo dienraščio „Daily Express“ tinklalapis.

Tuo metu šis dangaus kūnas bus 40 kartų arčiau mūsų planetos negu Venera, kuri yra arčiausiai mūsų planetos skriejanti kita Saulės sistemos planeta.

Rugpjūčio 10 dieną gana arti Žemės praskriejo kitas asteroidas, dydžiu prilygstantis Niujorko dangoraižiui „Empire State Building“.

Kardifo universiteto astrofizikas Iainas McDonaldas (Ijanas Makdonaldas) sakė Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC, jog neišvengiama, kad kada nors į Žemę vėl įsirėš koks nors stambus asteroidas. Vis dėlto jis nesiėmė prognozuoti, kada tai galėtų įvykti.

„Būdami geologai pripažįstame, kad per istoriją tokių įvykių buvo nutikę, ir mėginame įsivaizduoti, kokį jie tuo metu padarė poveikį gyvybei, – kalbėjo jis. – Žinome, kad tokių dalykų visuomet pasitaiko.“

NASA iki šiol nėra atradusi nė vieno asteroido, kuriam neišvengiamai gresia susidurti su Žeme.

Agentūros vertinimais, šiuo metu yra aptikta mažiausiai 95 proc. asteroidų, kurių skersmuo – 1 km arba didesnis. Nė vienas jų nekelia grėsmės mūsų planetai.

Vis dėlto esama daug smulkesnių kosminių kūnų, kurių tiesioginis smūgis galėtų nušluoti ištisą miestą arba sukelti didelio masto nuniokojimą, pažymi NASA.

Dangaus kūnas, pavadintas „2002 AJ129“, vasario 4 dieną 22.30 val. Vidurio Europos laiku pralėks 4,2 mln. km atstumu nuo Žemės, pranešė NASA. Tai yra maždaug dešimtkart didesnis atstumas nei tarp Žemės ir Mėnulio.

Pavojaus mūsų planetai nėra. „Mes daugiau kaip 14 metų stebime šį asteroidą ir labai tiksliai žinome jo orbitą, - sakė NASA ekspertas Paulas Chodas. - Mūsų skaičiavimai rodo, jog nėra visiškai jokio šanso, kad „2002 AJ129“ vasario 4-ąją ar kada nors per ateinančius šimtą metų susidurs su Žeme“.

Maždaug kilometro skersmens asteroidas, kuris buvo atrastas 2002 metais, laikomas vidutinio dydžio. Jis pro Žemę praskries santykinai dideliu greičiu - 34 km/s (122 400 km/h).