-
Nepaprastoji padėtis lieka pasienyje, naujovė – bus ribojamas rusų įleidimas 8
Pagal priimtą nutarimą, kurį dar turės patvirtinti Seimas, nepaprastoji padėtis galiotų iki gruodžio 16 dienos 24 valandos.
Dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje šis režimas būtų įvestas Lietuvos pasienio su Rusija ir Baltarusija ruožuose bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, tai yra Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Vilniaus geležinkelio stotyje, kt.
Nuo vasario pabaigos nepaprastoji padėtis Lietuvoje yra įvesta visoje teritorijoje.
Pagal priimtą nutarimą, didžiausia naujovė – ketinimas riboti Rusijos piliečių įleidimą į Lietuvą.
„Atsižvelgiant į aktualų grėsmių paveikslą siūloma nauja nepaprastoji priemonė, tai yra ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos sieną“, – pristatydama naująjį projektą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės užtikrinti, jog per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.
Šie kriterijai dar nėra nustatyti, juos turėtų parengti Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Latvija ir Estija.
Taip būtų įgyvendinamas Baltijos valstybių susitarimas riboti rusų turistų atvykimą.
Trečiadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Kaune pranešė praktiškai sutarę, kad į šalis nebus įleidžiami rusai, turėsiantys nesvarbu kokioje šalyje išduotą Šengeno vizą.
Šis sutarimas turės būti įgyvendinamas per nacionalinius teisės aktus, Lietuvos atveju tai daroma per nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.
Visos priemonės orientuotos į grėsmes, nepatogumų gyventojams anksčiau nesukėlė ir dabar neturėtų sukelti.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, dar neaiški tiksli data, nuo kada ribojimai rusų turistams bus taikomi.
Pagal Vyriausybės nutarimą dėl nepaprastosios padėties, valstybės sienos apsauga liks sustiprinta, nelegalūs migrantai ir toliau nebus įleidžiami, išskyrus patekimą humanitariniais tikslais.
Kaip ir iki šiol nebus priimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti vizas, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
„Visos priemonės orientuotos į grėsmes, nepatogumų gyventojams anksčiau nesukėlė ir dabar neturėtų sukelti“, – tvirtino A. Bilotaitė.
„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui, kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, taip pat dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kilusios grėsmės, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – nurodoma Vyriausybės nutarime.
Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galiojo iki birželio 29 dienos, vėliau ji pratęsta iki rugsėjo 15 dienos imtinai.
-
Lietuvoje iki balandžio 21-osios pratęsta nepaprastoji padėtis
Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo trys, susilaikė 43 parlamentarai.
Už balsavo visi valdantieji ir opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos nariai, prieš ir susilaikė – opoziciniai „valstiečiai“, demokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos regionų frakcija.
Minėtu laikotarpiu bus sustiprinta valstybės sienų ir strateginių objektų apsauga, draudžiamos visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijos, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.
Seimo opozicijos atstovai šiuos draudimus vadino pertekliniais, nepamatuotais, pernelyg varžančiais konstitucines piliečių teises.
„Sudėtinga saugumo situacija mūsų regione reikalauja ir šių ypatingų, bet laikinų priemonių jai suvaldyti“, – pateikdama Seimo nutarimo projektą sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mes ribojame ne piliečių teises, o propagandistų teises visų pirma skleisti melą Lietuvoje apie karą, kurį V. Putinas pradėjo Ukrainoje“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė, atmesdama abejones dėl galimų perteklinių ribojimų.
Pirmą kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą paskelbta vasario pabaigoje. Ji baigs galioti kovo 10-osios vidurnaktį ir iškart pradės veikti naujasis Seimo nutarimas.
Ribojimai žiniasklaidai
Pasak Seimo, nepaprastoji padėtis Lietuvoje reikalinga, atsižvelgiant į atvirą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl tokių veiksmų kilusią humanitarinę bei pabėgėlių krizę, Rusijos ir Baltarusijos vykdomą agresyvią politiką savo šalies gyventojų atžvilgiu.
„(...) tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams“, – teigiama Seimo nutarime.
Sudėtinga saugumo situacija mūsų regione reikalauja ir šių ypatingų, bet laikinų priemonių jai suvaldyti.
Jame numatyta, kas nepaprastosios padėties metu draudžiamas Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų programų retransliavimas, platinimas internete Lietuvos teritorijoje.
Išimtys bus daromos tik tiems, kam Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteiks leidimą transliuoti, arba toms programos, kurios platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
Taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, kursto karą, ragina prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą ir tai yra susiję su Rusijos karine invazija į Ukrainą.
Tokiu atveju teismas, gavęs žurnalistų etikos inspektoriaus arba Lietuvos policijos prašymą, per 72 valandas išduos privalomą nurodymą elektroninės informacijos prieglobos, interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti konkrečią visuomenės informavimo priemonę, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą.
Iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms tokius nurodymus galės duoti policija ar žurnalistų etikos inspektorius.
„Pagreitintas ir griežtesnis procesas bus taikomas tik su nepaprastosios padėties įvedimo aplinkybėmis siejamai karo propagandos, dezinformacijos ar neapykantos skleidėjų veiklos sustabdymui, su kita neskelbiama informacija bus kaip ir iki šiol kovojama Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Uždraustos Rusiją palaikančios akcijos
Taip pat nepaprastosios padėties metu uždrausta organizuoti ir rinktis į susirinkimus, „kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis“.
Be to, negalima fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, vietoje rinkti informaciją apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų karinės technikos judėjimą.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad atsižvelgta į opozicijos nuogąstavimus dėl perdėtų ribojimų, todėl paliktas tik draudimas vietoje rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbius objektus.
Esant nepaprastajai padėčiai Vyriausybei leidžiama naudoti valstybės rezervą karo pabėgėliams priimti, teikti paramą Ukrainai, sustiprinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų, valstybės sienos apsauga, sugriežtintas užsieniečių vizų režimas, tai yra sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas.
Įžvelgė rimtus žmogaus teisių ribojimus
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas ekspremjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad per 30 metų pirmą kartą Lietuvoje taip smarkiai ribojamos žmogaus teisės ir laisvės.
„Gal jūs paaiškinkite, kas šiandien draudžia Lietuvos institucijoms sėkmingai kovoti su šnipinėjimu ir neteisėtos informacijos rinkimu neturint šnipinėjimo požymių, kas yra sėkmingai daroma nesant tokiam ribojimui, nenumatytam nepaprastosios padėties atveju?“ – teiravosi jis.
Jūs net prie energetinių objektų uždraudėte žmonėms vietose domėtis tų objektų adresais. Informacijos rinkimo suvaržymai, na, neturintys precedento.
Kitos opozicinės Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad Seimo nutarimas leis „vienam policininkui be teismo sprendimo suvaržyti žiniasklaidos priemonės veiklą trims paroms“.
„Jūs net prie energetinių objektų uždraudėte žmonėms vietose domėtis tų objektų adresais. Informacijos rinkimo suvaržymai, na, neturintys precedento“, – tvirtino ji.
„Valstietis“ Jonas Jarutis tvirtino, kad nuogąstavimų dėl numatytų ribojimų kelia ankstesnis pareigūnų elgesys, kai Vasario 16-ąją policijos pareigūnų dėmesio sulaukė asmenys, laikę valdžią kritikuojančius plakatus.
„Turime tam tikros patirties, kada kai kurių čia neseniai buvusių mitingų metu, na, kaip čia pasakyti, eilinis policininkas ėmėsi vertinti piketuojančių žmonių plakatų turinį, leisti ar neleisti, taip pat įvedant šitą nepaprastąją padėtį yra numatyta, kad galės ar tai policininkas, ar priežiūros inspektorius priimti sprendimą uždaryti ką nors ar neuždaryti“, – kalbėjo parlamentaras.
„Aš manau, kad mes gyvename teisinėje valstybėje ir dabar tikrai ne ta situacija, kada reikėtų riboti visiškai žmonėms prieigą prie viešųjų priemonių, informavimo priemonių“, – tvirtino jis.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nuogąstavo, kad baudžiamojon atsakomybėn bus patraukti ir tie, kas netyčia nufotografuos ar nufilmuos kokį nors strateginį objektą.
„(...) net jeigu jau taip netyčia kam nors atsitiktų, kad fotografavau paukštį danguje ir ten kokį nors gabalą terminalo nufotografavau, tai, manau, kad mūsų policija yra gana išmintinga, jog tokius dalykus atrinktų, taip sakant, pelus nuo grūdų“, – nuogąstavimus ramino premjerė I. Šimonytė.
Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
-
Pratęstas apklausos dėl Girulių miško terminas: suteikė paskutinę galimybę pareikšti nuomonę 11
Pagrindinis argumentas, dėl kurio apsispręsta pratęsti apklausos terminą – daugybė klaipėdiečių priekaištų dėl trikdžių prisijungiant prie apklausos per elektroninius valdžios vartus, į kuriuos nukreipiama iš Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės. Apklausos komisijos nariams buvo pateikta informacija, kad išties dėl kelias dienas Registrų centro administruojamoje svetainėje vykdomų darbų nebuvo galima prisijungti (arba buvo sudėtinga tai padaryti) prie apklausos. Todėl komisija vienbalsiai pritarė siūlymui „kompensuoti“ gyventojams tą laikotarpį, per kurį nebuvo galima išreikšti nuomonės apklausoje dėl Girulių miško ir rekomendavo pratęsti apklausos terminą dviem savaitėms.
Vieną kartą mero potvarkiu jau buvo pratęstas apklausos „Ar pritariate, kad Melnragės–Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas?“ terminas. Tai padaryta atsižvelgiant į specialiai apklausai vykdyti sudarytos komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. posėdyje išsakytus argumentus ir siūlymus, kad dėl karantino sutrumpėjo terminas, per kurį gyventojai galėjo dalyvauti apklausoje išreikšdami nuomonę rašytine forma, be to, apklausos pradžioje buvo užfiksuoti balsavimo trukdžiai, nebuvo užtikrintas korektiškas apklausos veikimas balsuojant iš mobiliųjų įrenginių.
Atsižvelgiant į šiandien apklausos komisijos posėdyje išsakytus argumentus ir siūlymus, kad gyventojai nuomonės išreikšti negalėjo dėl trikdžių prisijungiant prie apklausos per el.valdžios vartus, Klaipėdos miesto mero potvarkiu apklausos terminas pratęstas nuo gruodžio 2 d. iki gruodžio 14 d. Nustatyta, kad apklausa bus vykdoma elektronine forma Savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt/apklausa. Apklausa bus laikoma baigta pasibaigus papildomam apklausos terminui.
Iki lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės apklausoje dėl Girulių miško ateities balsavo iš viso 13 094 klaipėdiečiai. Absoliuti dauguma jų – 12 965 – pasisakė nepritariantys, kad Melnragės–Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas.
