„Ypatingai dėkoju už JAV buvimą čia praėjusių „Zapad 21“ pratybų metu. Kartu mes stebime, vertiname, planuojame ir, esu tikras, iškilus grėsmei, veiktume kartu“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Rupšys.

Pasak Ch. G. Cavoli, susitikimo metu jie tarėsi, kaip būtų galima tęsti bendrą darbą, stiprinant pasirengimą ir bendradarbiavimo galimybes.

„Lietuva investuoja į pajėgumus, kurie sustiprins jos pasirengimą ir kolektyvinę NATO gynybą, glaudžiai dirbdama su Jungtinėmis Valstijomis, kad būtų pagerintas karinis mobilumas ir modernizuodama treniruočių vietas“, – kalbėjo JAV generolas.

Kaip gerą modernizacijos pavyzdį jis paminėjo geležinkelio atšaką iki Pabradės poligono, leidžiančią greičiau perdislokuoti sąjungininkų techniką.

„Negalėčiau pervertinti, kokia gera ir dėmesinga yra Lietuvos kaip priimančios šalies parama. Ji išsiskiria tiek suteikiama infrastruktūra, tiek treniruočių galimybėmis. Esu išties labai patenkintas“, – kalbėjo Ch. G. Cavoli.

Pasak V. Rupšio, susitikimo metu aptarta situacija regione, Jungtinių Valstijų buvimas Lietuvoje ir bendros pratybos, veiksmai krizės ar karo atveju.

„Visi stebime šiandien situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, kuri išlieka įtempta. Susiduriame su įvairiais iššūkiais, todėl mūsų ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinė draugystė tiek atgrasymui, tiek gynybos planavimui, yra neįkainojama“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Jis vylėsi, kad, priklausomai nuo geopolitinės situacijos, Jungtinių Valstijų pajėgų spektras Lietuvoje gali plėsti.

„Tai jų sprendimai, kokias pajėgas nori išdėstyti, kokių reikia tuo metu, žiūrint į visą regioninį paveikslą. Neatmetu galimybės, kad bus čia ir kitų pajėgų“, – sakė V. Rupšys.

„Aš informavau gerbiamą svečią, kad tikrai mes plėsime mokymo pajėgumus, tame tarpe – ir poligonus“, – pridūrė Lietuvos kariuomenės vadas.

Ch. G. Cavoli anksčiau ketvirtadienį susitiko su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte bei su ja kalbėjosi apie regiono ir globalius saugumo iššūkius, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos ir karinėje srityje, atgrasymo priemonių įgyvendinimą.

„Išskirtinių tendencijų, sietinų su „Zapad“, pasieniečiai nėra fiksavę. Su pratybomis sietinų incidentų taip pat kol kas nebuvo“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Lietuvos kariuomenės BNS pateiktame atsakyme nurodoma, kad „kol kas incidentų Lietuvos oro erdvėje bei teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje nebuvo fiksuota“.

Kariuomenė stebi Lietuvos oro erdvę bei šalies teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Rusijos ir Baltarusijos kariai penktadienį pradėjo bendrų karinių pratybų „Zapad 2021“ praktinius veiksmus.

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, savaitę truksianti pratybų aktyvioji fazė vyks devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.

Rusijos Vakarų karinė apygarda nurodo, kad iš viso pratybose dalyvaus maždaug 200 tūkst. karių, daugiau kaip 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 760 karinės technikos vienetų.

Baltarusijos teritorijoje, anot Minsko institucijų, pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių, maždaug 2,5 tūkst. iš jų yra iš Rusijos.

Jis taip pat teigė negalintis komentuoti lenkų žiniasklaidos pranešimų, kurie nėra pagrįsti oficialiais šaltiniais.

„Aš nežinau tos informacijos šaltinio, todėl aš negaliu jos vadinti informacija. Tas straipsnis, manau, atspindi tendenciją, kad dezinformacinės žinutės, vienu ar kitu pavidalu, pasirodys mūsų informacinėje erdvėje“, – pridūrė jis.

Ministras akcentavo, kad Lietuva ir NATO yra pajėgi atskirti „provokacijas, dezinformaciją ir nesileisti į kitos pusės primetamus žaidimus“.

„Ypač kai mėginama manipuliuoti žmonių baimėmis. Siūlau nesibauginti“, – teigė jis.

Ministras taip pat teigė, kad dezinformacijos „Zapad“ pratybų metu „bus dar ne viena“. Jis kartojo, kad Lietuva pasirengusi atremti su „Zapad“ pratybomis susijusias grėsmes.

„Turime pakankamai pajėgumų, esame stiprūs, sulaukiam kaip niekad didelės sąjungininkų paramos, esame išnagrinėję pačius įvairiausius scenarijus ir pasiruošę savo atsako ir reakcijos planus“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Savo ruožtu NATO teigia nekomentuojanti anoniminių šaltinių informacijos. Tačiau Aljanso atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku) BNS sakė, kad NATO atidžiai stebi situaciją, susijusią su pratybomis „Zapad 2021“.

„Visos šalys turi teisę rengti pratybas, tačiau tai turi būti daroma skaidriai. Šiuo metu NATO nėra pakviesta siųsti stebėtojų į „Zapad 2021“. Rusija niekada neatvėrė savo pratybų stebėtojams, nors, remiantis ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Vienos dokumentu, tą daryti privalo, kai pajėgos viršija 13 tūkst. karių“, – teigė NATO atstovė.

Pasak jos, Aljansas ragina Rusija ir Baltarusiją elgtis skaidriai ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

„Tai ypač svarbu, kai kalbame apie išaugusį karinį aktyvumą pasienio teritorijoje, siekiant sumažinti rizikas ir išvengti galimų incidentų“, – sakė O. Lungescu.

Remdamasis neįvardintais šaltiniais, Lenkijos leidinys „Dziennik Gazeta Prawna“ ketvirtadienį pranešė, jog karinių pratybų metu Baltarusijos kariai gali „kelis kilometrus įžengti į Lietuvos teritoriją“.

Kaip nurodoma publikacijoje, NATO ruošiasi scenarijui, kuriuo „rimtai pažeidžiamas Lietuvos suverenitetas“.

„Dziennik Gazeta Prawna“ teigia, kad Kremlius, pasinaudojęs Minsku, tokiu būdu  gali mėginti patikrinti NATO ribas.

Tekste nupasakojamas scenarijus, pagal kurį tokios provokacijos atveju Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo jos atsiribotų ir apsimestų, jog viskas vykdoma vien Baltarusijos iniciatyva. Be to, jis pats pasiūlytų tarpininkauti, sprendžiant susidariusią situaciją.

Publikacijoje rašoma ir apie tai, kad panašios provokacijos galimos ir prie Lenkijos bei Baltarusijos pasienio.

Pratybos „Zapad 2021“ vyks šių metų rugsėjo 10–16 dienomis.

„Apimtys yra labai panašios: yra vieni skaičiai deklaruojami faktiškai, dėl pratybų kontrolės klausimų tarptautiniu mastu, o dalyvių skaičius yra bendrai didesnis, nes ir paslepiama po kitomis pratybomis, bet labai panašu į tai, kas buvo 2017 metais“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Rusijos Gynybos ministerijos Vyriausiosios tarptautinio karinio bendradarbiavimo valdybos viršininko pirmasis pavaduotojas Jevgenijus Iljinas anksčiau rugpjūtį yra paskelbęs, kad pratybose Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje dalyvaus iki 200 tūkst. karių, apie 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 760 karinės technikos vienetų, įskaitant 290 tankų, 240 pabūklų, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų ir minosvaidžių, taip pat iki 15 laivų.

Prie sienos pakankamai ramu, kas susiję su pratybomis arba su karinių pajėgumų panaudojimu.

Pasak V. Rupšio, „Zapad“ pratybos nėra susijusios su Lietuva arba Baltijos regionu ir yra „daugiau orientuotos į visą europinę dalį“.

„Yra prie sienos pakankamai ramu, kas susiję su pratybomis arba su karinių pajėgumų panaudojimu“, – teigė kariuomenės vadas.

Pasak jo, Baltarusijoje yra dislokuotos Rusijos pajėgos – jų yra tiek, kiek ir buvo deklaruota iš anksto.

Artėjančioms pratyboms ir jų metu galinčioms kilti tiek numatytoms, tiek netikėtoms situacijoms, V. Rupšio teigimu, Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai yra pasiruošę.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, jog neteisėta migracija artėjant pratyboms „Zapad“ kelia grėsmę šalies saugumui.

„Žiūrint į bendrą paveikslą, manau, kad tam tikrų pratybų elementų buvo imtasi, siekiant imituoti Baltijos regiono atkirtimą“, – sakė ministras.

Pasak jo, tokias išvadas galima daryti iš pratybų organizatorių pareiškimų ir Rusijos žiniasklaidos pranešimų.

R.Bergmanis teigė, jog Latvijos gynybos ministerija tik dabar pradeda išsamiai vertinti įvykusius mokymus. „Zapad“ aktyvioji fazė baigėsi trečiadienį.

„Mokymai baigėsi, bet mes daug kalbame apie investicijas, kurias jie daro į ginkluotųjų pajėgų infrastruktūrą, taip pat į netikėtas pratybas. Tai niekur nedings“, – kalbėjo ministras.

„Matysime, kas darysis Baltarusijoje ir ar visi Rusijos ginkluotųjų pajėgų vienetai paliks Baltarusiją šio mėnesio pabaigoje“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie tikruosius pratybų „Zapad“ tikslus, R.Bergmanis pabrėžė, jog pirmiausia reikia sulaukti mokymus stebėjusių Latvijos pareigūnų ir pasikeisti informacija su sąjungininkais.

„Pratybose buvo gana daug tarptautinių stebėtojų, jiems surengta išsami spaudos konferencija apie įvykusių manevrų tikslus ir sumanymus, jie galėjo savo akimis įsitikinti, kad mokymų scenarijus atitiko pareikštąjį“, – žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas, jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Manau, kad gavusi tą informaciją ponia Grybauskaitė turės galimybę pakeisti savo požiūrį“, – pridūrė jis.

Tai Kremliaus pareigūnas sakė, kai Lietuvos prezidentė apkaltino Maskvą, kad per pratybas „Zapad“ Kremlius moko „savo kariuomenę pulti Vakarus“. D.Grybauskaitė pareiškė, kad šie mokymai yra vienas iš įrodymų, jog Rusijos vadovybė niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams.

Ji antradienio vakarą kreipėsi į pasaulio šalių lyderius Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Prieš prezidentės kalbą Rusijos delegacija paliko salę.

Lietuva ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne kartą reiškė nerimą dėl „ Zapad“ scenarijaus ir masto. Aktyvioji šių pratybų dalis baigiasi trečiadienį.

Rusijos pusė teigia, kad Vilnius buvo įspėtas apie orlaivių avarinius manevrus siekiant išvengti audros fronto, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.

„Lietuvos skundai dėl pažeistos oro erdvės per pratybas „Zapad 2017“ yra politizuoti ir neatitinka realybės“, – cituojamas ministerijos pranešimas.

Anot pranešimo, orlaiviai skrido virš neutralių vandenų, bet dėl pavojingų oro sąlygų kreipėsi į Vilniaus oro uosto kontrolės centrą prašydami leidimo įskristi į Lietuvos oro erdvę, kad aplenktų audros frontą.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė, kad du Rusijos kariniai transporto orlaiviai praėjusią savaitę pažeidė Lietuvos oro erdvę vykstant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“. Anot ministerijos, pažeidimas vėlų šeštadienio vakarą fiksuotas Lietuvos kariuomenės radarais.

Pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandas Udalcovas, jam įteikta nota dėl Lietuvos valstybės sienos oro erdvėje pažeidimo. Diplomatai pareikalavo, kad atsakingos Rusijos institucijos kuo skubiau pateiktų paaiškinimą dėl šio incidento bei imtųsi būtinų priemonių, jog ateityje tai nepasikartotų.

Pareigūnai paskelbė, kad incidentas įvyko, kai iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį skrido šeši Rusijos kariniai transporto orlaiviai „Il-76“. Du iš jų nukrypo nuo skrydžio planų ir 22.50 val. bei 23.10 val. įskrido į Lietuvos teritoriją virš teritorinių vandenų.

Ketvirtadienį Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ kalbino krikščionių  demokratų partijos (CDU) gynybos ekspertą Roderichą Kiesewetterį, kuris tądien prasidėjusių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų atžvilgiu iš Rusijos pareikalavo daugiau skaidrumo.

„NATO šalių Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienyje septynias dienas truksiančiose pratybose dalyvauja, pasak Maskvos, vos 13 tūkstančių karių, nors iš tiesų į pratybas įtrauktų kareivių skaičius gali priartėti prie 90 tūkstančių, – sakė vokiečių gynybos ekspertas, pavadinęs šias pratybas „nei skaidriomis, nei sąžiningomis“.

Anot R. Kiesewetterio, manevruose dalyvauja keli laivyno daliniai Baltijos jūroje, karinių pratybų ženklų matoma ir Juodojoje jūroje, tad šitaip Rusija kursto nuolatinį nesaugumo jausmą.

„Ypač Baltijos valstybės jaučia didelį nerimą. Po paskutinių didelių Rusijos karinių pratybų 2013-aisiais buvo aneksuotas Krymas. Todėl į Baltijos šalių it Lenkijos nuogąstavimus reikia žiūrėti labai rimtai“, – sakė R. Kiesewetteris.

Ypač Baltijos valstybės jaučia didelį nerimą. Po paskutinių didelių Rusijos karinių pratybų 2013-aisiais buvo aneksuotas Krymas. Todėl į Baltijos šalių it Lenkijos nuogąstavimus reikia žiūrėti labai rimtai.

Lietuva, Estija ir Latvija laiko įmanomu dalyku tai, kad Rusija prisidengdama pratybomis gali į pasienį įvesti karius ilgalaikiam dislokavimui. Tačiau gynybos ministerija Minske teigė, jog šie manevrai nekelia jokio pavojaus Europai. Tai tik pratybos bendroje kovoje prieš teroristus.

Tačiau tuo, kad oficialiai paskelbtas pratybų tikslas esąs kova su įsivaizduotais teroristais, suabejojo Pavelas Felgengaueris, Kremlių kritikuojančiame laikraštyje „Novaja gazeta“ rašantis karinėmis temomis: „Tai gana kvailas apibūdinimas. Juk visiškai aišku, kad čia visą kariuomenę apimanti operacija, kurioje dalyvauja visos ginkluotės rūšys. Tai reiškia – čia ne antiteroristinė operacija, bet tokia, kuri įtraukia visą kariuomenę.“

Dar viename Vokietijos radijo ir būtent jo bendradarbio Markuso Nowako straipsnyje „Pavojingai arti Lietuvos“ apie karines pratybas „Zapad“ rašoma, jog „Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prašė jų „atsisakyti“, tačiau Rusija ir Baltarusija jo nepaklausė.

Jų tiesioginėje Pabaltijo kaimynystėje vykdomi bendri dideli kariniai manevrai yra, pasak Maskvos, grynai gynybiniai, tačiau Lietuvoje tai kelia abejonių“.

Toliau straipsnyje cituojami Lietuvos nacionalinis transliuotojas, krašto apsaugos ministerijos pareigūnas Robertas Šapronas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir žurnalistas Vytautas Bruveris.

Anot pastarojo, „nuo to laiko, kai Lietuvoje dislokuotas Bundesvero vadovaujamas NATO batalionas, galimos Rusijos agresijos rizika dar sumažėjo“.

Tačiau, pasak V. Bruverio, „rytų kaimyno baimė visuomenei turi poveikio. Mes pastebime naują patriotizmą, einantį ranka rankon su Rusijos baime.

Viena vertus, tai gerai, kad daugelis jaunų žmonių itin atidūs ir ginasi nuo rusiškų trolių internete. Kita vertus, daugelis dabar tapo netolerantiški kitų nuomonei. O tai nėra gerai mūsų demokratijos ateičiai“.

Magdeburgo dienraštis „Volksstimme“ penktadienį rašė, jog „tai, kad Rusija nepriims lyg niekur nieko padidintą NATO dalinių buvimą Pabaltijyje, buvo galima numatyti. Dėl to rusų ir baltarusių daliniai dabar ir vykdo didelius manevrus, o tai savo ruožtu didina Vakarų kaimynų nuogąstavimus dėl galimo užpuolimo.

Žinoma, rusų tankų armija sugebėtų per kelias valandas persiristi per kad ir kaip besipriešinančią Pabaltijo šalių trijulę ir pasiekti Baltiją. Tačiau kokia iš to būtų Kremliui nauda?

Rusams Pabaltijo nereikia, jie jau turi prieigą prie Baltijos iš Kaliningrado ir Sankt Peterburgo, Pabaltijo reokupacija jiems atneštų mažai naudos“.

Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, jog „Maskva ir Minskas nieko nepamiršta – nei vietinių susidūrimų, nei tankų, nei atominio karo – savo didžiosiose karinėse pratybose ties savo vakarinėmis sienomis. Dėl to Europos Sąjungai, NATO ir ypač kaimyninėms valstybėms kyla nerimas.

Ar tam yra pagrindo? Taip, lenkų ir pabaltijiečių nepasitikėjimas pagrįstas, juk Rusijos prezidentas V. Putinas galėtų, jei norėtų, pasiųsti savo dalinius per kelias dienas į Baltijos valstybių sostines.

Bet kodėl jam to reikėtų? Tai prilygtų karo Šiaurės Atlanto Aljansui paskelbimui. Todėl tikriausiai teisūs tie, kurie karinę okupaciją laiko mažiau tikėtina, o išpuolius prieš politinį suverenumą pavojingesniais, įskaitant kibernetines atakas, propagandą, tarp rusakalbių mažumų platinamą dezinformaciją.

Šitoks kariavimo būdas, sėjantis abejones ir nesantaiką, gali turėti ilgesnį destabilizuojamąjį poveikį nei kareiviai ir tankai“.

Miunsterio laikraščio „Westfälische Nachrichten“ žodžiais, „Maskva ir Baltarusija bendromis savo pratybomis rodo, kad senieji Šaltojo karo refleksai dar puikiai veikia.

Tačiau tikrai grėsmingi yra ne kariniai pasitąsymai, o tas giluminis nepasitikėjimas, kuris tiek vienų, tiek kitų galvose vis tvirčiau susicementuoja“.

Ludvigshafeno dienraštis „Rheinpfalz“ nurodė, kad „nerimą keliantys kariniai manevrai“ vyksta ne tik Baltarusijoje, bet ir Švedijoje, o „tikinimai, jog čia vien tik gynybinės pratybos, nekeičia fakto, kad jos liudija gilų abipusį nepasitikėjimą. NATO ir Rusija stipriai konfliktuoja“.

Pasak Prahos dienraščio „Hospodarske Noviny“, „nugara nubėga šaltas prakaitas prisiminus, kaip Rusija 2014-ųjų pradžioje tokias pat neva taikingas pratybas panaudojo tam, kad iš Ukrainos atplėštų Krymą ir karui paruoštų visą Donbasą.

O Čekijai, kaip NATO valstybei, kuri Kremliaus akimis vis dar priklauso Rusijos įtakos sferai, tai reiškia, kad turime nepamesti budrumo ir mes“.

Anot Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“, „Rusija jau pakartotinai Švedijai kalė į galvą laikytis atokiai nuo NATO, o ir Danijai teko ne sykį nemaloniai pajusti Rusijos kvėpavimą.

Kai Rusija taip akivaizdžiai imasi išbandyti NATO pasirengimą ginti ir gintis, atsakymas tegali būti vienas: Aljansas turi laikytis, ištesėti ir stoti į kovą, jei reikia, vienas už kitą“.

Talino dienraštis „Postimees“ ragino Baltijos šalių gyventojus, nors Rusija neteikia skaidrios informacijos, vis dėlto „nepulti į isteriją, bet išlaikyti šaltą protą ir ypač kritiškai išnagrinėti šaltinius, pranešimus ir pasirodyti sąmoningais piliečiais, tačiau be savo galių pervertinimo“.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ rašė, jog „nuo Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje sukėlimo Rusija vėl išryškėjo kaip agresorė. Todėl nėra ko stebėtis, kad jos kariniai žingsniai kelia įtarimą. Užuot rinkęsis pasitikėjimo stiprinimo kelią, Kremlius su „Zapad“ demonstruoja karinę jėgą ir baugina kaimynus.

Tuo V. Putinas ir vėl parodo, iš ko jis padarytas“.

O Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ pažymėjo, jog dabar „tarp mūsų ir V. Putino stovi tik mūsų sąjungininkų tankai“.

„Keliama isterija yra dirbtinio pobūdžio, jos tikslas – pademonstruoti Vakarų šalių mokesčių mokėtojams pagrįstumą dėl neįtikėtinų išlaidų, kurios skiriamos NATO pajėgumų stiprinimui ir karinio aktyvumo didinimui Lenkijoje ir Baltijos šalyse, neva siekiant apsisaugoti nuo Rusijos agresijos“, – sakė M.Zacharova spaudos konferencijoje.

Pasak jos, būtent tai „skatina karinės įtampos didinimą kontinente, o ne kokia nors garsioji Rusijos grėsmė“.

Remiantis Rusijos oficialiai pateikiama informacija, ketvirtadienį prasidėjusiose pratybose dalyvaus iki 12,7 tūkst. karių: maždaug 7,2 tūkst. iš Baltarusijos ir maždaug 5,5 tūkst. iš Rusijos. Baltarusijos teritorijoje pratybose dalyvaus iki 3 tūkst. karių, nurodo Rusijos gynybos ministerija ir pažymi, kad tai tradicinės pratybos, vykstančios kas ketverius metus.

Tuo tarpu Vakarų pareigūnai mano, kad iš tiesų mokymuose bus apie 100 tūkst. karių.

Lietuva ir kitos NATO šalys kritikuoja Rusiją dėl pratybų masto, scenarijaus ir skaidrumo trūkumo. Dalis mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl pareigūnai neatmeta tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybės. Kai kurie kritikai mano, kad Rusija gali palikti dalį karių ir technikos Baltarusijoje.

Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „ Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.