Situacija artėja prie ekstremalios

Minkšti, kvapnūs, su razinomis, spanguolėmis ar riešutais, itališki kalėdiniai pyragai jau guldomi į pirkinių krepšius. O prekybininkai kalba ne tik apie itališkus skanėstus. Anot jų, tai, kas dabar vyksta rinkoje, neramina.

„Labai jaučiame prekių trūkumą. Tą, ką esame susiplanavę, atsivežę, papildomų tikrai nebus galimybės vežtis, nes pas gamintojus labai trūksta ir žaliavų, ir pakuočių“, – sakė mažmenos asortimento valdymo vadovė Margarita Kromienė.

Kol kas lentynos pilnos, kad būtų ruoštasi iš anksto. Visgi dalis prekių dar neatvyko, ypač daug trikdžių dėl prekių, kurios turi atkeliauti iš Didžiosios Britanijos.

„Kas bus prieš Kalėdas, pačiu piku, išvis yra neprognozuojama. Tikrai gali būti taip, kad nebus, kam tų prekių atkrauti, paruošti, pagaminti ar atvežti“, – teigė M. Kromienė.

O kad vežėjų trūksta, kalbama jau kurį laiką, tačiau dabar situacija tokia:„Artėjame prie ekstremalios. Didelė dalis vežėjų stabdo mašinas, nes nėra vairuotojų. Apie 300 įmonių yra bankrutavusių, mažų ir vidutinių, todėl, kad nebeišgali mokėti lizingų, kreditų. Nemaloni situacija“, – aiškino „Linavos“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.

Kas bus prieš Kalėdas, pačiu piku, išvis yra neprognozuojama.

„Šiuo metu matoma Jungtinės Karalystės situacija. Gali sulėtėti tiekimo terminai. Įvertinant tai, kad šiuo metu yra labai didelė krizė, darbuotojų pritekėjimas į Lietuvos darbo rinką yra labai stipriai apribotas“, – komentavo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso valdybos pirmininkė Agnė Margevičiūtė.

Sektoriuje trūksta apie 10 tūkst. darbuotojų. Savo atidirbę išeina į pensiją, jaunimas – nenori. Kaip pavyzdį, ką daro vairuotojų krizė, Z. Buivydas pateikė ir absurdišką situaciją Jungtinėje Karalystėje:

„Eina žmogus su dviem kanistrais, jis neturi mašinos, o šiaip įsipila sau, kad galėtų turėti. Manau, kad iki to pas mus nenueis, bet situacija yra įtempta“, – tikino „Linavos“ generalinis direktorius.

Freepik.com nuotr.

Visgi ir Lietuvoje vežėjų krizę pajus kiekvienas. Anot „Linavos“ atstovo, būtent šis kalėdinis laikotarpis smogs taip, jog kai kurios prekės šalies net nepasieks, o pasiekusios bus brangesnės.

„Daugiausia nepasieks Europos šalių gaminamos prekės, Kinijos. Nepamirškime, kad dabar kiniškos prekės į Lietuvą tiesiogiai nebekeliauja, jos turi keliauti per Vokietiją ar kitas Europos Sąjungos šalis. Dėl to vėl pabrangsta“, – šnekėjo Z. Buivydas.

Trūks ne tik skanėstų

Ne tik gurmaniški skanėstai – situacija gali pakoreguoti ir dovanų sąrašą.

„Tiems, kas vaikosi madas ir nori pačių naujausių technologijų, naujausių žaislų, tai tiekimo grandinė yra sutrikusi ir daug kas tą pajaus“, – tvirtino ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu sutrikimai fiksuojami ne tik transportavimo, bet ir gamybos grandinėje, tad ekonomistas kategoriškas: kalėdinėmis dovanomis reikėjo pasirūpinti jau prieš mėnesį.

Turbūt tuomet reikės dovanoti savo pieštus atvirukus ar keliones kitiems metams.

„Pavyzdžiui, dabar kelionė nuo gamyklos Kinijoje iki namų durų užtrunka beveik tris mėnesius – dvigubai ilgiau negu prieš kelerius metus. Yra ir krovininių laivų trūkumas, ir konteinerių trūkumas, ir darbuotojų trūkumas transporto sektoriuje, kurjerių, kurie gali laiku pristatyti tas prekes. Mes šią problemą matėme jau dabar, vasarą ir rudenį, o prieš Kalėdas tie kamščiai turbūt bus dar didesni. Turbūt tuomet reikės dovanoti savo pieštus atvirukus ar keliones kitiems metams“, – sakė N. Mačiulis.

Visgi didieji prekybos tinklai gyventojus ramina: ko tikrai nepritrūksime, tai lietuviškos produkcijos.

„Kol kas negirdime signalų, kad būtų kažkokių problemų dėl prekių pristatymo. Matyt, Lietuvos rinkoje šita problema galbūt nėra tokia didelė“, – teigė „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

Kokia situacija bus su gurmaniškais delikatesais, gėrimais ar kitomis šventinėmis prekėmis, didieji tinklai ne tokie užtikrinti.

„Kaip žinia, situacija logistikos pasaulyje yra įtempta jau kelis mėnesius, tai pavienių situacijų pasitaiko ir šiuo metu“, – kalbėjo „Lidl“ atstovas Valdas Lopeta.

„Apie tuos trikdžius ir girdime, ir matome. Mes imamės priemonių jau iš anksto ir plečiame tiekėjų ratą, kad panašių prekių būtų galima gauti iš kitur“, – šnekėjo „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

„Nežinome, kaip situacija klostysis toliau, bet dabar, šiuo momentu galime pasakyti, kad kol kas mūsų grandinė tvirta“, – tikino „IKI“ atsovė Vaida Budrienė.

„Hoptrans logistics“ pervežtų ir sandėliuotų prekių kiekių trūkumai paslaugos teikimo laikotarpiu nenustatyti. Tai patvirtina su pervežimo ir sandėliavimo paslaugos įvykdymu susiję dokumentai“, – BNS atsiųstame komentare sakė bendrovės vadovas Rimvydas Melkūnas.

Bendrovė primena, kad pernai kovą iš Kauno oro uosto į Lietuvos pašto sandėlį vežė iš Kinijos atgabentas apsaugos priemonių siuntas, šis procesas, anot bendrovės, buvo „griežtai prižiūrimas“ Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“.

„Hoptrans logistics“ taip pat teigia dėl šios paslaugos suteikimo pretenzijų ar užklausų iš Susisiekimo ministerijos negavusi.

Bendrovė taip pat teigia, kad apsaugos priemones pervežė ir sandėliavo nuo 2020 metų lapkričio 16 iki šių metų vasario 5 dienos SAM pavaldaus Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) užsakymu.

„Patiksliname, jog medicininės priemonės jų transportavimui ir saugojimui buvo priimamos pagal griežtai sutartyje aptartą prekių perdavimo, priėmimo ir išdavimo procedūrą, kurioje dalyvavo tiek „Hoptrans logistics“, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro, tiek Lietuvos pašto paskirti atstovai“, – teigė bendrovės vadovas.

„Visos sandėliavimui ir pervežimui pateiktos medicininės priemonės buvo atiduotos užsakovui“, – pridūrė jis.

Be kita ko, „Hoptrans logistics“ tvirtina iki šiol negavusi jokių užklausų dėl nustatyto apsaugos priemonių trūkumo nei iš SAM, nei iš Susisiekimo ministerijos.

SAM duomenimis, trūksta apsaugos priemonių už 912 tūkst. eurų, tai – apsauginiai akiniai, medicininės kepurės, kaukės, vienkartiniai chalatai, pirštinės.

SAM tvirtina, kad šių priemonių pristatymą organizavo Susisiekimo ministerija, kuri turėjo jas paskirstyti sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turėjo pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

ESSC tvirtina keipęsis į Kinijos tiekėją, tačiau šis informavo, kad visos prekės buvo pristatytos.

ESSC taip pat patvirtino, kad bendrovė „Hoptrans logistics“ buvo šio centro samdyta pervežti prekes iš Lietuvos pašto logistikos sandėlio ir jas saugoti. Kitų Susisiekimo ministerijos samdytų tiekėjų ESSC įvardyti sakė negalinti, nes su jais sutartis sudarė ne šis centras.

Anksčiau skelbta, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Šis užsakymas buvo atliktas ankstesnės buvusios premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės darbo metu.

Skalbimo milteliai – svajonė

Dabartinė jaunimo karta nežino, o dalis garbaus amžiaus žmonių jau pamiršo aibę sovietinės kasdienybės grimasų. Na, pavyzdžiui, prisiminkime parduotuves pačioje sovietmečio pabaigoje, kai vis augantį prekių trūkumą buvo mėginama reguliuoti prekėms gauti skirtais talonais, o einantį Laisvės alėja žmogų su kabančiais ant kaklo tualetinio popieriaus ritinėliais praeiviai palydėdavo pavydžiais žvilgsniais.

"Tuo metu dirbau specializuotoje kilimų ir kiliminių dangų parduotuvėje "Dubingiai", prekiavusioje ir ūkio reikmenimis, – pasakoja dar ir prieš kelerius metus buvusi to paties pavadinimo bendrovės generalinė direktorė Angelė Šalnienė. – Kai gaudavome prekes, turėdavome šią žinią pranešti sovietinio Vykdomojo komiteto Prekybos skyriui. Maža to, patys kviesdavomės minėto komiteto deputatus, kad šie stebėtų, kaip prekiaujame vadintomis deficitinėmis prekėmis: kilimais, kiliminėmis dangomis, kavamalėmis, skalbimo milteliais, sulčiaspaudėmis, šviestuvais, tualetiniu popieriumi ir daugybe kitų prekių, kurioms įsigyti pirkėjai turėjo pateikti gautus savo darbovietėse talonus."

A.Šalnienė anuomet dirbo "Dubingių" parduotuvėje Ūkinių prekių skyriaus vedėja ir buvo atsakinga už prekybos tvarką savo padalinyje. Pašnekovė iki šiol negali užmiršti vienos paros, kurią jai teko praleisti parduotuvėje.

Prarijo eilės sąrašą

Tą A.Šalnienei įsimintiną dieną "Dubingiuose" buvo prekiaujama importine kilimine danga. Prisirinko daugybė pirkėjų su talonais. Artėjant parduotuvės uždarymo laikui, pradėta reikalauti prekiauti ir po darbo valandų, tačiau įtūžusių pirkėjų išvargintos pardavėjos atsisakė dirbti.

"Pirkėjai pareiškė neišeisią iš parduotuvės iki ryto, nes bijojo, kad mes likusią sandėliuose kiliminę dangą išparduosime tiems, kurie sumokės už ją daugiau. Ne paslaptis, kad taip ir būdavo, nes deputatai, kuriuos kviesdavome stebėti, ar tinkamai prekiaujame, patys nusipirkdavo sandėliuose deficitinių prekių. Leisdavo jų įsigyti ir parduotuvės darbuotojams, kurie paskui tokias prekes parduodavo brangiau ir tokiu būdu prisidurdavo prie algos", – pasakojo A.Šalnienė.

Kartą ji pirkėjų reikalavimu liko su jais parduotuvėje naktį. Mat parduotuvėje jos darbo laiku liko daugybė nesulaukusiųjų savo eilės įsigyti pagal talonus kiliminės dangos. A.Šalnienė atnešė iš parduotuvės sandėlių kartoninių dėžių, kurias išlankstę ir pasitiesę ant cementinių laiptų, pirkėjai sumigo.

Rytą pirkėjai sustojo į sudarytą iš vakaro eilę, prieš tai apdairiai surašę ant nedidelio lapelio laukiančiųjų eilės numerius ir pavardes. Vos atidarius parduotuvę, įėjo moteris. Ji mėgino be eilės nusipirkti kiliminę dangą. Iš vakaro užsiėmusieji eilę ir nakvojusieji parduotuvėje įpyko bei parodė jai lapelį su įrašytomis pavardėmis ir eilės numeriais. Moteris žaibiškai pagriebusi tą lapelį suglamžė, įsikišo į burną ir prarijo. Išvarginti bemiegės nakties žmonės vos neprimušė tos moters. Beje, tą pačią dieną į parduotuvę paskambino vieno čia nakvojusiojo žmona, norėdama sužinoti, ar jos vyras tikrai praleido naktį parduotuvėje.

Einantį Laisvės alėja žmogų su kabančiais ant kaklo tualetinio popieriaus ritinėliais praeiviai palydėdavo pavydžiais žvilgsniais.

Trūko tualetinio popieriaus

Prekių trūkumas anuomet buvo didžiulis. Štai A.Šalnienės išsaugotoje atsiliepimų ir skundų knygoje – tokia knyga 1976 m. vadinosi Skundų ir pasiūlymų knyga – viena kaunietė 1989 m. gruodžio viduryje rašo, kad ją labai piktina prekybos skalbimo milteliais ir tualetiniu muilu tvarka. "Po darbo tenka stovėti eilėje 2–3 valandas, kad nusipirktum skalbimo miltelių ar kitų prekių pagal garsiuosius talonus, galiojančius iki kitų metų pradžios. Branginant visų – ir pirkėjų, ir pardavėjų – laiką, pageidautina, kad visi skalbimo priemonių talonai galiotų ir po 1990 m. sausio."

Kita pirkėja skundėsi, kad negavo antifrizo, nors dėl jo išstovėjo eilėje visą dieną. Dar viena pirkėja prašė užsakyti durims rankenų po 5,80 rub., o kita skundėsi, kad nebuvo aptarnauta po parduotuvės darbo valandų.

Nemažėjo skundų ir po 1990-ųjų kovo 11-osios. Nebuvo skundų tik Sausio įvykių dienomis, nors parduotuvėje knibždėjo pirkėjų, abejingų tam, kas tuo metu vyko Lietuvoje. Pirkėjai skundus dėl prekybos termosais, klijuote, muilu, tualetiniu popieriumi, ilgintuvais, kristalinėmis vazomis ir vazelėmis, kitomis prekėmis rašė ne tik į parduotuvės skundų knygą, bet ir "Kauno tiesai", įvairioms miesto valdžios institucijoms. Beje, viena pirkėja piktinosi atsiliepimų ir pasiūlymų knygoje, kad pardavėja be eilės aptarnavo nėščią moterį. Kitos pirkėjos tuoj pat įrašė minėtoje knygoje pagyrimą pardavėjai už žmoniškumą toje konfliktinėje situacijoje. Beje, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje ėmė rastis daugiau pirkėjų užuojautų pardavėjoms, vadintoms geležiniais žmonėmis. Mat jos turėjo tenkinti nepasotinamus pirkėjų poreikius apytuštėje prekių prasme parduotuvėje.

Užkliuvo cerkvės varpai

Įdomu, kad sovietmečiu deklaruotą socialinę "lygybę" atspindi ne tik skundai parduotuvių atsiliepimų ir pageidavimų knygose, laikraščių redakcijoms, bet ir Vykdomojo, komunistų partijos, liaudies kontrolės komitetų vadovams. Minėtų institucijų bylose išlikę piliečių skundai byloja, kad žmonės kartais reikalaudavo ir keistų dalykų.

Štai grupė Karo ligoninėje gydytų Antrojo pasaulinio karo veteranų rašė skundus ne tik vietinei valdžiai, bet ir į Vilnių bei Maskvą, reikalaudami nutildyti jų ramybę ligoninėje trikdžiusius rusų cerkvės, įsikūrusios anapus gatvės, varpus, sutvarkyti dūmijančius aplinkinio rajono fabrikų kaminus, uždrausti kariniams malūnsparniams skraidyti virš miesto. Reikia pasakyti, kad į jų reikalavimus iš dalies buvo atsižvelgta.

Skundėsi gyventojai dėl darbo šeštadieniais ir sekmadieniais, dėl neteisingai skiriamų premijų, butuose varvančių vandens čiaupų, dėl pažeidimų eilėje stacionariam (kitokių ir nebuvo) telefonui, dujotiekio, vandentiekio linijai ar nemokamai valdiškam butui gauti, dėl neremontuojamų daugiabučių namų stogų, laiptinių, kiemų, dėl parduotuvių sandėliuose slepiamų deficitinių prekių: baldų, muilo, kilimų, silkės "Ivasi", rūkytos žuvies, ančių, kiaulienos, Alytaus spirituotų vynų, romo, konservuotų žirnelių, mandarinų, majonezo ir kitų produktų.

Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis – parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, pirkėjas tapo dievaičiu, o prekybininkai ieško būdų, kaip jį prisivilioti, kaip jam įtikti, kad tik jis pirktų.