Karantino sąlygas pirmadienį Ministrų kabinetas patikslino premjerės Ingridos Šimonytės teikimu.

Pagal sekmadienį patvirtintą tvarką, dauguma prekybos vietų, išskyrus prekybą maistu, nuo trečiadienio turės būti uždarytos.

„Yra dar vienas klausimas, susijęs su prekyba, kuris vadinasi eglutės, ir čia aš esu linkusi tas eglutes numatyti, turint minty, kad tai yra sezonas ir lauke“, – Vyriausybės posėdyje sakė I. Šimonytė.

„Jeigu jau maistu leidžiame lauke prekiauti, tai tegul eglutė lauke irgi prieš Kalėdas būna“, – pridūrė ji.

„Jau nuo lapkričio pabaigos žmonės perka dirbtines eglutes, o šiuo metu suaktyvėjo prekyba gyvomis žaliaskarėmis. Itin populiarios Lietuvos ūkininkų užaugintos žaliaskarės vazonuose, nes tokias eglutes praėjus Kalėdoms žmonės gali persisodinti šalia savo namų, soduose ar sodybose. Taip pat pastaraisiais metais vis paklausesnės yra mažosios dekoratyvinės „Conica“ veislės eglutės, kuriomis žmonės puošia šventinį stalą ir namų palanges“, – pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Šįmet vazonuose augančių eglių paklausa yra didesnė nei pernai, tuo tarpu dirbtinių eglučių perkama mažiau. Pasak E. Dapkienės, dirbtinių eglučių pardavimai nėra tolygūs ir jie svyruoja, t. y. vienais metais jų nuperkama daugiau, o kitais – mažiau. „Dirbtinė eglutė gali tarnauti kelerius metus, veikiausiai žmonės tai vertina kaip ilgalaikę namų dekoravimo investiciją, o atsinaujinimui keičia žaisliukus ir girliandas“, – pažymi ji.

Perkant dirbtines eglutes populiariausios yra nedidelės – nuo 32 iki 60 cm aukščio, o renkantis kirstines eglutes, pirkėjai įprastai žvalgosi į didesnius augalus. Pastaraisiais metais populiariausi yra 150–175 cm aukščio kirsti kėniai. Gyvų eglučių pirkimo pikas įprastai prasideda gruodžio viduryje ir tęsiasi iki pat Kalėdų.

Didžiausias Kalėdų eglutės priešas – radiatorius

Daugiau nei dešimtmetį eglučių auginimu ir prekyba užsiimantis 15 ha medelyno savininkas Valdemaras Steckis didžiumą eglučių parduoda vazonuose, kuriuos renkasi kuo didesnius, kad juose tilptų kuo daugiau šaknų. Tai yra vienas iš niuansų, į kurį svarbu atsižvelgti ir pirkėjams.

„Vazono dydis dažnai parodo eglės šaknyno būklę. Mažas vazonas gali kelti įtarimą, kad ji iškasta tik trumpesniam, šventiniam laikotarpiui, – teigia V. Steckis. – Vazono apačioje privalo būti skylės, per kurias pasišalintų perteklinis vanduo, o pačią eglę reikėtų laistyti tiek, kad žemė paviršiuje būtų drėgna. Jei namuose yra įrengtos šildomos grindys, po vazonu padėkite tarpinį, apsaugantį sluoksnį, kad eglės šaknys nebūtų džiovinamos. Taip pat nereikėtų pačios eglutės laikyti greta radiatoriaus, geriausia ją statyti kuo šaltesnėje vietoje.“

Jis taip pat dalijasi patarimu, kad kalėdinė eglutė mes mažiau spyglių, jei juos retsykiais papurkšite vandeniu.

Balkone „pratinti“ eglutę reikia ne visada

Pusę visų užaugintų eglučių per prekybos tinklą „Maxima“ parduodantis V. Steckis pabrėžia, kad gyva eglutė – nesvarbu, kirsta ar vazoninė – turi nepatirti didelių temperatūros pokyčių. Todėl jei ją įsigijote iš lauko prekyvietės, parvežę namo bent parą palaikykite ją vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, balkone, rūsyje ar garaže, ir tik tuomet neškite į namus. Jei gyvą eglutę pirkote iš parduotuvės, ją drąsiai galite nešti tiesiai į namus.

Tokia pati taisyklė galioja ir ruošiantis šventes atlaikiusią eglutę sodinti: jos nerekomenduojama iškart nešti į lauką, būtina vieną dieną ar dvi palaikyti vėsesnėje patalpoje, o jai prisitaikius prie temperatūros pokyčių, jau drąsiai galima nešti į lauką ir persodinti.

Bendrovės „Bugenvilija“ vadovas Gediminas Cijūnaitis papildo, kad ruošiantis po švenčių eglutę persodinti, jau ją renkantis reikia atkreipti ypatingą dėmesį, ką perkate. Tiek renkantis eglutę vazone, tiek kirstą jis siūlo įvertinti jos svorį.

„Sakyčiau, esminis aspektas yra vazono dydis ir eglutės svoris. Indas, kuriame pasodinta eglutė, turi būti tiesiogiai proporcingas pačiam augalui. Pavyzdžiui, mes eglutes vazonuose auginame durpėse, tokiu būdu jos ilgiau išsilaiko ir po švenčių jas lengvai galime persodinti į žemę. Kirstą eglutę reikėtų pirkti, jei žinote, kad ji nėra seniai nukirsta, o tai patikrinti galima atsižvelgus į eglutės svorį. Jei eglutė seniai nukirsta, ji bus praradusi nemažai vandens ir bus lengvesnė“, – pastebi G. Cijūnaitis.

Atsigręžiama į natūralumą ir ekologiją

Nuo pat Nepriklausomybės gėlininkyste užsiimantis G. Cijūnaitis pastebi, kad anksčiau beveik visos kalėdinės eglutės būdavo kirstos, atvežtos iš miško. Augant pasirinkimui, keitėsi ir žmonių pirkimo įpročiai, o dabar, kaip sako pašnekovas, žmonės atsigręžia į natūralumą ir ekologiją, todėl dominuoja vazonuose parduodamos eglutės. Jas po švenčių galima persodinti, o ir namuose prižiūrėti patogiau, be to, vazonas atrodo patraukliau nei gremėzdiškas stovas.

Beje, pastaraisiais metais G. Cijūnaitis pastebi tendenciją, kad populiariuosius kėnius vėl pamažu keičia tradicinės žaliaskarės, kvepiančios eglutės.

Tad kur geriausia pirkti eglutę? „Kiekvienas žmogus sprendžia pats, dažnai tai lemia jo asmeninė patirtis. Jei žmogus buvo patenkintas praeitų metų eglute, ar girdėjo gerų atsiliepimų iš artimųjų, tikėtina, jog rinksis tokią pat eglutę, nes geras daiktas kalba pats už save“, – šypteli G. Cijūnaitis.

„Jaučiame, kad jau prasidėjo gražiausių metų švenčių laukimas – gyventojai jau domisi eglutėmis, važiuoja į medelynus, renkasi, klausia patarimų. Todėl džiaugiamės, kad ir mes – miškininkai – galime prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo, jaukių šeimos tradicijų renkantis gražiausią Kalėdinę eglutę. Mūsų Kalėdiniai medeliai Valstybinių miškų urėdijos medelynų plantacijose auginami tam, kad gyventojai namus papuoštų atsakingai užaugintomis eglutėmis“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Susidomėjimas Kalėdų medeliais įprastai prasideda lapkričio antroje pusėje. Į įmonės medelynus bei girininkijas kreipiasi ir gyventojai, ir įvairios organizacijos, vaikų darželiai bei mokyklos. Didžiausio gyventojų antplūdžio sulaukiama gruodžio viduryje, prieš pat didžiąsias metų šventes.

Kainos nepakito

Šiemet Kalėdų medelių kainos beveik tokios pat, kokios buvo prieš metus. Paprastoji eglutė iš miško kainuoja nuo 2–36 eurų, užauginta plantacijoje – 5–20 eurų, o vazonuose – 8–40 eurų. Kaip ir kasmet, brangesnės yra plantacijose užaugintos pušys (juodoji ar kalninė) (8–80 eurų), baltoji, dygioji ir sidabrinė eglės (8–112 eurų) bei kėniai (8–80 eurų). Kainos priklauso nuo augalo dydžio: parduodami 0,5–4 metrų aukščio kalėdiniai medeliai. Visų rūšių medelių šakos kainuoja po 1 eurą.

Perkant didelį kiekį kalėdinių medelių taikoma nuolaida: vienu metu įsigyjant 51–100 vienetų – 5 proc. nuolaida, o daugiau kaip 100 vienetų – 10 proc.

Medelynuose ir girininkijose medelių kainos vienodos. 

Atsiskaitymas dėl saugumo – tik banko kortelėmis

Dėl visų saugumo atsiskaitant už eglutes Valstybinių miškų urėdija priims mokėjimus tik negrynaisiais pinigais, t. y. atsiskaityti už prekes bus galima banko kortele ar virtualiąja kortele išmaniajame telefone.

Taip pat prašoma privalomai dėvėti kaukę, laikytis 2 metrų atstumo, įėjus dezinfekuoti rankas, prekybos vietoje nesibūriuoti daugiau nei 5 asmenims.

Miškininkų patarimai

Įsigijus kalėdinį medelį, neskubėkite jo statyti namų viduje ir išsyk puošti. Svarbu augalui duoti laiko priprasti prie temperatūros skirtumo, tad būtų gerai jį palaikyti garaže ar kitoje, kiek vėsesnėje namų erdvėje kelias dienas, kol augalas apsipras. Kalėdinio medelio nestatykite šalia radiatorių ar židinio. Jei kambaryje grindys šildomos – medelį pakelkite nuo žemės.

Medelius vazonuose svarbu reguliariai laistyti – ne mažiau kaip kartą per savaitę. Padeda ir vandens purškimas ant medžio šakų, tiesa, tai sunkiau padaryti, kai medelis papuoštas. Įsigijus kirstinį medelį rekomenduojama jį laikyti stove su vandens talpa, kurioje visuomet būtų bent šiek tiek vandens. Medelių vazonuose nepatartina tręšti – tai bus galima daryti juos pasodinus lauke jau pavasarį.

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai linki šiltų, jaukių ir mišku kvepiančių Kalėdų!

„Džiaugiamės, kad Kalėdų eglučių ar šakų puošti namams vis dažniau atvažiuoja šeimos su vaikais, kurioms tai tampa tradicija, ir nuo kurios prasideda tikrasis Kalėdų laukimas. Valstybinių miškų urėdija šventėms ruošiasi visus metus – medelynuose kasmet užauginama tūkstančiai medelių, todėl gyventojai gali išsirinkti ne tik paprastąsias, bet ir baltąsias egles, kalnines ar juodąsias pušis, kėnius.

Tradicinės mūsų akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kuri šiais metais vyks gruodžio 19 dieną, metu, vėl nemokamai dalinsime ne tik eglės šakas, bet ir kankorėžius. Praėjusiais metais buvo išdalinta daugiau nei 100 tūkst. eglišakių – tai rodo, kad ši akcija gyventojų yra laukiama. Ir tai puiki galimybė visiems gyventojams prisidėti prie gamtos tausojimo“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Susidomėjimas Kalėdų medeliais įprastai prasideda lapkričio antroje pusėje. Į įmonės medelynus bei girininkijas kreipiasi ir gyventojai, ir įvairios organizacijos, vaikų darželiai bei mokyklos. Didžiausio gyventojų antplūdžio sulaukiama gruodžio viduryje, prieš pat didžiąsias metų šventes.

Šiais metais eglučių kainos panašios kaip ir pernai: paprastosios eglutės iš miško, priklausomai nuo rūšies ir dydžio (nuo 0,5 m iki 4 m ir aukštesnės), kainuoja nuo 2 iki 35 eurų, užaugintos plantacijose – nuo 5 iki 40 eurų. Plantacijose užaugintų sidabrinių eglučių kaina yra nuo 10 iki 100 eurų.

Gyventojai, norintys namus šventėms pasipuošti eglės šaka, pasigaminti Kalėdų puokštę ar nusipinti Kalėdų vainiką, gali įsigyti eglių ar pušų šakų, kurių kaina svyruoja nuo 0,5 iki 1,5 euro. Didžiojoje dalyje Valstybinių miškų urėdijos prekybos vietų perkant eglutes už jas galima atsiskaityti tik banko kortelėmis.

Miškininkai ragina gyventojus nesavivaliauti miške ir nekirsti medelių. Savavališkais kirtimais padaroma didelė žala gamtai, be to, šis pažeidimas užtraukia ir administracinę baudą.

Vertina importines

Klaipėdiečiai jau dairosi kalėdinių eglučių savo namams ar biurams. Apie prasidėjusį šventinį sujudimą išduoda pagrindiniuose miesto prekybos taškuose išrikiuotos natūralios eglės.

Verslininkų teigimu, lietuviai ypač pamėgo atvežtines egles dėl jų tankių šakų bei švelnių ir beveik nebyrančių spyglių.

Dviejų rūšių kėniais iš Belgijos prekiaujantis klaipėdietis Viktoras Žuravliovas vidutinio dydžio egles pardavinėja po 15–25 eurus. Jos esą – pačios populiariausios, didesnių medelių paprastai nori nuosavų namų gyventojai.

Kainų nedidino

Pirkėjai gali rinktis iš kirstinių ir vazonėliuose pasodintų eglių.

Žmonės išsigandę, kad brangios eglės, o atėję nustemba, kad taip nėra.

"Turime dviejų rūšių kėnių. Kainos priklauso nuo dydžio. Mažų prasideda nuo šešių eurų, didžiausių, apie 3,5 m aukščio, gali siekti 50–60 eurų. Mes jau trečius metus išlaikome vienodas kainas, nedidiname. Priešingai – savo klientams pritaikome nuolaidą, kažkam, jei labai paprašo, atvežame į namus. Žmonės išsigandę, kad brangios eglės, o atėję nustemba, kad taip nėra", – pasakojo klaipėdietis V.Žuravliovas.

Pašnekovas tikino, kad iki Trijų karalių šventės dabar įsigyti kėniai atrodys nepriekaištingai.

Beje, taupantiems žmonėms verslininkas siūlo eglių šakų po 3 eurus.

Nuoma – populiari

Žaliaskarę gyventojai gali ne tik nusipirkti, bet ir išsinuomoti. Klaipėdos universiteto Botanikos sode teikiama paslauga šiemet itin populiari tarp klaipėdiečių – faktiškai visus apie šimtą medelių žmonės jau išgraibstė.

"Turėjome nuo 60 cm iki 2 m eglučių, gal viena ar dvi dar liko, bet išties žmonės buvo labai aktyvūs", – pastebėjo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žaliaskarę Botaniko sode nusipirkusieji po švenčių ją galės atiduoti ir susigrąžinti pusę sumokėtos sumos.

Direktorės žodžiais, eglės pardavinėjamos prieinamomis kainomis – po 10, 12 ar 20 eurų; apie 80 proc. jų yra sugrąžinamos.

"Pirko gražios, jaunos šeimos, propaguojančios ekologiją. Džiaugtumėmės, jei ir prekybininkai ar miškininkai užsikrėstų šia idėja", – pažymėjo A.Klimienė.

Iki 350 eurų

Šiųmetės dirbtinių eglių kainos prekybos centruose siekia net 350 eurų. Kai kuriuos pirkėjus tai pribloškė.

Internete ėmė žaibiškai plisti vieno kauniečio prekybos centre "Maxima" daryta nuotrauka. Joje matyti, kad už trijų metrų aukščio žaliaskarę teks suploti išties įspūdingą sumą.

Prekybos tinkas "Maxima" dar praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbė pradėjęs prekybą ne tik dirbtinėmis, bet ir natūraliomis eglutėmis.

Gyvų eglių kainos čia svyruoja nuo 7,99 euro už sidabrinę eglutę vazone iki 24,99 euro už balzaminį kėnį, taip pat augantį vazone.

Pranešama, kad šiemet pirkėjai gali rinktis iš beveik 30 skirtingų dirbtinių eglių. Jų kainos varijuoja nuo 1,99 euro už mini eglutę iki 350 eurų už 3 m siekiančią Kalėdų eglę.

Dalys šakas

Klaipėdiečiai gali įsigyti ir Lietuvoje augintų sidabrinių ar paprastų, kirstų ar vazonėliuose eglių tiesiai iš tiekėjo. Jomis prekiaujama internetu ir Klaipėdos turgavietėse.

Kirstos 1–3 m aukščio paprastos eglutės arba 1–1,8 m sidabrinės kainuoja apie 10–25 eurus. Vazonuose sidabrinės eglutės (nuo 1 iki 1,7 m) gali atsieiti nuo 15 iki 20 eurų.

Eglutes klaipėdiečiai gali pirkti ir iš miškininkų. Nukirstos jos, priklausomai nuo dydžio ir rūšies, kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt eurų, eglutės vazonėliuose – nuo 2,5 iki 38 eurų, o kalėdinės šakos – nuo 0,3 euro iki 1,5 euro.

Šiemet Valstybinių miškų urėdija Teatro aikštėje vėl organizuos tradicinę akciją "Parsinešk Kalėdas į savo namus".

Gruodžio 20-ąją (ketvirtadienį) 13 val. žadama išdalyti apie tūkstantį eglių šakų. Akcijos tikslas – skatinti žmones puošti namuose eglės šaką ir taip išsaugoti augančią miške eglaitę.

Pirmadienį apsilankiau prie prekybos centro „Savas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir  Čečėnijos aikštėje, šalia  „Iki“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jose vyko  prekyba šventiniais medeliais.

Gerokai didesnis žaliaskarių pasirinkimas Čečėnijos aikštėje. Joje ir prekiautojų kur kas daugiau.

Tarp jų sutikau ir Ukmergėje gyvenantį azerbaidžanietį Gaidarą. Eglutes šioje vietoje jis pardavinėjo ir pernai. Prieš metus vyras už šventinius medelius prašė nuo 4 iki 30 eurų. Šiemet Gaidaras egles pardavinėja pigiau.

„Kaina priklauso nuo eglutės dydžio. Pati mažiausia kainuoja vos tris eurus. Už brangiausią medelį prašau 18 eurų. Prekiauju lietuviškomis ir daniškomis eglėmis. Lietuviškas vežu iš Ukmergės rajono“, – portalui kauno.diena.lt lietuviškai pasakojo Gaidaras.

Verslininkas eglutes pardavinėja jau daug metų. „Šiais metais darbą pradėjome praėjusios savaitės viduryje. Kol kas prekyba vangoka, parduodu nedaug, nes šiemet šioje vietoje didelė konkurencija – eglutes siūlo net septyni žmonės. Pernai Čečėnijos aikštėje buvo tik 3-4 pardavėjai“, - tvirtino vyras.Gaidaras eglutėmis prekiauja daug metų

Gaidaras teigė, kad kiti pardavėjai už egles prašo daugiau. „Jie ir man sako, kad pardavinėčiau brangiau. Tačiau aš noriu medelius parduoti, nenoriu, kad jų liktų. Gerai, kad už įsigytas eglutes nereikėjo iš karto susimokėti, nes išeina nemaža suma. Sutariau, kad atsiskaitysiu, kai žaliaskares parduosiu“, - atviravo azerbaidžanietis.

Iš tiesų, kai kurie pardavėjai medelius pardavinėja gerokai brangiau.  Vakar kalbintas daniškas egles pardavinėjantis vyras už šventinius medelius prašė nuo 23 iki 30 eurų.

Čečėnijos aikštėje prekyba eglėmis vyksta ir sutemus.

Prie prekybos centro „Savas“ eglutes pardavinėjo tik du jauni vyrai. Vienas iš jų – Aldas – portalui kauno.diena.lt sakė, kad prekiauti pradėjo gruodžio 8 d. Jis nesiskundė pirkėjų stoka.

„Neblogai perka. Šiandien iki pusiaudienio pardaviau septynias eglutes. Gera prekyba buvo ir savaitgalį“, - džiaugėsi jis.

Aldas prekiauja tik daniškomis eglutėmis – kėniais. „Eglutes importuojame patys, neperkame iš tarpininkų, todėl kainos „nesikandžioja“. Už  mažesnę eglutę prašau 10 eurų, už didžiausią - 170 cm dydžio – 20 eurų“, - pasakojo vyras.

Anot jo, žmonės labiau perka didesnes ir brangesnes egles.

Aldas teigė, kad šioje vietoje prekiaus iki pat Kalėdų. „Pardavinėsiu tol, kol  parduosiu visus medelius“, - šypsojosi jis.

Daniškos gražesnės?

Šalia didžiųjų uostamiesčio parduotuvių stoviniuojantys verslininkai siūlo pirkti įvairiausių dydžių ir rūšių eglučių – lietuviškų, sidabrinių, atvežtų iš Danijos.

Jų kainos irgi įvairuoja nuo 14 iki 30 eurų, o kai kur gali siekti ir 40 eurų.

Kaip ir pernai, šiemet lietuviški medeliai pigesni už užsienietiškus, tačiau pirkėjai labiau žavisi atvežtiniais. Mat pastarųjų kotai stori, o šakos – vešlios ir tankios.

Namų šeimininkės jau spėjo įvertinti ir kitus jų privalumus – beveik nebyrančius ir švelnius spyglius.

Klaipėdos rajono gyventojas Deimantas Minkus rodė "Studlendo" aikštelėje išrikiuotus daniškus kėnius, kurių išvaizdą lėmė ir tai, kokiame regione jie užaugo.

"Eglutes parduodame su iš anksto sumontuotu stovu ir indeliu, į kurį galima įpilti vandens. Stovelio kaina – 1,5 euro. Taip pačiam pirkėjui patogiau, nes kėnių kotai paprastai būna labai stori ir kreivi, todėl žmogui pastatyti eglę tiesiai yra problema. Ne visi mes staliai ar santechnikai. Jeigu reikia, nemokamai pristatome į namus. Štai beveik dviejų metrų eglutė su stovu kainuoja 22 eurus. Jeigu žmogui patinka, tada 23", – juokavo verslininkas.

Prašo ir 40 eurų

Pašnekovo žodžiais, klaipėdiečiai nekuklūs, namams perka didžiausias ir gražiausias egles.

"Žmonės vis dar išlaidūs, tik vienas kitas derasi dėl kelių eurų. Tačiau pačių gyventojų Klaipėdoje yra mažiau. Sprendžiu iš mašinų skaičiaus prie prekybos centro. O gal klaipėdiečiai dar nešvenčia?" – svarstė šeštus metus Kalėdų eglutėmis prekiaujantis D.Minkus.

Vyras pridūrė, kad pardavinėti eglutes jam patinka vien todėl, kad jas pirkdami žmonės visada šypsosi ir dėkoja.

Kita prekybininkė pasakojo tai daranti pirmus metus, tačiau pirkėjų nestokojanti. Moteris siūlo ir atvežtines, ir vietines egles. Patys aukščiausi lietuviški medeliai kainuoja 25 eurus, o mažesni, apie 1,6 m aukščio, bet daniški – 30–40 eurų.

Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus sakė, kad prekybininkai su eglutėmis turguje pasirodė praėjusį penktadienį. Esą kaina priklauso nuo grožio.

"Paprastai turguje būna iki 15 prekiautojų. Pasiūla pas mus labai didelė. Turime lietuviškų eglių, daniškų kėnių, vazonuose pasodintų ir padarytų iš gyvų šakelių. Jei atvirai, žmonės per daug į kainą nežiūri, jeigu graži eglutė, perka ir viskas. Nes nuo to priklauso šventinė nuotaika", – prasitarė V.Mickus.

Atiduos veltui

Kretingos miškų urėdijos medelyno vadovas Leonardas Balčikonis pastebėjo, kad gyventojai jau ruošiasi šventėms, tačiau pirkėjų ne daugiau nei pernai.

"Girdėjau, kad Klaipėdoje daug kėnių iš užsienio privežta, gal žmonės jais daugiau domisi, nes truputį ilgiau laikosi. Pas mus Lietuvoje kėniai sunkiai auga", – svarstė pašnekovas.

Kainos urėdijoje išliko tokios pat kaip ir praėjusiais metais.

"Nukirstos iki 1,5 m aukščio paprastos eglutės atsieina po 5 eurus, nuo 1,5 iki 2 m aukščio – 6,5 euro, daugiau nei 2 m – 9 eurai. Labai perkamos vazonėliuose, pavyzdžiui, 1–1,2 m aukščio kainuoja 10 eurų, iki 1,5 m – 12,5 euro. Su šaknimis eglutė gyvybingesnė, bet jeigu jos nelaistysi, neprižiūrėsi ir pastatysi šalia radiatoriaus, nepadės ir vazonėlis. Juk gyvas daiktas", – kalbėjo L.Balčikonis.

Jau greitai klaipėdiečiai gaus ir kalėdinę Kretingos miškų urėdijos dovaną. Gruodžio 20-ąją, trečiadienį, 13 val. Teatro aikštėje miestiečių lauks miškininkai. Vyks tradicinė akcija "Parsinešk Kalėdas į savo namus", kurios metu dovanojamos eglių šakos visiems norintiesiems.

"Labai populiari akcija, stengiamės, kad visiems užtektų, tačiau ne visi dirbantieji turi laiko grūstis minioje, todėl ateina daugiau vyresnių žmonių", – teigė medelyno vadovas.

Jeigu gyventojas parduoda eglutes išretinęs savo mišką, jo gautos pajamos nėra augalininkystės veiklos pajamos, todėl nepriskiriamos žemės ūkio veiklos pajamoms ir apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą (jei yra įregistruota individuali veikla pagal pažymą). Jei veikla neregistruota, tokios pajamos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos, tai yra, apmokestinamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. O pajamoms pasiekus daugiau kaip 2500 eurų, apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu gyventojai kalėdines eglutes perka iš augintojų, tokių kaip urėdijos, ūkininkai ar kiti kalėdinių eglučių augintojai, ir jas parduoda, tai tokiai veiklai gyventojas gali įsigyti prekybos verslo liudijimą, sumokėdamas už prekybos laikotarpį fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kurį kasmet nustato savivaldybių tarybos.

Trečiadienį prekyba šventiniais medeliais vyko Čečėnijos aikštėje, šalia  „Iki“ parduotuvės esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Joje eglutes pardavinėjo keli vyrai.

Vieno jauno prekeivio  pasiteiravus žaliaskarių kainų, šis pasiūlė pasiteirauti netoliese stovėjusio vyresnio vyro: „Jis tiksliau žino kainas“.

Paaiškėjo, kad eglutėmis prekiauja Ukmergėje gyvenantis azerbaidžanietis Gaidaras.  „Atvykome iš Ukmergės. Prekiaujame lietuviškomis ir daniškomis eglutėmis. Kokios jų kainos? Nuo 4 iki 30 eurų. Kaina priklauso nuo šventinio medelio dydžio“, – portalui kauno.diena.lt lietuviškai pasakojo Gaidaras.

Verslininkas eglutes pardavinėja jau daug metų.  „Šiemet prekybą pradėjome gruodžio 12 dieną. Gal šiek tiek per anksti, nes pirmadienį per visą dieną surinkau tik 40 eurų, antradienį – 100. Šiandien taip pat nelabai perka“, – tikino jis.

Pasak Gaidaro, pirkėjai  šventėms pasiruošę išleisti skirtingas sumas, tačiau populiaresnės  – pigesnės žaliaskarės.

„Per artimiausias dienas pirkėjų turėtų padaugėti, nes šventės vis labiau artėja“, –optimizmo neprarado azerbaidžanietis.