„Jokio prekybos karo“, – žurnalistams per rinkimų kampanijos kelionę į savo gimtąjį Skrantono miestą Pensilvanijos valstijoje sakė J. Bidenas, kai jo buvo paklausta, ar jis nerimauja dėl galimos priešpriešos su Pekinu.

„Mes kontaktuojame dėl prekybos derybų klausimų. Neplanuojame jokių naujų muitų“, – „Washington Post“ surengtame renginyje sakė L. Kudlow.

D. Trumpas savo kadencijos metu pradėjo agresyvų prekybos karą su Kinija ir įvedė muitus šimtų milijardų dolerių vertės prekėms. Dauguma iš šių muitų vis dar galioja, nepaisant pirmojo etapo prekybos susitarimo, pasirašyto šių metų pradžioje.

Pasak L. Kudlow, Kinija laikosi susitarimo įsipareigojimų.

„Duomenys rodo, kad Kinija laikosi didžiosios dalies pirmojo etapo prekybos susitarimo. Jie gali šiek tiek vėluoti dėl pandemijos. Be to, matome teigiamų ženklų priimant naujus įstatymus ir steigiant teisines institucijas, kad būtų užkirstas kelias intelektinės nuosavybės vagystėms“, – teigė jis.

J. Bidenas kiek anksčiau paskelbė neketinantis artimiausiu metu atšaukti D. Trumpo įvestų muitų.

„Esu aiškiai pasakęs, kad labai norėčiau susiderėti su JAV, išvengiant kenksmingų priemonių ir atsakomųjų priemonių“, – sakė už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

„Mes siūlome, kad JAV atšauktų muitus, įvestus dėl „Airbus“, – sakė buvęs Latvijos premjeras. – ES tuomet susilaikytų ir nepasinaudotų savo teise įvesti atsakomųjų priemonių, taip galėtume viską pradėti iš naujo ir bendradarbiauti siekiant įvairiose srityse rasti bendrą kalbą.“

Vašingtonas į tokius bloko prašymus sureagavo teigiamai – JAV prekybos įgaliotinis Robertas Lighthizeris pranešė, kad „suintensyvins“ dvišales diskusijas.

„Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios šiam ginčui rasti sprendimą, – sakė R. Lighthizeris. – Laukiame ES atsako į naują JAV siūlymą ir suintensyvinsime tebevykstančias derybas su ES, kad atkurtume sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas šiam sektoriui.“

PPO antradienį suteikė leidimą ES kasmet įvesti atsakomųjų muitų 4 mlrd. dolerių vertės JAV prekėms ir paslaugoms dėl neteisėtų Vašingtono subsidijų lėktuvų gamintojai „Boeing“. PPO praėjusiais metais JAV suteikė analogišką leidimą sankcionuoti Briuselį dėl neteisėtos paramos aviacijos bendrovei „Airbus“.

JAV ir Kinijos santykiai paskutinius dvejus metus buvo pakliuvę į amerikietiškus kalnelius. Jau atrodydavo, kad prekybos taika ranka pasiekiama, tačiau derybos sugriūdavo ir šalys apsikeisdavo eiliniu muitų padidinimo raundu − kol papildomai apmokestinta buvo praktiškai visa dvišalė prekyba.

Galų gale praėjusių metų pabaigoje, pradėjus rimčiau buksuoti tiek Kinijos ekonomikai, tiek JAV pramonei bei artėjant JAV prezidento rinkimams, buvo pasirašytas pirmojo etapo prekybos susitarimas, kuris bent kuriam laikui turėtų įtvirtinti prekybines paliaubas.

Nors iš anapus Atlanto daug trimituota apie susitarimo privalumus, prasmingo turinio ten mažai. Kinai pažadėjo labiau gerbti intelektinę nuosavybę, šiek tiek labiau atverti vidaus rinką investicijoms – įvykdyti reformas, kurias jie ir taip planavo įgyvendinti. Tačiau svarbiausi trikdžiai niekur nedingo, nes didžioji dalis tarpusavio muitų išlieka nepanaikinti ir toliau slopins pasaulinę prekybą.

Šio pirmojo prekybos susitarimo esmė yra kinų įsipareigojimas padidinti amerikietiškų prekių importą 200 milijardų JAV dolerių per dvejus metus. Tokie „valdomos“ prekybos susitarimai yra negirdėtas dalykas XXI amžiuje, ir jie niekaip nėra suderinami su laisvos prekybos principais ir pasaulio prekybos organizacijos standartais. Dėl to, kad Kinija pasirašė sutartį, kinai nepradės valgyti daugiau, nei jiems norisi. Tad šiuo konkrečiu atveju prekyba yra nulinės sumos žaidimas, nes priverstinai nupirkta produkcija iš JAV reiškia mažesnį importą iš ES šalių, Pietų Amerikos, kitų Azijos šalių.

Tai gali neigiamai paveikti ūkininkus ir gamintojus visame pasaulyje, iškreipti produktų kainas. Būtent todėl naujasis ES prekybos komisaras Philas Hoganas ketina teikti apeliaciją Pasaulio prekybos organizacijai, siekdamas išsiaiškinti, ar toks susitarimas apskritai yra legalus.

Esminė prekybos susitarimo nauda − sumažėjęs neapibrėžtumas ir aiškesnė ateities prekybos politika. Prielaidos, kad artimiausiu metu nematysime tolimesnės JAV ir Kinijos prekybos konflikto eskalacijos, pakako, kad akcijų rinkos užbrėžtų naujus rekordus. Visgi lieka neaišku, ar toks optimizmas nėra perdėtas.

Nepaisant susitarimo, muitai išliko, o JAV politika Kinijos atžvilgiu išliks atšiauri, abiem JAV partijoms pripažįstant Kiniją esant strateginiu varžovu. Esminiai prekybos klausimai atidėti kitam susitarimo etapui − vargu, ar abiem pusėm pavyks pasiekti esminio proveržio, be to, prekybos konfliktas bet kada gali paaštrėti.

Per 30 metų, kai Kinija yra PSO narė, ji labai tampriai integravosi į pasaulines gamybos grandines ir didelė dalis pasaulio industrijų nebeįsivaizduojama be Kinijos gamybos. Prekybos karas pradėjo Kinijos ir JAV ekonomikų atsiskyrimo procesą, ir dabartinis susitarimas vargu ar tai pakeis. Muitai ir politikos neapibrėžtumas verčia gamintojus perbraižyti gamybos tiekimo grandines, diversifikuoti tiekėjus, gražinti gamyklas atgal namo. Tiesa, tai nebūtinai blogas, bet bent jau trumpuoju periodu − labai brangus procesas.

Aprimus vienam prekybos karo frontui, kyla vis didesnė grėsmė, kad D. Trumpo akys nukryps į Europą. Jis ne kartą yra sakęs, kad Europos prekybos praktikos yra dar blogesnės nei Kinijos. Keletą kartų rimtesnio transatlantinio konflikto buvo išvengta, ir paskutinį sykį dėl paliaubų buvo susitarta Davoso užkulisiuose.

Tąkart žibalo į ugnį įpylė Prancūzijos pradėtas taikyti mokestis skaitmeninėms prekėms, kai amerikiečiai tai įvertino kaip rinkliavą, nutaikytą prieš juos. Prancūzai sutiko sustabdyti mokesčio taikymą iki metų galo, tam, kad būtų laiko suderėti tarptautinį mokesčio analogą.

JAV ir ES paraleliai bandys derėtis dėl prekybos susitarimo, norėdami išvengti didesnių muitų automobiliams, kurie galėtų įstumti ir taip trapią Europos ekonomiką į recesiją. Be to, viena iš pagrindinių kliūčių, kaip visada, bus žemės ūkis. Tikėtina, JAV pareikalaus, kad ES atvertų rinką žemės ūkio produkcijai, tačiau europiečiams chloru apdorota vištiena ir genetiškai modifikuoti kukurūzai vis dar yra tabu.

Transatlantiniai prekybos santykiai šiemet greičiausiai bus įtempti, sulauksime ir grasinimų, ir paliaubų. Nors yra nemažai manančių, kad artėjantys JAV prezidento rinkimai atgrasys nuo radikalesnių veiksmų, tačiau tą patį daugelis galvojo ir prieš įsibėgėjant prekybos karui su Kinija.

Duomenys parodė, kad, palyginus su antrojo ketvirčio duomenimis, liepos-rugsėjo mėnesiais miesto ekonomika nusmuko 3,2 proc. Bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė antrą ketvirtį iš eilės, tad miestas šiuo metu patiria techninę recesiją.

Kadangi tebevykstantiems protestams pabaigos dar nematyti, analitikai įspėja, kad Honkongui gresia ilgesnis ir gilesnis nuosmukis, nei tas, kurį miestas patyrė 2008-2009 metų finansinės krizės metu ir 2003-aisiais vykusios SARS epidemijos metu.

„Vidaus paklausa trečiajame ketvirtyje smarkiai suprastėjo, kadangi vietiniai incidentai pakenkė su vartojimu susijusiai veiklai, o sumenkusios ekonominės prognozės paveikė bendrą vartojimo ir investicijų nuotaiką“, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Sumažintos augimo prognozės – teigiama, kad miesto ekonomika šįmet susitrauks 1,3 proc., nors anksčiau buvo prognozuojama, kad ekonomika arba visai neaugs, arba paaugs 1 proc. Jei nauji duomenys pasitvirtins, toks metinis nuosmukis bus pirmas nuo 2009 metų.

Jau daugiau nei penkis mėnesius trunkantys neramumai miestą nustūmė į pačią blogiausią krizę, kokios miestas nematė nuo tada, kai 1997-aisiais šalies valdymą iš britų perėmė kinai.

Turistai atšaukia rezervacijas, mažmenininkai kenčia nuo smarkiai nukritusių pardavimų, akcijų rinka svyruoja, o prie bendro spaudimo prisideda Kinijos ekonominis sulėtėjimas dėl prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis.

Rugpjūtį mažmenininkų pardavimų duomenys buvo prasčiausi per visą miesto istoriją – lyginant su praeitais metais, pardavimai nukrito 23 proc., o rugsėjį buvo užfiksuotas 18,3 proc. nuosmukis.

Ekonominių duomenų bendrovės „IHS Markit“ duomenimis, verslo aktyvumas privačiame sektoriuje spalį buvo žemiausias per pastaruosius 21 metus, o žemyninės Kinijos paklausa krinta itin sparčiais tempais.

Miesto vyriausybė rugpjūtį pristatė ekonomikos stimuliavimo priemones, tačiau jos gana mažos, kadangi miestas turi išlaikyti didelius rezervus, kad Honkongo dolerio vertė nepakistų JAV dolerio atžvilgiu.

Tačiau po ilgų mėnesių nuostolių ir neapibrėžtumo, kurį išprovokavo D. Trumpo pradėtas prekybos karas, daugelis žemės ūkio sektoriaus atstovų sako, jog švęsti galės tik po to, kai gaus išsamesnės informacijos.

Paskelbęs, jog du didžiausi pasaulio ūkiai pasiekė principinį prekybos susitarimą, JAV prezidentas kiek vėliau tviteryje juokais pasiūlė ūkininkams „pradėti galvoti apie didesnių traktorių pirkimą“.

Tačiau didžiausia JAV žemės ūkio federacija („Farm Bureau“) naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, jog laukia konkretesnės informacijos apie preliminarų susitarimą su Kinija, kuris tebėra derinamas derybininkų.

O Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) prezidentas Rogeris Johnsonas (Rodžeris Džonsonas) pareiškė: „Nors mes džiaugiamės, jog įtampa šiame, regis, nesibaigsiančiame prekybos kare mažėja, yra neaišku, kokia bus nauda Amerikos šeimų ūkių ūkininkams ir fermeriams“.

„Per kiek laiko bus išleisti tie žemės ūkio produktų pirkimui numatyti 50 mlrd. JAV dolerių – suma, kuri dukart viršija mūsų didžiausią metinį žemės ūkio produktų eksportą į Kiniją?“ – pažymėjo jis penktadienį paskelbtame pranešime.

2012 ir 2013 metais, kai JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją buvo pasiekęs aukščiausią lygį ir kai šių produktų kainos JAV dėl sausros buvo pakilusios į rekordines aukštumas, šių prekių eksportas į Kiniją neviršijo 26 mlrd. JAV dolerių.

2017 metais Kinijos žemės ūkio produktų importas iš JAV sumažėjo iki 19,5 mlrd. JAV dolerių, o pernai, kai Pekinas dėl JAV nustatytų importo muitų ėmėsi atsakomųjų priemonių, krito iki kiek daugiau nei 9 mlrd. JAV dolerių.

Senkanti kantrybė

„Nuo pat prekybos karo pradžios ūkininkams buvo žadėta, kad už jų kantrybę bus atsilyginta, – pareiškė Brianas Kuehlas (Brajenas Kiulas), vienas iš ne pelno organizacijos „Farmers for Free Trade“ vadovų. – To, ką jie žadėjo, iki šiol nėra.“

D. Trumpo administracija JAV ūkininkams yra skyrusi 28 mlrd. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad sumažintų Kinijos importo muitų daromą poveikį, tačiau prekybos susitarime neminima, jog Kinija panaikins šiuo metu galiojančius muitus.

„Viskonsino, Minesotos, Teksaso ir kitų valstijų ūkininkams ir toliau teks susidurti su dviženkliais muitais vienoje didžiausių Amerikos eksporto rinkų“, – pareiškė B. Kuehlas.

Optimizmu netrykšta ir prekiautojai Čikagos prekių biržoje.

Sojų kainos pirmadienį ūgtelėjo vos 0,5 proc., nors Amerikos sojų gamintojai turėtų vieni pirmųjų sulaukti daugiau Kinijos užsakymų.

Kinijos sojų importas iš Jungtinių Valstijų 2017 metais sudarė 12 mlrd. JAV dolerių ir Azijos milžinė įsigijo 57 proc. visų JAV tais metais eksportuotų sojų.

Tačiau 2018 metais amerikietiškų sojų importas krito iki 3 mlrd. JAV dolerių ir tai visų pirma lėmė naujieji JAV muitai.

„Santūri rinkos reakcija rodo skepticizmą dėl susitarimo...“, – pažymėjo žemės ūkio sektoriaus konsultacijų bendrovės „Doane Advisory Services“ vyriausiasis ekonomistas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

Jo teigimu, „pirkėjų paklausa dar 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms negali staiga atsirasti iš niekur“.

D. Trumpas ir Japonijos premjeras Shinzo Abe rugpjūtį tvirtino, kad muitų susitarimas jau beveik užbaigtas, o formali pasirašymo ceremonija turėtų įvykti rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos susitikimo metu.

„Man malonu pranešti, kad mano administracija pasiekė preliminarų prekybos susitarimą dėl muitų barjerų su Japonija“, – laiške Kongresui, kurį išplatino Baltieji rūmai, cituojamas D. Trumpas.

„Tikiuosi, kad susitarimas įsigalios artimiausiomis savaitėmis“, – pridūrė JAV prezidentas.

Pasak D. Trumpo, derybos su Japonija vyks ir toliau, kad būtų pasiektas „visapusiškas prekybos susitarimas, kuris užtikrins sąžiningą ir abipusišką prekybą“.

Išplatintame laiške taip pat teigiama, kad sutarta ir dėl skaitmeninės prekybos, tačiau JAV muitai japoniškiems automobiliams pranešime neminimi.

JAV pareigūnai anksčiau tvirtino, kad Jungtinių Valstijų-Japonijos prekybos susitarimas padės amerikiečių ūkininkams, kuriems ypač pakenkė JAV ir Kinijos prekybos karas. Ūkininkai yra itin svarbi D. Trumpo elektorato dalis 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose.

D. Trumpo sąjungininkas Sh. Abe praeitą mėnesį tikino, kad abi šalys susitarė tik po „intensyvių derybų“.

„Valstybės tarybos rinkliavų ir muitų komisija netaikys papildomų muitų kai kuriems JAV žemės ūkio produktams, kaip sojos pupelės ir kiauliena“, – pranešė „Xinhua“, remdamasi šaltiniais.

Tai yra dar vienas mandagumo gestas dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos kare.

Trečiadienį Donaldas Trumpas paskelbė dviem savaitėms, nuo spalio 1 iki spalio 15 d., atidedantis muitų tarifų didinimą 250 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms. Taip JAV prezidentas atsakė į Pekino sprendimą laikinai nedidinti muitų 16 kategorijų amerikietiškų prekių.

D. Trumpas ne kartą kaltino Pekiną atsitraukiant nuo pažadų įsigyti daugiau JAV žemės ūkio produkcijos ir taip sumažinti didžiulį Jungtinių Valstijų prekybos deficitą su Kinija.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis.

Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios, esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.

Jau metus besitęsiantis dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas paveikė ir kitas šalis, susitikdama su Kinijos premjeru Li Keqiangu sakė A. Merkel.

Prekybos karo padariniai jaučiami ir Europoje – Vokietijos ekonomika antrą ketvirtį iš eilės traukiasi, daugiausia dėl mažėjančių eksporto apimčių. Tuo tarpu Kinijos ekonomika auga, tačiau lėčiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius. Prie sulėtėjusios pasaulio ekonomikos prisideda ir muitai, kuriuos JAV ir Kinija įvedė viena kitai.

A. Merkel, kuri į Pekiną atsivežė didžiulę verslo atstovų delegaciją, taip pat vylėsi, kad ES ir Kinijos investicijų susitarimas artimiausiu metu bus užbaigtas.

Vokietija ir visa Europos Sąjunga pernai sugriežtino užsienio investicijų patikrą, Pekinas tokį žingsnį vadino protekcionistiniu. Investicijų susitarimas pašalintų dalį šių kliūčių, jo siekia tiek Europa, tiek ir Kinija.

Pasak A. Merkel, Kinijos ir Vokietijos santykiai yra stabilūs ir, nepaisant kelių konfliktų, abi pusės padarė pažangą juos spręsdamos.

Vėliau penktadienį A. Merkel dalyvaus Kinijos-Vokietijos ekonomikos patarėjų komiteto posėdyje ir vakarieniaus su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Šeštadienį A. Merkel vyks į Uhano miestą, kur susitiks su verslo atstovais ir Huazhongo universiteto studentais.

Be prekybos, A. Merkel vizito darbotvarkėje taip pat yra ir žmogaus teisių klausimai.

Prieš pat kanclerei vykstant į Pekiną, Honkongo protestuotojų lyderiai paprašė susitikimo su A. Merkel. Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Seiberto teigimu, kanclerė neketino susitikti su protestuotojais.

Vokietija ne kartą ragino protestuotojus siekti dialogo su Pekinu ir rasti nesmurtinį konflikto sprendimą. A. Merkel ir anksčiau kėlė žmogaus teisių klausimus vizitų Kinijoje metu, taigi, manoma, kad ji ir šį kartą aptars Honkongo protestus su Kinijos lyderiais.

Tiesa, Pekinas apribojo užsienio korespondentų prieigą prie A. Merkel ir Li Keqiango spaudos konferencijos. Naujienų agentūros dpa šaltinių Vokietijos delegacijoje teigimu, toks užsienio žiniasklaidos laisvės apribojimas yra „nesuprantamas“ ir visiškai neatitinka tarptautinių standartų.

„Dėl viso to labai nerimauju – dėl tvirtėjančio protekcionzimo ir įvedamų muitų“, – pažymėjo B. Johnsonas, atvykęs į Prancūzijos Bjarico kurorte prasidėjusį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą – savo pirmąjį, kaip britų premjero, didelį tarptautinį renginį.

„Yra pavojus, kad šie muitai gali sukelti pasaulinės ekonomikos nuosmukį, – pridūrė jis. – Toliau taip veikti nereikėtų“.