„Ukraina dėkinga Lietuvai dėl pozicijos blokuojant agro produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Lietuva inicijuoja šiuos klausimus Europos institucijose“, – penktadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte kalbėjo D. Šmyhalis.

„Rail Balticos“ iniciatyva taip pat svarbi, kalbame ne tik apie sujungimą Baltijos valstybių su Vakarų Europa, bet ir geresnę prieigą Ukrainai prie Baltijos uostų, tai yra ryšys tarp Baltijos uostų ir Juodosios jūros“, – sakė jis.

D. Šmyhalis taip pat ragino įvesti oro tranzito draudimą į Rusiją ir Baltarusiją tam, kad būtų apribotas agresoriaus ekonominis potencialas.

„Sankcijos ir konfiskacija, esu dėkingas už lyderystę Lietuvai ir šioje srityje. (...) Norėtume taip pat naujų sankcijų, oro tranzito draudimo į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją tam, kad apriboti agresoriaus ekonominį potencialą ir sustiprinti spaudimą“, – teigė Ukrainos premjeras.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) siūlo taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių.

Sankcijos ir konfiskacija, esu dėkingas už lyderystę Lietuvai ir šioje srityje.

 

EK nori taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Institucija parengė atitinkamą pasiūlymą, ketvirtadienio vakarą po ES šalių lyderių pokalbių Briuselyje sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Be to, anot U. von der Leyen, bus siekiama, kad kad Ukrainoje pavogti grūdai nebūtų padavinėjami ES. Rusiški grūdai neturi destabilizuoti ES rinkos, o Rusija neturi gauti naudos iš šių prekių eksporto, pažymėjo pirmininkė.

ES siekia, kad Rusija būtų „priversta atsisakyti“ pajamų, kurias ji naudoja finansuoti savo karą Ukrainoje, tuo tikslu nustatydama „pernelyg didelius tarifus“ grūdams ir kitoms į šalių bloką įvežamoms prekėms, penktadienį pranešė prekybos komisaras.

Šios papildomos sankcijos, kurias sveikina Kyjivas, negalios per Europą į kitas rinkas keliaujantiems rusiškiems grūdams, kad nebūtų sutrikdytas maisto prekių tiekimas į kitus regionus, paaiškino komisaras Valdis Dombrovskis.

„Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje“, – po susitikimo su Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjaniu Kariniu žurnalistams sakė premjerė.

„Todėl turime spartinti ir didinti visokeriopą paramą Ukrainai. Pirmiausia, žinoma – karinę. Džiaugiuosi, kad Baltijos šalys buvo ir yra tarp aktyviausių karinės pagalbos teikėjų pagal savo gyventojų skaičių, pagal savo ekonomikos dydį“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar Baltijos valstybės palaikytų sprendimus Ukrainai teikti naikintuvus, premjerė teigė, jog ukrainiečiai geriausiai žino savo poreikius.

„Žinoma, kad remsime Ukrainos prašymus siųsti daugiau ir kuo griečiau. Rusija yra suinteresuota visus išvarginti, kad šalys rėmėjos nuvargtų“, – kalbėjo ji.

Ketvirtadienį lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) nurodė, kad Varšuva būtų pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei toks sprendimas būtų priimtas drauge su sąjungininkėmis Vakaruose. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos kol kas atmeta galimybę tiekti naikintuvus, bet kitos partnerės idėją vertina palankiau.

„Norime griežtesnių sankcijų Rusijai“

I. Šimonytė taip pat nurodė, jog labai svarbia išlieka parama Rusijos niokojamam Ukrainos energetikos sektoriui. Premjerė pažymėjo, kad sąjungininkės turi stiprinti Rusijai taikomas sankcijas, didinti šios šalies izoliaciją bei užtikrinti atsakomybę už karo nusikaltimus, telkiant paramą specialaus tribunolo steigimui.

Paklausta apie sankcijas Rusijai Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Baltijos valstybės yra pačios aktyviausios siūlant ką įtraukti į sankcijų sąrašą.

„Mes padarome daug namų darbų kalbant apie įrodymų rinkimą ir remdami viską kaip galima būtų paspartinti. Taigi, daugiau sankcijų ir mažiau dvejojimo“, – kalbėjo ji.

L. Penek / Vyriausybės nuotr.

Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga (ES) planuoja priimti dešimtąjį sankcijų Rusijai paketą.

„Mes norime griežtesnių sankcijų, norime labiau izoliuoti Rusiją“, – pažymėjo premjerė.

Vėliau penktadienį išplatintame Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad susitikime premjerė teigė, jog yra svarbi ne tik ES sankcijų Rusijai plėtra, ypač atsižvelgianti į dvigubos paskirties prekes ir komponentus, bet ir sankcijų apėjimo per trečiąsias šalis užkardymas. Ji pažymėjo, kad prie efektyvesnio sankcijų įgyvendinimo ženkliai prisidėtų veidrodinės sankcijos su agresoriumi bendrininkaujančiai Baltarusijai.

Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje.

Savo ruožtu K. Kallas sakė, kad neliko daug sričių, kur galima būtų sankcionuoti Kremliaus režimą, tačiau ji pabrėžė, jog galima „būtų visiškai uždrausti prekybą su Rusija“.

Latvijos premjeras ragino peržvelgti ir užkamšyti sankcijų spragas.

„Jei pažvelgsime į statistiką, pamatysime tokias šalis kaip Kazachstanas, Armėnija ir Turkija, kuriose tam tikrų rūšių prekyba labai išaugo, neproporcingai, palyginti su praeitimi. Panašu, kad prekybininkai randa būdų, kaip teisėtai prekiauti prekėmis, tarkime, su Turkija, kurios vėliau perduodamos Rusijai“, – sakė jis.

K. Karinis pabrėžė būtinybę dirbti su šiomis šalimis, siekiant didinti sankcijų poveikį.

Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 metais.

„Reikės padirbėti ir rasti tokius sprendimus, kurie leistų Vilniaus summito metu užfiksuoti, jog durys negali būti privertos ar užvertos toms valstybės, kurios nori prisijungti prie Aljanso“, – penktadienį po susitikimo su Baltijos šalių ministrais pirmininkais Rygoje žurnalistams sakė politikė.

Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas pabrėžė, kad Talinas palaiko Aljanso atvirų durų politiką ir remia Ukrainos įstojimą į NATO.

„Aš tikiuosi, kad šita perspektyva bus aiški artimiausiu metu“, – teigė ji.

Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog Ukrainai „NATO durys yra atviros“ ir Rusijos invazijai besipriešinanti šalis vieną dieną taps bloko nare.

Savo ruožtu Vilniuje šią savaitę viešėjęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas išreiškė lūkestį, jog tokie pareiškimai yra nuoširdūs. Jis taip pat pabrėžė norintis, kad „šios durys būtų tikrai atviros, o ne virstų orlaide“.

Interviu BNS R. Stefančiukas teigė, kad Ukraina labai daug tikisi iš Vilniuje 2023 metais vyksiančio viršūnių susitikimo.

Rugsėjį Kyjivas pateikė prašymą stoti į NATO pagreitinta tvarka, tačiau galimybės tam įvykti greitai kol kas atrodo miglotos, ypač, kol Ukrainoje vyksta Rusijos sukeltas karas.

„Didinsime investicijas į gynybą, einant link 3 proc. BVP kiekviena valstybė atskirai“, – žurnalistams Rygoje penktadienį sakė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.

Taip jis kalbėjo po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo.

Vis dėlto Latvijos vyriausybės vadovas nedetalizavo, kad Ryga galėtų pasiekti šį finansavimo rodiklį.

Dabar Latvija gynybai skiria 2,2 proc. BVP.

Tuo metu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvai pasiekti 3 proc. įmanoma ir kitąmet.

Tai realios išlaidos, susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu, ateinančiais metais bus tarp 2,5 ir 3 proc. BVP bet kuriuo atveju.

„Tvirtinant 2023 metų biudžetą, yra numatytos finansavimo grindys, (...) tačiau yra numatytos papildomos išlaidos ir galimybė jas didinti, jei deficito erdvė Vyriausybei suteiks tokią galimybę“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Lietuvos Seimas lapkričio pabaigoje priėmė ateinančių metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad kitąmet teks įgyvendinti eilę projektų, susijusių su gynyba, tad ir taip realios išlaidos gynybai gali pasiekti minėtą ribą.

„Ateinančiais metais turėsime įgyvendinti nemažai projektų, susijusių su karinio mobilumo projektais, su priimančios šalies parama, kurios pagal NATO standartus, nėra įskaičiuojamos į gynybos procentą, tačiau tai bus išlaidos, kurios betarpiškai bus susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai realios išlaidos, susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu, ateinančiais metais bus tarp 2,5 ir 3 proc. BVP bet kuriuo atveju“, – pridūrė ji.

Jeigu Lietuva kitąmet visgi nesiskolintų, asignavimai konkrečiai gynybai siektų 2,52 proc. BVP, kaip ir šiemet.

Tuo metu Estijos premjerė Kaja Kallas nurodė, kad Estija 3 proc. rodiklį viršys po dvejų metų.

„Apie Estijos gynybos biudžetą – jis viršys 3 proc. 2024 metais. Mūsų trajektorija yra nubrėžta, pirkimai irgi yra nubrėžti“, – sakė politikė.

Estijos gynybos biudžetas siekia 2,3 proc. BVP, tačiau kitąmet, tikimasi, jis turėtų ūgtelėti iki 2,9 proc. BVP.

Susitikime trijų šalių Vyriausybių vadovai ketina aptarti sankcijų Rusijai griežtinimą, ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus.

Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, premjerė su Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas taip pat aptars paramą Rusijos karo niokojamai Ukrainai, Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą.

Be šių temų bus aptartas regioninis bendradarbiavimas energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eiga.

Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 metais.

Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, I. Šimonytė nuotoliniame Baltijos ir Beniliukso valstybių premjerų susitikime taip pat kalbėjosi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir klimato kaitos, saugumo ir gynybos klausimais, aptarė Rytų partnerystės stiprinimą, COVID-19 keliamus iššūkius, taip pat ir  blogėjančią pilietinės visuomenės padėtį Rusijoje ir Baltarusijoje, Rusijos keliamą grėsmę, paramą Rytų partnerystės šalims.

„Esame ir būsime aktyvūs Rytų partnerystės iniciatyvos advokatais, nes manome, kad glaudesni šių šalių santykiai su ES atneša abipusę ilgalaikę naudą. Lietuva yra puikus pavyzdys, kaip reformos gali pakeisti šalį, todėl remiame Rytų partnerių pastangas žengti reformų keliu. Manome, kad europinė perspektyva taptų stipria papildoma motyvacija“, – pažymėjo Lietuvos premjerė.

Vyriausybės vadovė premjerams padėkojo už jų šalių solidarumą ir greitą atsaką reaguojant į civilinio orlaivio užgrobimą ir paragino tęsti spaudimą Baltarusijos režimui.

„Nepaprastai skaudu matyti, kaip Europos kaimynystėje grubiai paminamos žmogaus teisės, kasdien auga politinių kalinių skaičius, o žmonės, kurie išdrįsta pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis, yra brutaliai mušami ir kankinami“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad „Baltarusijos režimas atvirai grasino Europos Sąjungai dėl nekontroliuojamų migrantų ir kontrabandos srautų“, informavo apie išaugusius nelegalių migrantų srautus per sieną su Baltarusija, „kuris galimai vykdomas su režimo žinia“.

Premjerė pažymėjo, jog Baltarusijos režimo vykdoma politika skaudžiai liudija, kaip svarbu yra remti demokratinių vertybių sklaidą ES kaimynystėje.

I Šimonytė taip pat dėkojo už Beniliukso šalių karių dalyvavimą NATO dislokuotame tarptautiniame Batalione.

„Jūsų karių buvimas Baltijos šalyse demonstruoja Aljanso solidarumą ir yra nepaprastai svarbus indėlis į visos Europos saugumą“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerai taip pat aptarė europinę darbotvarkę – ES pastangas tiekiant vakcinas ir skiepijant, nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų tvirtinimą.

Šis Baltijos ir Beniliukso šalių premjerų susitikimas vyko Lietuvos ir Belgijos iniciatyva. Šiuo metu šios šalys pirmininkauja atitinkamai Baltijos Ministrų Tarybai ir Beniliukso formatui.

Lietuvos Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė, kad „Rail Baltica“ projekto eiga buvo vienas iš svarbiausių klausimų Taline vykusiame ministrų pirmininkų susitikime.

„Buvo kalbėta apie geresnį projekto įgyvendinimo valdymą. Nuspręsta, kad dar tuo klausimu vyks derybos tarp ministerijų, o kovo pabaigoje įvyks dar vienas premjerų susitikimas Vilniuje, kur detaliau aptarsime, kaip užtikrinsime projekto valdymą“, – BNS telefonu iš Talino sakė D. Matulionis.

Jo teigimu, premjerų susitikime išsakytas nerimas dėl projekto vėlavimo ir pabrėžta būtinybė užsitikrinti pilną projekto finansavimą.

„Ne valdymas yra savitikslis, bet kiek galima greitesnis projekto įgyvendinimas“, – teigė Vyriausybės atstovas.

Europos Komisija, Latvija ir Estija pasisako už didesnį projekto centralizavimą bendroje įmonėje. Lietuvos valdžia sako, kad dabartinis modelis veikia gerai, o svarstant pertvarkas siekia įtvirtinti saugiklius, kad už šalyje atliekamus darbus mokesčiai tektų šalies biudžetui.

Europinės vėžės geležinkelį yra sutarta pastatyti iki 2026 metų. Įgyvendinus „Rail Baltica” projektą, turėtų būti nutiesta 870 kilometrų traukinių linija, sujungsianti Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.

Pirmoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų darbinė sesija bus skirta europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projektui, antrojoje vyriausybių vadovai ketina aptarti regioninius ir užsienio politikos klausimus.

Taip pat numatoma pasirašyti atnaujintą trišalį susitarimą dėl konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo ir bendrą pareiškimą.

Po Baltijos šalių ministrų pirmininkų spaudos konferencijos numatytas bendras darbinis susitikimas su Lenkijos premjeru.

„Astravo AE išlieka iššūkiu Baltijos šalims ir visam regionui. Projekto status quo nesikeičia – tarptautinių ekspertų išvados lieka neįgyvendintos, tačiau deklaruojami AE paleidimo planai. Lietuva laikosi nekintančios pozicijos. Astravo AE saugos problemos turėtų būti išspręstos iki jai pradedant veikti", – pabrėžė Vyriausybės vadovas. 

Akcentuota, jog svarbu išlaikyti regiono vienybę, siekiant išvengti „nešvarios", pagamintos nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartų, elektros energijos patekimo į Baltijos šalių rinką.

Per Baltijos šalių premjerų darbo pietus aptarti pagrindiniai regioninio bendradarbiavimo klausimai, užsienio politikos ir ES aktualijos.

Lietuva laikosi nekintančios pozicijos. Astravo AE saugos problemos turėtų būti išspręstos iki jai pradedant veikti.

Premjeras padėkojo latviams už Latvijos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai metu pasiektą pažangą įgyvendinant bendrus prioritetus. Jis taip pat pažymėjo, kad Estija buvo išrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare 2020-2021 m., tai yra visų trijų valstybių laimėjimas.

Pabrėžta, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su ES per Lenkiją tapo negrįžtamu procesu, tačiau būtina laikytis sutarto grafiko, kad šis strateginis tikslas būtų įgyvendintas jau 2025 m.

Pasak S. Skvernelio, toli pasistūmėta projekto „Rail Baltica" srityje, tačiau, norit laiku ir sėkmingai įgyvendinti šį projektą, reikalinga pakankama ES finansinė parama.

Aptarti kiti aktualūs klausimai: ES aktualijos, transatlantiniai santykiai ir metų pabaigoje įvyksiantis NATO vadovų susitikimas.

Susitikime su Latvijos Seimo pirmininke Inara Mūrniece premjeras pažymėjo, kad Baltijos kelias - aukščiausia Baltijos tautų vienybės išraiška ir prasmingas simbolis, pabrėžė tolesnio trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo visais lygiais ir visose srityse svarbą.

„Šiandien džiaugiamės išskirtine proga, nes kartu minime Baltijos kelio 30-ąsias ir Baltijos Ministrų Tarybos įkūrimo 25-ąsias metines. Didžiuojamės tuo, ką mūsų šalys pasiekė per pastaruosius 30 metų. Išties nuveikėme daug, o mes visos – kartu ir pavieniui – tapome sėkmės pavyzdžiu, kuriuo nori sekti kitos valstybės", – sakė S. Skvernelis.

Sulaukė Latvijos premjeras patikinimo

S. Skvernelis penktadienį sulaukė Latvijos ministro pirmininko Krišjanio Karinio patikinimo, kad Latvija nėra nusprendusi pirkti elektros konkrečiai iš Astravo atominės elektrinės, pranešė Vyriausybės atstovai.

„Latvijos ministras pirmininkas patikino mane, kad jokio sprendimo pirkti elektrą konkrečiai iš Astravo atominės elektrinės Latvijos vyriausybė nepriėmė ir tas atsakymas mane tenkino“, – spaudos konferencijoje Rygoje penktadienį sakė S. Skvernelis.

„Latvių premjeras pasakė, kad jie pirko iš Rusijos anksčiau, todėl ketina pirkti ir toliau geriausiomis kainomis, bet patikino, kad nebuvo jokios kalbos apie pirkimą specifiškai iš Astravo AE. Mūsų premjerą toks atsakymas tenkina“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Latvių premjeras pasakė, kad jie pirko iš Rusijos anksčiau, todėl ketina pirkti ir toliau geriausiomis kainomis, bet patikino, kad nebuvo jokios kalbos apie pirkimą specifiškai iš Astravo AE.

Jis teigė, kad iki elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 metais elektros srautų pilnai sukontroliuoti bus neįmanoma, todėl gali būti, kad į Lietuvą Astrave pagaminta elektra pateks.

„Klausimas yra, ar pradėjus veikti Astravui, galime sukontroliuoti srautus taip, kaip norėtume. Jie bus sukontroliuoti tik tada, kai būsime pilnai sinchronizuoti. Ir yra mūsų įsipareigojimas, aišku, visų trijų (Baltijos valstybių – BNS), kad jokių pirkimų iš Rusijos ir Astravo tuo metu nebus“, – sakė D. Matulionis.

„O kontroliuoti, iš kur ta elektra yra – iš Astravo, ar Peterburgo – jos gi nepatikrinsi. Tokiu latviai iki 2025 metų turėtų uždaryti visą prekybą su Rusija. Mes neketiname pirkti, bet kaip mes galime pasakyti, kad latviai irgi turi nepirkt? Čia jų suverenus sprendimas“, – teigė jis.

Anot jo, Latvijos premjeras pabrėžė, kad situacijos nereikėtų dramatizuoti.

„Jie kalbasi su Rusija tik dėl pirkimo, būsimų kontraktų iš Rusijos. Tuo pačiu pabrėžė, kad situacijos nereikia labai dramatizuoti, nes vis tiek per Latviją tinklai yra palyginus silpni“, – sakė D. Matulionis.

Latvijos ministerija: nėra būdų atskirti Astravo elektros

Latvijos Ekonomikos ministerija teigia, kad galimybių nustatyti, ar elektra netekės iš Astravo AE, nėra. Ji pažymi, jog Baltijos šalims sinchronizavus tinklus su Europa, Ryga nenumato prekiauti su trečiosiomis šalimis.

Ministerijos atstovė Liga Rozentale (Lyga Rozentalė) BNS teigė, kad teoriškai įmanoma, jog gamintojai Baltarusijoje ir tiekėjai Latvijoje konfidencialiai susitars dėl elektros tranzito per Rusiją į Latviją.

„Turime atvirą elektros rinką, kuri veikia pasiūlos-paklausos principu. Perdavimo sistemos operatorius (Latvijos AST – BNS) matytų tik importuojamos elektros kiekį per jungtį su Rusija, bet mes nežinotume elektros kilmės (ir šiuo metu neplanuojame jos kaip nors atskirti (distinguish) papildomu reguliavimu)“, – BNS sakė ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktoriaus pavaduotoja L. Rozentalė.

„Vis dėlto tokie susitarimai galėtų būti įmanomi net jeigu ir neatvertume sienos su Rusija, nes Suomija taip pat prekiauja su Rusija. Tad prekybos kelias būtų Baltarusija-Rusija-Suomija-Baltijos šalys“, – pridūrė ji.

L. Rozentalė priminė, kad Latvija neturi elektros jungties su Baltarusija, todėl negali prekiauti tiesiogiai su Baltarusijos atomine elektrine.

„Mes turime jungtį su Rusija ir prekybai naudosime ją“, – aiškino Latvijos ministerijos atstovė.

Motyvuodama Latvijos sprendimą pirkti elektrą iš Rusijos, ji teigė, kad priežastys buvo ir ekonominės, ir techninės.

„Lietuvos įstatymas, kuris apribos elektros importą iš Baltarusijos, taip pat ribos ir elektrą iš žemyninės Rusijos (elektrą, kuri tranzitu per Baltarusiją patenka į Baltijos šalis). Tai ne tik pastebimai sumažins elektros energijos srautus, bet, pasak Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus, gali padidinti elektros tarifą vartotojams 5-10 proc., o tai Latvijai nepriimtina“, – argumentavo L. Rozentalė.

Pasak jos, šiuo metu Rygos sprendimas yra galutinis ir AST jau rengia naują pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką: kai tik Lietuva užkirs kelią elektros importui iš Baltarusijos, Latvija atversianti sieną prekybai su Rusija (Latvijos nacionalinėje teisėje pokyčių nebus).

Vis dėlto tai yra laikinas sprendimas, turint omenyje, kad Baltijos šalys planuoja 2025 metais atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su žemynine Europa.

„Kalbant apie sinchronizavimą (...) šiuo metu mes nematome būtinybės tęsti prekybą su trečiosiomis šalimis po sinchronizavimo“, – aiškino L. Rozentalė.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šią savaitę sakė BNS, kad Latvijos sprendimų dėl elektros importo iš trečiųjų šalių, galima buvo tikėtis, tačiau tai yra moralinis Lietuvos pralaimėjimas.

Vis dėlto, anot jo, dar nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad Astravo AE elektra nepatektų į regioną – dėl latvių sprendimo vyks techninės diskusijos.

Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuvai nutraukus elektros importą iš Baltarusijos, ji perkels prekybą ties Latvijos siena.

Lietuvos pareigūnai nuogąstauja, kad taip per Latviją į bendrą rinką gali patekti Astravo AE pagaminta elektra. Vyriausybė importą iš šios jėgainės siekia blokuoti, argumentuodama, kad elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų.

S. Skvernelis su Latvijos ir Estijos premjerais susitiko penktadienį, minėdamas Baltijos kelio 30-metį.

Per pirmadienį vykusį trišalį susitikimą S. Skvernelis pasidžiaugė pernai pasiektu susitarimu dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais.

„Šis sutarimas yra svarbus žingsnis į priekį įtvirtinant Baltijos šalių sugrįžimą į Vakarų šalių šeimą, todėl tvirtai tikiu, kad dėka mūsų veiksmų ir vieningos laikysenos jis taps negrįžtamas“, - cituojamas S. Skvernelis Vyriausybės atsiųstame pranešime.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad saugumo klausimai Baltijos šalims išlieka prioritetiniai, o bendradarbiavimas su JAV yra ir toliau išliks kertiniu prioritetu. Su JAV bus stiprinamas bendradarbiavimas visose be išimties srityse - nuo karinių įsigijimų iki energetikos ar verslo ryšių.

Taip pat pabrėžta tolesnė parama Ukrainai, visų Baltijos šalių vykdomas pasižadėjimas skirti 2 proc. BVP gynybai. Priminta, kad Lietuvoje pagrindinės politinės partijos sutarė iki 2030 m. didinti finansavimą iki 2,5 proc. BVP. Sutarta, kad visos trys valstybės naujosios ES daugiametės finansinės programos kontekste sieks visiškos konvergencijos visose srityse.

Iš transporto projektų Baltijos valstybėms prioritetiniu išlieka „Rail Baltica“. Bendras visų valstybių tikslas - sujungti Baltijos šalių sostines su Varšuva Vakaruose ir Helsinkiu Šiaurėje, tad tikimasi, kad su Europos Sąjungos parama jis bus įgyvendintas.

Pirmadienį Rygoje įvyko Baltijos Ministrų Tarybos susitikimas, kuriame Lietuvos premjeras S. Skvernelis, Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis ir Estijos ambasadorius Latvijoje Artis Hilpus aptarė tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas.

Šiais metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.