„Abu (kandidatai) jau paskelbė, kad tai datai turi kitų planų“, – pranešime sakė komisija, pridurdama, jog „dabar jau akivaizdu, kad spalio 15 dieną debatų nebus.“

Ėmusis tokio žingsnio, tvarkaraštyje išlieka tretieji, ir paskutinieji, priešrinkiminiai debatai, kuriuos numatoma rengti spalio 22 dieną, Našvilyje, Tenesio valstijoje.

Debatai būdingi kiekvieniems JAV prezidento rinkimams nuo 1976 metų, o būtent trejus debatus, likus nebedaug laiko iki rinkimų datos, pradėta rengti šio šimtmečio pradžioje.

Komisija ketvirtadienį buvo paskelbusi, kad imasi atsargumo priemonių ir į virtualią erdvę perkelia spalio 15-osios debatus, kadangi D. Trumpui neseniai buvo patvirtintas užsikrėtimas koronavirusu.

Tačiau prezidentas, kuris dega noru kuo greičiau sugrįžti į rinkimų kampanijos renginius ir juos rengti gyvai, atsisakė dalyvauti tokiuose debatuose ir nesėkmingai ragino organizuoti tokį renginį, kuriame kandidatai susitiktų akis į akį.

J. Bidenas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad nedalyvaus akis į akį rengiamuose debatuose su D. Trumpu, jei jis vis dar sirgs COVID-19. Jo rinkimų kampanija D. Trumpo atsisakymą dalyvauti virtualiuose debatuose pavadino „gėdingu“.

„Gėdinga, kad Donaldas Trumpas ėmėsi vengti vienintelių debatų, kuriuose klausimus užduoda rinkėjai, tačiau tai nėra stebinama“, – sakė J. Bideno atstovas Andrewas Batesas.

D. Trumpas „neturi pakankamai drąsos atsakyti už savo veiksmų istoriją rinkėjams tuo pat metu, kaip ir viceprezidentas (Joe) Bidenas.“

JAV prezidentas vietoje to ketina Baltuosiuose rūmuose surengti pirmą gyvą renginį nuo savo COVID-19 diagnozės.

Visiems dalyviams bus pranešta atsinešti kaukes ir jas dėvėti, jie taip pat bus tikrinami dėl COVID-19. Į tai įskaitomas temperatūros matavimas ir trumpas klausimynas, pasak šaltinio, artimo su renginio organizavimo darbais.

Ekonomistas G. Nausėda pabrėžė, kad kultūros finansavimas dažnai yra nepakankamas ir paprašė kultūros darbuotojų atleisti už tai valstybei.

„Aš prašau, atleiskite šiai valstybei, kad jums tenka kartais būti vieniems mūšio lauke ir stengtis pasiekti tai, ką pasiekiate neturint pakankamai paramos iš valstybės“, - sakė G. Nausėda.

Į tokį pareiškimą aštriai reagavo premjeras Saulius Skvernelis.

„Aš noriu sureaguoti į mielo Gitano atsiprašymą valstybės vardu. Gal nereiktų atsiprašinėti valstybės vardu, kuriai nelabai daug ką ir dirbote. Matyt, būtų tikslinga atsiprašyti už komercinių bankų veiklą“, - sakė S. Skvernelis.

G. Nausėda atsakė, kad atsiprašyti reikėtų pačiam S. Skverneliui.

„Aš neturiu dėl ko atsiprašinėti, nes, skirtingai nuo pono premjero, kuris yra dabartinis banko akcininkas, aš esu buvęs banko darbuotojas. (...) Kalbant apie poną premjerą, jums tikrai bus už ką atsiprašinėti po šių rinkimų, jei jie jums susiklostys nesėkmingai. Jūs pridalinote tiek pažadų, kurių nesugebėsite įgyvendinti, nes mūsų finansiniai ištekliai iš finansinio pertekliaus greitai taps finansiniu deficitu“, - replikavo G. Nausėda.

Išankstinis balsavimas Prezidento rinkimuose vyko nuo gegužės 6 dienos. Balsavimas apylinkėse vyks gegužės 12 dieną.

Demonstratyviai LRT tiesiogiai transliuojamus debatus balandžio pabaigoje palikęs A. Juozaitis tvirtina, kad trimis šalia LRT suorganizuotais mitingais buvo kur kas labiau išgirstas nei jo oponentai, likę diskutuoti televizijos studijoje. Tačiau, pabrėžia jis, paskutiniuose debatuose dalyvaus ir, tikina filosofas, juose išbus iki pat pabaigos.

„Į studiją aš eisiu, turiu ką pasakyti“, - Eltai tvirtino jis.

Kalbėdamas apie jau trečiojo mitingo tikslą, A. Juozaitis akcentavo, kad kelis LRT debatus išmainęs į mitingus šalia nacionalinio transliuotojo pastato buvo geriau ir plačiau tautoje išgirstas.

„Šie mitingai - tai akistata su tauta ir juose mes pasakome daugiau, mes turime daugiau laiko. Suma sumarum, studijoje kiekvienas turi 11 minučių, o čia visa valanda, pirmą kartą (surengtame mitinge. - ELTA) aš visą valandą vienas kalbėjau, antrą kartą prie manęs prisijungė kiti kalbėtojai, šiandien - taip pat“, - kalbėjo A. Juozaitis. Pasak jo, su kiekvienu mitingu prie LRT jį palaikančių žmonių skaičius augo.

„Pirmajame pikete - teigė A. Juozaitis - buvo iki 50, antrajame - iki 150, dabar tikimės sulaukti per 200. Plius - mus stebi dešimt tūkstančių piliečių internetu“, - sakė kandidatas į prezidentus.

Prieš prasidedant paskutiniams Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamiems LRT debatams, kuriuose šalies vadovo posto siekiantys politikai diskutuos apie kultūrą, A. Juozaitis sakė daugiausiai kalbėsiantis apie politinę korupciją. Kritikos LRT negailintis kandidatas teigė, kad viena iš didžiausių problemų Lietuvos kultūros politikoje - LRT ideologizacija.

„Nacionalinis transliuotojas su Švietimo ir mokslo ministerija praktiškai nevykdo globalizacijos lokalizavimo - mes iš tikrųjų ruošiami globalizaciniam projektui be nacionalinių bruožų“, - teigė jis.

Pasak A. Juozaičio, už visko stovi Prezidentūra.

„Prezidentūra daro įtaką LRT debatų studijai, prieš metus buvo pakeista vadovybė, generalinė direktorė, kuri, mes tą greitai supratome, ruošia Šimonytei vietą ir kelią šalies vadovo poste“, - samprotavo A. Juozaitis.

Filosofo teigimu, rezoliucija bus siekiama „grąžinti nacionalinį transliuotoją tautai“.

Rezoliucijoje siūloma „išrinktam Lietuvos Respublikos prezidentui sudaryti visuomeninę tarybą Lietuvos radijo ir televizijos pertvarkai parengti“.

Pasak A. Juozaičio, rezoliucijoje pabrėžiama, kad LRT savo programose vykdo Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politiką, nors pagrindinė jos misija, akcentavo jis, turėtų būti nacionalinės kultūros stiprinimas ir gryninimas.

Pasak jo, deklaracija bus skirta skatinti prezidentą užsiimti nauja LRT koncepcija, nurodančia, kad transliuotojo eteryje būtų teisingiau paskirstomas laikas politiniams lyderiams.

Kaip ELTA jau skelbė, balandžio pabaigoje LRT vykusiuose kandidatų į prezidentus debatuose A. Juozaitis tiesioginės transliacijos metu demonstratyviai pasitraukė iš prezidento posto siekiančių kandidatų diskusijos teisėsaugos tematika. Pasak jo, pagrindinė to priežastis - LRT korupcija. Filosofas skundėsi, kad ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje.

Kas dalyvaus debatuose?

Į debatus pakviesti visi kandidatai, kurie skelbia surinkę įstatymo numatytus 20 tūkst. rinkėjų parašų. Siekiant išsamesnių diskusijų, debatai skaidomi į dvi dalis. Pirmojoje dalyje sutiko dalyvauti Valentinas Mazuronis ir Naglis Puteikis. Antrojoje dalyje dalyvaus Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė. Pirmieji debatai prasidės 16.30 val., antrieji – 19 valandą. Dalyviai paskirstyti  įvertinus visuomenės nuomonių apklausų rezultatus, kaip įprasta Vakarų šalių ir Lietuvos praktikoje.

Kas rengia debatus?

Debatus organizuoja naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Visas išlaidas apmoka organizatoriai. Nei valstybės biudžeto, nei kandidatų lėšos nėra naudojamos.

Kada ir kur galima stebėti debatus?

Debatai vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bet dėl ribotų vietų skaičiaus įėjimas bus tik su kvietimais. Kiekvienas debatų dalyvis galės atsivesti po 20 rėmėjų. Abeji debatai bus tiesiogiai transliuojami „BNS Lietuva“ „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose ir interneto svetainėje www.bns.lt. Galimybė debatus retransliuoti internetu yra laisvai prieinama visoms žiniasklaidos priemonėms.

Kaip vyks debatai?

Pirmuosius debatus moderuos politologas Andrius Šuminas, antruosius – BNS redaktorius Vaidotas Beniušis. Debatai truks maždaug po pusantros valandos. Jie padalyti į tris dalis: užsienio politika, gynybos politika ir teisinė valstybė. Iš anksto parengtus klausimus žinos tik moderatorius. Atsakymams bus skiriama pusantros minutės. Renginio metu žiūrovai galės pateikti klausimus socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“, prie jų palikdami grotažymę #Debatai2019. Debatų metu žiūrovai prašomi laikytis tylos, nešvilpti, neploti, nelaikyti plakatų, kad būtų galima sutelkti dėmesį į kandidatų atsakymus.

Kas komentuos debatus?

Pasibaigus debatams, apie 21 val. vyks debatų aptarimas. Juos aptars diplomatas Vytautas Plečkaitis, gynybos ekspertas Ignas Stankovičius ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Aptarimo diskusiją moderuos Ginas Dabašinskas. Debatų aptarimui bus skirta apie 20 minučių, diskusija bus transliuojama tiesiogiai tais pačiais interneto kanalais.