Per šią kampaniją neišvengta homofobijos ir antisemitizmo apraiškų, be to, abi pusės stengėsi užsitikrinti skirtingų politinių stovyklų Vašingtone palaikymą.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), nacionalistinių ir konservatyvių pažiūrų veikėjas, siekia antrosios kadencijos, bet jam rimtą iššūkį metė liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafal Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis). Per pirmąjį rinkimų ratą, įvykusį dviem savaitėmis anksčiau, atkrito devyni kiti kandidatai, todėl dabar beliko du varžovai, abu – 48 metų amžiaus.

Vėliausios apklausos rodo, kad kandidatų galimybės yra apylygės, tad rinkimų baigtį gali nulemti labai nedidelė balsų persvara. Tai dar labiau padidino įtampą prieš balsavimą 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Jeigu laimės A. Duda, prezidentas kartu su jį remiančia valdančiąja konservatyvia partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) galės išlaikyti beveik visų svarbiausių valdžios institucijų kontrolę – galbūt iki kitų parlamento rinkimų, turinčių vykti 2023 metais.

PiS inicijuotos populiarios socialinės programos padėjo sumažinti pajamų nelygybę, tad valdantieji užsitikrino tvirtą palaikymą kai kuriuose regionuose, ypač kaimiškose vietovėse, kurių rinkėjams taip pat imponuoja šios partijos deklaruojama ištikimybė katalikiškoms tradicijoms.

Tačiau „Įstatymo ir teisingumo“ retorika, nukreipta prieš liberalųjį elitą, LGBT bendruomenę ir kitas mažumų grupes, didino visuomenės susiskaldymą. Be to, PiS buvo kritikuojama kai kurių Europos Sąjungos lyderių – visų pirma dėl įstatymų, suteikiančių valdantiesiems naujų galių kontroliuoti Lenkijos teismų sistemą.

Tuo metu R. Trzaskowskio, priklausančio pagrindinei liberaliai opozicijos partijai „Pilietinė platforma“ (PO), pergalė suteiktų jam galimybę vetuoti valančiosios partijos priimamus įstatymus.

Kadangi Lenkijos prezidentas reprezentuoja savo šalį užsienyje, R. Trzaskowskis taip pat kurtų labiau proeuropietišką ir taikingesnį Varšuvos įvaizdį Europos forumuose.

„Jeigu laimės Trzaskowskis, tai bus aiškus ženklas, kad visuomenei jau gana ir kad ji nori politikos, kurioje kompromisas yra vertybė“, – sakė į Vidurio Europos politiką orientuoto žurnalo „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius Wojciechas Przybylskis (Vojcechas Pšybilskis).

„Lems Lenkijos raidą“

Siekdamas antros penkerių metų kadencijos A. Duda per savo kampaniją sulaukė įtakingo PiS pirmininko Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) ir premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) palaikymo.

A. Duda susitikinėjo su žmonėmis visoje Lenkijoje, lankė prekyvietes ir žadėjo išsaugoti PiS vyriausybės vykdytą socialinių išmokų politiką. Jis ypač šiltai buvo sutinkamas žemės ūkio regionuose ir miesteliuose, kur vyriausybės išmokos padėjo sumažinti skurdą ir suteikė vaikus auginančioms šeimoms daugiau pinigų.

„Šie rinkimai lems Lenkijos raidą ateityje – ar ji toliau žengs vystymosi keliu“, – A. Duda sakė per kampanijos mitingą Starachovicėse – apie 50 tūkst. gyventojų turinčiame pramonės mieste vidurio Lenkijoje.

A. Duda teigė, kad R. Trzaskowskis apkarpys socialines programas, bet jo varžovas tikino jas išlaikysiantis, taip pat pripažino, kad libertarinė PO padarė „klaidą“, kad neįvedė tokių priemonių, kai anksčiau buvo valdžioje.

72 metų Ryszardas Sadowskis (Ryšardas Sadovskis), atėjęs pasveikinti A. Dudos, gyrė jį kaip „patikimą“ politiką, tęsintį pažadus pagerinti paprastų žmonių gyvenimą. Šis į pensiją išėjęs biologijos ir fizinio lavinimo mokytojas sakė gaunąs tiesioginės naudos ir kasmet pagyvenusiems piliečiams mokamos vadinamosios „13-osios pensijos“. Be to, kiti jo šeimos nariai gauna išmokas už vaikus.

„Nuo akimirkos, kai šeimos pradėjo gauti šiuos pinigus, staiga visi tapo laimingi“, – pažymėjo R. Sadowskis.

Per pirmąjį turą A. Duda galvo 43,5 proc. balsų, o R. Trzaskowskį palaikė 30,5 balsavusiųjų. Vis dėlto pastarasis kandidatas turėtų susirinkti daugelį balsų, per pirmąjį ratą atitekusių kitiems kandidatams.

R. Trzaskowskis, buvęs Europos Parlamento narys, žadėjo mažinti šalies socialinį susiskaldymą ir gerbti demokratijos taisykles.

„Nuo šių rinkimų labai daug kas priklauso“, – jis ketvirtadienį sakė žurnalistams.

Tuo metu PiS „toliau naikins nepriklausomas institucijas, toliau stengsis politizuoti teismus, ardys vietos vyriausybes ir kels pavojų žiniasklaidos laisvei – arba būsime demokratinė valstybė, kurioje prezidentas atkuria pusiausvyrą“, tikino kandidatas.

„Dabar – arba niekada“, – pridūrė js.

R. Trzaskowskį tvirčiausiai palaiko didieji miestai ir aukštesnį išsilavinimą įgiję rinkėjai, rodo per pirmąjį turą balsavusių rinkėjų apklausos.

Per antradienį Gniezno mieste surengtą R. Trzaskowskio mitingą 74 metų Wlodzimierzas Mokrackis (Vlodzimežas Mokrackis), tebedėstantis technikos mokykloje, sakė esąs įsitikinęs, kad 30 metų gyvuojančiai Lenkijos demokratijai iškilęs pavojus.

Anot W. Mokrackio, jeigu laimėtų R. Trzaskowskis, „grįšime prie demokratinės valstybės. Nebijau sakyti, ką galvoju, nes mūsų dienomis imamasi pirmųjų mažų žingsnių, siekiant mus įbauginti“.

Prezidento rinkimai turėjo vykti gegužę, bet juos teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos. Iki šiol Lenkijoje koronavirusinės infekcija COVID-19 nustatyta daugiau kaip 37,5 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 1,5 tūkst. pacientų.

Sekmadienį balsavimas, kaip ir per pirmąjį ratą, vyks laikantis griežtų sanitarijos sąlygų.

Rinkėjai privalės dėvėti kaukes ir pirštines, laikytis saugaus atstumo ir naudotis rankų dezinfekuojamosiomis priemonėmis.

M. Morawieckis sakė, kad epidemija „slopsta“ ir paragino visus „masiškai basluoti“. Tai buvo įvertinta kaip paskatinimas dalyvauti rinkimuose A. Dudą remiantiems vyresnio amžiaus rinkėjams, kurių daugelis birželį nebalsavo, baimindamiesi užsikrėsti.

„Politinė padėtis yra įtempta, rezultatai gali būti labai apylygiai, ir tai nustūmė koronaviruso temą į antrąjį planą“, – dienraščiui „Gazeta Prawna“ sakė Krokuvos Jogailos universiteto politologas Jaroslawas Flisas (Jaroslavas Flisas).

Buvo išsakyta nuogąstavimų, kad ne visi užsienyje gyvenantys Lenkijos piliečiai turės galimybes pareikšti savo valią, nes jie daugiausiai balsuoja paštu, o balsalapiai daugelį pasiekė per vėlai.

Užsienyje R. Trzaskowskis laimėjo surinkęs 48,13 proc. balsų, o už A. Dudą balsavo 20,86 proc., rodo oficialūs rezultatai..

Kol kas neaišku, ar Lenkijos diplomatinių atstovybių užsienyje nustatytos procedūros pagerins sąlygas per antrąjį turą.