V. Zelenskis tviteryje rašė, kad informavo J. Bideną apie padėtį mūšio lauke ir apie „Rusijos nusikaltimus prieš civilius gyventojus“.

Abu jie susitarė dėl tolesnių žingsnių, „Ukrainos gynybai paremti ir sankcijoms Rusijai sugriežtinti“.

Abu lyderiai kalbėjosi jau trečią kartą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios  vasario 24 dieną.

Vienas E. Macrono padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Prancūzijos lyderis pasikalbėjo su V. Putinu, o paskui paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

V. Purinas sakė E. Macronui, kad Rusija tęs kovą su, anot jo, Ukrainos „nacionalistais“, taip pat pridūrė, kad Kremlius papildys savo reikalavimus, jeigu Kyjivas vilkins derybas.

„Rusija ketina tęsti bekompromisę kovą su nacionalistinių ginkluotų grupuočių kovotojais“, – sakoma paskelbtoje V. Putino ir E. Macrono pokalbio stenogramoje. Nurodoma, kad pastangos užtęsti konfliktą „tik ves prie papildomų reikalavimų Kyjivui mūsų derybinėje pozicijoje“.

V. Putinas taip pat sakė E. Macronui nesutinkąs su išvakarėse Prancūzijos lyderio pasakyta kalba apie Ukrainą.

Tikimasi, kad apsikeitimas kaliniais suteiks postūmį Rytų Ukrainos taikoms deryboms.

Pasak V. Putino, taip vadinamo Normandijos formato deryboms, kuriose dalyvauja keturios šalys – Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija – turi būti gerai pasirengta, teigiama Kremliaus pranešime.

Prezidentai taip pat išreiškė viltį, kad apsikeitimas kaliniais pagerins dvišalius Rusijos ir Ukrainos santykius.

„Abu prezidentai patvirtino, kad dabartinė padėtis leidžia surengti Normandijos formato viršūnių susitikimą Paryžiuje jau artimiausiomis savaitėmis“, – sakoma Prancūzijos Prezidentūros pranešime.

Paskutinį kartą Normandijos formato viršūnių susitikimas vyko 2016 m. Berlyne.

Šeštadienį Ukraina paleido 35 rusus, o Rusija savo ruožtu paleido 35 ukrainiečius. Tarp Rusijos paleistų ukrainiečių – 24 jūreiviai, pagrobti pernai lapkritį Kerčės sąsiauryje, ir režisierius Olehas Sencovas.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas Rytų Ukrainoje žuvo apie 13 tūkst. žmonių.

Paliaubų pažeidimai rytų Ukrainoje liovėsi Minsko susitarimą pasirašiusių šalių vadovų pokalbio išvakarėse, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo Rusijos, trečiadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, situaciją telefonu aptaręs su Ukrainos kolega Pavlo Klimkinu.

„Kolega sakė, kad išvakarėse prieš šitą pokalbį nebuvo jokių (paliaubų) pažeidimų. Galima daryti išvadą, kad Rusijos įtaka šiems procesams yra tikrai didelė“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Abu ministrai kalbėjosi netrukus po to, kai Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai po bendro pokalbio telefonu pareiškė, kad kitąmet būtina įgyvendinti Minsko susitarimus krizei sureguliuoti.

Minske šių metų pradžioje buvo sutarta politiškai krizę sureguliuoti iki 2015-ųjų pabaigos, surengus savivaldos rinkimus ir perdavus sienos kontrolę ukrainiečiams, bet šie tikslai nebuvo pasiekti. Dėl paliaubų pažeidimų abi pusės kaltina viena kitą.

L.Linkevičiaus teigimu, dėl nevykdomų susitarimų „žymiai didesnė“ atsakomybė tenka Rusijai.

„Aš nenoriu būti teisėju, gal nežinau visų detalių, bet galiu pasakyti, kad raktas visos atomazgos yra Maskvoje. Priežastys yra Rusijos pusėje. Ukrainą galima kaltinti, kad galbūt nepakankamai greitai priiminėja kai kuriuos įstatymus, bet būsime neteisūs, jei lygiai skirstysime atsakomybę“, - teigė ministras.

„Neabejoju, kad žymiai didesnė atsakomybė yra Rusijos pusėje, jau vien dėl to, kad ji pradėjo šią agresiją ir jos rankose yra svertai, kaip viskas gali pakrypti“, - kalbėjo L.Linkevičius.

Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių trečiadienio pokalbis buvo pirmasis nuo jų susitikimo Paryžiuje spalio 2 dieną. Iki vasario pradžios numatomas keturių užsienio reikalų ministrų susitikimas.

2015-ųjų pradžioje pasiekti Minsko susitarimai padėjo sumažinti smurtą Rytų Ukrainoje, tačiau paliaubos išlieka trapios. Konfliktas tarp Ukrainos valdžios ir Rusijos remiamų separatistų jau pražudė daugiau nei 9 tūkst. žmonių.