Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Jurgos Rukšėnaitės, daugiau lėšų iš GPM šiemet valstybė galėtų surinkti prognozuojant spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

„Dėl spartesnio užimtųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimo aukštyn peržiūrėtos darbo užmokesčio fondo projekcijos. Jos susijusios su GPM (surinkimu – BNS). Mūsų vertinimu, tokia peržiūra galėtų lemti, kad didesnės pajamos iš GPM atsvertų galimą mažesnį pajamų iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių surinkimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rukšėnaitė.

Trečiadienį patvirtindama Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų VK pabrėžė, kad šiemet numatant mažesnę infliaciją ir ekonomikos plėtrą kyla rizika surinkti mažiau pajamų iš pelno mokesčio ir PVM, tačiau daugiau GPM galėtų būti surinkta daugėjant užimtųjų skaičiui ir sparčiau augant atlyginimams.

VK skelbė, jog mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais.

VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.

Anksčiau skelbta, kad valstybė sausį gavo 10,6 proc. mažiau pajamų iš PVM nei pirmąjį 2023 metų mėnesį – 722,3 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad preliminarūs vasario rezultatai yra „šiek tiek optimistiškesni“.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

„Labiausiai tikėtina, kad bus einama paprasčiausiu keliu, kaip eita ir Estijoje, – tai yra PVM (didinimas – BNS). Nes tai yra lengviausias, greičiausias būdas surinkti daug mokesčių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Ž. Mauricas.

„Taip pat, aišku, dėl socialinio teisingumo bus padidinti kai kurie kiti mokesčiai, pirmiausia pelno mokestis. Siekiant parodyti, kad ne tik plačioji visuomenė prisideda prie krašto apsaugos finansavimo, bet ir verslas“, – kalbėjo analitikas.

Kaip viena alternatyvų krašto apsaugos finansavimui didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą, taip pat 1-2 punktais iki 16-17 proc. padidinti pelno mokestį. PVM didinimas papildomai generuotų 298 mln. eurų, o pelno mokesčio – 122 mln. eurų.

PVM didinimui anksčiau šią savaitę prieštaravo prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak Ž. Maurico, vis tik efektyviausia būtų apskritai reformuoti mokesčių sistemą, peržiūrėti neefektyvias lengvatas, pavyzdžiui, PVM lengvatą centriniam šildymui.

„Geriausias scenarijus būtų, jei būtų pavykę įgyvendinti mokesčių reformą prieš keletą metų, kai tam tikrai buvo tinkamas metas“, – teigė jis.

Tarp Finansų ministerijos parengtų alternatyvų, be to, siūloma iš dalies grįžti prie mokesčių reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.

Taip jis komentavo valdžios siekį didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir Finansų ministerijai pristačius keturias galimas alternatyvas.

„Kalbant apie PVM (pridėtinės vertės mokesčio tarifo – BNS) padidinimą, tai yra vienas iš sprendimų. Mūsų vertinimu, (...) vis tik prioriteto tvarka dėliotųsi tokiu būdu, kad pirmiausia mokestinės lengvatos (peržiūra – BNS), paskui galbūt spręsti tam tikrus mokesčių sistemos skirtumus arba (...), kur atsiliekame nuo kitų valstybių, konkrečiai – nuosavybės ir turto mokesčių prasme, tos srities uždengimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

„PVM padidinimas būtų greitas ir paprastas būdas surinkti tas pajamas. Bet, viena vertus, mes turime PVM lengvatas – padidinimą mes turime įvertinti šitame kontekste, nes atotrūkis tarp apmokestinimo ir lengvatų turėjimo padidėja“, – teigė LB pirmininkas.   

Prieš kalbėdami apie kažkokių kitų visuomenės grupių papildomą apmokestinimą, turime suprasti, kad yra visuomenės arba verslo grupės, kurios mokesčių požiūriu turi privilegijas.

 

Be to, jo teigimu, PVM didinimas labiau paveiktų namų ūkius: „Didesnę dalį savo pajamų suvartoja skurdesnieji asmenys ir čia, mano akimis, yra vienas iš pagrindinių PVM didinimo minusų“.

„Prieš kalbėdami apie kažkokių kitų visuomenės grupių papildomą apmokestinimą, turime suprasti, kad yra visuomenės arba verslo grupės, kurios mokesčių požiūriu turi privilegijas“, – teigė G. Šimkus.

Anot LB valdybos pirmininko, didesnis PVM tarifas turėtų neigiamą kelias dešimtąsias procento siekiantį poveikį ekonomikai. Vis dėlto jis siūlė įvertinti LB prognozę, jog šiemet gali būti nepasiektas šio mokesčio surinkimo į valstybės biudžetą planas.  

G. Šimkus pabrėžė, kad turto mokesčiai daro mažiausią poveikį ekonomikai. Tuo metu tarp pirmadienį Finansų ministerijos pristatytų keturių galimų alternatyvų didinti krašto apsaugos finansavimą šių mokesčių nebuvo pasiūlyta.

„Jeigu mes palyginame Lietuvos mokesčių sistemą ir mokestines pajamas su tam tikru standartu Europos Sąjungoje, matome, kad būtent nuosavybės ir turto mokesčių srityje mes labiausiai ir atsiliekame nuo vidutinio apmokestinimo Europos Sąjungoje“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Politikams ieškant sprendimų, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti gynybą, LB praėjusią savaitę pasiūlė skolintis bei didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak LB vadovo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

„Pateikti pasiūlymai svarstytini, tik galėčiau dabar iškart pasakyti, kad tokie pasiūlymai, kaip mėginimas finansinę antklodę paimti ir nutraukti nuo savivaldybių ir perkelti į saugumo klausimus, tikrai yra nepriimtinas. Manau, kad savivaldybės ir bendrai stokoja lėšų daugeliui savo funkcijų įgyvendinti“, – žurnalistams Zarasuose pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Taip pat skeptiškai žiūriu į pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimą, visi kiti pasiūlymai yra svarstytini“, – pridūrė šalies vadovas. 

G. Nausėda sakė apgailestaujantis, kad pirmadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių nedalyvavo opozicinių partijų atstovai.

Taip pat skeptiškai žiūriu į pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimą, visi kiti pasiūlymai yra svarstytini.

 

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas.

Be kita ko, siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą, savivaldybėmis sumažinti joms tenkančią GPM dalį, tačiau konkrečiai nenurodoma, kiek.

Šiemet savivaldybėms skiriama 51,62 proc. visų GPM įplaukų – ši dalis pernai siekė 50,88 proc.  

Vertinant papildomą poreikį finansuoti gynybą 2024–2034 metais numatoma papildoma ir pastovioji dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui pagal vieną iš keturių alternatyvų siūloma keisti mokesčius.

Taip ji komentavo klausimą, kai panaikinus PVM lengvatą restoranams dalis jų užsidarė.

„PVM lengvata, mano vertinimu asmeniniu, iš tikrųjų buvo veiksminga, bet ir buvo toks pažadas, kad ji yra laikina. (...) Ir sujungiant diskusiją dėl gynybos, yra modeliuojamas gynybos mokestis, tai mes turime būti nuoseklūs, matydami visą fiskalinį paveikslą, tai jei kažkur kažkas kalba apie didinimą mokesčių, tikiu, kad jis bus gerai išdiskutuotas, suplanuotas ir aiškus, tai kitoje vietoje mažinimas, matyt, irgi turi būti labai gerai išdiskutuotas“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Armonaitė.

Anot jos, didelė dalis restoranų COVID-19 pandemijos metu išgyveno dėl valstybės lengvatų, o šiuo metu atsitiesti gali būti sunkiau dėl bendros pablogėjusios ekonomikos situacijos.

„Daugelis verslų išgyveno iš paramos, kurią valstybė teikė, ir tada, kai reikėjo atsistoti atgal, į normalias rinkos sąlygas, buvo sunku. Juolab, kad šiaip bendrai ekonominė situacija, jeigu pakilusios palūkanos už paskolas, tai šeimos neina valgyti picos, o moka tą būsto paskolą“, – pabrėžė ministrė.

„Kita vertus, visam pasauly sektoriuje yra būdinga kaita, aš tiesiog tikiuosi, kad tie, kas gal turėjo sustabdyti veiklą, kad jie ją atnaujins, nes tą irgi matome, kad tai nėra vien kažkokie bankrotai, verslas užsidaro ir kaip feniksas atsidaro kažką naujo“, – pridūrė A. Armonaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė neatmetanti galimybės, kad Seimas galėtų panaikinti kai kurias mokesčių lengvatas ir papildomas biudžeto lėšas skirti gynybai.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir su pratęsimu galiojo iki 2023 metų pabaigos. Dabar joms taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Rytis Krušinskas sako, kad sausio duomenys apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas yra „pirmas skambutis“ arba įspėjimas apie gresiantį ekonominį sąstingį.

„Tai, kas yra susiję su mokesčių nesurinkimu, sakyčiau, kad tai yra pirmas skambutis ir toliau žiūrėkime, kas bus. Nes PVM ir GPM greičiausiai bus vieni iš pagrindinių indikatorių, kurie parodys, kokia toliau bus dinamika“, – BNS sakė R. Krušinskas.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį įplaukus 85,8 mln. eurų mažiau pajamų nei pernai sausį, ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad yra rizikų, jog šių metų planas surinkti 600 mln. eurų daugiau nei pernai šio mokesčio gali būti nepasiektas.

Analitikas sako, kad PVM surinkimo duomenys už sausį nuvylė.

Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą. Šitie signalai man yra labiau keliantys nerimą.

 

„PVM buvo tas pagrindinis nuvylęs rodiklis, bet sausį įplaukė į biudžetą PVM, kuris buvo deklaruotas už gruodžio mėnesį, matome vaizdą per „galinį veidrodėlį“. Kadangi jau du mėnesiai praėję šių metų, aš pesimistiškai nežiūrėčiau į tai, ką parodys vasario ir kovo PVM surinkimo duomenys“, – BNS sakė ekonomistas.

„Bet faktas tai, kad tai yra prastesni rodikliai negu tikėtasi išvysti, nes PVM yra 86 mln. eurų mažiau surinkta nei pernai sausį. Žinom, koks yra surinkimo planas, turėjo augti 600 mln. eurų šiemet PVM pajamos į biudžetą, o turime 86 mln. minus sausį, tai faktas, kad prisivyti bus labai sudėtinga“, – pridūrė jis.

Anot jo, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad sausį, palyginti su pernai sausiu, deklaruota PVM prievolė padidėjo 5 proc., o tai yra indikacija, kad vasarį PVM pajamos į biudžetą augs.

Be to, T, Povilausko teigimu, sausio duomenyse dar neatsispindėjo PVM padidėjimas už maitinimo paslaugas – jo tarifas augo nuo 9 iki 21 procento.

„Dar nesinori labai sakyti, kad planas nebus įvykdytas, bet akivaizdu, atotrūkis jau yra“, – teigė ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pajamos iš gyventojų pajamų (GPM) mokesčio sausį augo apie 200 mln. eurų, tai rodo, kad GPM surinkimo planas bus viršytas: „Čia atsiranda resursai, kad tai, ko nesurinks per PVM, surinks per GPM“.

Tuo metu dėl mažėjusių pajamų iš pelno mokesčio, pasak T. Povilausko, išvadų daryti kol kas negalima, tai bus galima įvertinti kovą. Pajamos iš akcizų kol kas taip pat neatspindi išaugusio akcizo už degalus, realus rezultatas bus matomas su vasario mėnesio pajamomis.

R. Krušinsko teigimu, mažesnį pajamų surinkimą galėjo lemti ir nuo šių metų 20 proc., arba 122 eurais padidėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Be to, ekonomistui nerimą kelia informacija apie augantį įmonių bankrotų skaičių, taip pat darbuotojų atleidimą. 

„Mes kalbame apie PVM, apie užsienio prekybos iššūkius, bet reikia nepamiršti ir kitų dalykų. (...) Turime nepamiršti, kad keitėsi NPD ir dėl to gyventojų pajamų mokesčio galėtų būti tam tikra spraga“, – teigė R. Krušinskas.

„Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą. Šitie signalai man yra labiau keliantys nerimą“, – pridūrė jis. 

Mes jau pradedame ir daugiau girdėti apie įmonių bankrotus, jų sustabdymą arba dalies darbuotojų atleidimą.

 

Pasak R. Krušinsko, mažesnį biudžeto pajamų surinkimą taip pat galėjo lemti atoslūgis prekyboje bei nuo metų pradžios augę atlyginimai.

„Lėtėjanti ekonomika, taip pat minimalios mėnesinės algos didinimas, pasikeitęs NPD smulkiems ir vidutiniams verslams gali tapti finansinė našta“, – teigė mokslininkas.  

Pasak R. Krušinsko, būtina atidžiai stebėti nedarbo rodiklio kitimą. Galimas jo augimas pirmąjį ketvirtį esą taip pat rodytų bręstantį ekonominį sąstingį. 

„Ar tai (mažesnis pajamų surinkimas – BNS) yra kažkokios šokiruojančios naujienos? Manau, kad ne. Tik tiek, kad mes turėjome lūkestį, kad galbūt tos (neigiamos – BNS) ekonomistų prognozės neišsipildys. Bet tai pildosi, ir tai vyksta kartu su šiokiu tokiu pasauliniu ekonomikos sulėtėjimu“, – aiškino mokslininkas.

Anot jo, valstybė savo šių metų biudžeto įsipareigojimus įvykdys, bet „klausimas, kokioje atmosferoje ir kiek tai pareikalaus papildomo skolinimosi“. 

Finansų ministerija skelbia, kad šiemet sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 1,288 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos) – 7,9 proc. mažiau nei pernai sausį.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 1,082 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien PVM gauta 722,3 mln. eurų – 10,6 proc. mažiau, tam įtakos turėjo mažesnės įplaukos už parduotus energijos produktus.

Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus siekė 333,1 mln. eurų – 8,4 proc. daugiau, o tai lėmė augęs užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis.

Už visas akcizines prekes gauta 149,8 mln. eurų pajamų – 2,3 proc. mažiau, pelno mokesčio gauta 13,2 mln. eurų – 71,9 proc. mažiau, kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 6,7 mln. eurų – 67,8 proc. mažiau.

Suprantama, kai padidėja PVM tarifas, pirmiausia paslaugas teikiančios įmonės stengiasi panašiu dydžiu pakelti ir paslaugų kainas, nes to nepadarius, mažėja įmonių pelningumas. Iš Valstybės duomenų agentūros paskelbtų išankstinės infliacijos 2024 metų sausį duomenų matyti, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įmonių viešojo maitinimo paslaugų kainos per mėnesį padidėjo 2,8 proc., o valgyklų paslaugų kainos – 3 proc. Toks kainų pokytis per mėnesį istoriškai yra nemažas, tačiau ne toks didelis, apie kokį buvo kalbama praėjusių metų pabaigoje.

Akivaizdu, kad ne visos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, iškart nuo sausio padidino paslaugų kainas tiek, kiek padidėjo PVM tarifas. Tikėtina, kad greičiausiai kainas pakėlė valgyklos. Šių maitinimo įstaigų maisto paslaugų teikėjai gali paprasčiau paaiškinti klientams kainų padidėjimo priežastis, o tokių paslaugų vartojimo mastas veikiausiai mažiau priklauso nuo kainų pokyčių.

Tiesa, nereikia tikėtis, kad dėl PVM tarifo padidinimo Valstybės duomenų agentūros apskaičiuojama maitinimo paslaugų infliacija turėtų augti daugiausia – 11 proc. Į maitinimo paslaugų kainas įskaičiuojami ir alkoholinių gėrimų teikimo paslaugų kainos, o joms PVM tarifas nesikeitė. Kita vertus, akcizas alkoholiniams gėrimams nuo metų pradžios didėjo, bet dėl to galutinė kaina turėjo padidėti tik keliais procentais.

Tačiau maitinimo kainos vasarį ir kovą neišvengiamai didės labiau negu ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais.

 

Galbūt maitinimo paslaugas teikiančios įmonės kainas jau padidino praėjusių metų pabaigoje nelaukdamos didesnio PVM tarifo įsigaliojimo datos? Oficialūs duomenys to nerodo, pavyzdžiui, maitinimo paslaugų kainos restoranuose ir kavinėse paskutinį metų ketvirtį padidėjo 1,3 proc., o tai nėra kažkuo išsiskiriantis pokytis. Reikėtų priminti, kad pernai Lietuvoje restoranų, kavinių ir panašių įstaigų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 8,5 proc., arba truputį sparčiau negu Latvijoje ir Estijoje (ten kainos didėjo nuo 6,4 iki 7,4 proc.).

Vidutinė atsiskaitymo kortele suma nepasikeitė

SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojantis kortelių skaitytuvu maitinimo įstaigose rodo, kad vidutinė atsiskaitymo vertė sausį buvo 11,8 euro, arba lygiai tokia pati kaip prieš metus. Atsiskaitymų skaičius didėjo beveik 8 proc. Metinis atsiskaitymų kortelėmis vertės pokytis sausį buvo gerokai mažesnis negu praėjusių metų pabaigoje, o tai rodo, kad sausis šiam sektoriui buvo silpnokas.

Tačiau maitinimo kainos vasarį ir kovą neišvengiamai didės labiau negu ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais, nes tos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios nepadidino kainų sausį, tą bandys daryti vėlesniais mėnesiais. Padidėjus PVM tarifui ir nepadidinus kainų, tiesiog mažėja tokių įmonių pelningumas. Maitinimo paslaugas teikiančias įmones truputį gelbsti tik tai, kad kai kurios išlaidos (gamtinių dujų, šildymo, kai kurių maisto produktų) sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais.

Pirmą ketvirtį didinti maitinimo paslaugų kainas, kai ir taip metų pradžioje gyventojai mažiau išleidžia pinigų tokioms paslaugoms, nėra paprasta. Be to, maitinimo paslaugos per pustrečių metų, kai buvo sumažintas PVM tarifas, padidėjo net trečdaliu, arba labiau negu augo gyventojų pajamos. Bet teigti, kad gyventojų finansinė padėtis yra labai prasta ir dėl didesnių kainų tokių paslaugų vartojimas smarkiai mažėtų, irgi negalima.

Beje, nuo sausio 1 dienos 10 proc. padidėjo minimali mėnesio alga, todėl taip pat padidėjo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių darbo jėgos sąnaudos. Vėlgi racionalu tikėtis, kad, kaip ir ankstesniais metais, per artimiausius keletą mėnesių tai taip pat darys teigiamą įtaką maitinimo paslaugų kainoms, nes vargu ar daug maitinimo sektoriaus įmonių savininkų ilgai taikysis su mažesniu pelnu ar didesniu nuostoliu.

Dauguma Europos šalių taiko gerokai mažesnį PVM tarifą maisto produktams, nes tai yra ne prabangos, laisvalaikio ar pramogų, o būtinosios prekės. Austrija, kur standartinis PVM tarifas yra 20 proc., maisto produktams taiko tik 10 proc. tarifą. Belgijoje PVM tarifas maisto produktams siekia 6 proc., Nyderlanduose – 9 proc., Čekijoje – 15 proc., Prancūzijoje – 10 proc., Liuksemburge – 3 proc., Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje – 0 proc.

PVM už maisto produktus lenkams (ir Lenkijoje apsiperkantiems lietuviams) išvis nereikėjo mokėti 2022–2023 m. Iki tol buvo taikomas 5 proc. PVM lengvatinis tarifas. Turbūt tai yra atsakymas, kodėl tiek daug mūsų tautiečių apsipirkti važiuoja į kaimyninę Lenkiją ir ten palieka savo sunkiai uždirbtus pinigus.

PVM tuometė konservatorių Vyriausybė „laikinai“ padidino 2009 m. per finansų krizę. Tačiau tarifas iš laikino tapo pastovus ir nekeičiamas. Beje, iki tol kai kuriems produktams (ekologiškai produkcijai, šviežiai mėsai ir žuviai) buvo taikomas 5 proc. mokestis.

Kainos šoktelėjo dvigubai

Maisto ir gėrimų kainos mūsų šalyje pastaraisiais metais šoktelėjo bene labiausiai Europoje. Per dvejus metus jos padidėjo net 46,8 proc. – beveik dvigubai sparčiau nei vidutiniškai ES (ES vidurkis – 26,5 proc.).

Dauguma gyventojų Lietuvoje maistui išleidžia daugiau kaip 30 proc. savo pajamų. Daugumai tampa sudėtinga įpirkti maistą (...)

 

Eurostato vertinimu, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje 2022 m. jau buvo pakilęs iki 99 proc. ES vidurkio, o 2021 m. kainų lygis siekė 88 proc. vidurkio. Šiuo metu, preliminariais skaičiavimais, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje viršija ES vidurkį. Ar pasivijo pajamos? Naivus klausimas, ar ne?

Vis dar brangi energija, sutrūkinėjusios maisto tiekimo grandinės, karas Ukrainoje... Taip, tai veikia, tačiau kodėl kitos šalys sugeba sušvelninti nepalankių aplinkybių poveikį kainoms ir žmonėms? Ką jos daro kitaip?

ES siūlo išeitį

2022 m. ES atnaujino PVM direktyvą – išplėtė prekių ir paslaugų sąrašą, kurioms valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą. Taigi sprendimą – įvesti ar ne lengvatinį apmokestinimą maistui – atidavė į nacionalinės valdžios rankas. Standartinis PVM tarifas šalyje narėje negalėtų būti mažesnis kaip 15 proc., o lengvatinis tarifas – mažesnis kaip 5 proc.

Freepik.com nuotr.

Europos Komisija (EK) buvo įsitikinusi, kad PVM sumažinimas maistui leistų sušvelninti maisto produktų kainų šuolį. Taip ir nutiko. Maisto kainų Ispanijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje tyrimas atskleidė, kad, įvedus PVM lengvatą, maistas atpigo. PVM sumažinimas tyrime įvardytas kaip efektyvi priemonė.

Ką pasirinko Ispanijos Vyriausybė? Pagrindiniai maisto produktai – duona, miltai, pienas, sūris, kiaušiniai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, bulvės ir grūdai – pernai išvis nebuvo apmokestinami, dabar taikomas 4 proc. PVM tarifas, kaip buvo anksčiau.

Ar Lietuva pasinaudojo šia priemone? Ne.

Lietuvos Vyriausybė dargi nusprendė, kad mūsų gyventojams maistas, matyt, nėra būtinoji prekė. Jau nekalbu apie lengvatinio PVM tarifo maisto gamintojams panaikinimą, dėl to jau dabar pabrango mokinių ir ligonių maitinimas.

Kodėl to reikia Lietuvoje?

Pirma, mažesnio PVM maisto produktams reikia dėl socialinio teisingumo. Dauguma gyventojų Lietuvoje maistui išleidžia daugiau kaip 30 proc. savo pajamų. Daugumai tampa sudėtinga įpirkti maistą, žmonės renkasi prastesnės kokybės produktus. Net pigiausių produktų vidutinis krepšelis 2023 m. liepą buvo 31,9 proc. brangesnis nei 2021 m. viduryje.

Lietuvos Vyriausybė dargi nusprendė, kad mūsų gyventojams maistas, matyt, nėra būtinoji prekė.

 

Senjorai 2021 m. maistui skyrė net 37,4 proc. vartojimo išlaidų, rodo kas penkerius metus Statistikos departamento atliekamo namų ūkių biudžetų tyrimas. Kuo mažesnės pajamos, tuo šiam vartojimui tenkanti išlaidų dalis yra didesnė. Vidutinis Vakarų Europos gyventojas maistui skiria 15,9 proc. savo mėnesio išlaidų.

Premjerė, finansų ministrė, jų patarėjai kiekviena proga atkakliai tvirtina, kad nėra jokių galimybių sumažinti PVM bent jau būtiniausiems maisto produktams. Gąsdina, kad dėl to biudžetas prarastų kelis šimtus milijonų eurų, o vartotojams vis tiek liktų riestainio skylė – esą nauda nusėstų prekybininkų kišenėse.

Būtų galima patikėti tokiais baisiais numatymais, bet, kaip sakoma, istorijos neperrašysi. 2018 m., kai maisto kainos augo vos 3,4 proc. (!), o elektra, dujos, šildymas netgi pigo, labai susirūpinę konservatoriai Seime surengė diskusiją, kaip svarbu tokioje situacijoje sumažinti PVM maisto produktams.

„Esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai visi anksčiau ar vėliau sukils prieš elito Lietuvą.“ „Ekonomikos augimo rezultatais pirmiausia mėgaujasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia ypač mažas pajamas gaunančius šalies gyventojus.“ „Cepelinai Lietuvoje yra tikrai brangesni nei Lenkijoje ir Vokietijoje, nes ten, Lenkijoje, valdo socialiai daug jautresni konservatoriai“, – ašaras tuomet liejo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Reaguodami į „gyventojų pyktį dėl didėjančių kainų“, konservatoriai tada įregistravo įstatymo projektą – nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maisto produktams, dėl to maisto kainos esą kristų beveik 10 proc. Po ilgų diskusijų su ekspertais ir verslo atstovais jie suprato, kad viena iš priemonių užtikrinti mažesnes maisto produktų kainas – mažesni PVM tarifai.

Liberalų sąjūdis buvo nusiteikęs dar ryžtingiau: „PVM būtiniausiems maisto produktams mažinti iki 5 proc.“ Tokį tikslą liberalai buvo įsirašę į savo programą 2020 m. eidami į Seimo rinkimus. Jie skaičiavo, kad dėl sumažinto PVM biudžetas netektų apie 400 mln. eurų, bet lietuviai panašiai tiek palieka Lenkijoje, o „biudžeto praradimai nebūtų tokie dideli, nes padaugėtų perkančių ir padidėtų prekių apyvarta“.

Pastaraisiais metais, kai kainos augo dešimtimis procentų ir esant rekordinei 20 proc. infliacijai, viskas, ką sugalvojo valdantieji „ne elito Lietuvai“, – leido prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais! Prašome, kaip pigu!

Gal mūsų valstybės buhalterės galėtų bent kartais pakelti akis nuo savo ekselių ir ne tik prisiminti, ką siūlė prieš penkerius metus, bet ir apsidairyti, ką daro ES ir kaip elgiasi kitų šalių vyriausybės dėl PVM maisto produktams?

PVM lengvatinis tarifas būtiniausiems maisto produktams ne tik atpigintų maistą žmonėms, bet ir leistų laimėti konkurencinę kovą su kitose šalyse gaminama produkcija.

 

Antra, PVM sumažinimas leistų padidinti gyventojų perkamąją galią ir skatintų vartojimą, kartu ir ekonomikos augimą, darbo vietų išsaugojimą. Jei šiandien PVM surinkimas į biudžetą ir sumažėtų, rytoj mokesčių surinktume daugiau dėl didesnio vartojimo ir augančios vietinės gamybos.

Vyriausybė atkakliai tvirtina, kad dėl sumažinto PVM biudžetas netektų, skirtingais skaičiavimais, 400–450 mln. eurų, o vartotojams nebūtų jokios naudos, ją esą pasiglemžtų prekybininkai. Tačiau kitose šalyse tai sukontroliuojama! Maistas, kaip ir šildymas, elektra, yra būtinieji žmonių poreikiai. Energijos kainų šuoliui sušvelninti skyrėme 1 mlrd. eurų – ar dėl to nukentėjo krašto gynyba ar pensijos?

Trečia, PVM lengvatinis tarifas būtiniausiems maisto produktams ne tik atpigintų maistą žmonėms, bet ir leistų laimėti konkurencinę kovą su kitose šalyse gaminama produkcija. Lietuvos ūkininkams tampa sudėtinga konkuruoti su atvežtine produkcija, pirmiausia iš Lenkijos, kur PVM yra keturis kartus mažesnis – tik 5 proc. Neatlaikydami konkurencinės kovos, pieno gamintojai, mėsininkai, vaisių ir daržovių augintojai vos suduria galą su galu, nes tokia veikla tampa nuostolinga.

Ketvirta, didelis PVM sudaro prielaidų šešėlinei prekybai. Ūkininkai sako: tramdykite šešėlinę prekybą kaimyninės Lenkijos produkcija ir kompensuosite PVM praradimus.

Esant didžiuliam PVM skirtumui, lenkiška produkcija plūsta į Lietuvą per turgus ir iš rinkos išstumia vietos produkciją, nukonkuruoja tuos, kurie čia dirba mokėdami mokesčius. Dabar šešėliniams prekiautojams (ypač prekyvietėse) nepalanku dirbti su vietos augintojais, kurie parduoda produkciją išrašydami sąskaitas faktūras, nes kaina iš karto išauga 21 proc. Jiems yra gerokai pigiau maisto produktų įsivežti iš Lenkijos.

Dėl visų šių argumentų, Europos šalių gerosios patirties esu įsitikinęs, kad Lietuva gali ir turi įvesti 9 proc. PVM maisto produktams.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. 1878689.

„Vieno dalyko, kur tikrai negalėtume pritarti, nes buvo girdimos tokios kalbos iš valdančiųjų konservatorių, dėl PVM mokesčio padidinimo. Pas mus jau ir taip vartojimas pakankamai brangus, maisto produktai pakankamai brangūs, todėl užkrauti žmones dar tokiu mokesčiu (...) būtų neišmintinga ir tam mes negalėtume pritarti“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

„Reikėtų galbūt su verslu pasitarti, kaip dėl pelno mokesčio, jis mažesnis mūsų valstybėje nei aplinkinėse,15 proc., reikia šitą dalyką įvertinti ir pasverti, galbūt būtų galima panaudoti, galbūt būtų galima žiūrėti dėl skolinimosi galimybių“, – teigė ji.

Pas mus jau ir taip vartojimas pakankamai brangus, maisto produktai pakankamai brangūs, todėl užkrauti žmones dar tokiu mokesčiu (...) būtų neišmintinga ir tam mes negalėtume pritarti.

 

Socialdemokratai jau anksčiau kaip vieną iš būdų didinti finansavimą gynybai siūlė išleisti obligacijų.

„Mūsų žmonės galėtų jas įsigyti ir taip daro ne viena valstybė tokiais sudėtingais laikotarpiais, kai šalia mūsų vyksta karas. (...) Žmonės jei būtų pasirengę pirkti obligacijas, jie gautų palūkanas, procentus, Finansų ministerija paruoštų mechanizmą, kaip tai veiktų“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Visgi ji sako abejojanti, ar artimiausiu metu dėl artėjančių rinkimų pavyks susitarti dėl gynybos mokesčio, pasak jos, sprendimus, tikėtina, turės priimti nauja Vyriausybė.

„Suprantu, kad reikėtų rinkimus atidėti į šoną ir apie tai negalvoti, nes susitarti dėl gynybos yra kaip niekada svarbu, bet matau, kad net valdančiojoje daugumoje tarp atskirų partijų yra nesutarimų, todėl, matyt, sprendimus teks priimti naujai Vyriausybei“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pradžioje parengė raštą, kuriame numatyta pakviesti partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

„Kalbant apie PVM surinkimo lėtėjimą, tai turbūt yra neigiama rizika (kad PVM surinkimo planas nebus įvykdytas  – BNS), bet tuo pačiu yra sprendimai, pasiūlyti su darbo užmokesčio didinimu, kurie, natūralu, įtakos ir vidutinio darbo užmokesčio augimą bendrai rinkoje, tai tokiu atveju pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), iš socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų būtų didesnės ir įtakotų pozityviai pajamas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Skaistė.

„Diskreciniai sprendimai (neapmokestinamųjų pajamų didinimas – BNS) dėl pajamų, jie yra didesni negu kad sprendimai, kurie mažina valstybės biudžeto pajamas“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, be to, kitąmet daugiau pajamų įplauks iš bankų solidarumo mokesčio, alkoholio ir tabako bei „žaliųjų“ akcizų.

Ministrė pabrėžė, kad sprendimas nebepratęsti PVM lengvatos maitinimo sektoriui taip pat leis surinkti daugiau pajamų.

LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Vaidotas Tuzikas sakė, kad pajamų iš PVM planas 2024 metais gali būti neįvykdytas. 

„Turime tam tikrų pastebėjimų dėl PVM plano. Mūsų vertinimu, yra rizika, kad pajamų iš PVM planas gali būti pilnai ir neįvykdytas 2024 metais“, – komitete sakė jis.

Mūsų vertinimu, yra rizika, kad pajamų iš PVM planas gali būti pilnai ir neįvykdytas 2024 metais.

 

2024 metų biudžeto projektas numato, kad pajamos iš PVM padidės maždaug 11 proc., tuo metu mokestinė bazė augs perpus lėčiau – 6 procentais. V. Tuziko teigimu, skirtumas tarp planuojamų pajamų ir mokesčio bazės sieks 296 mln. eurų.

Pasak jo, kitais metais nustojus galioti PVM lengvatai restoranams, sporto renginiams ir atlikėjams, papildomai bus surinkta 140 mln. eurų, o likusius maždaug 160 mln. eurų planuojama gauti „iš palankios PVM permokos ir nepriemokos dinamikos“, nors, anot jo, pastaraisiais metais PVM nepriemoka nebemažėja.

V. Tuziko teigimu, antras svarbus veiksnys – finansinių sunkumų turinčių įmonių daugėja, todėl gali mažėti verslo mokami  mokesčiai.

„Tai, kiek įmonių nurodo, kad patiria finansinių sunkumų, tai tokių įmonių dalis pastaruoju metu yra didžiausia per dešimtmetį. Tai gali turėti įtakos įmonių gebėjimui vykdyti mokestinius įsipareigojimus“, – komitete sakė V. Tuzikas.

Iš PVM kitąmet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų planuojamų biudžeto pajamų.

Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad PVM atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 proc. punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM.