Per 48-erius KVMT pašvęstus metus dainininkas sukūrė daugiau nei 80 vaidmenų. M.Rekiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto vardas, jis apdovanotas Lietuvos teatro sąjungos garbės raštu, už ilgametę kūrybinę veiklą ir KVMT vardo garsinimą primarijui įteiktas teatro "Garbės ženklas". Solistas per savo karjerą koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, JAV, Australijoje.

Kelio pradžia

M.Rekio kelias į aukštus karjeros pasiekimus nebuvo paprastas. "Aš turėjau balsą. Jis buvo skambus, aštrus, todėl demonstravau jį dar darželyje, mokykloje. Kai sukako 14 m., pradėjau savo balso gėdytis. Ir, nepaisydamas to, kad visi man prognozavo solisto karjerą, lygino su Kipru Petrausku, aš numojau ranka į tokias kalbas. Sulaukęs 17 m. išvažiavau į Kazachstaną, Pavlodaro miestą, kur dirbau mūrininku, šaltkalviu, santechniku", – pasakoja primarijus.

Šiandien galime pasakyti, laimei, kad dirbti tolimame krašte jam buvę nuobodu. "Po darbo norėdavosi užsiimti prasminga kūrybine veikla. Nuėjau į Pavlodaro kultūros namus, kur vykdavo dramos būrelio užsiėmimai, paprašiau, kad mane priimtų. Netikėta, tačiau statomame spektaklyje iš karto gavau pagrindinį vaidmenį. Tame vaidinime buvo scena prie upės, kurios metu aktoriai turėjo dainuoti, todėl mokytis dainų mus nusiuntė į muzikos mokyklą. Po repeticijos prie manęs priėjo koncertmeisterė ir pasakė, kad turiu balsą, galiu dainuoti profesionaliai ir pasiūlė pasimokyti. Sutikau", – paprastai apie nepaprastą kelią į profesionaliąją sceną pasakoja M.Rekys.

Muzikos mokyklą laikydavęs vakarais. Per tą laiką išmokęs keletą Piotro Čaikovskio romansų, populiarių dainų ir jau turėjęs dalyvauti dideliame mokyklos mokinių koncerte, tačiau viską pakeitė žinia iš Lietuvos: mirė jo močiutė.

Skubiai parvykęs namo, lauktame koncerte nepasirodė, tačiau sugrįžęs į Pavlodarą sulaukęs siūlymo stoti į P.Čaikovskio aukštesniąją muzikos mokyklą. Ją baigęs 1964-aisiais nutarė mokslus tęsti Alma Atos konservatorijoje. "Tačiau norint ten įstoti reikėjo įveikti didžiulį konkursą, todėl apsisprendžiau sugrįžti į Kauną, – lemtingą sprendimą prisimena M.Rekys. – Sulaukęs rugsėjo nuėjau į KVMT, kur turėjau perklausą pas chormeisterį Kazimierą Linkevičių. Jis priėmė mane dirbti choro artistu."

Po kelerių metų baigęs teatre organizuotus aktoriaus meistriškumo kursus netrukus tapo solistu: toks buvęs naujos teatro režisierės Vlados Mikštaitės sprendimas.

Įsimintini vaidmenys

Vaidmenys operetėse, miuzikluose, operose, muzikinėse komedijose atskleidė išskirtinį solisto balsą ir atsidavimą darbui.

"Kai atėjau dirbti į KVMT jame vaidino tokios asmenybės kaip Vytautas Rimkevičius, Kazimieras Mikalauskas, Leonas Stanevičius, kurie man padarė labai didelį įspūdį ir aš norėjau eiti keliu, kokiu ėjo jie. Todėl dirbdamas buvau labai preciziškas. Jei padarydavau klaidų, vakare ilgai neužmigdavau, giliai išjausdavau emocijas. Manau, būtent dėl šių savybių ilgainiui pradėjau gauti svarbius pagrindinius vaidmenis", – pasakoja M.Rekys.

Dainininko karjeroje daugybė gražių vaidmenų: Fredis Frederico Loewe miuzikle "Mano puikioji Ledi", grafas Danila Franzo Leharo operetėje "Linksmoji našlė", Edvinas Imrės Kalmano operetėje "Silva" bei daugelis kitų, kurie įstrigo ir žiūrovų, ir kolegų atmintyje.

Visgi Krečinskio personažas Aleksandro Kolker miuzikle "Lošimas" (pagal rusų klasiko Aleksandro Suchovo-Kobylino komediją "Krečinskio vedybos") yra vienas ryškiausių M.Rekio darbų, išplėtojęs jo, kaip aktoriaus, diapazoną, atvėręs naujų vokalinių galių.

"Dainininko profesija yra sunki, reikia ja gyventi. Režisierius perteikia personažų charakteristikas, tačiau to nepakanka. Būtina vaidmenis analizuoti, giliau pažinti. Ruošdamasis naujiems vaidmenims, mąstydavau apie savo personažo charakterį, jo santykius su kitais veikėjais, tarp jų kylančius konfliktus. Klausdavau režisieriaus, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip, diskutuodavau", – savo sėkmės receptu dalijasi primarijus.

Pakylėjanti kultūra

Beveik penkis dešimtmečius atidavęs KVMT, M.Rekys matė visokių laikų. "Prisimenu, kai teatro personalas sudarydavo didesnę dalį nei parteryje sėdintys žiūrovai. Paskui buvo laikas, kai į teatrą plūsdavo naujieji lietuviai, kurie, žiūrėdami spektaklius, jausdavosi lyg sėdintys koncerte ir pasigirdus trankesnei muzikai pradėdavo ploti. Buvo labai keista", – prisimena dainininkas.

Dabar teatras pasikeitęs. "Pakilo ir vaidybos, ir dainavimo meistriškumo lygis, atsirado profesionali techninė bazė. Pasikeitus valstybės santvarkai, žmonės ne tik į teatrą, bet, apskritai, į meną pradėjo žiūrėti kitaip. Į KVMT atėjo daug gražaus, išsilavinusio jaunimo, kurie rodo tikrai aukštą klasę. Režisieriai dirba stipriai. Teatro repertuaras kasmet pasipildo keliomis naujomis premjeromis, salės dabar pilnutėlės", – gimtojo kolektyvo sėkme džiaugiasi scenos veteranas.

Gaila tik vieno: publika vis dar painioja, kas yra profesionalu, o kas tėra saviveikla. Ir šiuos dalykus yra linkę lyginti. O juk tai – nesulyginama.

Ilgametis teatro lyrinių vaidmenų herojus šiandien jau nebevaidina, M.Rekys savo laiką skiria aktyviam domėjimuisi kultūra.

"Kauno kultūriniame lauke netrūksta įvairovės. Aktyvų ne tik miesto, tačiau ir visos Lietuvos kultūros pulsą lengva ir patogu sekti per televiziją, spaudos leidinius, internetą. Gaila tik vieno: publika vis dar painioja, kas yra profesionalu, o kas tėra saviveikla. Ir šiuos dalykus yra linkę lyginti. O juk tai – nesulyginama", – nuomone pasidalina M.Rekys.

Negali nedainuoti

Teatro sceną artistas paliko, tačiau muzikos, dainų neišsižadėjo. Kiekvieną savaitę, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, M.Rekys gieda Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.

"Tikriausiai į šį kelią mane atvedė mama. Ji giedodavo Ariogalos chore, o kiekvieną sekmadienį – bažnyčioje. Prisimenu net jos repeticijas, kurios vykdavo pas vargonininką namuose. Aš prieidavau prie kambario durų, jas tyliai atverdavau, įlįsdavau į kambarį ir atsistodavau prie pianino. Manęs neišvarydavo, leisdavo pasilikti", – pasakoja M.Rekys.

Jis pats sako nė nesiprašęs į bažnyčios chorą. "Kartą, kai meldžiausi Vytauto bažnyčioje, prie manęs priėjo arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sesuo. Pasakė, kad gražiai giedu, pasodino šalia vargonų ir aš pasilikau", – džiaugiasi M.Rekys.

80-ąjį jubiliejų pasitinkantis kaunietis – vis dar toks pat energingas, švytinčiomis akimis ir degantis meile gyvenimui, kuriame būta daugybė atsitiktinumų, tačiau jų dėka primarijus kiekvieną savo gyvenimo akimirką jaučiasi laimingas.

Ūmaus būdo „baleto blogiukas“, karjeros pradžioje dažnai lygintas su Rudolfu Nurejevu, praėjusį mėnesį socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtoje žinutėje užsipuolė homoseksualius šokėjus, ragindamas juos „suvyriškėti“.

„Vyras turėtų būti vyras, o moteris – moteris, tam ir reikalingi kiaušiniai“, – parašė ištikimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino šalininkas, lapkritį gavęs Rusijos pilietybę.

„Moterys dabar bando perimti vyrų vaidmenis, nes jūs jų nedulkinat ir esate tikras nesusipratimas“, – parašė 29 metų baleto artistas apie savo kolegas gėjus.

Jiems reikėtų „gerai pliaukštelėti“, tęsė S. Poluninas.

„Vyras (sic) yra vilkai, yra liūtai. Vyrai yra šeimos lyderiai“, – parašė jis.

Paryžiaus opera pirmadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad S. Poluninas neteko teatro kvietimo atlikti pagrindinį vaidmenį kitą mėnesį numatytame spektaklyje „Gulbių ežeras“. Šiame pastatyme princas vaizduojamas kaip užsimaskavęs homoseksualas.

„Nesusipratimas“

Vienas ryškiausių Paryžiaus nacionalinio baleto primarijų Adrienas Couvez (Adrienas Kuvė) anksčiau yra pats pavadinęs S. Poluniną „nesusipratimu“.

Už baleto pasaulio ribų gausiai savo kūną išsitatuiravęs šokėjas išgarsėjo nusifilmavęs populiariame airių atlikėjo Hozier (Houzjer) dainos „Take Me to Church“ vaizdo klipe. Menininko Davido LaChapelle (Deivido Lašapelio) režisuotas vaizdo klipas greitai išpopuliarėjo internete.

Ironiška yra tai, kad šioje dainoje yra kritikuojamas Katalikų Bažnyčios priešiškumas gėjams.

Didžiulį V. Putino atvaizdą ant krūtinės išsitatuiravęs S. Poluninas anksčiau yra pareiškęs, kad Rusijos lyderis turėtų valdyti pasaulį.

„Aš už tai melsiuosi, nes tai būtų galutinė pergalė prieš blogį. Tikiu, kad ateityje taip ir bus, ir mano energija padės jam tai padaryti“, – sakė baleto šokėjas.

Paryžiaus operos baleto meno vadovė Aurelie Dupont (Oreli Dupon) savaitgalį pranešė trupės šokėjams apie savo sprendimą pašalinti S. Poluniną iš sąstato. Savo laiške ji pripažino, kad jis yra „talentingas artistas“, tačiau jo vieši pasisakymai prieštarauja kompanijos vertybėms.

Penktadienį S. Polunininas savo paskyroje tinkle „Instagram“ užsipuolė nutukusius žmones.

„Pamatę storulius suduokime jiems. Taip jiems padėsime ir priversime juos atsikratyti antsvorio. Negalima gerbti tinginystės!“ – parašė jis.

Vėliau šokėjas pašalino šį komentarą, tačiau prieš tai į jį kandžiai sureagavo Paryžiaus baleto primabalerina argentinietė Ludmila Palgliero (Liudmila Palgljero).

„Žiūrėkite, kad nepriaugtumėte kokio papildomo gramo, nes ponui Poluninui tai nepatiks! Kaip jam negėda!“ – parašė šokėja.

S. Poluninas taip pat yra aktorius, atlikęs keletą mažų vaidmenų filmuose, įskaitant juostą „Raudonasis žvirblis“ (Red Sparow) ir neseniai pasirodžiusį filmą „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (Murder on the Orient Express).

Šis šokėjas pateko į baleto istoriją, kai būdamas 19 metų tapo jauniausiu Londono karališkojo baleto primarijumi.

Kitą savaitgalį S. Poluninas turėtų šokti Bavarijos valstybinio baleto spektaklyje „Raimonda“ (Raymonda) Miunchene.

Legendinis Maskvos didysis teatras ketvirtadienį paskelbė, jog nepratęs sutarties su savo baleto trupės meno vadovu Sergejumi Filinu, kuris 2013-aisiais buvo sužeistas per brutalų išpuolį, kai jam į veidą buvo šliūkštelėta rūgšties.

„Didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas baigiantis sezoniniam susitikimui informavo meno vadovą Sergejų Filiną, kad jo sutartis, kuri baigsis 2016 metų kovą, nebus pratęsta“, - rašoma teatro paskelbtame pareiškime.

2013 metų sausį S.Filinui netoli jo namų užpuolikas šliūkštelėjo į veidą rūgšties. Buvo nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas baleto solisto, kuris buvo nepatenkintas tuo, kaip meno direktorius vadovavo šokėjams, užsakymu.

Po šokio pasaulį sukrėtusio išpuolio S.Filinas beveik apako, o jo veidas liko subjaurotas randų.

S.Filino užpuolikų teismo procesas, per kurį nusikaltimo užsakovas Pavelas Dmitričenka buvo nuteistas kalėti šešerius metus, atskleidė Didžiajame teatre tvyrančią didžiulę nesantaiką ir jo užkulisiuose rezgamas intrigas. Pats baleto trupės meno vadovas buvo kaltinamas tuo, kad skirstė vaidmenis už pinigus ar seksą.

S.Filinas, kuris pats anksčiau buvo baleto primarijus, Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė, jog „neturi priežasčių įsižeisti“, nes numatė, kad jam nebus pasiūlyta pratęsti sutartį.

„Šiuolaikiniame pasaulyje tai yra įprasta praktika. Laikau ją teisinga“, - sakė jis.

„Turiu judėti pirmyn, augti kaip profesionalas, daryti kažką nauja“, - pridūrė S.Filinas.

Didžiojo teatro direktorius V.Urinas TASS sakė, kad sprendimas nepasiūlyti S.Filinui naujos sutarties susijęs su „teatro vidaus gyvenimo reikalais“.

S.Filinas ateinantį sezoną liks vadovauti baleto trupei. Be to, pasak meno vadovo, jam pasiūlyta „bendradarbiauti“ su Didžiuoju teatru, kai baigsis jo darbo sutartis.

Naujo baleto trupės meno vadovo pavardė greičiausiai bus paskelbta rugsėjį, nurodė V.Urinas.

Vienas garsiausių solistų Lietuvos baleto istorijoje Nerijus Juška kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią - leidžia aktyviai. Šią vasarą Nerijus su draugais buvo išvykęs atostogauti į Slovakiją.

„Draugai pasiūlė praleisti savaitę Slovakijoje ir tik įspėjo, jog pasiimčiau patogią avalynę. Nemaniau, kad teks laipioti po kalnus“,- juokiasi primarijus. Nors draugai turėjo specialią avalynę, skirtą laipiojimui uolomis, Nerijus nepabūgo išbandyti  pirmą kartą savo jėgas kalnuose su savo paprastais sportiniais batais. Jau po poros dienų jis jautėsi kaip tikras profesionalas- nuo uolos leidosi drąsiai ir greitai.

„Paskutinę dieną žemyn leidausi jau pats pirmas, aplenkęs visus, kaip staiga pamačiau, jog iš viršaus tiesiog atskrenda vienuolės. Po kelių minučių jų net nesimatė horizonte...“,- nuostabos neslėpdamas pasakoja primarijus.

Nors baleto artistui didelį įspūdį paliko Slovakijos gamta ir kalnai, tačiau Lietuvos gamta- mieliausia. Kiekvieną dieną Nerijus sportuoja savo išpuoselėtame sode ir plaukioja šalia namų esančiame ežere. Jis nepraleidžia nei vieno savaitgalio be aktyvaus poilsio.

Nuvažiavęs prie jūros baleto artistas važinėjasi dviračiais, ne kartą plaukiojo baidarėmis Lietuvos upėmis ir neseniai net išbandė naują vandens pramogą- žmogus raketa.