Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras patikrino priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagrįstumą ir paliko juos galioti kaip teisėtus, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo 2020 metų pavasarį, koronaviruso pandemijos pradžioje, iš bendrovės „Profarma“. Pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 metų vasaros.

Įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus ir kitą svarbią informaciją, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė liepos 26 dieną nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir dokumentų suklastojimo. Įtarimai panaikinti visiems įtariamiesiems, tarp jų – biofarmacijos įmonės „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Redui Laukiui.

Vėliau generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė patikrinti nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pasak prokuratūros, per ikiteisminį tyrimą nenustačius, jog įtariamieji R. Laukys ir E. Mištinienė padarė pirminį nusikaltimą – sukčiavimą (nenustačius nusikalstamos gauto turto prigimties), negalimas ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas – tai konstatavus, ikiteisminis tyrimas dėl šių įtarimų nutrauktas.

Prokuratūra teigia, kad per ikiteisminį tyrimą nepavyko gauti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų E. Mištinienės ir R. Laukio tarpusavio susitarimus, galimai apgaule iš šio sandorio gauti neteisėtos ar nusikalstamos naudos, nustatyti visą nusikalstamo veikimo mechanizmą ir tolimesnę su korupcija susijusią komunikaciją valstybės institucijose ir tarp asmenų, siūlančių šiuos testus įsigyti. Todėl ši ikiteisminio tyrimo dalis dėl galimo sukčiavimo prokurorės nutarimu buvo nutraukta.

Pareigūnai įtarė, kad „Profarma“ klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.

Bylos duomenimis, šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.

„Profarma“ teigė, kad dėl vykdyto teisėsaugos tyrimo patyrė žalą – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų. „Profarmos“ interesams atstovaujančio advokato Lauryno Lukošiūno teigimu, įmonės atžvilgiu buvo imtasi neproporcingų priemonių, taikyti bereikalingi areštai, blokuota veikla.

Anksčiau minėtame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti ir buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Jos byla buvo atskirta nuo šio tyrimo ir vėliau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur yra nagrinėjama iki šiol.

Dėl iš „Profarmos“ pirktų greitųjų testų Lietuvoje vyko ir civilinė byla, jau persikėlusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą EŽTT dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų.

Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.

Šį bylinėjimąsi inicijavo prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.

Peticijose EŽTT bendrovės skundžiasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, apibrėžiantį nuosavybės apsaugą.

Šis bylinėjimasis kilo dėl to paties neskelbiamų derybų būdu vykusio pirkimo, dėl kurio vyko ir baudžiamasis procesas.

„Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra pavedusi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui patikrinti 2023 m. liepos 26 d. prokuroro priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo metu šis patikrinimas nėra baigtas. Detalesnę informaciją pateiksime baigus patikrinimą“, – rašoma Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės atsakyme BNS.

Vilniaus apygardos prokuratūra tyrimą dėl testų pirkimo nutraukė liepos pabaigoje. Įtarimai panaikinti visiems įtariamiesiems, tarp jų – biofarmacijos įmonės „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Redui Laukiui.

Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 metų vasaros.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas koronaviruso pandemijos pradžioje iš „Profarmos“ už 6 mln. eurų įsigytų testų. Pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Per ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo buvo pareikšti „Profarmos“ vadovei E. Mištinienei ir R. Laukiui. Dar trims asmenims – byloje minimų kitų bendrovių akcininkams ir vadovams – buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Įtarta, kad „Profarma“ klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.

Bylos duomenimis, šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.

Įmonė sako patyrusi daug žalos

Vilniaus apygardos prokuratūra liepos 21 dieną nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų E. Mištinienės ir R. Laukio kaltę dėl galimo sukčiavimo. 

Dėl kitų nusikalstamų veikų – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo bendrininkų grupėje – tyrimas E. Mištinienei, R. Laukiui ir dar trims asmenims buvo nutrauktas liepos 26 dieną.

Byla nutraukta nustačius, kad šių asmenų veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.

Šie nutarimai per per 20 dienų nuo jo gavimo dienos galėjo būti skundžiami, bet Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad duomenų apie gautus skundus neturi.

„Profarmos“ vadovė E. Mištinienė sako vykusį ikiteisminį tyrimą vertinanti kaip nesusipratimą, kuris itin neigiamai paveikė verslą.

„Nuo pat tyrimo pradžios buvo aišku, kad teisėsaugai užkliuvo formalūs ir farmacijos sričiai įprasti sutarties aspektai. Tenka apgailestauti, kad nepagrįstas ikiteisminis tyrimas apskritai buvo pradėtas ir nutrauktas tik po tokio ilgo laiko“, – rašoma BNS perduotame vadovės komentare.

„Įmonė bandymus ją sužlugdyti išgyveno, bet patyrė daug žalos – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų. Šioje istorijoje skaudžiausia buvo tai, kaip valstybė, o tiksliau ją atstovaujantys pareigūnai, elgiasi su savo piliečiais bei sąžiningais verslais“, – teigiama jame.

„Profarmos“ interesams atstovaujančio advokato Lauryno Lukošiūno teigimu, dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės bus sprendžiama.

„Įmonės atžvilgiu buvo imtasi neproporcingų priemonių, taikyti bereikalingi areštai, blokuota veikla. Tolimesni teisiniai veiksmai, be kita ko, priklauso nuo laukiamo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo“, – sako advokatas.

Anksčiau minėtame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti ir buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Jos byla buvo atskirta nuo šio tyrimo ir vėliau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur yra nagrinėjama iki šiol.

Įmonė bandymus ją sužlugdyti išgyveno, bet patyrė daug žalos – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų.

Civilinė byla pasiekė EŽTT

Dėl iš „Profarmos“ pirktų greitųjų testų Lietuvoje vyko ir civilinė byla, jau persikėlusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą EŽTT dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų.

Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.

Šį bylinėjimąsi inicijavo prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.

Peticijose EŽTT bendrovės skundžiasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, apibrėžiantį nuosavybės apsaugą.

Šis bylinėjimasis kilo dėl to paties neskelbiamų derybų būdu vykusio pirkimo, dėl kurio vyko ir baudžiamasis procesas.

Kaltinamoji taip pat tikino, kad esminius sprendimus įsigyjant testus priiminėjo ne ji, o tuometinis premjeras Saulius Skvernelis ir jo vadovaujama Vyriausybė. Pats S. Skvernelis sako į klausimus pasiruošęs atsakyti teisme.

„Tam tikrų niuansų yra, „Profarma“ neteikė tikslios informacijos, tam tikrų veiksmų, kad nei iki galo buvo sąžininga, mano nuomone, tokių elementų buvo“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį antradienį sakė kaltinamoji.

Taip ji atsakė į valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplį klausimą, kaip pati vertina bendrovės veiksmus. Prokuroras citavo galutinį ir neskundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje dėl testų įsigijimo, jame nurodoma, kad „Profarma“ siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti „neprotingo ir ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną“.

L. Jaruševičienė vėliau BNS sakė, kad apie galimai „Profarmos“ nuslėptą informaciją sužinojo jau vėliau, perskaičiusi savo baudžiamosios bylos medžiagą.

Testų kiekiai, kaina nebuvo mano reikalas, aš buvau pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją, ne mano funkcija, kokia kaina ir perdavimo terminiai.

Pasak kaltinamosios, „Profarma“ pateikė informaciją, kad jos testus žmogus gali pasidaryti pats. Tuo metu, 2020-ųjų kovą, Europoje dar nebuvo registruota tokių testų.

„Tuo metu man neatrodė, kad man teikia apgaulingą informaciją“, – BNS sakė L. Jaruševičienė.

Pasak jos, vėliau įmonė bandė teigti, kad nesakė, jog jos parduodamas testus asmuo gali pasidaryti pats.

„Paaiškėjus, kad to negali būti, jie bandė išsisukti, kad neva to nesakė“ ,– sakė L. Jaruševičienė.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta.

„Jokio intereso veikti „Profarmos“ naudai neturėjau, vienintelė „nauda“ – procesas trečius metus tebesitęsiantis, vienintelis dividendas“, – pirmadienį teismui sakė L. Jaruševičienė.

L. Jaruševičienė: sprendimus priiminėjo S. Skvernelis

Ji teigė, kad, eidama viceministrės pareigas, buvo atsakinga už sveikatos politikos formavimą asmens sveikatos priežiūros srityje, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija buvo pavaldi ne jai, o kitam viceministrui tuomet – Algirdui Šešelgiui.

„Mano funkcija buvo tikslus informacijos perdavimas. Testų kiekiai, kaina nebuvo mano reikalas, aš buvau pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją ne mano funkcija, kokia kaina ir perdavimo terminiai. Aš buvau telefono linija, paštininkė, atsakinga už informacijos perdavimą“, – sakė L. Jaruševičienė.

Ji taip pat teigė neparinkinėjusi testų tiekėjo – tiekėjas buvo parinktas Vyriausybėje.

„Apie Vyriausybės sprendimus mane informuodavo Lukas Savickas, kaina nebuvo joks įpareigojimas. Viešasis pirkimas – ne Sveikatos apsaugos ministerijos funkcija, tai atliko perkančioji organizacija, viceministras vienasmeniškai negali užtikrinti finansavimo, aš nebuvau įpareigota ir to nedariau“, – teigė buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.

Aš vykdžiau premjero pavedimą, kurį perdavė L. Savickas.

Ji pakartojo anksčiau pasakytus žodžius, kad sprendimus dėl testų įsigijimo priėmė Vyriausybė – 2020 metų kovo 18-ąją tuometis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė įrašą feisbuke – jis rašė, jog, vadovaudamasis medikų rekomendacijomis, jis skubiai paveda Vyriausybei pasinaudoti supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis ir nupirkti greitųjų testų.

„Sprendimų priėmėjas yra S. Skvernelis, jis labai aiškiai pasakė „šiandien, remdamasis medikų rekomendacijomis, pavedžiau“, jis yra pagrindinis sprendimo priėmėjas“, – sakė L. Jaruševičienė.

Pasak jos, byloje minimas tuometis premjero patarėjas, dabar Seimo narys Lukas Savickas, buvo informacijos perdavėjas, kaip ir ji.

„Aš vykdžiau premjero pavedimą, kurį perdavė L. Savickas“, – sakė kaltinamoji. Ji pripažino, kad Vyriausybės posėdžiuose nedalyvavo.

„Sprendimus pirkti, testus, apmokėti už juos priėmė Vyriausybė, paspaudus mygtuką, pinigai nekreta iš valstybės iždo“, – sakė L. Jaruševičienė.

Savo ruožtu buvęs ministras pirmininkas BNS teigė, kad „viskas jau yra pakomentuota, ką buvo galima komentuoti“.

„Aš manau, kad viskas pakomentuota. Teismo posėdžiai vyksta, tai kažkada ir aš į teismą nueisiu ir pasakysiu, jeigu bus kam kokių klausimų“, – teigė S. Skvernelis.

Anksčiau buvusi viceministrė pasakojo, kad tuometinis premjero patarėjas L. Savickas jai pranešė, kad Seime pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimas iš vieno pirkėjo galimas. Be to, pasak L. Jaruševičienės, L. Savickas jai padiktavo „Profarmos“ telefoną.

Pasak L. Jaruševičienės, aiškinantis dėl „Profarmos“ testų, gauta informacijos, kad jie efektyvūs, paprastai ir nesudėtingai naudojami, o pati įmonė yra solidi medicininiu požiūriu. Įmonė, anot jos, tikino, kad atrinko tik gerus ir patikimus testus, jų patikimumas siekė daugiau nei 90 proc., nors tuo metu rinkoje jų buvo daug ir įvairių.

L. Jaruševičienės advokato prašymu teismas prie bylos prijungė tuometinio sveikatos apsaugos ministro, Operacijų vadovo Aurelijaus Verygos įvairius sprendimus.

Kaltinimai – dėl 4,1 mln. eurų žalos

L. Jaruševičienė teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.

A. Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienė ankstesniuose teismo posėdžiuose kritikavo prokuratūros kaltinamąjį aktą, esą ji padarė žalą valstybei, veikė neteisėtai ir aktyviai.

„Aktyvūs veiksmai – ar ministro pirmininko pavedimo vykdymą taip galima vertinti? O jeigu nebūčiau domėjusis –  tada būtų pareigų neatlikimas?“, – stebėjosi kaltinamoji.

L. Jaruševičienė teigė, kad dėl prokuratūros kaltinimų jaučiasi taip, lyg „Vyriausybė įsigijo valtį plaukimui, kuri plaukia, o aš dabar kaltinama, kad ji neskraido“.

Ji taip pat tikino, kad testai buvo įsigyti„ pretestavimui“ prieš PGR tyrimą, o ne diagnostikai, t.y. testai galėjo būti naudojami tik galimi infekcijai įtarti.

Teismas anksčiau panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – COVID-19 testų byloje teisiamai eksviceministrei, nurodęs, kad tai suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas.

Teismo posėdyje antradienį kaltinamoji baigė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, kitame posėdyje gegužę teismas pradės liudytojų apklausą. Pirmosios bus kviečiamos trys Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojos.

Byloje iš viso yra 54 liudytojai.

„Teismo sprendimas „Profarmą“ šokiravo. Mes manome, kad sprendimas yra klaidingas ir planuojame imtis veiksmų, kad tas sprendimas būtų peržiūrėtas. Pirmos instancijos teismas pasisakė priešingai, nustatė, kad „Profarma“ nėra atsakinga už galimus procedūrinius pažeidimus ir atmetė ieškinį. Apeliacinis Teismas pažiūrėjo kitaip. Mes planuojame kreiptis į aukštesnę instanciją“, – sakė L. Lukošiūnas.

Kai kurie aiškina, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nebuvo atsižvelgiama į kitus pasiūlymus, mažesnes kainas. L. Lukošiūnas įvertino tokius argumentus.

„Mes tikrai negalime sutikti, nes pirmiausia reiktų grįžti į 2020 metų kovo mėnesį, pandemijos pradžią. Reiktų žiūrėti į tai, kad buvo priimtas įstatymų pakeitimas, kuris leido perkančiai organizacijai pirkti iš vieno tiekėjo, t. y. nevertinti jokių kitų pasiūlymų. Tai buvo aiškiai numatyta įstatyme. Mes negalime suprasti, kaip teismas priėjo prie tokios išvados, kad buvo padarytas pažeidimas, kai įstatymas leido. Mes negalime sutikti su tokiu teisiniu vertinimu“, – aiškino advokatas.

„Kai teikė pasiūlymą, „Profarma“, ieškojo visame pasaulyje, Europoje, kur būtų galima gauti tuos testus, kurie ne tik atitiktų reikalavimus, bet ir kad jie būtų kokybiški. „Profarma“ įsipareigojo testuoti pačius testus, ji tikrino testų kokybę ir atsirinko tą gamintoją, kuris tuo metu galėjo pasiūlyti tokį kiekį kokybiškų testų. Tuo metu buvo skandalų visoje Europos Sąjungoje ir JAV, Australijoje, kai buvo įsigyti nekokybiški testai, net ir už tas pačias kainas. Mūsų situacijoje testai yra kokybiški, jie sunaudoti. Nėra jokių diskusijų. Tik šią minutę iš „Profarmos“ per teismą buvo išreikalauta nuolaida“, – komentavo L. Lukošiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pašnekovas paaiškino, kokius žingsnius toliau darys bendrovė.

Ši byla yra vienintelė Europoje. Manau, mes tikrai nustebinome Europą su tokiu sprendimu.

„Mes tikrai eisime iki galo visą teisinį kelią. Dabar yra Apeliacinio Teismo sprendimas, tolimesnis kelias – Aukščiausiasis Teismas, t. y. kasacinio skundo teikimas. Mes prašysime Kasacinio Teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl išaiškinimo per Europos Sąjungos teises. Nes ši byla yra vienintelė Europoje. Manau, mes tikrai nustebinome Europą su tokiu sprendimu. Jeigu mums nepavyks pasiekti rezultatų Lietuvoje, mes planuojame kreiptis po galutinio teismo sprendimo į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes manome, kad buvo pažeista teisė į nuosavybę. Šiuo atveju mes esame priversti kaip verslo subjektas parduoti daiktą už kainą, už kurią mes nenorime parduoti. Laisvoje demokratinėje respublikoje niekas negali būti verčiamas parduoti daiktą, nesant įstatymo reikalavimų, už kainą, už kurią nėra nusiteikęs parduoti“, – šnekėjo L. Lukošiūnas.

Tuo metu, kai buvo perkami COVID-19 testai, sveikatos apsaugos ministru buvo Aurelijus Veryga. Jis irgi sutiko trumpai pakomentuoti išgirstą Apeliacinio Teismo sprendimą.

„Pajuokaudamas pasakysiu, kad nuostabus sprendimas. Jeigu jau pradėjome tokį pratimą, tai reikėtų pratęsti ir su visais kitais pirkimais. COVID-19 buvo tokia situacija, kada per daug nesivaržydami iš to pinigų uždirbo ne vienas verslas. Pavyzdžiui, gydymo įstaigoms, net ir turint sutartis su tiekėjais dėl asmens apsaugos priemonių, buvo staiga pasakoma, kad jų jau nėra. Palaukus keletą savaičių būdavo pasiūloma tos pačios priemonės iš to paties sandėlio jau už gerokai didesnę kainą. Gal ir šituos pinigus bandykime išsireikalauti? Taip, tuo metu kainos augo beprotiškai, o valstybė buvo įkaito būsenoje ir reikėjo labai greitai apsispręsti, ar mes perkame labai greitai ir gauname tas priemones. Man atrodo, šito konteksto nelabai kas supranta.  Dabar atsisukus atgal sakyti, kad tai – permokėjimai... Gerai, jei valstybė išsireikalaus pinigus iš bendrovių, biudžetui tai bus pinigai, bet aš labai abejoju. Čia toks savotiškas bandymas nubausti už spekuliaciją. O už spekuliaciją mes nustojome bausti iškart po nepriklausomybės“, – komentavo A. Veryga.

Jei būtų atsisakyta tai padaryti, Vilniaus apygardos teismo prašoma atmesti Generalinės prokuratūros prokurorės, siekiančios apginti viešąjį interesą, ieškinį civilinėje byloje pilna apimtimi.

Šiuos prašymus dėl greitųjų COVID-19 testų bylos baigties per teismo posėdį trečiadienį išsakė įmonės advokatas Laurynas Lukošiūnas.

Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

2020 metų vasario 26 Lietuvoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, tų pačių metų kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Tų metų kovo 19 dieną laboratorija su įmone ir pasirašė teisme ginčijamą sutartį.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Kas svarbu nagrinėjamai bylai – testų kaina atitiko tuometinės rinkos kainą, atsižvelgiant į kiekį, skubų pristatymą ir kokybės užtikrinimą.

Bylos nagrinėjimas eina pabaigos link, trečiadienį trijų teisėjų kolegija pradėjo klausyti atsakovų šioje byloje pasisakymų.

Advokatas: reikia žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į kokybę

Iš bendrovės „Profarma“ prokuratūra prašo priteisti 145,2 tūkst. eurų. Šiai įmonei  atstovaujantis advokatas L. Lukošiūnas su ieškiniu nesutinka ir sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški – jų patikimumas siekė net 95 proc, o nei vienas iš kitų tiekėjų tuo metu negalėjo pasiūlyti reikiamos kokybės testų ir įvykdyti sutartį pilna apimtimi.

„Prokuratūra nepateikė įrodymų, kad buvo daugiau tiekėjų, kurie užtikrino tokį kiekį ir kokybę, nebuvo alternatyvų, rinkoje be „Profarmos“, – sakė advokatas.

Jis teismo posėdyje citavo 2020 metų balandžio 1-osios Europos Komisijos komunikatą „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“. Jame, pasak advokato, pažymima, kad neskelbiamų derybų procedūra yra Sąjungos teisėje numatyta papildoma priemonė, leidžianti greičiau sudaryti sutartis dėl poreikių, susijusių su COVID-19 pandemija.

„Komunikate netgi yra pripažįstama, kad pats neskelbiamų derybų procedūros taikymas gali reikšti nukrypimą nuo skaidrumo principo, tačiau šis nukrypimas yra pateisinamas, jeigu tenkinamos šios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencijoje nustatytos sąlygos“, – sakė advokatas L. Lukošiūnas.

Įmonės vadovė Edita Mištinienė teigė, kad įmonė dalyvavo viešajame pirkime laikydamasi visų reikalavimų ir pasirašė sąžiningą pirkimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

„Sutartį įvykdėme be priekaištų. Dėl įvykdyto sandorio niekas neturėjo ir neturi jokių pretenzijų, nei dėl kokybės, nei dėl įvykdymo terminų, nei dėl kainos. Sutartis buvo naudinga Lietuvai, padėjo patenkinti didelį poreikį itin sudėtingu laikotarpiu (nieko panašaus nėra buvo niekada anksčiau, kai visi norėjo tų pačių prekių) bei pavyko išvengti klaidų, kas įvyko kitose, net pažangesnėse už Lietuvą šalyse – išleisti milijonai neveikiantiems testams“, – teismui sakė įmonės vadovė.

„Kas svarbu nagrinėjamai bylai – testų kaina atitiko tuometinės rinkos kainą, atsižvelgiant į kiekį, skubų pristatymą ir kokybės užtikrinimą“, – pabrėžė ji.

Vykdomus mokslinius projektus turėjome atsikovoti teisme, nes pradėta byla dėl testų sukėlė neigiamą požiūri į mus ir kituose projektuose.

E. Mištinienė skundėsi, kad įmonės ilgametė patirtis bei reputacija buvo suteršta, suduotas didžiulis reputacinis, emocinis ir finansinis smūgis, buvo tris kartus areštuotos sąskaitos, veikla buvo labai apsunkinta.

„Vykdomus mokslinius projektus turėjome atsikovoti teisme, nes pradėta byla dėl testų sukėlė neigiamą požiūri į mus ir kituose projektuose“, – teigė E. Mištinienė.

Ji mano, kad rinkos ekonomikoje neturėtų būti tenkinamas ieškinys, kuriuo valstybė, sutikusi su pasiūlymo kaina, gavusi kokybiškas prekes, vėliau, po sutarties pilno įvykdymo, reikalauja „nuolaidos“.

„Ginčo sutarties kaina atitiko tuometinę ekstremalią rinkos situaciją, ji tikrai nebuvo per didelė, įvertinus reikalingas sąnaudas ne tik didelio kiekio testų skubiam suradimui, bet ir kokybės užtikrinimui“, – sako E. Mištinienė.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų tebevyksta

Lietuvos apeliacinis teismas yra patvirtinęs apygardos teismo sprendimą areštuoti daugiau kaip 3,85 mln. eurų bendrovių lėšų.

Iš viso buvo areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.

Abiejų teismų vertinimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad potencialus prokuratūrai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas ir valstybės lėšos, kurios ginčijamais sandoriais galėjo būti panaudotos neteisėtai, būtų negrąžintos.

Teisėsauga taip pat atlieka ir ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, jis tebevyksta, BNS trečiadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

„Tai, kas dabar vyksta šitais klausimais – būtent ir testų prasme, ir taip toliau, viskas supolitikuota. Ir net man kartais atrodo, kad tarnybos pradeda politikuoti, nes tiria tarnybos ne tos, kurios turėtų tirti korupciją, o tiria kažkokios kitos tarnybos, kurios netgi korupcinių atvejų netiria“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis.

„Pradedi žiūrėti, kas su kuo susijęs, kas kieno žmona ar kieno tėtis arba dar kažkas tai, tai supranti, kad atsiranda tokie politiniai ryšiai, kurie akivaizdūs. Šiandien mūsų opozicijos ryšiai su tam tikromis bylomis, ir taip toliau, yra akivaizdūs per giminystės ryšius – kas dirba tose tarnybose“, – kalbėjo jis.

R. Karbauskis pabrėžė esąs įsitikinęs, jog ikiteisminiai tyrimai subliukš ir siejo juos su rinkimų laikotarpiu.

„Visa tai aiškiai subliukš, nes ten nėra jokios korupcijos – aš tuo esu visiškai įsitikinęs. (...) Kadangi artėja rinkimai, pas mus reikia dabar šnekėti apie tai, kad matote, kaip negerai tie žmonės elgėsi ir kodėl jie taip darė. O ką jie blogo darė – tiesiog nebeužteks laiko iki rinkimų visus atsakymus duoti, dėl to užtenka pareikšti kaltinimą, o po to jau po rinkimų sužinosime, kad tas kaltinimas buvo bereikšmis, nulinis“, – kalbėjo parlamentaras.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsisakė BNS pateikti komentarą dėl šių R. Karbauskio pasisakymų. Taip pat tarnyba atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus dėl ikiteisminio tyrimo, motyvuodama tyrimą vykdantiems prokurorams trečiadienį suteiktu specialiųjų prokurorų statusu.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė antradienį pranešė raginanti Antikorupcijos komisiją įvertinti LRT Tyrimų skyriaus paviešintą informaciją apie galimą ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų dalyvavimą organizuojant greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

R. Karbauskis teigia, jog komisija neturėtų tirti procesų, šiuo metu nagrinėjamų teisėsaugos.

„Yra keliamas klausimas, ar nebuvo nusikaltimų, kažkas juos kelia, kažkas juos tiria. Ir staiga politikai, dar nesibaigus tiems tyrimams, pradeda sakyti, kad dabar darysime politinį tyrimą. Tai aš nesuprantu, kokiu būdu jie darys politinį tyrimą, kada visa medžiaga yra susijusi su kažkokiomis bylomis ir taip toliau“, – svarstė jis.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, jog nei Vyriausybės, nei Sveikatos ministerijos atstovai nedarė nieko, kas būtų susiję su korupcija.

FNTT atliekamas tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

BNS žiniomis, pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.

Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Kaip rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys, panašiu metu kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra to paties Austrijos gamintojo ir to paties tipo testus iš kito tiekėjo įsigijo už 3,6 euro, kai Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.

Didžioji dalis testų iki šiol nėra panaudoti. Sprendimai dėl pusės milijono testų įsigijimo priimti ir vykdyti per dvi dienas. Gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.

Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime rugpjūčio pradžioje pareikšti tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Pasak FNTT, ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

LRT Tyrimų skyriaus teigimu, šį pirkimą inicijavo Vyriausybė: tiesioginį pavedimą skubiai vykdyti 6 mln. eurų vertės pirkimą davė tuometis premjero patarėjas, dabartinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

Paskelbus apie teisėsaugos tyrimą, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ramino, kad šešis milijonus eurų kainavę testai yra kokybiški, patikrinti Lietuvos ekspertų. Šių testų kokybę buvo patikėta vertinti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės vadovaujamai VU ir Santaros klinikų mokslininkų grupei.

A. Žvirblienės sutuoktinis iki šių metų balandžio buvo „Profarmos“ akcininkas. Mokslininkė teigia, kad jis faktiškai ryšius su įmone nutraukė gerokai anksčiau.

„Populiacijos tyrimas bus atliekamas greitaisiais serologiniais testais, kurių Vyriausybė yra nupirkusi pusę milijono. Kur dabar yra visokių skandalų ir visko, bet tie testai yra patikrinti ir jie tikrai gerai veikiantys“, – BNS sakė A. Žvirblienė.

„Mūsų pačių tyrimo grupė atliko tą testų patikimumo tyrimą ir mes pateikėme išvadas Akreditavimo tarnybai ir jie tikrai veikia, ir jie bus naudojami, nes jų yra daug nupirkta“, – pridūrė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija BNS atsisakė pateikti A. Žvirblienės vadovaujamos grupės parengtą testų vertinimo ataskaitą, nurodydama, kad „tyrimo išvada yra didelės apimties ir yra vidiniam naudojimui skirtas dokumentas“.

BNS surinkta informacija rodo, kad už šiuos greituosius testus Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.

Pirkimą vykdžiusi laboratorija nepateikia paaiškinimų, kaip ir kodėl didelio kiekio greitųjų testų tiekėja pasirinkta bendrovė „Profarma“, anksčiau neužsiėmusi panašia veikla, motyvuodama tuo, jog šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.

Pirkti skubėta, naudoti – ne

Didžioji dalis testų iki šiol nėra panaudoti. Sprendimai dėl jų įsigijimo priimti ir vykdyti per dvi dienas.

„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų taip vadinamų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – kovo 18 dieną Vyriausybės pasitarime kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Po pasitarimo premjeras tuomet pranešė, kad laukiamas greitųjų testų kiekis yra „labai didelis“, bet pabrėžė, kad testai bus daugiau „pagalbinė priemonė“, leisianti psichologiškai ramiau jaustis žmonėms, tiesiogiai susiduriantiems su užkratu.

Kovo 19 dieną gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.

Pirmoji 2,5 tūkst. vienetų testų siunta atvyko kovo 28 dieną, o iki gegužės pabaigos įmonė jau buvo atgabenusi visą 510 tūkst. testų siuntą.

„Kol vyksta tyrimas, šių klausimų negalime komentuoti“, – BNS teigė Nacionalinės laboratorijos atstovė Elinga Šukienė, paklausta, kodėl buvo pasirinkti būtent „Profarmos“ tiekti greitieji testai ir kaip laboratorija atrado šią įmonę, kuri anksčiau neužsiėmė tokiais tiekimais.

„Kas nupirko greituosius testus, tikrai aš nežinau, nes juos gavome jau nupirktus ir galbūt reikėtų aiškintis ministerijoje“, – prieš kelias savaites yra sakęs tuomet laikinai Nacionalinei laboratorijai vadovavęs direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius.

Anot H. Ulevičiaus, kol kas panaudota 20 tūkstančių testų. Sutartį dėl greitųjų testų pirkimo pasirašė tuometinis Nacionalinės laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas. Jis liepos 15 dieną mirė.

Laboratorija mokėjo apie 12 eurų už testą, KAM – 3,6 euro

Šių metų kovo 19 dieną pasirašytoje Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad greitieji testai bus pristatyti keliais etapais, vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad greitųjų testų gamintoja yra Austrijos bendrovė „Ameda Labordiagnostik Gmbh“, iš jos pirkta testų „AMP Rapid test SARS-CoV-2 IgG/IgM“.

Kaip rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys, panašiu metu kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra to paties Austrijos gamintojo ir to paties tipo testus iš kito tiekėjo pirko už vienetą mokėdama 3,6 euro.

Gynybos resursų agentūra 15 tūkst. šių testų už 54,4 tūkst. eurų pirko kovo 26 dieną iš bendrovės „ProAris“.

Lietuvos kariuomenė skelbia jau sunaudojusi beveik visus šiuos testus, jų belikę 1,7 tūkst. Jos teigimu, buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai. Kariuomenės atstovų teigimu, greitiesiems testams parodžius virusą, kariai būdavo izoliuojami, tačiau visais šiais atvejais vėliau įtarimai dėl infekcijos nepasitvirtino.

„Pavyzdžiui, būtent šiais testais kaskart buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai, ir tik gavus teigiamą greitojo testo rezultatą, kariai būdavo izoliuojami ir tiriami jau tiksliai dėl COVID diagnozavimo ar paneigimo (tokių atvejų buvo ne vienas, tačiau visais atvejais po greitojo testo atlikus COVID-19 identifikuojančius testus pastarųjų atsakymai buvo neigiami)“, – BNS teigė Lietuvos kariuomenės atstovas.

Gamintoją dangstė konfidencialumo paslaptimi

Greitųjų testų kainų palyginimai nebuvo įmanomi, kol nebuvo žinomas jų gamintojas ir pavadinimas.

„Profarmos“ tiektų greitųjų testų kainą ir gamintoją kurį laiką gaubė paslaptis – argumentuodama konfidencialumu jo žiniasklaidai nesutiko atskleisti nei pirkimą atlikusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, nei testus tiekusi „Profarma“.

Kaip yra rašęs portalas 15min.lt, Viešųjų pirkimų tarnybai nurodžius, kad informacija apie kainas ir gamintoją šiuo atveju negali būti konfidenciali, gegužės 14 dieną Nacionalinė laboratorija centriniame viešųjų pirkimų portale atnaujino informaciją apie pirkimą.

Paskelbtame sutarties priede jų gamintoja nurodoma pati „Profarma“. Bendrovė teigia, kad jos įvardijimas gamintoja, o ne platintoja, buvo nesusipratimas ir netikslumas, atsiradęs naudojant įprastą sutarties šabloną. Įmonei atstovaujantis advokatas nurodė, kad toks sutarties priedo netikslumas nesukėlė jokių pasekmių ir dėl to niekam žala nekilo.

„Profarmos“ teigimu, apie tai, kad greitųjų testų gamintoja yra austrų kompanija, atsakingos institucijos buvo informuotos tiek prieš pateikiant testus su visa kokybine dokumentacija, tiek su kiekviena testų partija.

Viešai „Profarmos“ tiektų testų gamintojos – Austrijos įmonės – pavadinimas pirmą kartą nuskambėjo tuomet, kai sveikatos apsaugos ministras A. Veryga kartu su profesore A. Žvirbliene pristatė greitųjų testų patikros išvadas. Gegužės 22 dieną spaudos konferencijoje jie pranešė, kad serologiniai testai ankstyvajai koronaviruso diagnostikai nėra tinkami, tačiau yra kokybiški ir gali būti naudojami vėlyvai infekcijai arba persirgimui šia liga patvirtinti.

A. Žvirblienė, be kita ko, tąkart paminėjo, kad atliekant biomedicininį tyrimą jos vadovaujama mokslininkų grupė vertino trijų gamintojų keturių tipų testus, vienus jų – Akreditavimo tarnybos pateiktus „AMP Diagnostics“ testus – pagamino Austrijos įmonė „Ameda Labordiagnostik GmbH“.

A. Žvirblienė apie vyro ryšius su „Profarma“: absoliučiai jokių

A. Veryga teigia, kad greitieji testai pirkti už tuo metu įmanomą pigiausią kainą ir yra patikimi, nes patikrinti Lietuvos mokslininkų.

„Tai yra geri testai, galime pasidžiaugti, kad Lietuvai, priešingai nei kai kurioms šalims, neteko jų išbrokuoti ir grąžinti. (...) Lietuva nusipirko kokybiškus, pagal tuo metu buvusią situaciją, manytina, kad ir tikrai už normalią kainą, kuri tuo metu rinkoje buvo“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė A. Veryga.

Žalią šviesą šių testų naudojimui uždegė A. Žvirblienės vadovautas patikrinimas – biomedicininis tyrimas.

Profesorė nesusipratimu vadina tai, kad jos vyras Gintautas Žvirblis, buvęs vienas įmonės „Profarma“ steigėjų, dar iki šių metų balandžio buvo šios įmonės akcininku.

„Taip, kai pamačiau tą gamintoją... Mes pirma sutikom atlikti tą validavimą ir po to, kai paprašiau atsiųsti dokumentus ir pamačiau, kad yra „Profarma“ ir pagalvojau, ar nebus dar kokių nesusipratimų“, – BNS sakė A. Žvirblienė.

Iš pradžių klausiama apie vyro ryšius su „Profarma“ mokslininkė patikino, kad jos sutuoktinis dar 2017 metais pardavė savo akcijas ir „absoliučiai jokių ryšių“ su „Profarma“ neturi.

Tačiau Vilniaus universiteto puslapyje viešai skelbiamoje į universiteto tarybą išrinktos A. Žvirblienės 2019 metų rugsėjo mėnesio deklaracijoje ji yra nurodžiusi, kad jos vyras G. Žvirblis turi „Profarmos“ akcijų.

Aiškindama šį prieštaravimą, A. Žvirblienė prisiminė, kad sutuoktinis prieš trejus metus pasirašė sutartį su „Profarmos“ vadove Edita Mištiniene dėl akcijų perleidimo, tačiau pastaroji kelerius metus  nepasirašė šios sutarties, todėl ji įsigaliojo tik šių metų balandį, kai visi parašai buvo sudėti.

G. Žvirblis BNS patikslino 2017 metais pasirašęs su „Profarmos“ vadove 15 proc. akcijų pardavimo už nominalią vertę (480 eurų) sutartį, tačiau E. Mištinienė už akcijas sumokėjo tik šių metų balandžio 20 dieną.

„Deklaracija nurodyta 2019 metais, testus tikrino gegužės mėnesį, tai jokio ryšio tuo metu jau nebebuvo. (...) 2019 metais buvo formalus ryšys, sandoris nebaigtas. O dabar sandoris baigtas ir jokių ryšių nėra“, – sakė G. Žvirblis.

Jis teigė nežinąs, kodėl taip ilgai užtruko sandoris ir atsiskaitymas už akcijas, taip pat teigė nežinąs, ar 2017 metų jo pasirašytoje akcijų pardavimo sutartyje buvo nurodyti atsiskaitymo terminai.

G Žvirblio ryšys su „Profarma“ nutrūko tą pačią balandžio savaitę, kuomet buvo pateiktas prašymas Bioetikos tarybai suteikti leidimą atlikti „Profarmos“ tiektų testų patikrinimą.

Pagrindiniu tyrėju nurodė kitą dėl galimo interesų konflikto

A. Žvirblienė sako apgailestaujanti, kad sutiko atlikti testų patikros tyrimą ir dabar jai tenka aiškintis dėl buvusių sutuoktinio ryšių.

„Turbūt man lengviausias variantas būtų buvęs, kai gavau gamintojo duomenis – viskas, nusiplaunu ir ramiai per karantiną būčiau rašiusi mokslinius straipsnius. Bet aš supratau, kad mūsų dabar ta valanda, kai turime visi dirbti. Ir aš galvoju – aš niekuo nesu kalta, niekuo nesu supainiota ir kodėl, kokiu pagrindu dabar turėčiau atsisakyti. Bet dabar gailiuosi, kad neatsisakiau, nes tikrai jautiesi kaltas be kaltės“, – kalbėjo profesorė.

Nors pati A. Žvirblienė teigia ir organizavusi, ir vadovavusi tyrimui, tačiau išduotame bioetikos leidime pagrindiniu tyrėju nurodytas kitas asmuo – Santaros klinikų Biobanko vyresnysis medicinos biologas Danielius Naumovas.

Jis pripažino, kad A. Žvirblienė nenorėjo būti nurodyta pagrindine tyrėja dėl galimo interesų konflikto.

„Iš pradžių Aurelija nenorėjo būti pagrindiniu tyrėju dėl galimo interesų konflikto, todėl taip buvo nuspręsta“, – BNS sakė D. Naumovas, tačiau nedetalizavo, apie kokį interesų konfliktą kalba.

„Nežinau, ar galiu pasakot. (...) Labai minimalus ir kvailas, dėl galimybės tokios, kur nėra interesų konflikto, bet galimybė tokia buvo, tai taip nusprendėm“, – sakė D. Naumovas.

A. Žvirblienė tikina, kad aplinkybės dėl buvusių vyro sąsajų su „Profarma“ jokios įtakos skubiai atlikto testų patikrinimo rezultatams neturėjo.

„Suprantu, kad šiais laikais niekas niekuo netiki, bet aš tikrai negalėčiau rizikuoti savo reputacija. Juo labiau mano žmonės visiškai nepriklausomai nuo manęs tą tyrimą atliko ir visi dokumentai pateikti Akreditavimo tarnybai. Ir jei kažkam kyla klausimų, galima viską sutikrinti būtent skaičiukais“, – BNS patikino mokslininkė.

Akreditavimo tarnyba BNS nurodė, kad VU mokslininkų parengtą testų jautrumo ir specifiškumo vertinimą pateikė SAM dar gegužės 15 dieną, nors A. Žvirblienė teigė patikros ataskaitą Akreditavimo tarnybai surašiusi ir perdavusi gegužės 17 dieną. Kaip Akreditavimo tarnyba galėjo perduoti SAM mokslininkų ataskaitą, kurios dar pati nebuvo gavusi?

Akreditavimo tarnyba vėliau patikslino, jog buvo pateikusi SAM tarpinę mokslininkų ataskaitą. Profesorė teigė jokios tarpinės ataskaitos tarnybai neteikusi, tačiau vėliau prisiminė siuntusi „pirminį variantą“.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga BNS sakė nežinojęs apie testus tikrinusios profesorės sutuoktinio buvusius ryšius su „Profarma“, tačiau teigė, jog tyrimo patikimumui tai įtakos neturi.

„Tai, kad ji vadovavo, administravo, organizavo, bet pačius tyrimus atliko laborantai, kurie dirbo su įranga ir panašiai, tikrai neturėtų kažkokių klausimų kilti“, – teigė ministras.

Tačiau pridūrė, jog jei specialistams kiltų klausimų dėl testų patikros, būtų galima juos iš naujo patikrinti.

Tiria sukčiavimą ir lėšų legalizavimą

Greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti FNTT tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą. Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

L. Jaruševičeienė įtarimus neigia. Ji sako, kad ji sąžiningai atliko tai, ką privalėjo atlikti, o iš pareigų pasitraukė, nes nori gintis kaip privatus, o ne kaip viešas asmuo, ir įrodyti savo nekaltumą. Ji sako, kad teisėsauga „ turės atsakyti į klausimus: ar valstybė tomis aplinkybėmis galėjo taupyti, ar galėjo sutaupyti, kaip turėjome veikti konkrečioje situacijoje“.

Įtarimai pareikšti jau iš viso šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

2007 metais įsteigta „Profarma“ iki tol panašaus dydžio finansinių operacijų nebuvo vykdžiusi. Registrų centre įmonės pateiktų ataskaitų duomenimis, per visą „Profarmos“ gyvavimo laikotarpį jos bendros pardavimo pajamos nesiekė 3 mln. eurų, o 2019-aisiais įmonės pardavimai sudarė tik 460,4 tūkst. eurų. „Profarmos“ turimo turto vertė 2019-ųjų pabaigoje sudarė 1,394 mln. eurų, iš kurių tik 20,6 tūkst eurų teko pinigams ir jų ekvivalentams.

Penktadienį išplatintame bendrovės pranešime teigiama, kad įmonės darbuotojai įtariami neteisingai nurodę greitųjų testų gamintoją, įmonės vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, kuris gali baigtis verslo sužlugdymu.

„Teisėsaugai užkliuvo formalūs ir farmacijos sričiai įprasti sutarties aspektai, nors vykdydama sutarties įsipareigojimus bei pateikdama testus bendrovė tinkamai nurodė ir gamintoją, ir platintoją. Šiuo metu kompanija bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis, pateikė visą tyrimui reikalingą informaciją ir tikisi, kad nepagrįsti kaltinimai greitai bus atmesti“, – rašoma pranešime.

Anot „Profarma“ vadovės, šiuo metu minimi įtarimai, kad bendrovė sutartyje buvo nurodyta kaip greitųjų diagnostinių testų gamintoja, o ne platintoja.

„Siekdami prisidėti prie COVID-19 protrūkio suvaldymo, ypač greitai sukūrėme patikimą testų kokybės vertinimo sistemą laboratorijoje. Ištyrėme rinkoje esančius testų gamintojus ir nustatėme, kad nemažai testų gamintojų, ypač Kinijos, rinkoje prekiavo arba neveikiančiais, arba nepakankamo tikslumo testais“, – pranešime teigė E. Mištinienė.

„Įvertinę įvairių rinkoje esančių testų kokybę per ypač trumpą laiką, Lietuvos vartotojams pasiūlėme, mūsų žiniomis, jautriausius testus už mažiausią kainą. Atsakingos institucijos buvo informuotos, kad testus gamina „Ameda Labordiagnostik GmbH“ bendrovė iš Austrijos, o „Profarma“ tik platintoja, atliekanti ir testų kokybės vertinimą bei išleidimą į rinką“, – tvirtino ji.

Pranešime teigiama, kad  „Profarma“ nėra gamybinė įmonė. Tai – mokslinė-tiriamoji biotechnologinė bendrovė, turinti ir Geros gamybos praktikos (GGP) sertifikatą, atliekanti vaistų išleidimo į rinką kokybės testavimą ir vertinanti rinkai tiekiamų vaistų kokybę.

Anot pranešimo, šiuo metu įmonė negali tęsti veiklos, jos sąskaitos yra areštuotos, taip pat sustabdytas Europos Sąjungos finansavimas.

Bendrovės advokatas Darius Raulušaitis sako, kad sąskaitų areštavimas yra neproporcingas teisėsaugos veiksmas

Teisininkas priduria, kad visuose kituose dokumentuose, tokiuose kaip išleidimo į rinką bei atitikties sertifikatas ar produkto ženklinimas, austrų bendrovė nurodoma kaip testų gamintojas, o „Profarma“ – kaip jų platintojas.

FNTT tyrime įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba viršijus įgaliojimus, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti ir sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį patenkino jos prašymą ir atleido iš viceministrės pareigų.

L. Jaruševičienė penktadienį pareiškė pandemijos įkarštyje priėmusi būtinus sprendimus, tad jos sąžinė rami.

Taip pat įtarimai pareikšti ir Vilniaus miesto tarybos nariui, sutartyje nurodytam kaip bendrovės „Profarma“ atstovui Redui Laukiui

FNTT tiria 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimą.

Iš viso tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Jos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę.

Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija.

Tai žurnalistams pirmadienį patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

„Taip, („Profarma“ – BNS), Lietuvos įmonė. Toliau yra keturios kryptys: tiriamas pats sandėris, pinigai, galbūt kad galėjo būti neteisėtai gauti, tiriamas sukčiavimo atvejis, tiriamas galimas piktnaudžiavimas ir tiriamas galimas pinigų plovimas“, – žurnalistams sakė M. Petrauskas.

Anot jo, kai kuriems įmonės atstovams pareikšti įtarimai.

„Su šia įmone susijusiems asmenims – taip, dalis iš jų buvo ir apklausti, yra ir specialiųjų liudytojų, yra ir įtariamųjų. Šiuo metu yra šeši įtariamieji“, – tvirtino M. Petrauskas.

Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, kaip skelbta, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Klausiamas apie galimus įtarimus laboratorijos atstovams, M. Petrauskas pabrėžė, kad laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė, o kitiems darbuotojams įtarimai, anot jo, kol kas nėra pareikšti.

Jis taip pat nurodė, kad L. Jaruševičienė „kol kas iš pareigūnų vienintelė“, kuriai pareikšti įtarimai.  

„Šiandien buvo apklausoje, buvo jai įteiktas pranešimas apie įtarimą, skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti“, – sakė jis.

FNTT vadovas atkreipė dėmesį, kad ši tarnyba vykdo tyrimą dėl greitųjų testų, tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba – atskirą tyrimą dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdyto reagentų pirkimo. Šiuose tyrimuose, pasak jo, keičiamasi informacija.

Apie FNTT tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Su šia įmone susijusiems asmenims – taip, dalis iš jų buvo ir apklausti, yra ir specialiųjų liudytojų, yra ir įtariamųjų.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie minėtos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

Lėšos, kuriomis „Profarma“ bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.