Pasak jo, protrūkių augimas fiksuotas beveik visos srityse. NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, tokie pokyčiai protrūkių kreivėje vertinami kaip rimti pavojaus signalai.

„Kalendorinę vasarą užbaigiame tikrai ne tokiomis tendencijomis, kokių visiems norėtųsi. Esame sudėtingoje epidemiologinėje situacijoje. Ruduo nebus lengvas, bet žinome, kad gyventi greta viruso įmanoma, tik tam reikės visų susitelkimo, atidumo ir kantrybės“, – sakė D. Razmuvienė.

Didžiausias augimas – pramonės įmonėse

Nors daugiausia aktyvių COVID-19 ligos protrūkių 34-ąją metų savaitę registruota gamybos sektoriuje, jų augimas, praėjusią savaitę siekęs 27 proc., nebuvo toks svarus, kaip laikotarpiais prieš tai.

Praėjusią savaitę gamybos įmonėse registruoti 28 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai prieš savaitę jų registruoti 22.

Tuo metu, maisto pramonės įmonėse praėjusią savaitę fiksuota dvigubai daugiau protrūkių, palyginti su laikotarpiu prieš tai. Iš viso šiame sektoriuje registruota 17 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, prieš savaitę jų buvo aštuoni.

Aktyvių COVID-19 protrūkių augimas praėjusią savaitę registruotas ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Specialistai praėjusios savaitės pabaigoje stebėjo atitinkamai 17 ir septynis aktyvius koronavirusinės infekcijos protrūkius.

Nežymus COVID-19 ligos protrūkių prieaugis praėjusią savaitę registruotas statybų sektoriaus įmonėse, taip pat vaikų vasaros stovyklose. Be to, registruotas naujas protrūkis siuvimo įmonėje, kuris yra pirmasis po daugiau nei devynių savaičių ramaus laikotarpio.

Prekybos versle pastarąją savaitę fiksuoti šeši aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kaip ir savaitę prieš tai.

Lietuvoje išplitusiai delta atmainai būdingi tokie simptomai, kuriuos lengva supainioti su peršalimo ligų simptomais.

34-ąją metų savaitę dvejose srityse – logistikos ir transporto sektoriaus įmonėse bei ugdymo įstaigose – registruota mažiau aktyvių protrūkių nei prieš savaitę, atitinkamai – du ir 12 protrūkių.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 128 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, 33-ąją savaitę – 105 protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Sunkumų kelia peršalimo ligos

Pasak specialistų, ruduo, kai vasaros orus keičia vėsesni, drėgnesni, žvarbesni orai, dėl kurių padaugėja peršalimo ligų, taip pat atneš papildomų sunkumų.

D. Razmuvienė ragino dėl to būti atidesniems savo ir aplinkinių sveikatai.

„Žinome, kad Lietuvoje išplitusiai delta atmainai būdingi tokie simptomai, kuriuos lengva supainioti su peršalimo ligų simptomais. Neabejotinai, peršalusių, vyraujant tokiems temperatūrų svyravimams, taip pat padaugės. Tad tam, kad neturėtume didesnių bėdų, kad protrūkių kreivėje matytume stabilizavimosi ženklus, negalima ranka numoti net į menkiausius simptomus. Juos pajutus, būtina likti namuose, atlikti tyrimą koronavirusinei infekcijai nustatyti, taip apsaugant save, artimuosius, kolegas“, – tvirtino D. Razmuvienė.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 654 tūkst. 388 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 500 tūkst. 857. Skiepytis gali 12 metų ir vyresni asmenys.

Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje fiksuota aštuoniolika aktyvių protrūkių, kai prieš mėnesį – birželio pradžioje – tokių protrūkių skaičius Lietuvoje buvo daugiau nei aštuoniolika kartų didesnis – 331 protrūkis. 

Pasak NVSC, tendencijos protrūkių kreivėje yra geresnės, nei buvo galima tikėtis, tačiau delta atmainos atvejai gerėjančia epidemiologine situacija verčia džiaugtis su atsarga.

„Vakcinacija lėmė, kad šiandien galime kalbėti apie keliasdešimties naujų atvejų paros vidurkį per pastarąją savaitę ir svariai sumenkusį protrūkių skaičių. Vis dėlto, įvertinus situaciją dėl delta atmainos, kuri yra greičiau perduodama, būtina spartinti vakcinaciją, kad kuo daugiau žmonių įgytų imunitetą. Moksliniai duomenys jau įrodo, kad vakcina veiksminga prieš Delta atmainą“, – teigia centro epidemiologai.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje registruoti 23 Delta atmainos, priskiriamos prie susirūpinimą keliančių atmainų, atvejai. Jie registruoti Vilniaus, Utenos, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Dvejose apskrityse – Vilniaus ir Utenos – stebimas vidinis šios atmainos plitimas, kai užsikrėtę asmenys nurodo nesilankę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais žmonėmis.

Daugumoje sektorių protrūkių mažėjo

Per savaitę Lietuvoje protrūkių, registruotų gamybos įmonėse,  sumažėjo nuo dešimties iki dviejų. Taip pat nuo keturių iki dviejų sumažėjo protrūkių prekybos sektoriaus įmonėse. Mažėjo ir protrūkių, registruotų maisto pramonės, statybų sektoriuose.

Gydymo įstaigose,  logistikose sektoriuose registruotų protrūkių skaičius praėjusią savaitę nepasikeitė, atitinkamai registruoti trys ir vienas aktyvūs protrūkiai, kaip ir savaitę prieš tai.

Koronavirusinės infekcijos protrūkių žemėlapyje, praėjusios savaitės pabaigos duomenimis, nebeliko aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kurie būtų registruoti siuvimo, baldų gamybos ir prekybos, įmonėse, taip pat paslaugų sektoriuje.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 18 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, savaitę prieš tai – 46, anksčiau – 88.

Protrūkis – tai du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

„NVSC Kauno departamentas rekomendavo Kauno savivaldybei stabdyti pradinių klasių ugdymo procesą dviem savaitėms, sugrįžtant į nuotolinį mokymą“, – rašoma centro pranešime.

NVSC duomenimis, šios savaitės pradžioje Kauno mieste net 14-oje ugdymo įstaigų užfiksuoti aktyvūs protrūkiai. COVID-19 atvejai nustatyti 10-tyje pagrindinių ir keturiose pradinėse mokyklose. 

Iš viso užregistruoti 68 COVID-19 ligos atvejai, susirgo 66 vaikai ir du pedagogai.

Kauno mieste net 58-iose mokyklose iš 80-ties vyksta aktyvus pagal pradinio ugdymo programą ugdomų mokinių savanoriškas profilaktinis kaupinių tyrimo metodu testavimas tam, kad ugdymo procesą galima būtų vykdyti kontaktiniu būdu.

Kitose apskrities savivaldybėse savanoriškame mokinių testavime dalyvauja po keletą ugdymo įstaigų. Beveik visos savivaldybės yra atsisakiusios 5-11 klasių mokinių testavimo ir yra nusprendusios užbaigti šiuos mokslo metus nuotoliniu būdu.

Gegužės 12 dienos duomenimis, Kauno mieste naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų pasiekė 801 atvejį, tuo tarpu ankstesnės savaitės pradžioje jis sudarė 644 atvejus.

Pasak NVSC, Kauno apskričiai priklausančiose savivaldybėse matyti sergamumo COVID-19 liga padidėjimo tendencija. Čia protrūkiai daugiausiai fiksuojami įvairiose prekybos ir paslaugų įmonėse, organizacijose, visgi didžioji dalis protrūkių kyla šeimose.

Sprendimai bus priimami penktadienį

Dėl tolesnio pradinukų ugdymo Kaune bus sprendžiama penktadienį, gavus naujausius kaupinių tyrimų rezultatus, BNS sakė savivaldybės atstovė.

„Ši savaitė mums yra trečioji atliekant kaupinius. Tai nuo rytojaus rezultatų priklausys mūsų sprendimai, nes jau bus visose mokyklose atlikti trečiojo karto kaupiniai, ir tada matysime, ar yra mažėjimas, ar yra stabili situacija, ar yra didėjimas“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Pasak jos, NVSC rekomendacija savivaldybei nėra naujiena, nes dėl jos į centrą kreipėsi pati savivaldybė, matydama prastesnius ankstesnio tyrimo rezultatus.

Savivaldybės atstovės teigimu, Kaunas yra vienintelis miestas, kur pradinukai mokomi klasėse, o tai lėmė ir nustatytų atvejų kaupiniuose kiekį.

Pirmojo testavimo metu iš 1,7 tūkst. kaupinių 52 buvo teigiami, antrąją, ištyrus per 1,9 tūkst. kaupinių, nustatyti 42 teigiami.

„Tai nuo šios savaitės rezultatų labai priklausys, kokie bus sprendimai“, – sakė E. Andriuškienė.

Pasak jos, pirminiai šios savaitės rezultatai kol kas nuteikia teigiamai, tačiau jie gauti dar ne iš visų mokyklų.

A. Andriuškienės teigimu, priklausomai nuo to, ar bus matomas ženklus pagerėjimas, ar kitos tendencijos, gali būti tiek pasilikta prie esamos tvarkos, tiek imamasi įvairių kitų išeičių.

Su mokyklomis esame aptarę kelis scenarijus – tiek dalinį nuotolinį, tiek visišką nuotolinį, tiek srautų išskirstymą, tiek tam tikrų klasių išleidimą į nuotolį.

Jos manymu, visiškas perėjimas į nuotolinį ugdymą yra mažai tikėtinas, nes Kaunas nėra blogiausioje padėtyje.

„Su mokyklomis esame aptarę kelis scenarijus – tiek dalinį nuotolinį, tiek visišką nuotolinį, tiek srautų išskirstymą, tiek tam tikrų klasių išleidimą į nuotolį – visokius variantus esame apkalbėję. Bendruomenė žino, kad turi kalbėtis su tėveliais, juos nuteikti, kad tokia situacija gali būti“, – kalbėjo viena iš savivaldybės administracijos vadovių.

Anot jos, paliekant moksleivius klasėse ir juos toliau testuojant, galima užtikrinti didesnę viruso plitimo kontrolę.

Savo sprendimus savivaldybė derina su NVSC, o jų rekomendacija dviem savaitėms stabdyti kontaktinį ugdymą būtų būtina, jeigu paaiškėtų, kad reikia tokių priemonių imtis.

Sergamumas augo ir kitose apskrityse

Sergamumo rodikliai, pasak NVSC, augo ir Šiaulių bei Klaipėdos apskrityse. 

Gegužės pradžioje daugelyje Klaipėdos apskrities savivaldybių 14 dienų sergamumo rodiklis viršijo 200 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą ir toliau sparčiai didėja. Didžiausias sergamumas Klaipėdos apskrityje fiksuojamas Skuodo rajone, jis auga ir Kretingos rajone, Palangoje, Neringoje.

Klaipėdos mieste per dvi savaites sergamumo rodiklis išaugo nuo 188 atvejų iki 247 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Palankiausia situacija kol kas Klaipėdos rajone, kur sergamumas jau keletą savaičių mažėja.

Atliekami epidemiologiniai  tyrimai atskleidžia, kad Klaipėdos regione padaugėjo protrūkių  įmonėse, pagrindinio ugdymo įstaigose, fiksuojami protrūkiai ir kultūros įstaigose. Ugdymo įstaigose protrūkių skaičius Klaipėdos apskrityje nėra išaugęs – registruoti penki protrūkiai, tačiau daugėja atvejų, kai po kontakto su sergančiuoju ugdymo įstaigoje izoliuojama visa grupė ar klasė vaikų. Taip pat pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kurie susiję su neformaliojo ugdymo veikla, sporto būreliais.

Nustatoma nemažai įvežtinių atvejų, dažniausiai liga diagnozuota atvykusiems iš Egipto, Vokietijos, Norvegijos, Švedijos.

Šiaulių apskrityje sergamumas aukščiausias Akmenės rajone. Šiaulių mieste sergamumo rodiklis išaugo nuo gegužės 4 dieną užfiksuotų 352  iki 412 atv. 100 tūkst. gyventojų. Jis taip pat augo Radviliškio, Kelmės bei Šiaulių rajonuose. Mažiausias sergamumo lygis, neviršijantis 200 atv. 100 tūkst. gyventojų, Šiaulių apskrityje išlieka Joniškio rajone.

Protrūkių skaičius apskrityje gegužės mėnesį išaugo dvigubai – šiuo metu užfiksuoti 42. Protrūkiai kilo įvairiose gamybos įmonėse, maisto pramonės, paslaugas teikiančiose įmonėse. Per pastarąją savaitę daugėja židinių ir protrūkių ugdymo įstaigose.

„Didžiausias išplitimas Vilniaus rajone, apie 15 atvejų, o kitur – Elektrėnai, Širvintos, Molėtai, Trakai. Čia dar nėra tokia problema šiuo metu, kadangi šie ūkiai laiko paukščius savo reikmėms, nepatenka į prekybą nei paukštiena, nei kiaušiniai, nei paukščiai, viskas lieka ūkyje. Pagal Europos reglamentavimą mums kol kas apribojimų netaiko“, – žurnalistams antradienį sakė D. Remeika.

Pasak jo, VMVT informavo Europos Komisiją, kad plitimas yra valdomas.

„Tačiau didžiausia problema, jei virusas persimestų į komercinį ūkį, kuris didesnis ir tiekia produktus į rinką. Kol kas to nėra, situacija kontroliuojama. Susitikome su paukštininkų asociacija ir įspėjome dėl saugos stiprinimo“, – sakė D. Remeika.

D. Remeika teigė, kad situacija dėl paukščių gripo Europoje kelia nerimą. Anot jo, Lenkijoje šiuo metu yra 260 protrūkių, sunaikinta per 8 mln. naminių paukščių, Europoje – jau daugiau kaip 16 mln.

„Lietuvoje šiandien yra 18 protrūkių, 427 paukščiai sunaikinti, dar yra 5 protrūkiai yra tiriami, bet greičiausiai taip pat bus nustatytas paukščių gripo virusas, tai iš viso 500 paukščių bus sunaikinta. Čia smulkmena, palyginti su pasekmėmis – potencialiai gresiančiais apribojimais Lietuvos ūkiams ir paukštienos perdirbimo pramonei, ypatingai eksporto atveju, jeigu mes šios situacijos nesuvaldysime“, – įspėjo D. Remeika.

VMVT vadovas prašė atsiliepti paukščių laikytojus, kurie pirko paukščius balandžio 17–18 dienomis Rudaminos, Maišiagalos, Lentvario turgavietėse.

„Dalis laikytojų pranešė apie kritusius paukščius, tarnybos pareigūnai, dirbdami kiaurą parą, paėmė mėginius, ištyrė, nustatė, įvedė apribojimus, nes nustačius protrūkį ūkyje visi paukščiai krenta labai greitai, praktiškai 100 proc. mirštamumas“, – sakė D. Remeika.  

„Sustiprinome turgaviečių, prekiautojų kontrolę, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai atsiliepė į ministro ir mūsų raginimą prisijungti prie kontrolės pasienyje, ypač su Lenkija. Pareigūnai atkreips dėmesį į tuos asmenis, kurie veža gyvus paukščius“, – sakė D. Remeika.

Pasak D. Remeikos, paukščių gripą išplatino vienas prekeivis, kuris prekiavo įvardytose turgavietėse.

Nurodoma, kad penktadienį buvo gauti pirmieji paukščių laikytojų pranešimai apie staiga pradėjusius gaišti laikomus paukščius. Pirkėjai VMVT specialistus informavo, kad staiga gaišti pradėjo tiek praėjusią savaitę įsigyti, tiek ir anksčiau laikyti kartu su naujai įsigytais naminiai paukščiai.

VMVT inspektoriams atliekant epizootinius tyrimus, pirminiais duomenimis, nustatyta, kad paukščiai buvo įsigyti iš nelegalių pardavėjų Maišiagaloje, Rudaminoje ar Lentvaryje, kurie nebuvo įregistravę savo veiklos, neturėjo paukščių įsigijimą ir kilmę patvirtinančių dokumentų. VMVT jau identifikavo keletą tokių pardavėjų, jiems bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

„Paukščių laikymo vietoje nustačius paukščių gripo virusą, visi likę gyvi paukščiai saugiai sunaikinti ir utilizuoti, kad liga neplistų. Taip pat viruso paveiktuose ūkiuose paukščių laikymo patalpos valomos ir dezinfekuojamos, imamasi visų reikiamų priemonių, kad virusas nebūtų išplatintas į kitas paukščių laikymo vietas“, – teigia tarnyba.

Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, neatsakingas kai kurių paukščių pardavėjų elgesys šiuo laiku, kai Europos šalyse kas dieną daugėja nustatomų didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų, kelia nerimą.

„Maža to, vežėjai iš padidinto pavojaus zonų neteisėtu būdu įveždami paukščius į Lietuvą juos gabena be jokių dokumentų ir sąmoningai prekiauti pasirenka mažiau viešas, nuošalias vietas, nedidelių miestelių turgaviečių prieigas, atvyksta pas pirkėjus pagal išankstinius skambučius“, – sako D. Remeika.

Balandžio 24 dieną VMVT direktoriaus įsakymu buvo sugriežtinta prekybos gyvais paukščiais vietų kontrolė. Visą savaitgalį Vilniaus apskrityje inspektoriai tikrino turgavietes ir jų prieigas bei prekybos aikšteles, kuriose galimai gali būti vykdoma prekyba gyvais paukščiais. Pažeidimų nustatyta Rudaminos turgavietės prieigose, kur neleistiną prekybą gyvais paukščiais – vištomis ir putpelėmis vykdė leidimų tokiai veiklai neturintys prekiautojai, jiems bus taikomos administracinės sankcijos. Be to, dar vieną prekiautoją vištomis, neturėjusį paukščių įsigijimo dokumentų bei reikiamų leidimų, VMVT pareigūnai nustatė tikrindami Širvintų turgavietę.

Patikrinimai savaitgalio dienomis buvo atliekami ir Vilniaus „Kalvarijos komunalininkas“ priklausančioje turgavietėje, tikrinimo metu nustatyta, kad šioje vietoje naminiais paukščiais prekiavo šeši asmenys, iš kurių trys neturėjo veterinarinio patvirtinimo. Dar 7 asmenys prekiavo karveliniais paukščiais ir taip pat nepateikė inspektoriams reikiamų dokumentų, vienas asmuo karveliais prekiavo už turgavietės teritorijos. Netikėti patikrinimai vykdyti ir Panevėžio, Tauragės, Šalčininkų rajonų savivaldybėse, prekyba gyvais paukščiais šiose vietose nevyko.

Taip pat beveik penktadaliu padaugėjo užsikrėtimų gamybos sektoriuje.

„Protrūkių žemėlapyje matome, kad dvejose srityse – gamybos ir prekybos – aktyvių protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, išaugo. Tokius rodiklius siejame su darbuotojų grįžimu į darbo vietas, apskritai didėjančiu žmonių mobilumu“, – sakė  gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

NVSC duomenimis, praėjusios savaitės pabaigoje gamybos bei prekybos srityse atitinkamai fiksuoti 53 (savaitę prieš – 45) ir 42 (savaitę prieš – 33) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Taip pat daugiau aktyvių židinių praėjusios savaitės pabaigoje, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, registruota paslaugas teikiančiose įmonėse – 18 protrūkių (prieš savaitę – 10).

Anot D. Razmuvienės, duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje svari išlieka užsikrėtimų šeimose dalis – trečdalis užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, kad susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 360 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, ankstesnę savaitę jų buvo 310.

Statistikos departamento duomenimis, statistiškai šiuo metu serga 13 tūkst. 780 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 58 tūkst. 104.

Kaip BNS teigė gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, per kovą šeimose registruota 34 proc. visų užsikrėtimų, o darbovietėse – 16 proc. visų užsikrėtimų.

„Palyginus su sausio ir vasario mėnesio epidemiologinės diagnostikos rezultatais, matyti, jog užsikrėtimų šeimose registruojama daugiau. Sausį tokių buvo 29 procentai, o vasarį – 31 procentas“, – aiškino NVSC atstovė.

„Tuo metu skaičius atvejų, kai užsikrėtimai registruoti darbovietėse, lyginant su pastaraisiais dviem mėnesiais, taip pat yra padidėjęs. Sausį jis sudarė 15 procentų užsikrėtimų, vasarį – 13,5 procento“, – sakė ji.

Anot D. Razmuvienės, pastaruosius mėnesius mažėja užsikrėtimų gydymo, slaugos įstaigose.

„Pavyzdžiui, sausį socialinės globos įstaigose užsikrėtė 5,5 proc. asmenų, kovą – 0,1 proc. Vertintina, kad tai – sėkmingos medikų, slaugos įstaigų darbuotojų bei jų gyventojų vakcinacijos rezultatas“, – sakė gydytoja.

Jos teigimu, šiuo metu epidemiologų akiratyje yra atsidūrusios ugdymo įstaigos, kuriose užsikrėtimų skaičius kovo mėnesį, palyginus su laikotarpiais prieš tai, augo.

Kaip nurodo NVSC, kovą darželiuose užsikrėtė 1,8 proc., o vasarį ir sausį atitinkamai – 1,4 proc. ir 0,7 proc. žmonių.

Daugiau nei trečdalio atvejų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos

D. Razmuvienės teigimu, sausį ir vasarį maždaug 44 proc. atvejų užsikrėtimo aplinkybės buvo nežinomos. Kovo mėnesį šis skaičius siekė 41 procentą.

„Šis rodiklis pastaruosius kelis mėnesius išlieka panašus. (...) Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog šie atvejai nėra ištirti. Epidemiologinės diagnostikos tyrimo tikslas nėra tik nustatyti asmens užsikrėtimo aplinkybes. Nemažiau svarbu kaip įmanoma greičiau nustatyti sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusius asmenis, juos izoliuoti ir registruoti tyrimo atlikimui, taip sustabdant tolimesnį viruso plitimą“, – sakė ji.

Epidemiologės teigimu, dalis žmonių išties nežino, kur galėjo užsikrėsti, tačiau yra ir tokių, kurie informaciją slepia.

Kita priežastis – žmonių nenoras to padaryti, nes galimai tai susiję su vienų ar kitų karantino režimo sąlygų nesilaikymu, už ką žmogui, įvardijus, gresia atsakomybė.

„Žmonės negali įvardinti tikslaus infekcijos šaltinio, nes išties neįtaria, kur galėjo užsikrėsti ir prie to neabejotinai prisideda šiuo metu augantis žmonių mobilumas, kai jie lankosi įvairiose vietose, kur vyksta kontaktas su kitais žmonėmis. Kita priežastis – žmonių nenoras to padaryti, nes galimai tai susiję su vienų ar kitų karantino režimo sąlygų nesilaikymu, už ką žmogui, įvardijus, gresia atsakomybė“, – sakė gydytoja.

Pasak jos, nežinomas užsikrėtimo aplinkybes gali lemti ir tai, jog šalyje plinta britiškoji viruso atmaina.

„Ji, remiantis moksliniais duomenimis, plinta žymiai greičiau. Tai reiškia, kad gali užtekti ir labai trumpo kontakto, kad infekcija būtų perduoda. Dėl to žmogus gali vertinti, kad jo kontaktas galimai buvo labai trumpas ir įprastai būtų vertintinas kaip maža rizika, bet žmogus suserga“, – sakė D. Razmuvienė.

„O jei dėl padidėjusio mobilumo kontaktų yra daugiau, beveik neįmanoma operatyviai atsekti to kontakto, kurio metu žmogus ir užsikrėtė“, – pridūrė ji.

Epidemiologės teigimu, nežinančiųjų, kur užsikrėtė, skaičiaus didėjimas stebimas nuo spalio mėnesio pabaigos.

„Neatmetama prielaida, kad tai taip pat galėjo būti susiję su gruodį Didžiojoje Britanijoje nustatyta naująja atmaina. Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą tokių atvejų registruota apie 18 proc., rugpjūtį ir rugsėjį – 19 procentų“, – aiškino ji.

Daugiausia židinių – ugdymo įstaigose

D. Razmuvienė sako, kad šiuo metu šalyje fiksuojama daugiau nei 300 aktyvių židinių, kai prieš savaitę jų buvo apie 270.

„Augimas siejamas su karantino sąlygų atlaisvinimu, tam tikrų sektorių, kurie iki tol negalėjo dirbti, atvėrimu“, – aiškino epidemiologė.

Pasak jos, šiuo metu daugiausia aktyvių protrūkių registruota ugdymo įstaigose, tarp kurių dominuoja ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

„Kalbant apie verslą, tokių sričių, kurios šiuo metu gali veikti ir jose nebūtų registruota protrūkių, nėra. Daugiausia aktyvių protrūkių registruota gamybos, prekybos, statybų sektoriuose, taip pat protrūkių registruota ir transporto bei logistikos įmonėse“, – sakė epidemiologė.

Tuo metu, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose, kuriuose prieš kelias savaites registruoti žymūs protrūkiai, šiuo metu stebimas jų sumažėjimas“, – pridūrė ji.

Anot jos, kaip ir praėjusiais mėnesiais didelės rizikos sąlytį turėjusieji testuojasi vangiai – išsitiria tik kas trečias žmogus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu izoliacijoje yra apie 15 tūkst. didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų.

Naujas protrūkis praėjusią parą nustatytas Klaipėdos regos ugdymo centre, kur koronaviruso infekcija patvirtinta keturiems darbuotojams ir trims ugdytiniams.

Tęsiasi protrūkis Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“. COVID-19 liga patvirtinta darželio ugdytiniui. Su protrūkiu iš viso siejami devyni atvejai – susirgo aštuoni darbuotojai ir vienas ugdytinis.

Dar vienas naujas protrūkis siejamas su siuvimo įmone, įsikūrusia Alytaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta dviem asmenims, iš kurių vienas antrinis atvejis patvirtintas šeimoje.

Registruotas vienas naujas atvejis (antrinis šeimoje), susijęs su protrūkiu bendrovėje „Vitameda“. Iš viso su protrūkiu siejama 13 atvejų, iš jų trys antriniai šeimose.

Medienos apdirbimo įmonėje Telšių apskrityje „Memelio medis“ toliau registruojami susirgimai. Patvirtinti du COVID-19 ligos atvejai. Iš viso su šiuo protrūkiu siejama 20 atvejų – 16 pirminių ir keturi antriniai šeimose.

Telšių lopšelyje-darželyje „Mastis“ patvirtintas vienas COVID-19 ligos atvejis ir vienas antrinis atvejis, susijęs su šiuo protrūkiu. Iš viso registruoti trys pirminiai atvejai ir vienas antrinis.

Konditerijos gamyba užsiimančioje sostinės įmonėje „Mažoji ragainė“ šiuo metu patvirtinta 14 atvejų, iš kurių du yra antriniai atvejai.

Vilniuje įsikūrusioje baldų gamyba ir prekyba užsiimančioje įmonėje šiuo metu yra iš viso patvirtinta 20 atvejų. Iš jų septyni atvejai yra antriniai.

Su Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolyno protrūkiu siejami keturi atvejai.

Drabužių siuvimu ir gamyba užsiimančioje įmonėje, įsikūrusioje Švenčionių rajone, patvirtinti penki atvejai, iš kurių du yra antriniai.

Su prekybos įmonės padaliniu, įsikūrusiu Švenčionių rajone, šiuo metu yra siejami keturi atvejai, iš kurių vienas yra antrinis.

Švenčionėlių lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ patvirtinti trys atvejai, iš kurių vienas yra antrinis.

Statybos įmonėje, įsikūrusioje Kupiškyje, iš viso siejama 10 atvejų. Susirgo aštuoni darbuotojai ir patvirtinti du antriniai atvejai.

Su vandens tiekimo įmone, įsikūrusioje Kupiškyje, siejami keturi atvejai darbuotojams.

Iš viso su protrūkiu Biržuose įsikūrusioje kepykloje siejami penki atvejai.

Šiaulių sporto gimnazijoje per pastarąją savaitę užregistruoti keturi COVID-19 atvejai. Atvejai nustatyti futbolo komandų nariams. Komandų didelės rizikos sąlytį turėję asmenys izoliuoti, organizuojami profilaktiniai tyrimai.

Taksi paslaugas teikiančios įmonės, įsikūrusios Utenoje, protrūkyje praėjusią parą užregistruoti du COVID-19 ligos atvejai.

Su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatu siejami du COVID-19 atvejai.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 35.

Per praėjusią parą izoliuota 1090 didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 63 tūkst. 601 asmuo.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 53.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad šie asmenys epidemiologinės diagnostikos metu įvardija įvairias vietas, t. y. parduotuves, degalines, plovyklas, kur lankėsi, tačiau nurodo, jog kontakto laikas trumpas, o kitų asmenų užsikrėtimo atvejai tose vietose nėra registruoti.

NVSC ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 201 tūkst. 799 žmonės.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3321 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6661 mirtis.