"Vaikinai vartoja alkoholį vieni ar su draugais, o merginos dažniau išgeria su tėvais. Lietuvoje tai – opi problema, tad turime padėti paaugliams, jų tėvams ir mokytojams", – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, socialinių mokslų daktarė Giedrė Misiūnienė.
Psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos ir elgesio sutrikimų. Šių medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės medžiagos (neteisėtai vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos – narkotikai), bet ir alkoholis, nikotinas, raminamieji, migdomieji vaistai.
Nepopuliarūs tarp bendraamžių paaugliai, kuriems labai svarbi jų reputacija, buvo linkę PAM vartoti dažniau, taip pat dažniau šias medžiagas vartodavo su kitais paaugliais.
– Ką rodo tyrimai, kaip keičiasi PAM vartojimas tarp paauglių?
– Naujausi mokslininkų tyrimų rezultatai apie PAM vartojimą ir COVID-19 pandemiją rodo, kad paaugliai dažniau vartoja alkoholį pandemijos metu nei prieš pandemiją. Vaikinai dažniau vartoja alkoholį nei merginos (vieni, su draugais, vaizdo transliacijų metu), tačiau merginos dažniau vartoja alkoholį su tėvais. Populiaresni paaugliai yra labiau linkę vartoti PAM būdami vieni. Nepopuliarūs tarp bendraamžių paaugliai, kuriems labai svarbi jų reputacija, buvo linkę PAM vartoti dažniau, taip pat dažniau šias medžiagas vartodavo su kitais paaugliais. Vieni PAM vartoja dažniau tie paaugliai, kurie jaučia didesnį nerimą dėl COVID-19, kuriems labiau pasireiškia depresijos simptomų. Remiantis šiais duomenimis, svarbu nepraleisti psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali slypėti už PAM vartojimo.
"European Drug Report 2020" raporte apskaičiuota, kad maždaug 96 mln. (t.y. apie 29 proc.) Europos suaugusiųjų (15–64 metų) ES nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotikų.
Giedrė Misiūnienė. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikų psichikos būklė itin prasta. Remiantis UNICEF ataskaitos duomenimis (2019) apie vaikų gerovę skirtingose šalyse, Lietuva pirmauja pagal paauglių savižudybių skaičių. Šiandien, kai daugelis paauglių mokosi iš namų, tėvai yra pirmieji, kurie gali atpažinti, ar jų vaikas patiria nerimą, stresą, ar pradeda vartoti PAM.
– Kokias PAM paaugliai vartoja?
– Tendencijas prieš pandemiją galima matyti iš Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD, 2019). Jo rezultatai rodo, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojančių alkoholį 15–16 metų mokinių. Nuo 2003 m. Lietuvoje pasiekto piko nuosekliai mažėjo įprastines cigaretes rūkančių paauglių.
Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Lietuvoje kas penktas (kitaip tariant, 20 proc.) ESPAD tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui, dažniau merginos. ESPAD šalių vidurkis yra tik 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą vartojo 23 proc. ir 22 proc. paauglių.
Vis didesnį rūpestį kelia kitos psichoaktyviosios medžiagos. Lietuvoje 5,6 proc. ESPAD tyrimo dalyvių nurodė, kad vartojo naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, 4,3 proc. – sintetinius kanabinoidus, 0,9 proc. – sintetinius katinonus (stimuliantai, imituojantys kokaino, amfetamino ar metamfetamino poveikį, – red. past.). ESPAD šalių vidurkiai atitinkamai: 3,4 proc., 3,1 proc. ir 1,1 proc. Kaimyninių šalių duomenys panašūs į Lietuvos, tik kiek didesni: Estijoje naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rodmuo – 6,6 proc., Latvijoje – 6,4 proc., Lenkijoje – 5,9 proc.
Nuolatinis naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimas rinkoje ir prieinamumas paaugliams sukelia poreikį jas išbandyti. Šiandien ypač sparčiai daugėja naujų medžiagų, imituojančių seniai žinomus narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Nelegalioje rinkoje šiandien įsigiję ekstazio, jūs negalite žinoti, ar tai tikrai ekstazis, kiek ir kokios veikliosios medžiagos apskritai yra jūsų tabletėje, kokių dar medžiagų į ją pridėta. Šiandien nei pirkėjas, nei pardavėjas nežino, ką parduoda ir perka. Atliekant testavimą muzikos renginiuose, 99 proc. tablečių, parduodamų kaip ekstazis, aptinkama sintetinių katinonų ir kitų net nenustatytų medžiagų. Daugėja naujų pirmą kartą sutinkamų medžiagų. Neaišku, kur ir kokios medžiagos veikia, jos neturi įprasto pavadinimo – tiesiog trys raidės, trys skaičiai, ir viskas.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPS) kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (jaunimas jas dažnai vadina angliškai – "legal highs" ar "designer drugs"), parduodami per internetinę prekybą arba specializuotose parduotuvėse. Šios medžiagos dažniausiai įsigyjamos internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodamos kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės (odos valikliai), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas vartoti žmonėms.
Nelegalioje rinkoje šiandien įsigiję ekstazio, jūs negalite žinoti, ar tai tikrai ekstazis, kiek ir kokios veikliosios medžiagos apskritai yra jūsų tabletėje, ir kokių medžiagų į ją pridėta dar.
Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, "markutės", suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz., arabinis dusūnas (khat), kratom, svaigusis pipiras (kava-kava, piper methysticum), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum), ir sintetinės medžiagos (pvz., 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas), ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA).
Europoje didžiausią rinkos dalį vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių ir tokių žinomų medžiagų kaip kokainas ir amfetaminas stimuliuojamąjį poveikį.
– Naujos PAM pakeičia senas?
– Jos nepakeičia senų, jos prisijungia prie senų. Naujos medžiagos naudojamos, nes jos pigesnės, stipresnės, gali veikti ilgiau. Mišrios medžiagos gali turėti ir stimuliuojamąjį, ir kartu slopinamąjį poveikį. Jų poveikis sveikatai, psichikai neištyrinėtas. Gali būti pasiruošęs kautis, o po kelių minučių gali pradėti retėti širdies dažnis, gali užmigti. Anksčiau buvo šešios pagrindinės PAM, kada pagal simptomus ir testus galėjai atpažinti, ką vaikas pavartojo, dabar šis skaičius yra išaugęs iki 790 ar daugiau medžiagų.
Prisimenant manekenės Dovilės Didžiūnaitytės istoriją – ten buvo vartojamas GHB, dar žinomas kaip oksikas, mėlynasis nitro, prievartavimo narkotikas, kuris gali slopinti, atpalaiduoti, gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, traukulius, nevalingus judesius, slopinti kvėpavimą. Tai reali grėsmė gyvybei. Komplikacijos gali būti negrįžtamos. Lietuvoje taboro nebėra, tačiau PAM cirkuliuoja. Dalis medžiagų perkama iš pažįstamų, dalis – atsisiunčiama. Atvažiuojančios įtarimų keliančios mašinos – jau mitas, taip buvo prieš 20 metų, kai dirbau mokykloje. Dabar prekyba šiomis medžiagomis persikėlė į socialines medijas.
Taip pat atkreipkite dėmesį į vartojamus vaistus, kaip dažnai ir kada juos vartoja paaugliai, ypač mergaitės. Amerikoje kasdien 142 PAM perdozavimai baigiasi mirtimi. Tai daugiau nei žuvusiųjų per susišaudymus ar eismo įvykius. Legalioje rinkoje atsiranda naujų sintetinių raminamųjų vaistų, papildų, arbatų ir pan. Įguskime skaityti etiketėse koduotas sudėtis. Labai svarbu veikliąsias medžiagas atpažinti ir naudoti tik gydytojui paskyrus.
– Kodėl vaikus, paauglius traukia psichoaktyviosios medžiagos?
– Visada yra priežastis, kodėl vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Kartais vaikas žino priežastis, kartais nežino. Padėti jam išsiaiškinti yra mūsų darbas, – yra sakęs gydytojas psichiatras Kristeris Moströmas. – Mokslininkai konstatuoja, kad yra tokių rizikos veiksnių, kaip genetinis pažeidžiamumas, prenatalinis alkoholio ar kitų narkotikų poveikis, tėvų priežiūros ar stebėjimo stoka, sveiko emocinio ryšio su tėvais stoka, narkotikus vartojantys bendraamžiai, psichikos ligos ar nerimo ir nuotaikos sutrikimai. Kiti veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį renkantis psichoaktyviąsias medžiagas. Konsultacijose jaunuoliai, kalbėdami apie vartoti paskatinusius motyvus, įvardija, kad pabandė smalsumo vedami, norėdami pritapti naujose kompanijose, susibūrimuose, festivaliuose, maloniems pojūčiams sukelti, savijautai pagerinti. Išvardytos rizikos labai individualizuotai paveikia, ir tu negali žinoti, ar tavo pirmas kartas bus paskutinis, ar tai sukels priklausomybę, kaip sureaguos tavo smegenys į vartojamą medžiagą.
Į mūsų skyrių atvažiuoja daug vaikų, paauglių po patirtos komos. Organizmas taip sureaguoja, taip nuo PAM ginasi, kad perdozavus neretai ištinka koma. Tuomet jie vežami į krizių centrą arba į ligoninės stacionarą. O kai šiek tiek atsigauna, važiuoja į reabilitaciją. Važiuodami į reabilitaciją, jie turėtų norėti atsikratyti to žalingo įpročio, kuris organizmą privedė prie tokios situacijos. Nemanyti, kad, ai, aš čia šiek tiek pabandžiau, paišdykavau – nieko tokio. Jie jau turi suprasti, kad nebegali susitvarkyti su ta problema, kad juos PAM traukia, jie patys savo jėgomis nebegali nustoti vartoti.
– Ką daryti, kad vaikai, paaugliai nepradėtų tokių medžiagų vartoti?
– Mes, suaugusieji, turėtume mokyti vaikus pasakyti ne. Tačiau, jei vaikas jau pradėjo vartoti PAM, užmerkti akių negalima. Kartais pagalbos kreiptis delsiama – tiesiog pasimetama, puolama į paniką. Pradedama dar intensyviau kištis į vaiko asmeninę erdvę, prasideda manipuliacija remiantis kaltės jausmu, savarankiškumo varžymas.
Visų vaikų situacijos labai skirtingos, nes mes visi labai skirtingi. Bet yra tam tikri principai, kurie tiesiogiai susiję su vaiko sėkme. Tai vaiko fizinė gerovė, t.y. kasdienis dienos režimas, mankštinimasis, sveiko maitinimosi, fizinio saugumo įpročiai. Emocinė gerovė, kai tavo vaikas patenkintas gyvenimu, laimingumo jausmas, kai jums gera būti drauge, jūsų vaikas geba atpažinti savo ir suprasti kito emocijas, yra empatiškumas. Ir socialinė gerovė: visaverčiai, moralinėmis normomis grįsti santykiai šeimoje, turėjimas bendrų veiklų su namiškiais, atsakomybių, taisyklių laikymasis, pilietiškumas, savanorystė ir pan.
Tėvų galia gerąja prasme valdyti vaikus. Kiekvienos šeimos kuriamas tarpusavio ryšys yra autentiškas, o jų pozityvus bendravimas ir vaiko resursų auginimas yra mūsų atsakomybė. Konferencijose lyderiaujanti prof. Rita Pierson savo viešose kalbose teigia: "Every child deserves a champion: an adult who will never give up on them, who understands the power of connection and insists they become the best they can possibly be. (Kiekvienas vaikas vertas čempiono vardo: tik jeigu suaugusieji jį visada palaikytų ir suprastų ryšio galią, jis toks ir taptų.)" To linkiu ir sau, ir visoms šeimoms.
– Kaip padėti paaugliams atsikratyti priklausomybės nuo PAM?
– Visų pirma, reikia atpažinti, kada vartojamos PAM. Tai galima matyti iš simptomų, kurie rodo stiprų norą vartoti psichiką veikiančią medžiagą. Paaugliui sunku valdyti elgesį, atsiranda emocijų ir elgesio sunkumų, pamokų vengimas, nevaldomų agresijos, pykčio protrūkių, gadinamas turtas. Jaučiami abstinencijos simptomai, didinama dozė – tai rodo padidėjusią toleranciją medžiagai, organizmo prisitaikymą prie medžiagos, todėl trokštamam jos poveikiui pasiekti reikalingos vis didesnės dozės, o tam reikia vis daugiau pinigų. Jaunuolio pomėgių ratas siaurėja, daug laiko skiriama narkotinei medžiagai gauti, vartojama, nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių, pvz., slogios būsenos po stiprių išgertuvių, dėmesio, atminties sutrikimų.
Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai ir bendradarbiai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities priimant reabilitacijos paslaugas. Paskelbus karantiną, RPLC teikiamų paslaugų vaikams ir jaunimui nesustabdė ir yra sudarytos galimybės kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą, kuris įvertins sveikatos būklę ir, nustačius žalingą vartojimą, suteiks informaciją apie galimus gydymo būdus. Ši paslauga teikiama nemokamai, neatskleidžiant asmens tapatybės. Paaugliai nuo 16 metų į gydytojo psichiatro konsultaciją gali registruotis patys, be šeimos nario palydos. Prievartinio gydymo nėra. Įvertinus jaunuolių sveikatos būklę, pagal galimybes yra siūlomos įvairios alternatyvos, tariamasi, kas galėtų būti geriausia jaunuoliui.
Paaugliams sunkiau nei suaugusiesiems, ypač, jei paaugliai auga nepalankioje aplinkoje ir mato PAM vartojančius suaugusiuosius, pasakyti, kad jiems reikia pagalbos. Lietuvoje paslaugos orientuojamos į šeimą, veikia vaiko gerovės atsakingų institucijų tinklas, kurio dalimi yra ir Vaikų ir jaunimo reabilitacija.
Kalbant apie gydymo efektyvumą, jis visada paveikesnis, kai paauglių PAM vartojimas identifikuojamas kiek įmanoma greičiau ir paauglys yra motyvuotas gydytis. Deja, praktikoje tai pasitaiko retai. Čia lemiamą vaidmenį vaidina šeima, kuri gali motyvuoti, palaikyti. Deja, tai taip pat nedažnas atvejis, kai pavyksta įkalbėti paauglį atvykti į centrą. Vaikams ir paaugliams ligoninės aplinka ar net pats gydymas gali būti bauginantis, stigmatizuojantis, daug reikalaujantis ar net neįtraukiantis jaunuolio. Todėl šiandien greta medicinos personalo į komandą pasitelkiami švietimo profesionalai ir drauge ieškoma alternatyvų, paveikių integruotų gydymo ir ugdymo būdų, akcentuojant, kad būtina koncentruotis ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į jaunuolio stiprybes bei jo įgalinimą, kuriant kino, teatro, sporto užsiėmimams reikalingas erdves, socialinių ir savarankiškumo įgūdžių ugdymui pritaikytas aplinkas, kurios prisideda prie paauglio savivertės atkūrimo, gydymo motyvacijos kūrimo. Pati tapau šio virsmo dalimi, ir tuo labai didžiuojuosi. Praktinis darbas, kuriame susiduri su nelaimingais, nemylimais, save žalojančiais vaikais, yra iššūkis, bet kartu ir gyvenimo prasmė, savęs realizacija.
– Nuo ko priklauso, ar paauglys sugebės mesti rūkyti, gerti, svaigintis narkotikais?
– Čia svarbus šeimos vaidmuo. Jeigu paauglys nuolat bauginamas, jis mokosi bijoti. Jei palaikomas, giriamas, paskatinamas, mylimas – išsiugdo pasitikėjimą savimi ir pats geba mylėti žmones ir gyvenimą.
Netinkamą įgūdį keisti ir suformuoti tinkamą, jei jis palaikomas šeimoje, paauglystėje galima per 3–6 mėn., jei tai, kas bus įdiegta per reabilitaciją, bus tęsiama ir šeimoje, tai bus gero starto pradžia. Suaugusiajam sunkiau, nes jis dažnai jau nenori susidurti su realybe, nes turi skolų, teistumą, kitų ligų, praradęs šeimą, darbą, dokumentus. Bet suaugęs žmogus, lyginant su paaugliu, dažniau būna motyvuotas ir baigia visą reabilitacijos programą. Paaugliams išlaikyti motyvaciją sudėtingiau. Sutrinki ir pasimeti, kai jaunuolis pareiškia, kad nori nutraukti gydymą, o matai, kad buvo geras gydymo startas, kai jau stabilizuoti simptomai, mezgami ryšiai su specialistais. Būna, kad gydymas nutraukiamas pačiam jaunuoliui prašant.
Tėvai dažnai išsigąsta, nesupranta, kaip gali žmogus, kurio sveika psichika, pasirinkti tai, kas žalinga. Apie tai, kiek tai yra liga, kiek sąmoningas pasirinkimas, kaip reaguoja mūsų smegenys, vyksta įdomiausios moksliniais tyrimais paremtos diskusijos. Kas yra naujos NPS ir kaip jos keičia mūsų smegenis, šiandien yra ypatingo tyrėjų dėmesio sulaukiantys klausimai.
